2021-05-26 Nr. AB-21428-3-62-3-02243-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-411-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02243-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 74 00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kilusį dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. spalio 16 d.

2. Pareiškėjas nurodė, jog jis yra kalinamas Alytaus PN kamerų tipo patalpose, kuriose rakinamas 21 valandą per parą. Pareiškėjas yra išleidžiamas pasivaikščioti tris valandas, į kurias įskaičiuojamas apsipirkimas parduotuvėje, nuėjimas į biblioteką ir kita veikla. Teigė, kad gyvenamojoje patalpoje buvo pažeista reglamentuota gyvenamojo ploto norma vienam nuteistajam. Patalpų plotą mažina sanitarinis mazgas. Kamerose trūko oro dėl grotų, esančių ant langų, buvo prasta ventiliacija. Pareiškėjo teigimu, grotos turi būti tarp langų, bet ne prieš langus. Kamerų palangės iš lauko pusės padengtos paukščių išmatomis, jaučiasi negeras kvapas, neįmanoma nuvalyti dulkes nuo langų ir palangių. Kamerose apšvietimas per silpnas, durys netvarkingos. Nurodė, kad duryse turi būti įrengtas langelis, durys turi atsidaryti į koridoriaus pusę, kad būtų galimybė vėdinti patalpas. Nurodė, jog būriuose nėra nei vieno gesintuvo, taip pat neišduodami laikraščiai. Pareiškėjas tvirtino, kad, kalėdamas tokiomis sąlygomis, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. vasario 21 d. paskirtas į paprastąją grupę, patalpintas į bendrabučio tipo patalpas (14 būrio 2 miegamąjį), kuriose jam buvo užtikrinta teisės aktuose numatyta gyvenamojo ploto norma. Pažymėjo, jog, pagal teisinį reguliavimą, bendrabučio tipo patalpos įrengtos pagal kamerų įrengimo reikalavimus, todėl patalpose įrengtas sanitarinis mazgas. Nurodė, kad lokaliniai teisės aktai reglamentuoja nuteistųjų rakinimą 6 lokalinio sektoriaus gyvenamosiose patalpose. Pažymėjo, kad nuteistojo pageidavimu jis gali būti įtrauktas į įvairias pataisos programas, tačiau tokio pageidavimo nuteistasis neišreiškė. Alytaus visuomenės sveikatos centro specialistai tikrino Alytaus PN, pažeidimų nebuvo nustatyta. Alytaus PN gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir ventiliacija atitinka higienos reikalavimus. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros vėdinami per langus. Ant langų įrengtos vidinės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langus ir taip išvėdinti miegamuosius. Atsakovo atstovas nurodė, kad teisės aktai nereglamentuoja laikraščių pristatymo į patalpas, nuteistieji gali skaityti spaudą bibliotekose. Nurodė, kad evakuaciniai išėjimai įrengti kiekviename pastate, kiekviename kontrolės praleidimo punkte yra gesintuvai, o kiekvieno būrio koridoriuose yra vandens čiaupai. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galbūt atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri buvo padaryta, jo nuomone, neteisėtais atsakovo atstovo Alytaus pataisos namų veiksmais, nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. spalio 16 d. jį kalinant 21 val. per parą užrakintoje kameroje, pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, nesilaikant higienos normų reikalavimų.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis ginčo laikotarpiu buvo rakinamas 21 val. per parą gyvenamojoje patalpoje, o išleidžiamas pasivaikščioti tik 3 val. per parą, į tą laiką įskaitant ir apsipirkimą parduotuvėje, ir lankymąsi bibliotekoje, ir kitą veiklą, vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 72 straipsniu, 73–75 straipsniais, 73 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Teismas atsižvelgė į Alytaus PN paaiškinimus, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpoje, kuri buvo įrengta pagal kamerų reikalavimus, pareiškėjas buvo išleidžiamas pasivaikščioti 3 valandas per parą dienotvarkėje nustatytu laiku. Teismas taip pat vadovavosi BVK 70 straipsnio 7 dalimi, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Taisyklės) 731, 731.1, 731.2, 732 punktais. Teismas nusprendė, kad, pagal nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistieji gali būti laikomi užrakinti, laikantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatytų sąlygų.

8. Teismas pabrėžė, kad nuteistųjų pasivaikščiojimą reglamentuoja BVK bei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatos. Teismas, įvertinęs BVK 73 straipsnio 5 punkto, 103 straipsnio 1, 2 dalių, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18 punkto nuostatas, nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. spalio 16 d. buvo kalinamas pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis rakinamame 6 lokalinio sektoriaus 14 būrio 2 miegamajame, įrengtame pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, dienotvarkėje patvirtintoje Alytaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 6 d.

įsakymu Nr. 1-152, nuo 8.30 val. iki 12.30 val. yra numatytas laikas pasivaikščioti, o nuo 14.00 val. iki 16.30 val. numatytas psichologinės tarnybos specialistų nuteistųjų priėmimas ir konsultavimas, socialinių buitinių klausimų sprendimas, medicinos specialisto lankymasis bei vaistų išdavimas. Alytaus PN direktoriaus 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 118 buvo patvirtinta Nuteistųjų, laikomų 6 lokaliniame sektoriuje, dienotvarkė, kurioje pirmadieniais numatytas laikas kirpyklai (nuo 9.30 iki 11.45 val. ir nuo 16.30 iki 18.30 val.), dušui (nuo 9.30 iki 10.10 val. ir nuo 16.30 iki 17.10 val.), batsiuviui, siuvėjui (nuo 9.30 iki 9.45 val.), trečiadieniais – bibliotekai (nuo 14.00 iki 15.00 val.), koplyčiai (nuo 15.00 iki 16.00 val.), galimybė pasinaudoti dušu po sporto aikštynų (pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 16.30 iki 16.50 val.), kiekvieną dieną – laikas pataisos programoms, pozityvaus užimtumo priemonėms, psichologinei terapijai, mokymuisi (nuo 9.00 iki 13.00 val. ir nuo 13.20 iki 17.00 val.), kartą per savaitę – laikas, skirti užsiimti asmeninio pobūdžio veikla atrakinus gyvenamąją patalpą savo gyvenamajame aukšte (nuo 17.30 – 19.00 val.).

Alytaus PN direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-76 buvo patvirtinta nauja Nuteistųjų, laikomų 6 lokaliniame sektoriuje, dienotvarkė, kurioje kiekvieną dieną numatytas laisvalaikis atrakinus gyvenamąsias patalpas ir išėjimas į kiemą (nuo 15.50 iki 16.50 val.), kartą per savaitę – laikas, skirtas užsiimti asmeninio pobūdžio veikla atrakinus gyvenamąją patalpą savo gyvenamajame aukšte (nuo 17.30 iki 19.00 val.). Laikas pasivaikščioti numatytas atskirais paminėtų dienotvarkių punktais atitinkamu laiku. Tai, teismo vertinimu, paneigia pareiškėjo argumentą, kad jam buvo sudaroma galimybė pasinaudoti biblioteka, koplyčia, patekti pas medikus, pasinaudoti virtuvėle ir pan. tik pasivaikščiojimui skirto laiko metu.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengtas sanitarinis mazgas (klozetas bei praustuvė), sudarytos sąlygos iškviesti įstaigos pareigūnus. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad atsakovo atstovo veiksmai, pareiškėją ginčo laikotarpiu laikant rakinamoje kameroje, atitiko tiek BVK 70 straipsnio 7 dalyje, tiek Taisyklių 731 bei 732 punktuose įtvirtintus reikalavimus.

9. Teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2019 m. spalio 16 d. pareiškėjas gyveno 14 būrio 2 miegamajame, kuris yra 33,94 kv. m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,77 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas buvo kalinamas gyvenamojoje patalpoje, įrengtoje pagal kamerų tipo reikalavimus, todėl teismas sprendė, kad šioje patalpoje nuteistajam turi būti užtikrinta Taisyklių 111.2 punkte nustatyta 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Teismas padarė išvadą, kad, byloje vertinamu laikotarpiu pareiškėjui gyvenant ginčo patalpoje, reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad dėl ant langų buvusių grotų langai atsidarė nepakankamai, todėl patalpoje trūko oro, langų grotos įrengtos ne pagal teisės aktų reikalavimus, apšvietimas patalpoje buvo per silpnas, vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, (toliau – ir HN 134:2015) 14, 17 punktais, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 11.5, 13.7, 16.9 punktais. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginčo gyvenamojoje patalpoje ant langų iš vidaus buvo įrengtos apsauginės grotos, tai neatitinka nurodyto teisinio reguliavimo, tačiau langai šioje patalpoje atsidaro, todėl, teismo nuomone, šioje patalpoje buvo sudaryta galimybė išvėdinti patalpą per langą. Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos ginčo laikotarpiu atlikto periodinio patikrinimo aktas (2018 m. gruodžio 21 d. Nr. (1-12 15.4.8) PA-9545) patvirtina, kad nenustatyti HN 134:2015 pažeidimai, susiję su oro ventiliacija ir dirbtine apšvieta. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas pareigūnams, Alytaus PN administracijai, todėl pareiškėjo abstraktūs, deklaratyvūs argumentai dėl oro trūkumo bei prasto apšvietimo gyvenamojoje patalpoje laikyti nepagrįstais. Analogiškai teismas vertino ir pareiškėjo argumentus dėl paukščių išmatų. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie netvarkingas ar nešvarias langų palanges, minėtame patikrinimo akte toks pažeidimas nefiksuotas.

11. Teismas, vadovaudamasis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.2, 14.3 punktais, įvertinęs byloje pateiktas fotonuotraukas, padarė išvadą, kad 14 būrio 2 miegamojo durys įrengtos taip, kaip numatyta teisės aktuose, jose yra įrengtas stebėjimo langelis, durys atsiveria į koridoriaus pusę.

12. Teismas, įvertinęs bylos duomenis dėl gesintuvų, padarė išvadą, kad byloje pateikti 14 ir 15 būrių evakuacijos planai, kuriuose aiškiai nurodyta evakuacijos iš patalpų schema, pažymėtos vietos, kuriose randasi gesintuvai, gaisriniai čiaupai, gaisro signalizacijos mygtukai, pagrindiniai ir atsarginiai evakuacijos keliai. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.

13. Teismas, vadovaudamasis BVK 93 straipsniu, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede įtvirtintu Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių daiktų ir reikmenų sąrašu, nurodė, kad minėtuose teisės aktuose nenustatyti jokie įpareigojimai pataisos namų administracijai privalomai aprūpinti nuteistuosius knygomis, spauda ir periodiniais leidiniais. Be to, pareiškėjas turi galimybę lankytis bibliotekoje pagal Alytaus PN direktoriaus patvirtintą dienotvarkę ir ten skaityti periodinę spaudą, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl jo neaprūpinimo laikraščiais atmestos kaip nepagrįstos.

14. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis sprendime nurodytu teisiniu reguliavimu, padarė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius neteisėtų Alytaus PN veiksmų, t. y. nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas atmetė pareiškėjo skundą.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują spendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis yra išleidžiamas pasivaikščioti tik 3 val. per parą, į pasivaikščiojimo laiką įskaičiuojant ir kitą veiklą. Pažymi, kad buvo pažeista gyvenamojo ploto norma, į plotą įskaičiuojamas sanitarinio mazgo plotas ir baldų užimamas plotas. Pareiškėjo teigimu, kamerose iš lauko pusės ir vidinės pusės yra įrengiamos grotos, dėl to nėra galimybės nuplauti palangių iš vidaus ir išorės, išvėdinti patalpų.

17. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su netinkamomis gyvenimo sąlygomis Alytaus PN nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. spalio 16 d., atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs neteisėtų Alytaus PN veiksmų. Teismas konstatavo, kad, nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu dėl jo skunde nurodytų aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, jis galėjo pasivaikščioti tik tris valandas per parą, į pasivaikščiojimo laiką įskaičiuojant ir kitą veiklą, taip pat buvo pažeista gyvenamojo ploto norma, į plotą įskaičiuojant sanitarinio mazgo ir baldų užimamą plotą. Pareiškėjas pažymi, kad kamerose iš lauko pusės ir vidinės pusės yra įrengiamos grotos, dėl to nėra galimybės nuplauti palangių iš vidaus ir išorės, išvėdinti patalpų.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

23. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, nepagrįstai iš patalpų ploto neišskaičiavo sanitarinio mazgo ir baldų užimamo ploto, vertintini kaip nepagrįsti. Pareiškėjo kalinimo Alytaus PN metu vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus nustatė Taisyklių 111.2 punktas, kuris įtvirtino, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Vertinant, ar vienam asmeniui pataisos įstaigoje buvo užtikrinta minimali ploto norma, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto Alytaus PN ginčo laikotarpiu, pagrįstai vadovavosi būtent Taisyklėse nustatytu teisiniu reguliavimu. Nustatydamas vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie patalpų plotą ir įrengtas miegamąsias vietas, pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių duomenų. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintą gyvenamąjį plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista.

25. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su galimybe pasivaikščioti, pažymėtina, kad, pagal BVK 73 straipsnio 5 punktą, pataisos namuose paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas bausmę atlieka Alytaus PN paprastojoje grupėje. Byloje esantys įrodymais patvirtina, kad nebuvo pažeista pareiškėjo teisė pasivaikščioti gryname ore tiek laiko, kiek numato teisės aktai, t. y. kasdien tris valandas. Iš Alytaus PN direktoriaus įsakymais patvirtintų Nuteistųjų, laikomų 6 lokaliniame sektoriuje, dienotvarkių matyti, kad laikas pasivaikščioti numatytas atskirais dienotvarkių punktais tam tikru laiku, o užsiimti kita veikla pareiškėjui buvo sudaroma galimybė kitu ne pasivaikščiojimui skirto laiko metu. Taigi, atsakovas užtikrino pareiškėjo teisę į kasdienį pasivaikščiojimą gryname ore, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų kitų aplinkybių (be kita ko, ir dėl apeliaciniame skunde nurodytų įrengtų langų grotų), jas detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ar padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija nenustatė akivaizdžiai neteisingo bylos aplinkybių įvertinimo. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir pakeisti (panaikinti) pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius