2018-12-18 Nr. AB-23466-3-61-3-01780-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5227-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01780-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. D. (O. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. D. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) 2018 m. gegužės 24 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1.1. panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Imigracijos skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 17I-200 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui O. D.“;

1.2. įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl daugkartinės nacionalinės vizos D išdavimo ir priimti sprendimą vizą išduoti.

1.3. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas pažeidė vizų išdavimo nagrinėjimo terminą, t. y. sprendimas turėjo būti priimtas per 15 dienų, o buvo priimtas per 92 dienas. Be to, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas tik 2018 m. vasario 15 d. atsakovo raštu buvo informuotas apie termino sprendimui dėl vizos išdavimo priimti pratęsimą iki 2018 m. kovo 23 d., o iki šios datos sprendimo nepriėmus, nieko nepaaiškino, kodėl ne tik iki numatytos sprendimo priėmimo dienos sprendimas nėra priimtas, tačiau ir visiškai niekuo nepagrindė, dėl kokių priežasčių trečdaliu yra viršijamas maksimalus sprendimo dėl vizos išdavimo terminas. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad pareiškėjas neva negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų ir yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Skundžiamas sprendimas yra grindžiamas tik tuo, kad pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi įmonė UAB „BitTrade Baltija“ neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Pagal šią Departamento formuojamą poziciją, atrodo, jog vieną kartą pažeidus Įstatymo reikalavimus, yra užkertamas kelias ateityje gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, vizą, kadangi Departamentas iš anksto turi nusistatymą ir įsitikinimą, kad toks užsienietis tik formaliai siekia įteisinti buvimą Lietuvoje ir kyla jo nelegalios migracijos grėsmė. Departamentas nesuteikia pasitaisymo galimybės ir vieną kartą užsieniečiui pažeidus migracijos įstatymus, baudžia jį net griežčiau nei baudžiamieji įstatymai. Be to, tokiu atveju yra pažeidžiami bendrieji proporcingumo, teisingumo, protingumo ir teisinės valstybės principai.

3. Pareiškėjas nurodė, kad teisės aktai nereikalauja teikiant dokumentus dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo pateikti dokumentus, jog įmonė prašymo pateikimo metu vykdo veiklą, turi darbuotojų, ofisą ir pan. Turėdamas vizą pareiškėjas su savo verslo partneriu planavo vykdyti veiklą naujai įsteigtoje UAB „Gintarinė moneta“, o po metų išvysčius veiklą ir atitinkant kitus Įstatymo reikalavimus, kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pažymėjo, kad nesant Įstatyminio reikalavimo prašymo dėl vizos išdavimo pateikimo metu pateikti dokumentus, jog įmonė vykdo realią veiklą, taip pat bijodami, kad jiems gali būti atsisakyta išduoti vizas, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad užsieniečio įdarbinimo tvarka pažeidžiama, kai užsienietis dirba neturėdamas leidimo gyventi Lietuvoje ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti ir gyventi Lietuvoje, iki vizos išdavimo pareiškėjas ir jo partneris įmonėje negalėjo pradėti dirbti bei vykdyti veiklos. Tačiau nepaisant to, įmonės vadovui pavyko sudaryti porą programinės įrangos kūrimo sutarčių ir net gauti apmokėjimą pagal vieną iš šių sutarčių. Taigi pareiškėjas su partneriu yra rimtai nusiteikę vykdyti veiklą įmonėje.

4. Siekdamas paneigti atsakovo skundžiamame sprendime nurodomą argumentą, kad faktas, jog įmonė UAB „Gintarinė moneta“ registruota adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo registruota ir daugiau įmonių, patvirtina, kad šiuo adresu registruota įmonė yra fiktyvi, pareiškėjas paaiškino, jog labai dažnai pasitaiko situacijos, kai įmonių registracijos (buveinės) adresas ir realios veiklos vykdymo adresas nesutampa. Tačiau tai nereiškia, kad tokios įmonės yra fiktyvios. Teisės aktai nenumato, kad įmonės veiklos vykdymo adresas turi sutapti su jos registracijos adresu.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas paaiškino, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu, objektyviai išnagrinėjus visas su pareiškėjo prašymu susijusias aplinkybes, o taikomos priemonės yra proporcingos ir motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime). Priimant ginčijamą sprendimą buvo įvertinta duomenų visuma, t. y. tai, kad nors pareiškėjas teisėtos veiklos pagrindu (UAB „BitTrade Baltija“) turėjo leidimą laikinai gyventi metus laiko, tačiau neginčijamai nustatyta, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad ši įmonė yra fiktyvi, t. y. buvo įsteigta ar įsigyta siekiant ne vykdyti šios įmonės veiklą, o pareiškėjui gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, bei tai, kad pareiškėjas prašymą dėl nacionalinės vizos teisėtos veikos kitoje įmonėje (UAB „Gintarinė moneta“) pagrindu pateikė Departamentui panaikinus leidimą gyventi.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įmonės, kuri pripažinta fiktyvia, pagrindu, ilgiau nei metus laiko, t. y. pareiškėjas, nurodydamas, jog ginčijamas sprendimas priimtas dėl to, kad vieną kartą pažeistas Įstatymas, tiesiog siekia sumenkinti pažeidimo mastą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus laikotarpio, kurį pareiškėjas sąmoningai pažeidinėjo migracijos teisės aktų reikalavimus, trukmę, Departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą. Atsakovas teigė, kad atsižvelgiant tai, jog pareiškėjas leidimą laikinai gyventi turėjo nuo 2014 m., taip pat būdamas UAB „BitTrade Baltija“ akcininku ir turėdamas galimybę daryti įtakos įmonės veiklai, teisėtos veiklos šioje įmonėje nevykdė, pripažinus įmonę fiktyvia ir priėmus sprendimą panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi, siekia gauti nacionalinę vizą naujai įsteigtos įmonės pagrindu, nors iki šiol yra UAB „BitTrade Baltija“ akcininkas, kyla pagrįstų abejonių dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, o užsieniečio kartu su nustatytos formos prašymu išduoti nacionalinę vizą pateikti dokumentai šio siekio savaime nepatvirtina ir sudaro rimtą pagrindą manyti, kad nacionalinei vizai gauti buvo pateikti tikrovės (gyvenimiškos realybės ir faktinės situacijos) neatitinkantys duomenys, t. y. darytina išvada, kad pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti nustatytas sąlygas nacionalinei vizai gauti ir legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje. Taip pat buvo konstatuota, kad kyla pagrįstos abejonės dėl minėto pareiškėjo tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla UAB „Gintarinė moneta“, t. y. konstatuota, jog pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo su skundu pateiktos 2018 m. vasario 12 d. ir 2018 m. balandžio 19 d. sutartys dėl programinės įrangos kūrimo nebuvo pateiktos kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą (be to, ir jų sudarymo data – vėlesnė nei pareiškėjo prašymo išduoti vizą), todėl nebuvo nagrinėjamos priimant ginčijamą sprendimą ir neturi reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

9. Atsakovas sutiko, kad pareiškėjo prašymas išduoti nacionalinę vizą buvo nagrinėjamas ilgiau nei tai yra nustatyta teisės aktuose, tačiau mano, jog ši aplinkybė nelaikytina esminiu pažeidimu, nulėmusiu neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimą. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą buvo nustatyta, jog pareiškėjas apskundė Departamento sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui, taigi dėl prašymo nagrinėjimo sudėtingumo Departamentas sprendimo dėl nacionalinės vizos išdavimo laikotarpį pratęsė. Taigi, pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užtruko ne dėl sąmoningo vilkinimo, bet dėl objektyvių priežasčių – būtinybės gauti visus trūkstamus duomenis.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. (15/4-1)17I-200 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui O. D.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 7 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti nacionalinę D vizą, kaip UAB „Gintarinė moneta“ akcininkui. Kartu su prašymu nacionalinei D vizai gauti ir kitais dokumentais pareiškėjas pateikė 2018 m. vasario 2 d. darbo sutartį, kuria užsienietis į UAB „Gintarinė moneta“ neterminuotu laikotarpiu buvo priimtas dirbti direktoriaus pavaduotoju-informacinių technologijų specialistu (programuotoju). Darbo sutarties 5 punkte nurodyta, kad yra nustatomos papildomos darbo sutarties sąlygos, t. y. susitariama dėl nuotolinio darbo. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, sprendimu Nr. (15/4-1)17I-200 nustatė, kad užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, nes negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo Lietuvos Respublikoje, taip pat pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1, 2 ir 10 punktais, nacionalinę vizą D pareiškėjui išduoti atsisakė. Skundžiamame sprendime nurodoma, jog pareiškėjui nuo 2014 m. iki 2018 m. kovo 21 d. teisėtos veiklos pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), kaip UAB „BitTrade Baltija“ akcininkui. Departamento Kontrolės skyrius 2017 m. rugsėjo 11 d. priimtu sprendimu Nr. (15/5-2) 11U-1361 pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi panaikino. Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2017 m. spalio 26 d. sprendimu užsieniečio skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą apskundė ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2018 m. vasario 28 d. nutartimi užsieniečio apeliacinį skundą atmetė.

13. Teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, jog pareiškėjas ir (duomenys neskelbtini) pilietis V. S. yra įmonės UAB „Gintarinė moneta“ akcininkai ir steigėjai. 2018 m. sausio 30 d. šios įmonės direktoriumi buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) pilietis V. S. UAB „Gintarinė moneta“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2018 m. vasario 2 d. Minėtiems užsieniečiams nuo 2018 m. vasario 2 d. priklauso po 14 025 vnt. UAB „Gintarinė moneta“ akcijų, vienos akcijos vertė – 1 Eur. Nurodomi UAB „Gintarinė moneta“ veiklos tikslai ir rūšys yra prekyba; gamyba; paslaugų teikimas ir kita veikla; bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. UAB „Gintarinė moneta“ įregistruota adresu: (duomenys neskelbtini). Departamento duomenimis pareiškėjas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki skundo teismui pateikimo dienos yra UAB „BitTrade Baltija“ akcininkas. Pareiškėjui priklauso 15 000 vnt. įmonės akcijų (vienos akcijos vertė – 1 Eur, įmonės įstatinis kapitalas – 45 000 Eur), o kitas UAB „Gintarinė moneta“ akcininkas V. S. yra ir UAB „BitTrade Baltija“ akcininkas bei direktorius. Jam priklauso 35 000 vnt. įmonės akcijų (vienos akcijos vertė 1 Eur). Kitų akcininkų UAB „BitTrade Baltija“ nėra.

14. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas) 70.10 papunktį, nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur yra užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Įstatymo 19 straipsnio 1, 2, 10 punktuose nustatyta, jog nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, norėdamas gauti vizą, jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis bei tuomet, kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

15. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, sutiko su Departamento išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, nes negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo Lietuvos Respublikoje, taip pat pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atvykimo tikslą ir sąlygas bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prašymą dėl nacionalinės D vizos gavimo teisėtos veiklos UAB „Gintarinė moneta“ pagrindu pateikė Departamentui panaikinus leidimą gyventi.

Pareiškėjas, kreipdamasis dėl nacionalinės D vizos išdavimo, įmonės UAB „Gintarinė moneta“ veiklai įrodyti, teismui pateikė 2018 m. vasario 12 d. ir 2018 m. balandžio 19 d. sutarčių dėl programinės įrangos kūrimo kopijas. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas prašymą išduoti nacionalinę D vizą Departamentui pateikė 2018 m. vasario 7 d., todėl minėtos sutartys buvo sudarytos po prašymo išduoti nacionalinę D vizą Departamentui pateikimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog pareiškėjo pateikti įrodymai neturi reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Pareiškėjas skunde nenurodo jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad UAB „Gintarinė moneta“ teikė kokias nors jos steigimo dokumentuose nurodytas paslaugas būtent Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams (sudarė sandorius, pirko paslaugas ir pan.). Teismas pažymėjo, jog užsienietis šiuo atveju privalo įrodyti, kad jam reikalingas nacionalinės D vizos išdavimas teisėtos veiklos vykdymo pagrindu Lietuvos Respublikoje tam, kad jis galėtų nuolat ir efektyviai kontroliuoti įmonės veiklą Lietuvos Respublikoje ir dalyvauti įmonės valdyme, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Kartu prašymu nacionalinei D vizai gauti ir kitais dokumentais pareiškėjas pateikė tik 2018 m. vasario 2 d. darbo sutartį, kuria užsienietis į UAB „Gintarinė moneta“ neterminuotu laikotarpiu priimtas dirbti direktoriaus pavaduotoju-informacinių technologijų specialistu (programuotoju). Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog minėtos darbo sutarties 5 punkte nurodyta, kad yra nustatomos papildomos darbo sutarties sąlygos, t. y. susitariama dėl nuotolinio darbo. Šis įrodymas nepagrindžia pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką dėl įmonės veiklos kontrolės ir dalyvavimo įmonės valdyme būtinumo, kadangi darbo sutartyje yra susitarta dėl nuotolinio darbo.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui nuo 2018 m. vasario 2 d. priklauso po 14 025 vnt. UAB „Gintarinė moneta“ akcijų, vienos akcijos vertė – 1 Eur, įstatinio kapitalo dydis Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunkčio reikalavimus atitinka, tačiau įmonė Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2018 m. vasario 2 d. t. y. anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę D vizą pateikimo dienos (2018 m. vasario 7 d.), numatytos Vizos išdavimo tvarkos apraše. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde sutiko, jog įmonė UAB „Gintarinė moneta“ Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunkčio reikalavimų neatitiko, kadangi Juridinių asmenų registre buvo įregistruota ir įsteigta anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę D vizą pateikimo dienos.

Paaiškino, kad pareiškėjas su verslo partneriu (duomenys neskelbtini) piliečiu V. S. naujai įsteigtoje įmonėje UAB „Gintarinė moneta“ planavo vykdyti veiklą, o po metų, išvysčius veiklą kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Šie pareiškėjo argumentai, teismo manymu, atmestini, kadangi UAB „Gintarinė moneta“ Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatytų reikalavimų neatitiko. Abejones pareiškėjo tikraisiais ketinimais kelia ir kiti jo skunde pateikti paaiškinimai apie UAB „Gintarinė moneta“ veiklos vykdymo buveinę.

Departamentas skundžiamame sprendime nurodė, kad UAB „Gintarinė moneta“ įregistruota adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos piliečiui J. V., kuris šiuo ir kitais adresais steigia juridinius asmenis Lietuvos Respublikoje, šiuo adresu yra registruojamos įmonės, o J. V. yra žinomas kaip asmuo, tarpininkaujantis trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems įsitvirtinti Šengeno erdvėje. Pareiškėjas siekdamas patikslinti minėtus atsakovo teiginius nurodė, labai dažnai pasitaiko situacijos, kai įmonių registracijos (buveinės) adresas ir realios veiklos vykdymo adresas nesutampa, tačiau tai nereiškia, kad tokios įmonės yra fiktyvios, o teisės aktai nenumato, jog įmonės veiklos vykdymo adresas turi sutapti su jos registracijos adresu.

Įvertindamas šiuos pareiškėjo argumentus teismas pažymėjo, jog pareiškėjas atsakovo atsiliepime pateiktos nuomonės nepaneigė, todėl yra pagrindas manyti, kad UAB „Gintarinė moneta“ minėtu adresu esančiose patalpose ar įmonės buveinė yra įsikūrusi tuo adresu negali būti laikoma tinkama patalpa įmonės veiklai vykdyti.

16. Teismas akcentavo, kad iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjui jau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kaip įmonės UAB „BitTrade Baltija“ akcininkui, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi buvo pripažinta, jog minėta įmonė yra fiktyvi, todėl pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo neginčijamai panaikintas. Teismas pažymėjo, jog neturi pagrindo abejoti Departamento pateiktais duomenimis, jog pareiškėjas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki skundo teismui pateikimo dienos yra UAB „BitTrade Baltija“ akcininkas. Pareiškėjui priklauso 15 000 vnt. įmonės akcijų (vienos akcijos vertė – 1 Eur, įmonės įstatinis kapitalas – 45 000 Eur), o kitas UAB „Gintarinė moneta“ akcininkas V. S. yra ir UAB „BitTrade Baltija“ akcininkas bei direktorius. Jam priklauso 35 000 vnt. įmonės akcijų (vienos akcijos vertė 1 Eur). Kitų akcininkų UAB „BitTrade Baltija“ nėra.

17. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog aplinkybė, kad pareiškėjas nevykdė teisėtos veiklos kaip UAB „BitTrade Baltija“ akcininkas, o kartu su UAB „BitTrade Baltija“ akcininku ir direktoriumi V. S. įsteigė naują įmonę UAB „Gintarinė moneta“ ir pateikė prašymą išduoti jam nacionalinę D vizą, sudaro pagrindą manyti, kad UAB „Gintarinė moneta“ buvo įsteigta ne teisėtos veiklos šioje įmonėje vykdymui, o siekiant formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei D vizai gauti. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas įsteigė naują įmonę UAB „Gintarinė moneta“ praėjus trumpam laikotarpiui nuo 2017 m. spalio 26 d.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimto sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Dėl šios priežasties, teismo manymu, kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo bei sąlygų, sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla UAB „Gintarinė moneta“. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė argumentus, susijusius su prašymo nagrinėjimo trukme ir padarytais procedūriniais pažeidimais, tačiau jie, teismo vertinimu, nėra reikšmingi, kadangi nėra pagrindo manyti, kad tokio pobūdžio pažeidimai būtų apriboję objektyvų visų ginčui reikšmingų aplinkybių įvertinimą ir nulėmę Departamento sprendimo pagrįstumą.

Teismas paminėjo, jog prašymo išduoti nacionalinę D vizą nagrinėjimo metu 2018 m. vasario 15 d. Departamento raštu Nr. (15/4-20)10K-5746 pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog, vadovaujantis Vizų išdavimo tvarkos aprašo 82 punktu, dėl prašymo nagrinėjimo sudėtingumo nacionalinės D vizos išdavimo nagrinėjimo laikotarpis buvo pratęstas iki 2018 m. kovo 23 d. Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jame išsamiai atskleistas pareiškėjo prašymo pagrįstumo tyrimas, nustatytos faktinės aplinkybės yra tinkamai įvertinos, o pareiškėjui taikomos poveikio priemonės motyvuotos.

Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjas negali pagrįsti numatomo atvykimo tikslo bei sąlygų. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą išduoti nacionalinę D vizą, nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, pagrindžiančių jo atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Nei Departamentui, nei teismui nebuvo pateikti jokie objektyvūs duomenys, įrodantys verslo ryšius, teisėtą bendrovės vykdomą veiklą ir pan. Teismas pažymėjo, kad Departamento sprendimas išduoti, atsisakyti išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar atsisakyti išduoti nacionalinę D vizą nėra tarpusavyje susiję.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas netenkintas ne dėl to, kad jam buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje esant UAB „BitTrade Baltija“ akcininku, kadangi į šią aplinkybę buvo tik atsižvelgta. Pareiškėjo prašymas netenkintinas dėl to, kad UAB „Gintarinė moneta“ Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatytų reikalavimų neatitiko, o pareiškėjo pateikti dokumentai objektyviai nepagrindė jo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas skundą atmetė ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkino.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Atsakovo sprendimas atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui yra grindžiamas tuo, kad pareiškėjas prieš tai turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris buvo panaikintas pareiškėjo turimai įmonei neatitikus Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.

18.2. Vizos išdavimo tvarkos aprašo 78 punkte yra išvardinta, kokius dokumentus užsienietis turi pateikti, norėdamas gauti daugkartinę nacionalinę vizą, t. y.: prašymą, kelionės dokumentą, nuotrauką, sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, dokumentą, kad turi pakankamai lėšų pragyventi ar gauna reguliarias pajamas; Aprašo 70.10 papunktyje nurodytu atveju – įmonės įsteigimo (dokumento apie juridinio asmens įregistravimą Juridinių asmenų registre vizų tarnybai Lietuvoje pateikti nereikia) ar įsigijimo dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės dalyvis ir kad jo į įmonę investuotos lėšos ar turtas sudaro ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų, arba dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, ir dokumentą, patvirtinantį, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Pareiškėjas pateikė visus teisės aktuose nurodytus dokumentus, o juose, kaip matyti, nereikalaujama, kad kartu su prašymu dėl nacionalinės daugkartinės vizos išdavimo (priešingai nei dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo) būtų pateikiami kokie nors dokumentai dėl įmonės vykdomos veiklos. Taip pat teisės aktai nenumato pateikti įrodymų ir dėl to, kad užsieniečiui viza reikalinga tam, kad jis galėtų nuolat ir efektyviai kontroliuoti įmonės veiklą, dalyvauti įmonės valdyme (net ir tuo atveju, jei išties toks reikalavimas būtų teisės aktuose, iš Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatų matyti, kokius sprendimus dėl įmonės veiklos priima įmonės akcininkai).

18.3. Iš teisės aktų matyti, kad reikalinga įrodyti tik tai, jog užsieniečio atvykimo tikslas – darbas toje įmonėje, o siekdamas tą įrodyti, užsienietis pateikė sudarytą darbo sutartį. Pareiškėjas pateikė visus teisės aktų reikalaujamus dokumentus. Be to, atsakovas, jeigu sprendimui priimti buvo reikalingi kokie papildomi dokumentai, galėjo jų paprašyti, tačiau pareiškėjas nebuvo paprašytas pateikti jokių papildomų dokumentų. Taigi, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino įstatymų reikalavimus, visiškai nepagrįstai nurodydamas, jog pareiškėjas nepateikė ne tik to, ko joks įstatymas nereikalauja, bet net ir atsakovas nereikalavo.

18.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nurodo, kad įmonė UAB „Gintarinė moneta“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2018 m. vasario 2 d., t. y. anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę D vizą pateikimo dienos (2018 m. vasario 7 d.). Tačiau įstatyme yra reikalaujama, jog įmonė būtų įsteigta ne anksčiau (o ne anksčiau) kaip prieš metus iki kreipimosi dienos, t. y. įmonė turi būti jaunesnė nei 1 metai (dėl šio reikalavimo ne kartą buvo skambinta į Migracijos departamentą, siekiant išsiaiškinti, kaip iš tikrųjų turi būti suprantamas šis reikalavimas, t. y. įmonė turi būti jaunesnė ar senesnė nei 1 metai, ir kiekvieną kartą buvo gautas paaiškinimas, kad įmonė turi būti jaunesnė nei 1 metai, kas ir yra šiuo atveju). Taip pat pareiškėjui visiškai nesuprantama, kuo remiantis teismas sprendime nurodo, kad „Pareiškėjas teismui pateiktame skunde sutiko, jog įmonė UAB „Gintarinė moneta“ Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunkčio reikalavimų neatitiko, kadangi Juridinių asmenų registre buvo įregistruota ir įsteigta anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę D vizą pateikimo dienos“. Pareiškėjas su tokiu teiginiu, kad jis neva neatitinka įstatymų reikalavimų, niekada nesutiko ir niekur apie tai nepasisakė, nes jo pateiktas prašymas ir pridėti dokumentai visus įstatymo reikalavimus atitiko, o įmonė, kaip ir reikalauja įstatymas, ir yra jaunesnė nei 1 metai.

18.5. Teismas taip pat nurodo, kad abejones pareiškėjo tikraisiais ketinimais kelia ir UAB „Gintarinė moneta“ veiklos vykdymo buveinė adresu: (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos piliečiui J. V., kuris šiuo ir kitais adresais steigia juridinius asmenis, registruoja įmones, o J. V. yra žinomas kaip asmuo, tarpininkaujantis trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems įsitvirtinti Šengeno erdvėje. J. V. yra advokatas, besispecializuojantis migracijos teisėje, į kurį kreipiasi užsieniečiai įvairiais migracijos klausimais, tačiau jis jiems ne tarpininkauja, o teikia teisines konsultacijas, nurodydamas, kokie yra teisės aktų reikalavimai, norint kažką gauti, ir taip, nuosavybės teise turėdamas gyvenamąsias patalpas, jis leidžia juose registruoti įmones savo klientams, kurie neturi savo įmonės buveinės adreso (pastebėtina, jog tokia veikla neprieštarauja jokiam teisės aktui). Be to, labai dažnai pasitaiko situacijos, kai įmonių registracijos (buveinės) adresas ir realios veiklos vykdymo adresas nesutampa. Tačiau tai nereiškia, kad tokios įmonės yra fiktyvios. Be to, ir teisės aktai nenumato, kad įmonės veiklos vykdymo adresas turi sutapti su jos registracijos adresu. Pareiškėjui ir jo verslo partneriui gavus nacionalines vizas, t. y. paaiškėjus, kad jie gali būti, gyventi Lietuvoje ir dirbti, pareiškėjai ieškotųsi patalpų įmonės veiklai vykdyti. Be to, dėl pareiškėjo nuotolinio darbo, kuris numatytas jo darbo sutartyje, ši nuostata į darbo sutartį buvo įtraukta dėl to, kad pareiškėjo darbo funkcijos informacinių technologijų specialistas - programuotojas. Tad pagal jo darbo pobūdį jam nereikalinga visą darbo laiką leisti ofise, jis laisvai kai kuriuos darbus gali dirbti iš namų ar kitos jam patogios vietos. Tačiau tai nereiškia, kad jo buvimas, kaip įmonės akcininkui bei darbuotojui Lietuvoje, yra nereikalingas, o jis, atitikdamas visus įstatymų reikalavimus, neturi teisės ir negali gauti vizos veiklai Lietuvoje vykdyti.

18.6. Tokia situacija, kai Migracijos departamentas užsieniečiui vieną kartą pažeidus migracijos įstatymus automatiškai jį laiko keliančiu grėsmę nelegaliai migracijai, neleisdamas ir net nesuteikdamas galimybės jam pasitaisyti, pažeidžia bendruosius proporcingumo, teisingumo, protingumo, teisinės valstybės principus. Be to, Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 punkte teikiant dokumentus dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo (priešingai nei leidimo laikinai gyventi teisėtos veiklos Lietuvoje pagrindu) nėra reikalaujama pateikti dokumentus, kad įmonė prašymo migracijos tarnyboms pateikimo metu vykdo veiklą, turi darbuotojų, ofisą ar pan. Turėdami vizas, pareiškėjas su partneriu planavo vykdyti veiklą naujai įsteigtoje įmonėje UAB „Gintarinė moneta“, o po metų išvysčius veiklą ir atitinkant kitus Įstatymo reikalavimus, kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

20. Atsakovas nurodo, kad Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1, 2 ir 10 punktais, atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui, kaip UAB „Gintarinė moneta“ akcininkui, nes pareiškėjas neatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL 2016 L 77, p.

1) nustatytų atvykimo sąlygų, kadangi negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo, taip pat pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie vykimo tikslą ir sąlygas bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014).

Taip pat pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktį, daugkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas nėra priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėjas nepateikė įmonės veiklos dokumentų. Įvertinus duomenų visumą, Migracijos departamentas pagrįstai suabejojo pareiškėjo deklaruojamo tikslo (vykdyti teisėtą veiklą įmonėje) realumu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatyme, nei teismų praktikoje nėra išskiriami konkretūs kriterijai, kuriais turėtų būti nustatomas tikslo užsiimti teisėta veikla egzistavimas.

Vertinimo dalyką pirmiausia sudaro atitiktis formaliesiems kriterijams, t. y. nustatytų dokumentų ir informacijos pateikimu, tuomet yra vertinamas pateiktos informacijos turinys, t. y. nurodomų ketinimų realumas ir autentiškumas. Pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui. Įrodinėjimo priemonės nėra griežtai apibrėžtos, todėl laikytina, kad pareiškėjas gali pats pasirinkti, kokiu būdu įrodyti savo ketinimų realumą ir autentiškumą. Pažymi, kad bendriausias privačių juridinių asmenų tikslas – tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra vienas iš privačių interesų tenkinimo būdų.

Asmeniui įsteigus ar įsigijus privatų juridinį asmenį, pavyzdžiui, uždarąją akcinę bendrovę, tai savaime neįrodo, jog šio įsigijimo tikslas yra būtent plėtoti tam tikrą su šiuo juridiniu asmeniu susijusią veiklą ir taip siekti pelno. Ši praktika aktuali ir nagrinėjamoje byloje. Šiuo atveju pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui niekaip nepaneigė Migracijos departamento padarytų išvadų, o deklaratyviais teiginiais siekia sumenkinti pareiškėjo atveju nustatytus faktus. Pareiškėjas akcentuodamas savo darbo pobūdį ir faktą, kad jis gali dirbti iš bet kurios kitos vietos tik patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, jog buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje 2014 m. gruodžio 29 d. byloje Nr. A858-2720/2014).

Skundžiamo teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertino tiek Migracijos departamento, tiek ir pareiškėjo argumentus bei surinktus duomenis ir priėmė pagrįstą sprendimą. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu, objektyviai išnagrinėjus visas su pareiškėjo prašymu susijusias aplinkybes, o taikomos priemonės yra proporcingos ir motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime). Pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi, įmonės, kuri pripažinta fiktyvia, pagrindu, ilgiau nei metus laiko, t. y. pareiškėjas, nurodydamas, kad ginčijamas sprendimas priimtas dėl to, jog vieną kartą pažeistas Įstatymas, tiesiog siekia sumenkinti pažeidimo mastą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 17I-200 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui O. D.“, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, teisėtumo.

22. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 19 straipsnyje yra nustatyti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ir vizos panaikinimo pagrindai. Šiame straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant užsieniečiui nacionalinę vizą atsisakoma išduoti. Imperatyvus šios normos pobūdis reiškia, kad, esant nors vienam iš šiame straipsnyje nurodytų pagrindų, nacionalinę vizą užsieniečiui privaloma atsisakyti išduoti.

23. Departamentas atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1–2 ir 10 punktais. Taigi, Departamentas nustatė kelis vizos atsisakymo išduoti pagrindus, t. y. Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) nustatytų atvykimo sąlygų (Įstatymo 19 straipsnio 1 punktas), norėdamas gauti vizą, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (Įstatymo 19 straipsnio 2 punktas) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 10 punktas).

24. Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalis reglamentuoja trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygas. Minėto straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta tokia atvykimo sąlyga, kurią privalo atitikti trečiųjų šalių piliečiai – jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Iš ginčijamo Departamento sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas konstatavo tai, jog pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo.

25. Taigi tikrinamu atveju vertinama tik tai, ar Migracijos departamentas teisėtai ginčijamu sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas negalėjo pagrįsti numatomo buvimo tikslo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie buvimo tikslą ir sąlygas, taip pat, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Teismas, nagrinėdamas bylą, nesprendžia viešojo administravimo subjektui įstatymu priskirtų klausimų iš naujo, tik patikrina, ar atsakovas, priimdamas administracinį sprendimą, veikė įstatymu apibrėžtos kompetencijos ribose, ar konkrečiu atveju atsisakymo pareiškėjui išduoti daugkartinę nacionalinę vizą lėmusios aplinkybės egzistuoja, ar jos buvo nustatytos remiantis objektyviais duomenimis.

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 7 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktį, kuris numato, jog daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

27. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog pareiškėjas ir užsienietis V. S. yra įmonės UAB „Gintarinė moneta“ akcininkai ir steigėjai. 2018 m. sausio 30 d. šios įmonės direktoriumi buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) pilietis V. S. UAB „Gintarinė moneta“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2018 m. vasario 2 d. Minėtiems užsieniečiams nuo 2018 m. vasario 2 d. priklauso po 14 025 vnt. UAB „Gintarinė moneta“ akcijų, vienos akcijos vertė – 1 Eur. UAB „Gintarinė moneta“ įregistruota adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kartu su prašymu nacionalinei vizai gauti ir kitais dokumentais, be kita ko, pateikė 2018 m. vasario 2 d. darbo sutartį, kuria užsienietis į UAB „Gintarinė moneta“ neterminuotu laikotarpiu priimtas dirbti direktoriaus pavaduotoju-informacinių technologijų specialistu (programuotoju). Minėtoje darbo sutartyje nurodyta, kad yra nustatomos papildomos darbo sutarties sąlygos, t. y. susitariama dėl nuotolinio darbo. Pareiškėjo teigimu, iš teisės aktų matyti, kad reikalinga įrodyti tik tai, jog užsieniečio atvykimo tikslas – darbas toje įmonėje, o siekdamas tą įrodyti, užsienietis pateikė minėtą darbo sutartį. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Vizos išdavimo tvarkos aprašo 78 punkte yra išvardinta, kokius dokumentus užsienietis turi pateikti, norėdamas gauti daugkartinę nacionalinę vizą, ir teigia, jog pateikė reikiamus dokumentus. Atsakovas nurodo, kad ginčijamas sprendimas nėra priimtas tuo pagrindu, jog pareiškėjas nepateikė įmonės veiklos dokumentų. Atsakovas, įvertinęs duomenų visumą, suabejojo pareiškėjo deklaruojamo tikslo (vykdyti teisėtą veiklą įmonėje) realumu.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo, nes turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, be kita ko, ar nėra Įstatymo 19 straipsnyje nustatytų atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų (2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-184/2014).

29. Įvertinus Departamento ginčijamo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 17I-200 turinį, tikrinamu atveju nėra galimybės nustatyti, kuo remdamasis atsakovas nustatė, jog pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo. Sutiktina su pareiškėjo pozicija, kad ginčijamame sprendime pagrindiniai atsakovo argumentai atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą yra tai, jog pareiškėjas prieš tai turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris buvo panaikintas pareiškėjo turimai įmonei „BitTrade Baltija“ neatitikus Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Atsakovo vertinimu, ta aplinkybė, kad užsienietis nevykdė teisėtos veiklos kaip UAB „BitTrade Baltija“ akcininkas, vertino, jog UAB „Gintarinė moneta“ buvo įsteigta ne teisėtos veiklos šioje įmonėje vykdymui, siekiant formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti, ir gavus nacionalinę vizą tokiu būdu legalizuotis Šengeno erdvėje.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas negali nulemti atsisakymą išduoti nacionalinę vizą. Atsakovas priimdamas sprendimą iš esmės atsižvelgė ir vertino tik tas aplinkybes, kurios susiformavo sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir panaikinimo, tačiau leidimo laikinai gyventi ir nacionalinės vizos išdavimo tvarka ir sąlygos teisės aktuose skirtingos. Be to, ginčo klausimai susiję ne su tos pačios įmonės, dėl kurios pareiškėjas prašė išduoti nacionalinę vizą, veikla. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas niekaip nepaneigė Migracijos departamento padarytų išvadų, o deklaratyviais teiginiais siekia sumenkinti pareiškėjo atveju nustatytus faktus. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vertinant aplinkybes, kuriomis, atsakovo teigimu, remiantis buvo suabejota pareiškėjo deklaruojamo tikslo (vykdyti teisėtą veiklą įmonėje) realumu, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovo skundžiamas sprendimas pakankamai aiškus, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.

31. Kaip minėta, ginčijamas Departamento sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, iš esmės grindžiamas tik tuo, jog pareiškėjas prieš tai turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris buvo panaikintas pareiškėjo turimai įmonei „BitTrade Baltija“ neatitikus Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Šiuos argumentus patvirtina ir atsakovo nurodyti motyvai, kodėl Departamentas sprendimo dėl nacionalinės vizos išdavimo laikotarpį pratęsė ir pareiškėjo prašymas išduoti nacionalinę vizą buvo nagrinėjamas ilgiau nei tai yra nustatyta teisės aktuose, t. y. todėl, kad, atsakovo teigimu, nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą buvo nustatyta, jog pareiškėjas apskundė Departamento sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pažymėtina, kad atsakovas nenagrinėjo vieno klausimo – dėl vizos išdavimo, kol nebus išnagrinėtas kitas klausimas – dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, kas nėra įsakmiai įtvirtinta teisės aktuose, dėl ko buvo prailginami atskirų klausimų, priskirtų atsakovo kompetencijai, nagrinėjimo terminai, kartu pažeidžiama asmens teisė, kad administracinis sprendimas būtų priimtas per protingą terminą.

32. Departamento ginčijamame sprendime paminėti papildomi argumentai dėl pareiškėjo nuotolinio darbo ir UAB „Gintarinė moneta“ registracijos adreso taip pat nepaneigia pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo – darbo įsteigtoje UAB „Gintarinė moneta“.

33. Kiti Migracijos departamento nustatyti atsisakymo išduoti vizą pagrindai, t. y. pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie buvimo tikslą ir sąlygas, taip pat, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, yra susiję su prieš tai nurodytu (pareiškėjas negalėjo pagrįsti numatomo buvimo tikslo), t. y. iš esmės tų pačių nustatytų aplinkybių pagrindu buvo padarytos išvados dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą.

34. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas ginčijamame sprendime netinkamai įvertino administravimo procedūrai reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, toks atsakovo vertinimas nagrinėjamu atveju nepakankamas konstatuoti, kad pareiškėjas negalėjo pagrįsti numatomo buvimo tikslo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, taip pat, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Tikrinamu atveju vien tik iš sprendime atsisakyti išduoti nacionalinę vizą nurodytų aplinkybių negalima prieiti prie išvados, kad užsienietis neatitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygų, o, kaip minėta, teismas, nagrinėdamas bylą, nesprendžia viešojo administravimo subjektui įstatymu priskirtų klausimų iš naujo, tik patikrina, ar atsisakymo pareiškėjui išduoti daugkartinę nacionalinę vizą lėmusios aplinkybės buvo nustatytos remiantis objektyviais duomenimis. Dėl išdėstytų priežasčių nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo.

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atsakovo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. (15/4-1) 17I-200 paliktas galioti, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas panaikinamas, įpareigojant atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

36. Pareiškėjo skundas iš esmės yra tenkinamas, todėl jam priteistinas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant elektroninių ryšių priemonėmis skundą pirmosios instancijos teismui (22,50 Eur) ir paduodant apeliacinį skundą (11,25 Eur). Taigi pareiškėjui iš atsakovo priteistinas 33,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 35 str., 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo O. D. (O. D.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo O. D. (O. D.) skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 17I-200 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui O. D.“ ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo.

Priteisti pareiškėjui O. D. (O. D.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 33,75 Eur (trisdešimt tris eurus ir septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan