2022-05-11 Nr. AB-12305-3-61-3-00847-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2417-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00847-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. A. S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. A. S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. A. S. S. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 22S54729 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti (duomenys neskelbtini) piliečio H. A. S. S. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo argumentais, kad nėra pagrindo jam suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) pabėgo iškilus grėsmei dėl (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) veiksmų, kadangi jis dalyvavo demonstracijose prieš valdžią. Pareiškėjas yra priskirtinas padidintos rizikos grupei kaip opozicijos dalyvis ir aktyvus protestuotojas, nes aktyviai, daug kartų, nepaisydamas grasinimų, dalyvavo protestuose, kvietė protestuotojus ir jiems padėjo. Jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes yra (duomenys neskelbtini), todėl gyvendamas prie (duomenys neskelbtini), buvo persekiojamas (duomenys neskelbtini). Persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini), kaip (duomenys neskelbtini), yra persekiojamas ir diskriminuojamas (duomenys neskelbtini). Kilmės šalyje yra reali grėsmė jo laisvei, gyvybei ir sveikatai. Kadangi pareiškėjui kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga, jis atitinka Įstatymo nuostatas.

2.2. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų. Tačiau pareiškėjo išvykimo priežasčių negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus, ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjo kilmės šalyje. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę, kai ekonominės priemonės sunaikina tam tikros gyventojų dalies ekonominį egzistavimą, aukos, atsižvelgdamos į aplinkybes, gali tapti pabėgėliais išvykdamos iš šalies.

2.3. Atsakovas, priimdamas sprendimą rėmėsi (duomenys neskelbtini), kuri yra vienerių metų senumo. Atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią ir aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius nėra pagrindo atsakovo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

2.4. Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, rėmėsi 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 7 straipsnio 4 dalies išimtimi, tačiau minėtos išimties pareiškėjo atveju nėra. Savo elgesiu jis niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, jog jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovo sprendimai negali būti grįsti prielaidomis, o Direktyvoje 2008/115/EB nurodytos išimtinės aplinkybės nebuvo nustatytos ar pagrįstos.

2.5. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Šis terminas nėra proporcingas, pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Jo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, pareiškėjas laikėsi nustatytų tvarkų, o iš kilmės valstybės išvyko siekdamas suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo.

2.6. Pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti jo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Sprendimas turi būti panaikintas kaip neišsamus ir nepagrįstas.

2.7. Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Jis papildomai paaiškino, kad dalyvauja demonstracijose, sulaukė grasinimo iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas negalėjo pasakyti, kada paskutinį kartą dalyvavo demonstracijoje, neprisimena. Visada randa grupę, kurie eina, ir dalyvauja kartu. Per 2021 m. dalyvavo daug demonstracijų. Ji nežino, kas yra demonstracijų organizatoriai, bijo bendrauti po grasinimų. Pareiškėjas nurodė, kad norėjo išvykti į (duomenys neskelbtini). Jis pažymėjo, kad nėra aktyvus dalyvis, organizatorius, paprastas dalyvis, apie organizatorius nežino. Įvardinti galėjo tik kelis žinomus asmenis, vienas iš jų (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) išvyko su viza, valdžios institucijos netrukdė išvykti. Jis nurodė, kad nežino, ko persekiotojai reikalauja iš jo, grasinantį laišką rado ten, kur dirbo. Pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) niekas nepersekiojo, asmeniškai bėdų neturi. Į Migracijos departamento klausimus atsakė, kad grasinančių laiškų gavo 2. Tą, kurį pateikė teismui, ir dar vieną. Jis paaiškino, jog apklausoje detalių negalėjo pateikti, nes su savimi neturėjo telefono, atmintinai to laiško neprisimena. Dėl dalyvavimo demonstracijose ir prieštaringų paaiškinimų nurodė, kad minėjo ne vieną demonstraciją 2019–2021 m., tas laiškas gali būti dėl 2019 m. demonstracijos, bet tai ne vienintelė demonstracija, kurioje jis dalyvavo.

2.8. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Atstovas papildomai paaiškino, kad pareiškėjas dalyvavo demonstracijose, buvo (duomenys neskelbtini) persekiojamas, dėl išvykimo išvengė sulaikymo, kuris jam gresia kilmės valstybėje.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) informavo, kad neturi duomenų, jog pareiškėjo buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

3.2. Pareiškėjui pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje nesuteiktas, kadangi jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, kad dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tyrimo metu atsakovas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas tyrimo metu nustatė, jog pareiškėjo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl Migracijos departamentas konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.3. Pareiškėjas apklausos metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavo masinėje demonstracijoje. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas, priparkavęs savo motociklą ir grįžęs jo apžiūrėti rado grasinantį laišką, tame laiške buvo parašytas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad, radęs grasinantį laišką, išsigando ir dėl patirto streso neįsigilino į laiško turinį, tiesiog matė, kad laiške buvo parašytas (duomenys neskelbtini), tačiau negalėjo pateikti daugiau detalių apie grasinančio laiško turinį. Pareiškėjas teigė, kad mano, jog laiškas buvo skirtas konkrečiai jam, kadangi jis dalyvavo (duomenys neskelbtini) vykusioje masinėje demonstracijoje, tačiau šis teiginys savaime nepaaiškina tikslų ir motyvų individualiai persekioti pareiškėją, kadangi jo minimuose protestuose dalyvavo šimtai tūkstančių kitų (duomenys neskelbtini) piliečių ir be to, kaip teigė pats pareiškėjas, laišką gavo 2021 m., t. y. praėjus daugiau nei matams laiko, o tai nėra logiška. Pareiškėjas tiksliai nežino, kas buvo jo tariamas persekiotojas, tačiau mano, kad tai buvo (duomenys neskelbtini). Šis teiginys, likusio pasakojimo kontekste, kelia tam tikrų abejonių, kadangi su prieš tai minima (duomenys neskelbtini) jis niekada nebuvo susidūręs, grasinančio laiško turinys, be keleto prieš tai aptartų detalių, jam yra nežinomas, tikslai ir motyvai persekioti pareiškėją pasakojime neįvardyti, taip pat pats pareiškėjas nėra įsitikinęs dėl tariamo persekiotojo – (duomenys neskelbtini) (ar tikrai persekiojo ši (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo pasakojimas vertintinas kritiškai ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo kontekste nelaikytinas patikimu įrodymu.

3.4. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais) pareiškėjas nepateikė. Turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Tyrimo metu nenustatyta, o ir pareiškėjas neįrodė tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad jam dėl jo asmeninių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, (duomenys neskelbtini) būtų kilęs pavojus patirti realią rimtą žalą.

3.5. Atsakovas tyrimo metu nenustatė, jog prieglobsčio prašytojas buvo protestų organizatorius ar aktyvus protestų dalyvis, vaidinęs svarbų vaidmenį protestuose. Atsakovas taip pat nenustatė, kad jis būtų areštuotas ar neteisėtai sulaikytas. Vien fakto, kad praeityje pareiškėjas dalyvavo protestuose, nepakanka pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti: t. y. pareiškėjas nebuvo sulaikytas, pagrobtas, patyręs fizinį smurtą ar kitaip persekiotas. Be to, pareiškėjas nėra pažeidžiamas asmuo, jis yra darbingo amžiaus jaunas vyras, (duomenys neskelbtini) liko prieglobsčio prašytojo giminaičiai, jis pats visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, todėl turi galimybę persikelti gyventi į kitą vietovę kilmės šalyje. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodinėjo, jog kilmės valstybėje prasta jo ekonominė padėtis ir, kad tai susiję su pareiškėjo individualiomis savybėmis.

3.6. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias, nei Sprendime, padarytas išvadas, pareiškėjas skunde nepateikė, o vien deklaratyvūs skundo teiginiai, nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

3.7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo į kilmės šalį, pareiškėjas gali pasislėpti. Vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Jei pareiškėjas nori savanoriškai grįžti, gali pateikti tokį prašymą. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgus į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Nors pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, neteisėtai kirto sieną, neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Pareiškėjas nesiekė kuo greičiau gauti prieglobstį, tai taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

3.8. Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atstovė papildomai paaiškino, kad nenustatyta, jog dėl individualių aplinkybių pareiškėjui kyla grėsmė. Papildomos apsaugos kriterijų pareiškėjas neatitinka. Neaišku, dėl kurios demonstracijos pareiškėjui grasinta, taip pat nėra aišku, kiek grasinančių laiškų pareiškėjas gavo. Ji pažymėjo, kad pateiktas raštelis nelaikytinas originaliu, kadangi negalima įsitikinti jo autentiškumu. Pareiškėjo pasakojimas teismo posėdyje skiriasi nuo apklausoje pateikto pasakojimo, pareiškėjas painiojosi aplinkybėse. Pasak atsakovės, pareiškėjas klaidina tyrimą, todėl jo pasakojimas atmestinas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „3. Uždrausti pareiškėjui H. A. S. S. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „4. Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi H. A. S. S. 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. 2021 m. liepos 29 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pareigūnai surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad buvo sulaikyti nelegaliai Lietuvos Respublikos sieną kirtę asmenys, įskaitant ir pareiškėją. Tą pačią dieną VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius surašė Asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo protokolą.

5.2. 2021 m. rugpjūčio 3 d. Migracijos departamente gautas pareiškėjo rašytinis prašymas suteikti prieglobstį. 2021 m. rugpjūčio 25 d. užregistruotas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Nr. 2108-AS-0630. Kaip prašymo suteikti prieglobstį motyvus pareiškėjas nurodė, kad sulaukė bandymų pagrobti ir nužudyti iš (duomenys neskelbtini). Dalyvauja demonstracijose, kritikuojančiose tą (duomenys neskelbtini), todėl sulaukė grasinimų į savo paštą.

5.3. Apklausos, vykusios 2021 m. spalio 25 d., metu pareiškėjas nurodė, kad yra kilęs iš (duomenys neskelbtini). Jis teigė, kad pabėgo iš (duomenys neskelbtini) dėl grėsmės, kylančios dėl (duomenys neskelbtini) grasinimų. Pareiškėjas nurodė, jog tai labdaros organizacija apsimetanti (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjo, jis rado grasinantį laišką ant savo motociklo, tame laiške buvo parašytas (duomenys neskelbtini).

5.4. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 21S38043 nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. 2021 m. gruodžio 2 d. (gavimo Migracijos departamente data) pareiškėjas su skundu kreipėsi į Migracijos departamentą, prašymas panaikinti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 21S38043 ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, jį patenkino, panaikino Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 21S38043.

5.5. Migracijos departamentas, atlikęs pakartotinį tyrimą, 2022 m. sausio 5 d. Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu Sprendimu, kreipėsi į teismą.

6. Teismas, nagrinėdamas bylą, aptarė aktualias Įstatymo nuostatas, Konvencijos 1 straipsnio A dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios išvyko iš (duomenys neskelbtini), nurodė, jog kilmės valstybėje jam gresia pavojus dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų, kadangi jis opozicijos dalyvis ir aktyvus protestuotojas. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

8. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimai apie persekiojimą vertintini kritiškai, atmestini kaip nepatikimi, prieštaringi. Teismas pažymėjo, kad šie prieštaravimai buvo nurodyti pareiškėjui teismo posėdžio metu, pareiškėjas jų nepašalino, keitė savo istoriją, jo pasakojime atsirado dar daugiau neaiškumų. Pareiškėjo pasakojimo prieštaravimai nėra atsitiktiniai, leistini, o esminiai, trukdantys identifikuoti persekiotoją, priežastis, kodėl pareiškėjas persekiojamas, motyvus ir tikslą, persekiojimo būdus (kaip sulaukė grasinimų). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teismui pateiktas grasinantis laiškas neįrodo grėsmės pareiškėjo gyvybei ar sveikatai. Teismas nurodė, jog laiško autentiškumu negalima įsitikinti, pareiškėjo pasakojimai apie šį laišką yra kintantys, prieštaringi ir todėl atmesti kaip nepatikimi.

9. Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad pareiškėjas, nors nurodė, jog buvo persekiojamas (duomenys neskelbtini), negalėjo plačiau papasakoti ir detalizuoti, kas konkrečiai jį persekioja ir kaip tas persekiojimas pasireiškia. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo įsitraukimo lygis, vaidmuo, dalyvaujant protestuose nebuvo aktyvaus protestuotojo, protestų organizatoriaus. Pareiškėjas bendrais bruožais apibūdina protestus, nežino jų organizatorių, pats nurodo, kad nėra aktyvistas, o yra eilinis protestuotojas. Teismas atmetė skundo argumentus, jog pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, kaip opozicijos dalyvis ir aktyvus protestuotojas. Pareiškėjas savo pasakojimu ir atsakymais į teismo klausimus patvirtino, kad jis nebuvo aktyvus protestuotojas, viešai pasisakantis ar kritikuojantis valdžios veiksmus. Teismas sprendė, jog surinkta kilmės valstybės informacija bei paties pareiškėjo pasakojimas neleidžia manyti, kad jis gali būti persekiojamas dėl savo kaip eilinio protesto dalyvio veiksmų. Vien fakto, jog praeityje pareiškėjas dalyvavo protestuose, nepakanka pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti: pareiškėjas nebuvo sulaikytas, pagrobtas, patyręs fizinį smurtą ar kitaip persekiotas.

10. Teismas nurodė, kad atsakovas tyrimo metu surinko aktualią kilmės valstybės informaciją, rėmėsi tarptautiniais dokumentais, vieša paieška, (duomenys neskelbtini) ir kt. duomenimis. Sprendime yra surinkta aktuali bendra kilmės valstybės informacija ir ji įvertinta duomenų visumos kontekste. Nurodyta, kaip kilmės valstybėje elgiamasi su eiliniais protestų dalyviais. Teismas šiam Migracijos departamento vertinimui pritarė. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė kitokių, Migracijos departamento surinktą informaciją paneigiančių, duomenų.

11. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nei pareiškėjo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, jog prieglobsčio prašytojui grėsė ar gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl konvencinių priežasčių, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodiriško smurto kilmės valstybėje. Priešingai – pareiškėjas laisvai su viza išvyko iš kilmės valstybės į (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas neįrodė, kad tarp jo nurodomos padėties, persekiojimo dėl dalyvavimo mitinguose, protestuose, jo veiklos, ir Įstatymo 86 straipsnyje išvardytų priežasčių yra priežastinis ryšys, todėl sprendė, jog atsakovas turėjo teisinį pagrindą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat nenurodė argumentų, pagrindžiančių nesaugią situaciją jo kilmės šalyje, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas taip pat neįrodė Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl sprendė, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12. Pasisakydamas dėl atsakovo Sprendimo dalies, kuria pareiškėjas išsiųstas į (duomenys neskelbtini), teismas apžvelgė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nuostatas. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti, todėl teismas konstatavo, jog atsakovas pagrįstai nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Be to, pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

13. Teismas, įvertinęs Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų tvarka) nuostatas, konstatavo, kad šiuo atveju 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas. Teismas sprendė, jog nors ir nustatytų aplinkybių visumoje prieita prie išvados, kad pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau konstatavo, jog būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų, todėl sprendė, kad pareiškėjo situacijai turi būti taikoma Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė. Teismas pakeitė šią Sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi atsakovo Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką pakeista, mažinant draudimo atvykti laikotarpį iki 2 metų, teismas pakeitė ir kitą atsakovo Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

14. Teismas atmetė išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 15. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai ir neteisėtai. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

16.2. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes jį persekioja (duomenys neskelbtini) dėl dalyvavimo protestuose, todėl kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą.

16.3. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) didžiulę įtaką turi radikalios (duomenys neskelbtini), kurių veikla yra nukreipta į demonstrantų prieš (duomenys neskelbtini) valdžią ir asmenų, bent kiek susijusių su vakarų kultūra ir vertybėmis, persekiojimą. (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjui dėl jo dalyvavimo protestuose kyla reali (duomenys neskelbtini) persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjas gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

16.4. Pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, nes yra persekiojamas dėl politinių motyvų, daug kartų, nepaisydamas grasinimų, organizavo protestus ir aktyviai juose dalyvavo.

16.5. (duomenys neskelbtini) informacija, kuria vadovaujasi atsakovas, yra vienerių metų senumo. Atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius nėra pagrindo atsakovo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

16.6. Pareiškėjo vertinimu, jam nepagrįstai buvo nesuteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga. Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Atsakovo surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

16.7. Sprendimu išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos ir taikyti draudimą jam atvykti, jam neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, turi būti panaikinti ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

17. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą vadovaudamasis iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 22S54729 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1–3 dalimis, 88 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Šių teisės normų teisėjų kolegija nekartoja.

20. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai, taip pat EŽTT aktuali praktika, kuria formuluojamos svarbios Konvencijos aiškinimo taisyklės, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, jog įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teisėjų kolegija nemato reikalo šią praktiką pildyti kitais pavyzdžiais.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

22. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

23. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

24. Byloje nustatyta, kad užsienietis, (duomenys neskelbtini) pilietis, baimę būti persekiojamas grindžia tuo, kad kilmės šalyje jam gresia pavojus dėl (duomenys neskelbtini), kadangi jis opozicijos dalyvis ir aktyvus protestuotojas.

25. Byloje taikytina teisė šalims yra žinoma. Ji nekartą buvo minima pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo bei ginčo nagrinėjimo stadijose, todėl teisėjų kolegija šioje teismo nutartyje taikytinos teisės nekartoja, o imasi teisės taikymui reikšmingų aplinkybių vertinimo atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

26. Kilmės šalies situacijos, aktualios šios bylos aplinkybių kontekste, vertinimui atsakovas surinko informaciją, pagrįstai ja rėmėsi priimdamas ginčijamą Sprendimą ir padarė teisingas išvadas. Vien tai, kad (duomenys neskelbtini) informacija yra vienerių metų senumo, nesant jokių duomenų, kurie buvo renkami tyrimo metu, apie reikšmingus nagrinėjamos bylos kontekste pokyčius kilmės šalyje, negali būti pagrindu (duomenys neskelbtini) informaciją vertinti kritiškai ir ja nesivadovauti.

27. Pareiškėjas kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios išvyko iš (duomenys neskelbtini), nurodė, jog kilmės valstybėje jam gresia pavojus dėl (duomenys neskelbtini), kadangi jis opozicijos dalyvis ir aktyvus protestuotojas.

28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo įsitraukimo lygis, vaidmuo, dalyvaujant protestuose nebuvo aktyvaus protestuotojo, protestų organizatoriaus. Pareiškėjo pasakojimas apie protestus pasižymi bendro pobūdžio informacija, jis nežino protestų organizatorių, teisme pats nurodė, kad nėra aktyvistas, o yra eilinis protestuotojas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus, jog pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, kaip opozicijos dalyvis ir aktyvus protestuotojas, viešai pasisakantis ar kritikuojantis valdžios veiksmus.

29. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog surinkta kilmės valstybės informacija bei paties pareiškėjo pasakojimas neleidžia manyti, kad pareiškėjas gali būti persekiojamas dėl savo, kaip eilinio protesto dalyvio, veiksmų.

30. Taigi byloje nenustatyta nei galimo persekiotojo, nei jo motyvų persekioti pareiškėją dėl jo individualių savybių. Pareiškėjas taip pat nenurodė argumentų, pagrindžiančių nesaugią situaciją jo kilmės šalyje, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą.

31. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. A. S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė