e6c220cd-9560-4a92-8078-856418226fbe · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A–79/2014                                  Teismo proceso Nr. 1-01-2-00031-2006-6                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                          1.2.1.2.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.;                                              2.4.6.3.3.; 2.4.6.4.4.                                                                                                                                                                                                                      LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Violetos Ražinskaitės ir Albino Bielskio,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Rimvydui Valentukevičiui,nuteistajam M.

T.,gynėjai advokatei Galinai Kardanovskajai,ekspertui Romui Raudžiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro bei nuteistojo M. T. (M. T.) apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. T.‘as pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 102 straipsnyje, ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ bei 3 dalies 3 punktÄ , nuteistas laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 5.00 val. bÅ«ti namuose, iÅ¡skyrus ligos atvejus, ir be bausmę vykdančios institucijos žinios 2 (dvejus) metus nekeisti gyvenamosios vietos.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : M. T.‘as nuteistas už tai, kad, bÅ«damas sovietų okupacinės valdžios represinės struktÅ«ros – Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos (MGB) Å akių apskrities skyriaus GelgaudiÅ¡kio valsčiaus skyriaus operatyviniu, vėliau vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu, dar vėliau tuometinio Kauno srities valdybos Ariogalos rajono skyriaus 2N skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu, vykdydamas 1948 m. SSRS Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 417-160vs „Dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos SSR teritorijos specialiajai tremčiai 12 tÅ«kstančių nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų Å¡eimų, taip pat banditų talkininkų buožių su Å¡eimomis“, 1949-01-29 SSRS Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 390-138vs „Dėl buožių su Å¡eimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų Å¡eimų, legalizuotų banditų, tebetęsiančių prieÅ¡iÅ¡kÄ veiklÄ , ir jų Å¡eimų, taip pat represuotų banditų talkininkų Å¡eimų iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“, 1949-03-19 Lietuvos SSR Ministrų tarybos nutarimÄ Nr. 176vs „Dėl buožių iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos SSR teritorijos“, 1951-09-28 Lietuvos komunistų (bolÅ¡evikų) partijos Centro komiteto nutarimÄ Nr. 155/1vs „Dėl buožių su Å¡eimomis iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos SSR teritorijos“ ir 1952-06-14 Ypatingojo pasitarimo prie SSRS MGB sprendimÄ , 1948–1952 metais, veikdamas su nenustatytais sovietų okupacinės valdžios atstovais, civilių asmenų trėmimų iÅ¡ okupuotos Lietuvos teritorijos į okupavusios valstybės – SSRS, teritorijÄ , metu – 1948 m. gegužės 22 d., tiksliau nenustatytu laiku, į VilkaviÅ¡kio geležinkelio stotį pristatęs sulaikytus A.

B., A. B., V. B., juos, jų iÅ¡trėmimui iÅ¡ Å akių apskrities GelgaudiÅ¡kio valsčiaus Å imkų kaimo į SSRS, RSFSR Krasnojarsko sritį, perdavė į eÅ¡elonÄ Nr. 97925. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 1948-05-22, tiksliau nenustatytu laiku, sulaikytus J. J., O. J., J. J. pristatęs į VilkaviÅ¡kio geležinkelio stotį, juos, jų iÅ¡trėmimui iÅ¡ Å akių apskrities GelgaudiÅ¡kio valsčiaus Petraičių kaimo į SSRS, RSFSR Krasnojarsko sritį, perdavė į eÅ¡elonÄ Nr. 97925.Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 1948-05-22, tiksliau nenustatytu laiku, į VilkaviÅ¡kio geležinkelio stotį pristatęs sulaikytus J.

J., M. J., juos jų iÅ¡trėmimui iÅ¡ Å akių apskrities GelgaudiÅ¡kio valsčiaus Pajotijų kaimo iÅ¡trėmimui į SSRS, RSFSR Krasnojarsko sritį, perdavė į eÅ¡elonÄ Nr. 97925.Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 1949-03-25, tiksliau nenustatytu laiku, sulaikytus J. B., O. B., N. B., jų iÅ¡trėmimui iÅ¡ Å akių apskrities GelgaudiÅ¡kio valsčiaus MozÅ«riÅ¡kių kaimo į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį, perdavė į eÅ¡elonÄ Nr. 97354;Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 1949-03-25, tiksliau nenustatytu laiku, sulaikytus J.

B., O. B., B. B. (dabartinė pavardė – Å .), jų iÅ¡trėmimui iÅ¡Â Å akių apskrities GelgaudiÅ¡kio valsčiaus MozÅ«riÅ¡kių kaimo į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį, pristatęs į PilviÅ¡kių geležinkelio stotį, perdavė į eÅ¡elonÄ Nr. 97354;Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 1949-03-25, tiksliau nenustatytu laiku, sulaikytus A. L., J. R., O. R., T. R. (dabartinė pavardė – K.), O. R. (dabartinė pavardė – Å .), M. A. R. (dabartinė pavardė – G.), jų iÅ¡trėmimui iÅ¡ Å akių apskrities GelgaudiÅ¡kio valsčiaus MozÅ«riÅ¡kių kaimo į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį, pristatęs perdavė į eÅ¡elonÄ Nr. 97354;Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 1949-03-25, tiksliau nenustatytu laiku, sulaikytus V.

S., T. S. (dabartinė pavardė – B.), J. S., V. S., M. S., S. S., jų iÅ¡trėmimui iÅ¡ Å akių apskrities GelgaudiÅ¡kio valsčiaus Piesčių kaimo į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį, pristatęs į VilkaviÅ¡kio geležinkelio stotį, perdavė į eÅ¡elonÄ Nr. 97354;Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 1952-08-03, tiksliau nenustatytu laiku, iÅ¡ Betygalos areÅ¡tinės nuvežęs Z. D. R. (dabartinė pavardė – T.) ir R. R. į Viduklės geležinkelio stotį, juos, jų iÅ¡trėmimui iÅ¡ Kauno apskrities Ariogalos rajono BurbiÅ¡kių kaimo į SSRS, RSFSR Krasnojarsko sritį, perdavė į eÅ¡elonÄ Nr. 97112.

M. T.‘as taip pat nuteistas už tai, kad bÅ«damas sovietų okupacinės valdžios represinės struktÅ«ros – Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos (VSM) Å akių apskrities skyriaus GelgaudiÅ¡kio valsčiaus poskyrio operatyviniu įgaliotiniu, vykdydamas 1947-09-29 SSRS Ministrų Tarybos nutarimÄ dėl iÅ¡trėmimo į tolimuosius SSRS rajonus, 1947-11-15 J. O. įskaitos byloje priėmęs LSSR VSM informatoriaus „MiÅ¡kas“ praneÅ¡imÄ , surinko taip duomenis apie J. O. Å¡eimos nelojalumÄ sovietinei santvarkai, kurių pagrindu, priėmus sprendimÄ dėl iÅ¡trėmimo, 1947-12-02, tiksliau nenustatytu laiku, Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos Å akių apskrities skyriaus GelgaudiÅ¡kio valsčiaus poskyrio virÅ¡ininkas D.

T. ir nenustatyti sovietų okupacinės valdžios atstovai nuvykę į Å akių apskrities GelgaudiÅ¡kio valsčiaus ValenčiÅ«nų kaimÄ , sulaikė ir į Å akių miestÄ pristatė J. O., M. O., M. E. O. (dabartinė pavardė – M.), M. O., S. O., iÅ¡ kur pastarieji ir J. O. vėliau prievarta buvo pervežti į Lentvario geležinkelio stotį, perduoti patalpinti patalpinimui į geležinkelio eÅ¡elonÄ ir prievarta iÅ¡vežti į SSRS, RSFSR Tiumenės sritį.           M.

T.‘as taip pat nuteistas už tai, kad jis, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros – Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos (VSM) Šakių apskrities skyriaus Gelgaudiškio valsčiaus poskyrio operatyviniu įgaliotiniu, vykdydamas 1948 m. vasario 21 d. SSSR Ministrų Tarybos nutarimo Nr. 417-160vs „Dėl iškeldinimo iš Lietuvos SSR teritorijos specialiajai tremčiai 12 000 nelegalių gyventojų, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų šeimų, taip pat banditų talkininkų buožių su šeimomis“, 1948 m. gegužės 22 d. tiksliau nenustatytu laiku, Gelgaudiškio valsčiaus Stanaičių kaime dalyvavo M.

B., A. B., Z., M. B. (dabartinė S.) sulaikyme ir prievartiniame trėmime juos iÅ¡tremdamas iÅ¡ gyvenamos vietos į SSSR RSFSR Krasnojarsko kraÅ¡tÄ . Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti:

1) pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybes, kurias teismas pripažino M. T.‘o atsakomybę lengvinančiomis, o būtent, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo jauno amžiaus, nusikalstamos veikos padarytos esant išskirtinėms politinėms aplinkybėms, nusikalstamos veikos padarytos vykdant įstatymus;

2) panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje M. T.‘ui taikytos BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 3 punkto nuostatos;

3) pripažinti M. T.â€˜Ä kaltu pagal BK 102 straipsnį dėl O. Å¡eimos narių trėmimo ir nuteisti laisvės atėmimu 7 (septynis) metams;

4) pripažinti M. T.â€˜Ä kaltu pagal BK 102 straipsnį dėl B. Å¡eimos narių trėmimo ir nuteisti laisvės atėmimu 7 (septynis) metams;

5) M. T.‘o nusikalstamus veiksmus iš BK 102 straipsnio perkvalifikuoti į aštuonias nusikalstamas veikas pagal BK 102 straipsnį ir paskirti jam šias bausmes:

a) už B. Å¡eimos narių trėmimÄ â€“ laisvės atėmimÄ 7 (septyneriems) metams;

b) už J. Å¡eimos narių trėmimÄ â€“ laisvės atėmimÄ 7 (septyneriems) metams;

c) už J. Å¡eimos narių trėmimÄ â€“ laisvės atėmimÄ 7 (septyneriems) metams;

d) už B. Å¡eimos narių trėmimÄ â€“ laisvės atėmimÄ 7 (septyneriems) metams; e) už B. Å¡eimos narių trėmimÄ â€“ laisvės atėmimÄ 7 (septyneriems) metams;

f) už R. Å¡eimos narių trėmimÄ â€“ laisvės atėmimÄ 7 (septyneriems) metams;

g) už Stulgaičių Å¡eimos narių trėmimÄ â€“ laisvės atėmimÄ 7 (septyneriems) metams;

h) už R. Å¡eimos narių trėmimÄ â€“ laisvės atėmimÄ 7 (septyneriems) metams;

6) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 12 (dvylikai) metų, jÄ atliekant pataisos namuose.        Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas, deÅ¡imt M. T.‘ui inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 102 straipsnyje, perkvalifikuodamas į vienÄ tęstinę veikÄ , taip pat paÅ¡alindamas dalį kaltinimo dėl O. ir B. Å¡eimos narių trėmimo bei pripažindamas tris baudžiamajame įstatyme nenumatytas nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir neteisingai paskyrė bausmę, ir tai sudaro pagrindÄ pakeisti nuosprendį.

Prokuroras nurodo, kad M. T.‘as buvo kaltinamas dėl deÅ¡imties nusikalstamų veikų, padarytų civilių Lietuvos gyventojų (deÅ¡imties Å¡eimų, duomenys neskelbtini), kurias teismas nepagrįstai perkvalifikavo kaip vienÄ tęstinę nusikalstamÄ veikÄ , padaręs bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas dėl civilių Lietuvos gyventojų trėmimų 1941-1952 metų laikotarpiu organizacinio bendrumo, nuteistojo padarytų veiksmų nuolatinio pakartotinio pobÅ«džio, visiÅ¡kai nepasisakydamas dėl nusikaltimo subjektyviųjų požymių.

Akcentuoja, jog kaltinime nurodyti veiksmai yra vienarūšiai, padaryti iš esmės analogišku būdu, dėl to paties nusikaltimo dalyko, atitinka to paties nusikaltimo objektyviuosius požymius, tačiau laiko atžvilgiu jie vienas nuo kito yra nutolę, t.y. padaryti atitinkamai 1947, 1948, 1949 ir 1952 metais, skirtingomis aplinkybėmis – skirtingose vietose, atskirais atvejais bendrininkaujant su kitais žmonėmis, 1952 m. padaryti kitoje administracinėje vietovėje, be to, šie veiksmai nėra jungiami vieningos nuteistojo tyčios.

Pažymi, jog dėl kiekvienos atskiros civilių gyventojų trėmimo operacijos, tame tarpe dėl kaltinime nurodytų trėmimų, buvo priimti atskiri slapti politinio ir organizacinio pobÅ«džio sprendimai, orientuoti į vienos konkrečios ir laiko prasme apibrėžtos operacijos organizavimÄ ir vykdymÄ , kÄ patvirtina archyviniai bylos dokumentai, todėl teismo iÅ¡vada, kad civilių Lietuvos gyventojų trėmimai nuo 1941 metų buvo nuolatinio nepertraukiamo pobÅ«džio, yra nepagrįsta. Be to nurodo, kad nuteistasis, bÅ«damas tik eiliniu trėmimo veiksmų vykdytoju, po pirmosios trėmimo operacijos, kurioje buvo kaltinamas dalyvavęs (1947 m.), negalėjo žinoti apie kitų trėmimo operacijų organizavimÄ ir vykdymÄ ateityje, todėl, prokuroro nuomone, Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis po pirmojo nusikalstamo veiksmo turėjo sumanymÄ dėl tolesnių nuskalstamų veiksmų ar suvokė savo veiksmus kaip vientisÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Visa tai patvirtina, kad teismas, pripažindamas M. T.‘o veikÄ tęstine, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatas. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas, siaurinančiai aiÅ¡kindamas BK 102 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvųjį požymį – padarymo bÅ«dÄ , netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . SprendimÄ , kad M. T.‘o veiksmai, kuriais jis kaltinime numatytais atvejais surinko ir užfiksavo iÅ¡trėmimui numatytus asmenis kompromituojančiÄ medžiagÄ , nustatė aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendimų dėl trėmimo priėmimui ir vykdymui, neturi nusikaltimo, numatyto BK 102 straipsnyje, požymių, teismas grindė bylos aplinkybių neatitinkančiomis iÅ¡vadomis, neteisingu istorinių ir faktinių bylos aplinkybių interpretavimu, o darydamas iÅ¡vadas dėl M.

T.‘o veiksmų turinio ir jo teisinio vertinimo, o bÅ«tent, kad nuteistÄ jį, kaip įskaitos bylÄ užvedusį bei joje su Å¡eima susijusius duomenis komplektavusį asmenį, laikyti BK 102 straipsnio subjektu nėra pagrindo, teismas akivaizdžiai supainiojo nusikaltimo objektyviuosius ir nusikaltimo subjekto požymius. Nors įstatyme nepateikiamas trėmimo sÄ vokos apibrėžimas ir nedetalizuoti galimi veikos padarymo bÅ«dai, pagrindo teismo iÅ¡vadai, kad nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik civilių asmenų sulaikymo ir perdavimo į eÅ¡elonÄ veiksmais, tai nesudaro.

Pažymi, jog pagal galiojusiÄ tvarkÄ civilinių gyventojų trėmimas buvo sudėtinga procedÅ«ra, kurios vykdyme ne mažesnę reikÅ¡mę turėjo iÅ¡tremtinų asmenų rato nustatymas (sÄ rašų sudarymas), reikiamos dokumentinės medžiagos parengimas, sprendimų priėmimas, į eÅ¡elonÄ perduotų asmenų priverstinis iÅ¡vežimas į okupavusios Å¡alies teritorijÄ ir apgyvendinimas. Å iame kontekste nuteistojo veiksmai, kuriais jis surinko ir užfiksavo iÅ¡trėmimui numatytų Å¡eimų narius kompromituojančiÄ medžiagÄ , nustatė aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendimų dėl trėmimo priėmimui ir vykdymui, turi bÅ«ti vertinami kaip atitinkantys nusikaltimo, numatyto BK 102 straipsnio objektyviuosius požymius.

Prokuroras mano, jog pirmosios instancijos teismas dėl O. Å¡eimos narių ir B. Å¡eimos narių trėmimo padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, nesant M. T.‘o dalyvavimÄ Å¡ių Å¡eimų trėmime patvirtinančių duomenų, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje proceso sprendimų, kaip to reikalauja BPK 307 straipsnio 2 dalis, dėl Å¡ių veikų nepriėmė, tiesiog nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodydamas, jog Å¡ie epizodai iÅ¡ tęstinės nusikalstamos veikos Å¡alinami, tuo pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.                   Prokuroro vertinimu, teismas netinkamai pritaikė BK 59 straipsnio nuostatas: nenustatė nei vienos BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau remdamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi, nepagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis baudžiamajame įstatyme nenurodytas aplinkybes, jog nusikalstamų veikų padarymo metu M.

T.‘as buvo jauno amžiaus, veikų padarymo metu egzistavo iÅ¡skirtinės politinės aplinkybės, o nusikalstamos veikos padarytos vykdant įsakymus. Prokuroras pažymi, jog nusikalstamų veikų padarymo metu M. T.‘as buvo pilnametis kadrinis karininkas, sÄ moningai ir savanoriÅ¡kai pasirinkęs tarnybÄ represinėje institucijoje, juolab, kad teismas neatskleidė „iÅ¡skirtinių politinių aplinkybių“ turinio ir reikÅ¡mės, jų įtakos Å¡velnesniam nuteistojo ir jo padarytos veikos vertinimui bei nenurodė, kokių asmenų, kokios formos ir turinio veiksmus laiko įsakymo M.

T.‘ui davimu ir kokioje kaltinimo apimtyje Å¡i aplinkybė Å¡velnina nuteistojo teisinę padėtį. Teismo argumentai, jog nusikalstamų veikų padaryme dalyvavo ne tik M. T.‘as, bet ir kiti nutarimus dėl trėmimo priimdavę ir jų vykdymÄ organizavę pareigÅ«nai, prokuroro vertinimu, greičiau pagrindžia teismo konstatuotÄ nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) nei sprendimÄ Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡imties tvarka pripažinti jo atsakomybę lengvinančia.

Prokuroro įsitikinimu, teismas neturėjo pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi nepagrįstai pripažino esant jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 2 d.), ignoravo Å¡io įstatymo taikymui bÅ«tina sÄ lygÄ â€“ bent dalies turtinės žalos atlyginimÄ ar paÅ¡alinimÄ ir nepagrįstai konstatavo esant BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas sÄ lygas, kurių teismas iÅ¡ tiesų nenustatinėjo, o nuosprendyje rėmėsi vieninteliu gynybos pateiktu dokumentu, patvirtinančiu M.

T. sutuoktinės neįgalumÄ . Teigia, jog byloje nėra patikimų faktinių duomenų, patvirtinančių, kad M. T. gyvena kartu su sutuoktine ir jÄ iÅ¡laiko. Be to, teismas nenustatinėjo ir nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad be M. T.‘o jo sutuoktinės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, nors faktÄ , kad dėl teismo paskirtos bausmės nebus kam prižiÅ«rėti kaltininko iÅ¡laikomÄ asmenį, nustatyti bÅ«tina (kasacinė nutartis Nr.2K-267/2007). Kitos teismo nurodytos aplinkybės – senyvas nuteistojo amžius, po nusikalstamų veikų padarymo praėjęs ilgas laiko tarpas ir tai, kad nuteistasis nepadarė naujų nusikalstamų veikų, nemažina jo padarytų veikų pavojingumo.

Å ios aplinkybės nesudaro prielaidų daryti nuteistajam iÅ¡lygų skiriant bausmę ir turi bÅ«ti vertinamos bendra tvarka (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Prokuroras tvirtina, jog netinkamai pritaikęs BK 62 straipsnio nuostatas, teismas paskyrė nuteistajam aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę, kuri prieÅ¡tarauja bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnio 2 dalis), bei nemotyvavo, kodėl nuteistajam paskirtas laisvės apribojimas. Prokuroro vertinimu, panaikinus nuosprendžio dalį dėl BK 62 straipsnio nuostatų taikymo, nuteistajam už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ skirtinos BK 102 straipsnyje numatytos bausmės, atsižvelgiant į tai, kad yra viena M.

T.‘o atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, bei įvertinus aplinkybes, kad nuteistasis yra senyvo amžiaus, neturi kriminalinės praeities, tačiau padarė deÅ¡imt baigtų veikų, kurios priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamos veikos sukėlė sunkių padarinių nukentėjusiems asmenims – ilgalaikį atskyrimÄ nuo įprastinės aplinkos, judėjimo laisvės suvaržymÄ , turto praradimÄ , sunkias gyvenimo ir darbo sÄ lygas, ribotas galimybes patenkinti kasdienius savo poreikius, veikas padarė tiesiogine tyčia.

Nors M. T.‘ui inkriminuojama eilė labai sunkių nusikaltimų, byloje nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau įvertinus jo amžių, teigiamÄ charakteristikÄ , prokuroro nuomone, jam skirtinos Å¡velnesnės bausmės nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.                                           Nuteistasis M. T.‘as apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Nuteistasis nesutinka su jo veiksmų vertinimu ir kvalifikacija pagal BK 102 straipsnį, tvirtindamas, kad jo veiksmuose nėra nurodyto nusikaltimo sudėties požymių. Pažymi, kad BK 102 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaryta tik tyčia. Tai reiÅ¡kia, jog jis 1948-1952 metais turėjo suvokti savo veikos pavojingumÄ ir to siekė, turėjo suvokti, kad įvyko Lietuvos okupacija ir aneksija bei ketino sukelti tarptautinės teisės draudžiamo elgesio pasekmes – iÅ¡tremti gyventojus, tačiau teismas jo tyčios neįrodė.

PaaiÅ¡kina, jog 1948-1952 metais ėjo tarnybÄ bÅ«damas eilinis žemesnės pakopos pareigÅ«nas, t.y. operatyvinis darbuotojas, žinojo, jog Lietuva 1940 metais savanoriÅ¡kai įstojo į Tarybų SÄ jungÄ . Oficiali sovietų propaganda interpretavo Å¡iuos istorinius faktus savo naudai, ir tik 1992 m., atkÅ«rus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos visuomenė sužinojo daug faktų apie tarybų valdžios paskelbimo Lietuvoje 1940 metais aplinkybes. Pabrėžia, jog nuo 1948 iki 1952 metų jokių dokumentų, patvirtinančių, kad Lietuva buvo okupuota arba aneksuota, iÅ¡leista nebuvo, tokie sprendimai tarptautinėje teisėje iki Å¡iol nėra priimti.

Tuo metu jo tarnyba LSSR MGB buvo legitimi, nes jokių oficialių dokumentų dėl MGB pripažinimo nusikalstama organizacija nebuvo. Tvirtina, jog tam, kad jo veika būtų pripažinta karo nusikaltimu, byloje turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jis suvokė, jog įvyko Lietuvos okupacija ir aneksija. Tuo tarpu procesas vyko slaptai, jokios įtakos sprendimui, kas turi būti išvežtas jis neturėjo, vykdė įsakymus neturėdamas teisės ir galimybės vertinti, įtakoti ar juos pakeisti.

Pažymi, jog 1979 metų Europos parlamentinės asamblėjos deklaracijoje nurodyta, kad kiekvienas policijos pareigÅ«nas atsakingas už jam įstatymu patikėtas pareigas saugant bendrapiliečius, visuomenę nuo smurtinių aktų, o 1949 metų Ženevos trečioji konvencija, apimanti visus asmenis, visas organizacijas bei slaptas tarnybas, draudžia skirti bausmę, jei asmuo pakluso ir vykdė okupacinės valdžios įsakymÄ . Minėti tarptautiniai teisės aktai patvirtina, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.

Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nebuvo iÅ¡tirtos jo pareigų ribos, kadangi dokumentų įforminimas yra tik trėmimo proceso techninė dalis, o jis, gavęs įsakymÄ , neturėjo pasirinkimo, be to, bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojai patvirtino, kad ne jis trėmė jų Å¡eimas, todėl nėra pagrindo jo pareigų atlikimÄ â€“ patruliavimÄ , konvojavimÄ , dokumentų įforminimÄ vertinti kaip karo nusikaltimus ir nusikaltimus prieÅ¡ žmoniÅ¡kumÄ , juolab, kad jo nurodyta aplinkybė, jog dalis dokumentų buvo užpildyta vėliau, ruoÅ¡iant perduoti archyvui, nebuvo paneigta.

Nurodo, jog teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, taikė skirtingus vertinimo kriterijus: viena vertus, pripažino, jog įskaitos bylÄ sukomplektavusį asmenį nėra pagrindo laikyti BK 102 straipsnio subjektu, kita vertus, dokumentų (apklausos lapų, pažymų) užpildymÄ prilygino dalyvavimui trėmime. Be to, pažymi, jog trėmimas vyko iÅ¡ skirtingų vietovių, todėl jis tuo pačiu metu turėjo bÅ«ti keliose skirtingose vietose ir iÅ¡vežti tris Å¡eimas, kas prieÅ¡tarauja logikai bei patvirtina, kad fiziÅ¡kai jos negalėjo to atlikti.

Nuteistasis pažymi, jog Å¡iuo metu Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme yra priimti praÅ¡ymai iÅ¡tirti BK 3 straipsnio 3 dalies, 95 straipsnio 8 dalies 1 punkto bei 99 punkto atitikimÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl abejoja dėl Å¡ių normų taikymo sprendžiant jo atsakomybės klausimÄ Å¡ioje byloje. Taip pat nurodo, jog Å¡ios normos gali bÅ«ti taikoma tik į ateitį, todėl įvertinus tai, kad 1949-1952 metais Lietuvos teisėje jam inkriminuojamas veikos nebuvo kriminalizuotos, teisinga bÅ«tų taikyti 1926 m.

Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso, galiojusio Lietuvoje nuo 1940 metų lapkričio 1 d., normas. Å iuo aspektu M. T. remiasi ir Romos statuto 24 straipsnio 1 punktu, Europos P. A. 1996 metais priimta Rezoliucija Nr. 1096 „Dėl priemonių, skirtų paÅ¡alinti buvusių komunistinių totalitarinių sistemų palikimÄ â€œ bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, o bÅ«tent, kad baudžiamoji teisė neturi bÅ«ti plečiamai aiÅ¡kinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi bÅ«ti tiksliai apibrėžiamas įstatyme, kadangi teisės normos grįžtamosios galios bei senaties instituto netaikymas gali pažeisti konstitucinį teisinės valstybės principÄ ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintÄ nusikaltimÄ padariusio asmens teisę, kad jo bylÄ teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas, o bausmė bÅ«tų pritaikyta remiantis įstatymu.

          Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro skundÄ tenkinti, o nuteistojo skundÄ atmesti. Nuteistojo M. T.‘o gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytais motyvais, o prokuroro skundÄ atmesti. Kauno apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, nuteistojo M. T.‘o apeliacinis skundas atmetamas. Dėl prokuroro apeliacinio skundo motyvų bei M. T.‘o apeliacinio skundo motyvų, susijusių su įsakymo vykdymu, nusikalstamos veikos objektyviaisiais ir subjektyviaisiais požymiais bei inkriminuotų veiksmų vertinimo Skundžiamu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu M.

T.‘as pagal BK 102 straipsnį nuteistas už tai, kad bÅ«damas sovietų okupacinės valdžios represinės struktÅ«ros – Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos (MGB) Å akų apskrities skyriaus GelgaudiÅ¡kio valsčiaus skyriaus operatyviniu, o vėliau vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu, laikotarpiu nuo 1948 iki 1952 metų, veikdamas su nenustatytais sovietų okupacinės valdžios atstovais, vykdė civilių asmenų – Lietuvos gyventojų – (duomenys neskelbtini) Å¡eimų trėmimÄ iÅ¡ okupuotos Lietuvos teritorijos į okupavusios valstybės – SSRS teritorijÄ .

Prokuroro nuomone, kvalifikuodamas M. T.‘o padarytas aÅ¡tuonias atskiras nusikalstamas veikas kaip vienÄ tyčinę tęstinę veikÄ , paÅ¡alindamas dalį kaltinimo dėl O. ir B. Å¡eimos narių trėmimo, pripažindamas tris M. T.‘o atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei skirdamas jam bausmę, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , bei neteisingai paskyrė bausmę, dėl ko skundžiamas nuosprendis turi bÅ«ti pakeistas.Apeliacinio skundo dalyje dėl nusikalstamų veikų O. ir B.

Å¡eimų trėmimo epizoduose paÅ¡alinimo iÅ¡ kaltinimo nepagrįstumo, prokuroras nurodo, kad teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, jog nėra duomenų, patvirtinančių M. T.‘o dalyvavimÄ veikų padaryme, be to, teismas nepriėmė BPK 307 straipsnio 2 dalyje numatyto nuosprendžio rezoliucinėje dalyje privalomo procesinio sprendimo – pripažinti M. T.â€˜Ä kaltu ar jį iÅ¡teisinti.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sutinkamai su BPK 307 straipsnio 2 dalimi, turėjo nuspręsti ar M.

T.‘as kaltas dėl O. šeimos iÅ¡trėmimo, nes nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 102 straipsnį kaip pavienė veika ir dėl to priimti apkaltinamÄ jį arba iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies, teismas tik konstatavo, kad M. T.‘ui pareikÅ¡tas kaltinimas akivaizdžiai yra nepagrįstas bei deklaratyvus ir iÅ¡ kaltinimo turi bÅ«ti paÅ¡alintas, o rezoliucinėje dalyje sprendimo iÅ¡ viso nepriėmė. Å ioje dalyje pirmosios instancijos padarė BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytÄ esminį proceso pažeidimÄ , nes nepriimdamas sprendimo dėl M.

T.‘ui pareikÅ¡to kaltinimo, suvaržė įstatymu garantuotÄ jo teisę žinoti dėl kokių kaltinimų jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o dėl kokių yra iÅ¡teisintas. Dėl Å¡ių priežasčių, nuosprendis dalyje dėl O. Å¡eimos iÅ¡trėmimo yra panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis ( BPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punktas ). BK 102 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už okupacijos ar aneksijos sÄ lygomis duotų įsakymų tremti ar trėmimÄ civilių gyventojų iÅ¡ okupuotos ar aneksuotos teritorijos į okupavusios ar aneksavusios arba trečiosios Å¡alies teritorijÄ .

Objektyviai Å¡i nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma priverstinai iÅ¡vežant civilius gyventojus iÅ¡ jų užimamos teritorijos nuolatiniam gyvenimui į kitÄ apibrėžtÄ teritorijÄ okupavusioje ar aneksavusioje Å¡alyje, o taip pat įsakymu tremti, kai atitinkamos struktÅ«ros karinis vadovas duoda žodinius arba raÅ¡tiÅ¡kus nurodymus pavaldiems kariams tremti civilius gyventojus. Trėmimo atveju nusikaltimo subjektu gali bÅ«ti bet kuris karinės struktÅ«ros pareigÅ«nas, vykdęs vado įsakymus dėl trėmimo.Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad M.

T.‘as 1948-1952 m. laikotarpiu buvo sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros – Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos Gelgaudiškio valsčiaus skyriaus operatyviniu, vėliau vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu, dar vėliau tokias pačias pareigas užėmė Kauno srities valdybos Ariogalos rajono skyriuje. Skundžiamu teismo nuosprendžiu M. T.‘as pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) šeimas, vykdydamas aukštesnių okupacinės valdžios pareigūnų nurodymus, perdavė į ešelonus, kuriais jie turėjo būti išvežti į atitinkamas SSRS teritorijas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje iÅ¡tirtais archyviniais dokumentais, pakankamai iÅ¡samiai atskleidė trėmimo operacijos vykdymo eigÄ t.y., kad trėmimo dienos rytÄ kiekvienos operatyvinės grupės vyresnysis gaudavo paketÄ su konkrečios tÄ dienÄ turimos iÅ¡tremti Å¡eimos dokumentais, apklausos lapo blankÄ ir du pažymos-raÅ¡telio blankus, kurių pagrindu grupės vyresnysis juose privalėjo užfiksuoti tremiamos Å¡eimos perdavimo į eÅ¡elonÄ faktÄ , o virÅ¡ininkas savo, tame dokumentu padarytu įraÅ¡u, privalėjo patvirtinti tremiamos Å¡eimos priėmimo į eÅ¡elonÄ faktÄ .

BÅ«damas vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu, M. T.‘as savo kompetencijos ribose, užpildydamas pažymÄ -raÅ¡telį, perduodavo tremiamos Å¡eimos narius konvojavimo ( eÅ¡elono ) virÅ¡ininkui. Tai, kad Å¡iuos dokumentus užpildė M. T.‘as, nustatyta ne tik įvertinus minėtų pažymų-raÅ¡telių turinį, tačiau ir raÅ¡ysenos specialisto iÅ¡vadomis, kad jie suraÅ¡yti M. T.‘o ranka. M. T.‘o kaltė dėl O. Å¡eimos trėmimo buvo grindžiama 1947 m. lapkričio 15 d. leitenanto V.‘o suraÅ¡ytu agentÅ«riniu praneÅ¡imu, kad 1947 m. spalio 8 d. nuteistasis yra priėmęs praneÅ¡imÄ apie tai, jog Å¡altinis „MiÅ¡kas“ yra matęs J.

O. iÅ¡ 1940-1941 metais pasitraukusio tarybinio karinio dalinio sandėlio vežimu iÅ¡vežant buvusius paliktus tarybinės armijos mundurus ir avalynę. Kitų faktinių duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima spręsti apie tiesioginį M. T.‘o dalyvavimÄ Å¡ios Å¡eimos trėmime, byloje nėra. AnalogiÅ¡ka situacija yra ir su kaltinimu dėl B. Å¡eimos trėmimo 1948 metais. Byloje nustatyta, kad 1948 metų vasario 4 d. ir kovo 7 d. iÅ¡ kelių Å¡altinių M. T.‘as yra surašęs agentÅ«rinius praneÅ¡imus, 1948 m. kovo 12 d. yra patvirtinęs K. suraÅ¡yto pareiÅ¡kimo teisingumÄ , 1948 m. balandžio 7 d. surašęs St.

K., o 1948 m. balandžio 8 d. – S. A. apklausų protokolus, iÅ¡ kurių turinio matyti, jog M. B. veda antitarybinę agitacijÄ ir „produktais aktyviai padeda ginkluotiems banditams“. Kitokių faktinių duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima spręsti apie tiesioginį M. T.‘o dalyvavimÄ B. Å¡eimos trėmime, byloje taip pat nėra. Vertindama byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad M. T.‘o atlikti veiksmai nesudaro BK 102 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties, nes vien tik informacijos surinkimas apie konkrečius asmenis dar nereikÅ¡davo, kad bus įsakyta Å¡iuos asmenis tremti arba jie bus iÅ¡tremti.

Prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad teismas siaurinančiai aiÅ¡kino BK 102 straipsnio numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, yra nepagrįsti. Vertinant plačiau, 1944-1952 m. dauguma sovietų okupacinės valdžios represinių struktÅ«rų darbuotojų vykdė funkcijas, kurios iÅ¡ esmės buvo nukreiptos prieÅ¡ LietuvÄ , kaip suvereniÄ valstybę, įskaitant ginkluoto pogrindinio pasiprieÅ¡inimo slopinimÄ , taip pat atitinkamoms socialinėms grupėms ( sovietine terminologija - „buožės“, „nacionalistai“ ) priklausančių asmenų persekiojimÄ , tačiau ne kiekviena tokia veikla yra nusikaltimas BK 102 straipsnio prasme.

Byloje patikimai nustatyta, kad iÅ¡tremti numatytųjų sÄ raÅ¡ai buvo suderinami vykdomosios valdžios ir partinių organų, o galutinį sprendimÄ dėl kiekvienos Å¡eimos trėmimo privalėjo priimti ypatingasis pasitarimas, veikęs prie SSSR valstybės saugumo ministro, vėliau sÄ raÅ¡ai su konkrečiomis pavardėmis buvo perduodami vykdyti atitinkamų operatyvinių grupių vyresniesiems. BK 102 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali ir nereikalauja, kad civiliai gyventojai bÅ«tų iÅ¡tremti realiai, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo įsakymo iÅ¡tremti davimo.

Kadangi M. T.‘as O. ir B. Å¡eimos narių atžvilgiu rinko agentÅ«rinę informacijÄ dar prieÅ¡ sprendimÄ juos iÅ¡tremti, darytina iÅ¡vada, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 straipsnio 5 d. 1 p. ). Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad kaltinime iÅ¡vardinti M. T.‘o veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuoti ne kaip viena tęstinė tyčinė veika, o kaip atskirų nusikalstamų veikų realioji sutaptis pagal BK 102 straipsnį.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tyčinės tęstinės veikos požymius argumentavo tuo, kad 1941 metais Lietuvoje pradėtas „antisovietinių elementų“ registravimas bei trėmimas, nuo 1944 metų buvo tęsiamas, kiekvieno trėmimo metu tremiant konkrečius tam momentui numatytus ištremti civilių gyventojų sluoksnius. Tokios nusikalstamos veikos, anot pirmosios instancijos teismo, susidedančios iš besitęsiančių laike ir kartais atnaujinamų veiksmų ( neveikimo ), yra laikomos tęstinėmis veikomis.

Remdamasis Å¡iais argumentais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog M. T.‘as, bÅ«damas tuometinių represinių struktÅ«rų darbuotoju, nuo 1948 m. gegužės 22 d. pradėtus civilių trėmimo veiksmus tęsė iki 1952 m. rugpjūčio 3 d., iki buvo iÅ¡tremta R. Å¡eima.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į M. T.‘o padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje pernelyg siaurai ir netiksliai nustatė nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, turinčias reikÅ¡mės kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ kaip tęstinę ar nusikaltimų daugetÄ , dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Å i klaida turi bÅ«ti iÅ¡taisyta apeliacinės instancijos teisme.LR BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimÄ už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalis įtvirtina tęstinės nusikalstamos veikos sÄ vokÄ , tačiau Å¡ios dalies tekste jos turinys nėra apraÅ¡omas. Pabrėžiamas bausmės skyrimui svarbus momentas: nelaikoma, kad asmuo padarė kelias veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamÄ veikÄ , Esant tokiai įstatymo formuluotei, didelę svarbÄ Ä¯gauna baudžiamojo įstatymo interpretavimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę nusikalstamÄ veikÄ nuo realios nusikaltimų sutapties.

Tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iÅ¡ kelių tapačių ar vienarÅ«Å¡ių veiksmų, kiekvienas iÅ¡ kurių atskirai paėmus atitinka vieno ir to paties BK Specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius ir yra pagrindas kvalifikuoti veikÄ kaip atskirÄ nusikaltimÄ , bet visus veiksmus jungia vieningas sumanymas           ( vieninga tyčia ). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatÅ«s laiko požiÅ«riu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogiÅ¡ku bÅ«du, analogiÅ¡komis aplinkybėmis, įgyvendinant vienÄ sumanymÄ dėl to paties dalyko.Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ , labai svarbu nustatyti objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius, nes nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.Nors kaltinime nurodyti veiksmai yra vienarÅ«Å¡iai, padaryti panaÅ¡iu bÅ«du ir dėl to paties nusikaltimo dalyko, tačiau vertinant to paties nusikaltimo objektyviosios pusės požymius matyti, kad laiko požiÅ«riu jie yra vienas nuo kito nutolę ( kaltinime nurodytos veikos padarytos atitinkamai 1948, 1949 ir 1952 metais ).

Å ioje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais patikimai nustatyta, kad civilių gyventojų iÅ¡ Lietuvos teritorijos į jÄ okupavusios valstybės – SSRS teritorijÄ trėmimas 1947-1952 metais buvo reglamentuojamas aukščiausios okupacinės valdžios struktÅ«rų teisės aktais, o vykdymas pavestas sovietinėms represinėms struktÅ«roms, vietinėms partinės ir vykdomosios valdžios institucijoms. Tačiau aptariamu laikotarpiu Lietuvos gyventojų atžvilgiu vykdytos okupacinės politikos prasme, skirtingu metu buvo tremiamos atskiros asmenų socialinės grupės ir jų trėmimas buvo reglamentuojamas skirtingais okupacinės valdžios institucijų priimtais teisės aktais.

         Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ( BPK 255 straipsnio 1 dalis ), todėl nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodžius papildomas faktines aplinkybes - M. T.‘as tęsė 1941 metais pradėtÄ civilių gyventojų trėmimÄ , yra nepagrįstai plečiamos kaltinimo ribos.                 Su Lietuvos gyventojų 1941 metų pradėtu ir nuo 1944 metų vykdytu trėmimu susiję klausimai gali bÅ«ti aktualÅ«s vertinant juos nebent istoriniu požiÅ«riu, tačiau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje reikia nustatyti ar yra pagrindinis tęstinės veikos požymis, skiriantis tęstinę veikÄ nuo nusikaltimų daugėto - vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungė keletÄ veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo realizuoti BK 102 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvinę pusę, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus.

Byloje nustatyta, kad M. T.‘as buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už 1948 m. gegužės 22 d. įvykdytÄ B., J. ir J. Å¡eimų trėmimÄ , kurie, kaip matyti iÅ¡ teismo iÅ¡tirtų archyvinių dokumentų, buvo vykdomi remiantis 1948 m. vasario 21 d. SSSR MT nutarimu Nr. 417-160vs priimto LSSR MT ir LKP (b) CK nurodymo gegužės mėnesį vienu metu iÅ¡keldinti iÅ¡tremti 12000 Lietuvos partizanų, jų rėmėjų, Å«kininkų, politinių kalinių Å¡eimų, 1948 m. gegužės 4 d. SSSR MVD parengtu „specialiojo kontingento iÅ¡vežimo iÅ¡ Lietuvos ir lydėjimo į tremtį priemonių planu, 1948 m. gegužės 18 d.

LSSR MT ir LKP(b) CK nutarimu „iÅ¡tremti iÅ¡ Lietuvos veikiančių nuteistų ar nukautų partizanų Å¡eimas ir remiančias partizanus buožių Å¡eimas, o jų turtÄ konfiskuoti“ , 1948 m. gegužės 18 d. LSSR MT ir LKP(b) nutarimu Nr. 60 ss “Dėl priemonių iÅ¡keldinant partizanų ir jų pagalbininkų (pasiturinčių Å«kininkų) Å¡eimas“, taip pat - 1948 m. gegužės 18 d. LSSR vidaus reikalų ministro J. B. ir SSRS MVD konvojinės kariuomenės valdybos virÅ¡ininko B.‘o praneÅ¡imu apie rengimÄ si trėmimo operacijai „Vesna“.           Taip pat M.

T.‘as buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už dalyvavimÄ iÅ¡tremiant 1949 m. kovo 25 d. B., B., R. ir S. Å¡eimas ir Å¡ie trėmimai buvo vykdomi remiantis 1949 m. vasario 29 d. SSSR MT nutarimu Nr. 390-138vs „Dėl pasiturinčių Å«kininkų su Å¡eimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus partizanų bei jų Å¡eimų legalizuotų partizanų, tebetęsiančių prieÅ¡iÅ¡kÄ veiklÄ ir jų Å¡eimų iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“.

Minėto centrinės okupacinės valdžios teisės akto pagrindu, ruoÅ¡iantis civilių gyventojų trėmimui, buvo priimti vietinių partinių bei represinių struktÅ«rų teisės aktai, kurie iÅ¡samiai reglamentavo tremtinų asmenų sÄ rašų sudarymo metodikÄ , konkrečios operacijos organizavimÄ ir vykdymÄ . Å ie dokumentai yra byloje ir jie teismo pagrįstai įvertinti kaip teisės aktai, sudarę pagrindÄ pradėti 1949 metų trėmimus. IÅ¡ Å¡ių teisės aktų paminėtini 1949 m. kovo 11 d.

LKP(b) sekretoriaus T.‘o ir LSSR MGB ministro G. potvarkis Nr. 162, kuriuo buvo įpareigoti apskričių vykdomųjų komitetų pirmininkai ir LKP(b) sekretoriai pateikti apskrities „buožių“ Å«kių sÄ raÅ¡Ä , 1949 m. kovo 12 d. SSRS MVD įsakymas Nr. 00225 „dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos, Latvijos, Estijos teritorijos pasiturinčių Å«kininkų ir jų Å¡eimų, partizanų bei nacionalistų Å¡eimų‘, 1949 m. kovo 12 d. LKP(b) CK sekretoriaus T.‘o potvarkis Nr. 204, nurodęs apskričių komitetų sekretoriams į tremiamųjų sÄ raÅ¡us įtraukti pasiturinčių Å«kininkų Å¡eimas, kurių Å«kiai buvo sumažinti iki 5 ha, 1949 m. kovo 19 d.

LSSR MT nutarimas Nr. 176vs „dėl pasiturinčių Å«kininkų iÅ¡keldinimo iÅ¡ LSSR teritorijos“, 1949 m. kovo 22 d. LSSR MT ir LKP(b) CK nutarimas Nr. 17ss „dėl iÅ¡keldinamų už respublikos ribų pasiturinčių Å«kininkų ir partizanų Å¡eimų Å«kių turto priėmimo ir realizacijos tvarkos“, 1949 m. kovo 23 d. SSSR MGB ministro pavaduotojo S., LSSR MGB ministro G. ir SSSR MGB įgaliotinio J. potvarkis Nr. 245, pagal kurį nurodyta 1949 m. kovo 25 d. 6 val. ryte pradėti operacijÄ â€žBangų mÅ«Å¡a“, 1949 m. kovo 28 d.

SSSR MGB įgaliotinio J. ir LSSR MGB ministro G. potvarkis Nr. 324, įpareigojęs LSSR MGB apskričių, miestų skyrių virÅ¡ininkus ir SSR MGB įgaliotinius operacijÄ â€žBangų mÅ«Å¡a“ pabaigti 1949 m. kovo 28 d. 18 val., suimtas Å¡eimas įlaipinti į eÅ¡elonus, MGB kariuomenę palikti bei panaudoti kovoje prieÅ¡ partizanus, partinio-tarybinio aktyvo ir konfiskuoto turto apsaugai.            R. Å¡eimos trėmimÄ 1952 m. rugpjūčio 3 d., dėl kurio M. T.‘as pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 102 straipsnį, reglamentavo kiti teisės aktai, nei 1948 ir 1949 metais, tai - 1951 m. rugsėjo 28 d.

LKP(b) CK biuro nutarimas ir jo priedai, įpareigoję iÅ¡tremti visam laikui iÅ¡ Lietuvos prieÅ¡iÅ¡kas kolektyvizacijai pasiturinčių Å«kininkų Å¡eimas, 1951 m. rugsėjo 29 d. LSSR MT nutarimas Nr. 765-vs, kuriuo1952 m. rugpjūčio 18 d. LSSR MGB ministrui K. parengtu teikimu pavesta LSSR MT pirmininkui M. G. tvirtinti Å¡eimų, 1951 m. spalio – lapkričio mėn., 1952 m. sausio mėn. iÅ¡tremtų iÅ¡ Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Å iaulių, patikslintus sÄ raÅ¡us, 1952 m. rugpjūčio 27 d.

LSSR MT nutarimas „Dėl 1950 m. rugsėjo mėn. iÅ¡keldintų iÅ¡ Vilniaus, Å iaulių ir Klaipėdos sričių pasiturinčių Å«kininkų Å¡eimų sÄ rašų patvirtinimo“, 1952 m. rugsėjo 26 d. nutarimas Nr. 886vs „Dėl 1951 m. iÅ¡keldintų iÅ¡ Klaipėdos ir Å iaulių sričių pasiturinčių Å«kininkų Å¡eimų sÄ rašų patvirtinimo“.           Kaip matyti iÅ¡ iÅ¡vardintų archyvinių dokumentų, dėl kiekvienos atskiros civilių gyventojų trėmimo operacijos 1948,1949 ir 1952 metais, buvo priimti slapti politinio ir organizacinio pobÅ«džio sprendimai, orientuoti į vienos konkrečios ir laiko prasme aiÅ¡kiai apibrėžtos operacijos organizavimÄ ir vykdymÄ .

Å i iÅ¡vada grindžiama ir byloje esančiais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymoje nurodytais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad tremiamų civilių asmenų sÄ raÅ¡us sudarydavo ir trėmimo operacijos vykdymo datÄ nustatydavo vykdomosios valdžios ir partiniais organai, o galutinį sprendimÄ dėl kiekvienos Å¡eimos trėmimo privalėjo priimti ypatingasis pasitarimas, veikęs prie SSSR valstybės saugumo ministro, M. T.‘as pagal savo užimamas pareigas struktÅ«riniuose MGB padaliniuose negalėjo iÅ¡ anksto žinoti kokie asmenys bus tremiami ir kokias užduotis trėmimo operacijoje jam reikės atlikti.

Kadangi kiekvienos operatyvinės grupės vyresnysis informacijÄ apie konkrečiai tremiamus asmenis informacijÄ gaudavo tik tÄ dienÄ , kai buvo vykdoma operacija, galima spręsti, jog ir M. T.‘as apie tai sužinodavo trėmimo dienÄ . Objektyviai M. T.‘ui negalėjo bÅ«ti žinoma, kad pasibaigus 1948 metais vykusiems trėmimams, kitas civilių asmenų trėmimas įvyks 1949 metais, po to – 1952 metais.            M. T.‘o veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami kaip trys atskiros nusikalstamos veikos, padarytos 1948, 1949 ir 1952 metais.

Tuo pačiu kolegija pažymi, kad tais pačiais metais atlikti veiksmai, sudarantys trėmimo objektyvinę pusę, buvo jungiami vieningos kaltininko tyčios, veiksmai buvo padaryti tuo pačiu metu ir įgyvendinant vienÄ sumanymÄ pagal iÅ¡ anksto parengtÄ tÄ patį planÄ .             Bylos duomenimis, M. T.‘as padarydamas įraÅ¡us pažymoje-raÅ¡telyje ir tokiu perduodamas atskiras Å¡eimas į karinį eÅ¡elonÄ , trėmė civilius Lietuvos gyventojus iÅ¡ viso tris kartus. Pirma nusikalstama veika padaryta Å¡iomis aplinkybėmis – M.

T.‘as,1948 m. gegužės 22 d., tiksliai nenustatytu laiku, į VilkaviÅ¡kio geležinkelio stotį pristatęs sulaikytus A. B., A. B., V. B. jų iÅ¡rėmimui iÅ¡ Å akių rajono GelgaudiÅ¡kio valsčiaus Å imkų kaimo į SSRS, RSFSR Krasnojarsko sritį, perdavė Å¡iuos gyventojus į eÅ¡elonÄ Nr. 97925; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 1948 m. gegužės 22 d., tiksliai nenustatytu laiku, sulaikytus J. J., O. J., J. J. pristatęs į VilkaviÅ¡kio geležinkelio sritį jų iÅ¡trėmimui iÅ¡ Å akių rajono GelgaudiÅ¡kio valsčiaus Petraičių kaimo į SSRS, RSFSR Krasnojarsko sritį, perdavė Å¡iuos gyventojus į eÅ¡elonÄ Nr. 97925; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 1948 m. gegužės 22 d., tiksliai nenustatytu laiku, sulaikytus J.

J., M. J. jų iÅ¡trėmimui iÅ¡ Å akių rajono GelgaudiÅ¡kio valsčiaus, Pajotijų kaimo iÅ¡trėmimui į SSRS, RSFSR Krasnojarsko sritį, perdavė Å¡iuos gyventojus į eÅ¡elonÄ Nr. 97925.          Antra nusikalstama veika buvo padaryta Å¡iomis nustatytomis aplinkybėmis – M. T.‘as, 1949 m. kovo 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, pristatęs sulaikytus J. B., O. B., N. B., jų iÅ¡rėmimui iÅ¡ Å akių rajono GelgaudiÅ¡kio valsčiaus MozÅ«riÅ¡kių kaimo į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį, perdavė Å¡iuos gyventojus į eÅ¡elonÄ Nr. 97345; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 1949 m. kovo 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, pristatęs sulaikytus J.

B., O. B., B. B. jų iÅ¡trėmimui iÅ¡ Å akių rajono GelgaudiÅ¡kio valsčiaus MozÅ«riÅ¡kių kaimo į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį, perdavė Å¡iuos gyventojus į eÅ¡elonÄ Nr. 97345; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 1949 m. kovo 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, pristatęs sulaikytus A. L., J. R., T. R. ( dabartinė pavardė – K.), O. R. ( dabartinė pavardė – Å . ), MarijonÄ A. R. ( dabartinė pavardė – G. ) jų iÅ¡trėmimui iÅ¡ Å akių rajono GelgaudiÅ¡kio valsčiaus MozÅ«riÅ¡kių kaimo į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį, perdavė Å¡iuos gyventojus į eÅ¡elonÄ Nr. 97345; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 1949 m. kovo 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, pristatęs sulaikytus V.

S., T. S. ( dabartinė pavardė – B. ), J. S., V. S., M. S., S. S. jų iÅ¡trėmimui iÅ¡ Å akių rajono GelgaudiÅ¡kio valsčiaus Piesčių kaimo į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį, perdavė Å¡iuos gyventojus į eÅ¡elonÄ Nr. 97345.           Trečia nusikalstama veika buvo padaryta Å¡iomis aplinkybėmis – M. T.‘as, 1952m. rugpjūčio 3 d., tiksliai nenustatytu laiku, iÅ¡ Betygalos areÅ¡tinės nuvežęs Z. D. R. ( dabartinė pavardė – TiÅ¡kienė ) ir R.

R. į Viduklės geležinkelio stotį jų iÅ¡trėmimui iÅ¡ Kauno apskrities Ariogalos rajono BurbiÅ¡kių kaimo į SSRS, RSFSR Krasnojarsko sritį, perdavė juos į eÅ¡elonÄ Nr. 97112.          M. T.‘as buvo kaltinamas B. Å¡eimos narių trėmimu 1948 m. gegužės 22 d ir tuo atveju, jei kaltinimas bÅ«tų pasitvirtinęs, Å¡i veika bÅ«tų kvalifikuota kaip vieningos tęstinės veikos dalis. Nepadarius M. T.‘ui veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, Å¡i kaltinimo dalis jam neinkriminuojama.         M.

T.‘as taip pat buvo kaltinamas O. Å¡eimos narių trėmimu 1947 m. gruodžio 2 d. ir tuo atveju, jei kaltinimas bÅ«tų pasitvirtinęs, M. T.‘as bÅ«tų pripažintas kaltu ir nuteistas kaip už pavienės veikos padarymÄ . Byloje surinktais ir apeliacinės instancijos teismo iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad M. T.‘as nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, todėl jo atžvilgiu turi bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.            Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 59 straipsnio 2 dalį - pripažino tris M.

T.‘o atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurios nenumatytos baudžiamajame įstatyme, neatskleidė jų esmės ir išskirtinės svarbos bylos aplinkybių kontekste.           BK 59 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Pasisakydamas dėl bausmės rūšies ir dydžio M. T.‘ui skyrimo, teismas nurodė, kad nusikaltimai yra padaryti daugiau nei prieš 60 metų, jam esant jauno amžiaus ir vykdant aukštesnių vadų jam duotus įsakymus bei tuo metu egzistavusiomis išskirtinėmis politinėmis aplinkybėmis, kurios vėliau pasikeitė.

Sutinkamai su BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas privalo įvertinti kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę, tačiau nuosprendyje apsiribota tik minėtų aplinkybių iÅ¡vardinimu.            Įsakymo vykdymu, kaip galimai atsakomybę Å¡alinančia aplinkybe yra grindžiamas ir nuteistojo M. T.‘o apeliacinis skundas, todėl kolegija dėl Å¡ios aplinkybės vertinimo pasisakys kartu.           Susiformavusioje Lietuvos teismų praktikoje nagrinėjant civilių gyventojų trėmimo baudžiamÄ sias bylas, įsakymo vykdymas nepripažįstamas baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančia aplinkybe.

Pagal tarptautinę teisę įsakymas vykdyti nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus laikomas žinomai nusikalstamu, todėl nešalina baudžiamosios atsakomybės jį įvykdžiusiam asmeniui. Kolegijos nuomone, analogiška praktika turi būti taikoma ir sprendžiant ar įsakymo vykdymas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tuo pačiu kolegija pasisakys ir dėl kitos teismo nepagrįstai pripažintos M. T.‘o atsakomybę lengvinančios aplinkybės – veikos padarymo egzistuojant išskirtinėms politinėms aplinkybėms.

         Analizuojant ar yra galimybė pripažinti neteisėto įsakymo vykdymÄ kaip atsakomybę Å¡alinančiÄ ar jÄ lengvinančiÄ aplinkybę nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas dėl padarytų nusikaltimų žmoniÅ¡kumui ir karo nusikaltimų, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į nacionalinės, tačiau ir į tarptautinės teisės normas - 1945 m. Niurnbergo Tarptautinio karinio tribunolo įstatus. Nuteistojo M. T.‘o veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip BK 33 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, nes neteisėto įsakymo įvykdymas neÅ¡alina galimybės patraukti baudžiamojon atsakomybėn nei jį davusio, nei jį įvykdžiusio asmens.

Å is principas įtvirtintas ir 1945 m. Niurnbergo Tarptautinio karinio tribunolo įstatuose, kurie kaip JT Generalinė Asamblėja savo rezoliucijose pažymėjo, yra tarptautinės teisės principai ir pripažinti bendrosios tarptautinės teisės dalis. Ä®statų 8 straipsnis skelbia, kad karo nusikaltimÄ , nusikaltimÄ taikai ar žmoniÅ¡kumui padaręs asmuo nuo atsakomybės neatleidžiamas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie bÅ«tų pagrindas kolegijai tikėti M. T.‘o apeliacinio skundo teiginiais, kad jis tuo metu nesuvokė, jog daro nusikaltimÄ , jog įsakymas, kurį jis vykdo, yra neteisėtas.             Apeliantas M.

T.‘as teigia, kad nuo 1948 metų iki 1952 metų nebuvo jokių teisinių dokumentų, patvirtinančių Lietuvos okupacijÄ ir po to įvykdytÄ aneksijÄ , todėl jo veiksmai Å¡iuo atveju nelaikytini nusikaltimu. Kolegija pažymi, kad veikos, dėl kurių M. T.‘as buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, buvo padarytos po II-ojo pasaulinio karo, kai jau buvo įvykęs Niurnbergo Tarptautinis karinis tribunolas, kurio metu buvo priimti atitinkami teisiniai dokumentai, visuotinai pripažinti kaip tarptautinės baudžiamosios humanitarinės teisės Å¡altinis.

Tribunolo įstatų 6 straipsnio 2 dalies „c“ punkte nurodyta, kad „trėmimas kartu su kitais nusikaltimais: nužudymais, pavergimais civilių atžvilgiu iki karo arba karo metu, persekiojimai dėl politinių, rasinių, religinių motyvų, nepriklausomai nuo to, ar šie veiksmai buvo šalies, kurioje padarytas vidinės teisės pažeidimas ar ne, legitimus, yra laikomi grubiais tarptautinės teisės pažeidimais, t.y. nusikaltimais žmoniškumui arba karo nusikaltimais. Dėl šių prieasčių M.

T.‘o baudžiamosios atsakomybės neÅ¡alina tai, kad jis teigia nežinojęs apie 1940 metais įvykdytÄ Lietuvos okupacijÄ ir vėliau sekusiÄ aneksijÄ , kadangi Å¡i aplinkybė yra visuotinai pripažinta tiek tarptautinės, tiek ir nacionalinės teisės aktais. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis T.‘as, 1945 m. baigęs SSSR NKVD Sverdlovsko mokyklÄ , nuo 1945 m. gruodžio 6 d. iki 1946 m. lapkričio 1 d. dirbo Å akių apskrities skyriaus Naumiesčio valsčiaus skyriaus operatyvinio įgaliotinio padėjėju; nuo 1946 m. lapkričio 1 d. iki 1947 m. balandžio 1 d., jis dirbo  LSSR MVD (kovos su banditizmu valdyba) Å akių apskrities skyriaus GelgaudiÅ¡kio valsčiaus skyriaus operatyviniu įgaliotiniu; nuo 1947 m. balandžio 1 d. iki 1948 m. liepos 1 d., jis dirbo LSSR MGB Å akių apskrities skyriaus valsčiaus skyriaus operatyviniu įgaliotiniu, o nuo 1948 m. liepos 1 d. iki 1950 m. gegužės 1 d., – valsčiaus skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu; nuo 1950 m. gegužės 1 d. iki liepos 12 d., jis dirbo LSSS Raseinių apskrities skyriaus Betygalos valsčiaus skyriaus virÅ¡ininku; nuo 1950 m. liepos 12 d. iki 1953 m. liepos 1 d. jis dirbo MGB Kauno srities Ariogalos rajono skyriaus 2 „N“ skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu.

Tokie jo asmens biografijos faktai patvirtina, kad M. T.‘as pagal savo pareigas atvyko į okupuotÄ Lietuvos RespublikÄ kaip represinės struktÅ«ros pareigÅ«nas ir tiesiogiai dalyvavo civilių gyventojų trėmime į okupavusios Å¡alies – SSRS - teritorijÄ . Toks M. T.‘o pasirinkimas susieti savo veiklÄ su nusikalstama organizacija, dalyvavimas nusikalstamoje organizacijoje, kuri vykdė nusikaltimus žmoniÅ¡kumui, kolegijos nuomone, rodo M. T.‘o veiksmų kryptingumÄ , kad jis pasirinko tarnauti okupacinei valdžiai, vykdyti jos nurodymus, taip pat ir dalyvauti civilių gyventojų trėmime laisva valia, suvokdamas Å¡ios nusikalstamos veikos pavojingumÄ , ir kartu paneigia jo aiÅ¡kinimus, kad jis nesuvokė tuometinės politinės situacijos.

Å iuo aspektu, kolegijos nuomone, visiÅ¡kai nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti M. T.‘o atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veika padaryta egzistuojant iÅ¡skirtinėms politinėms aplinkybėms. Nepagrįstai pripažindamas tokiÄ lengvinančiÄ aplinkybę, teismas menkina BK 102 straipsnyje numatytos veikos nusikalstamÄ pobÅ«dį, nes pagal šį įstatymÄ atsako tie asmenys kurie okupuotos Å¡alies civilius asmenis trėmė į okupavusios valstybės teritorijÄ .

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino M. T.‘o atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo jauno amžiaus. Byloje yra duomenys, kad M. T.‘as veikos padarymo metu buvo sveikas, pilnametis, normalios psichikos žmogus, o tokių žmonių poelgiai yra visada motyvuoti, kontroliuojami, jie suvokia vykdomų veiksmų prasmę.Prokuroro nuomone, netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ , teismas paskyrė M. T.‘ui neteisingÄ , aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

Skirdamas bausmę teismas neaptarė kokiu būdu, nuteistajam paskyrus švelnesnę, nei numatyta baudžiamajame įstatyme bausmę, gali būti pasiektos bausmės paskirtys, numatytos BK 41 straipsnio 2 dalyje, taip pat nemotyvuota, kodėl nuteistajam parinkta švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas.Kolegijos nuomone, parinkdamas M. T.‘ui skirtinos bausmės rūšį ir dydį, teismas tik deklaratyviai atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Nors ir akcentuotas nusikaltimo sunkumas bei pavojingumo laipsnis ir tai, kad buvo iÅ¡tremtos aÅ¡tuonios Å¡eimos, tačiau paskirtos bausmės rÅ«Å¡is akivaizdžiai neatitinka BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės kriterijų. Nuosprendyje nemažai dėmesio skirta nuteistojo senyvam amžiui ir sveikatos bÅ«klei, tačiau atsiradus pagrįstoms abejonėms, ar M. T.‘as gali atlikti baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas privalėjo skirti teismo medicininę ekspertizę, o ne pats aiÅ¡kintis specialių žinių medicinos srityje reikalaujančius klausimus.

Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis suraÅ¡ytas nesilaikant nuosprendžio suraÅ¡ymui keliamų BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2 dalyje numatytų reikalavimų.BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies paÅ¡alinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta ir kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti.

Kaip matyti iÅ¡ apskųsto nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, siekdamas sudaryti teisines prielaidas skirti M. T.‘ui Å¡velnesnę bausmės rūšį, sugalvojo tris jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurios prieÅ¡tarauja įstatymų reikalavimams ir neatitinka teismų suformuotos praktikos bylose dėl nusikaltimų žmoniÅ¡kumui. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad taikyti M. T.‘o atžvilgiu BK 62 straipsnio nuostatas ir nenustačius iÅ¡imtinių aplinkybių – BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, bei skirti jam Å¡velnesnę bausmę, nei numatyta BK 102 straipsnio sankcijoje, nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, vienÄ nuteistojo M. T.‘o atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , jo vaidmenį padarant nusikaltimÄ , iÅ¡tremtų asmenų skaičių, taip pat, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo 60 metų ir per tÄ laikotarpį M. T.‘as nepadarė naujų nusikalstamų veikų, jo amžių, jam už atskiras veikas turi bÅ«ti paskirta bausmė, kurios dydis turi artimas BK 102 straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui.Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme buvo atlikta teismo medicinos ekspertizė ir nustatyta, kad M.

T.‘as serga ligomis, kurios yra lėtinės, progresuojančios ir nepagydomos ir jų prognozę apsunkina nuteistojo amžius. M. T.‘ui nustatyta kraujo apytakos ir kvėpavimo sistemų patologija yra nurodytos „Nepagydomų ligų ir sveikatos bÅ«klių, dėl kurių nuteistieji gali bÅ«ti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos“ sÄ raÅ¡o, patvirtinto LR Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijų 1995-11-02 įsakymu Nr. 969/578 6.1, 6.1.7 ir 7.1 punktuose.

Teismo posėdyje ekspertas R. Raudys patvirtino, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas M. T.‘ui gali sukelti emocinį stresÄ ir pavojų gyvybei. Atsižvelgusi į M. T.‘o padarytų nusikalstamų veikų sunkumÄ , jo asmenybę ir ligų pobÅ«dį, kolegija sprendžia, kad yra visos sÄ lygos, numatytos BK 76 straipsnio 1 dalyje, todėl nuteistasis M. T.‘as turi bÅ«ti atleistas nuo bausmės atlikimo dėl ligos. Dėl M. T.‘o apeliacinio skundo argumentų, susijusių su argumentais dėl senaties termino taikymo ir įstatymo grįžtamosios galios Apeliantas skunde teigia, laikantis BK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad veikos nusikalstamumÄ nustatantis ar kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas neturi grįžtamosios galios, negalima jo atžvilgiu atgaline data taikyti BK 102 straipsnio, nes Å¡iame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos 1949-1952 metais nebuvo teisiÅ¡kai apibrėžtos kaip nusikalstamos.

Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto argumentai dėl negalimumo taikyti BK 102 straipsnį jo galiojimo laiko atžvilgiu aspektu, yra nepagrįsti.GrįžtamÄ jÄ baudžiamojo įstatymo galiÄ dėl nusikaltimų žmoniÅ¡kumui ir karo nusikaltimų lemia tarptautinėje teisėje suformuotas principas, pagal kurį baudžiamoji atsakomybė už Å¡iuos nusikaltimus kyla nepriklausomai nuo to, ar jų padarymo metu jie buvo tokiais laikomi pagal valstybės nacionalinę teisę. Å ios nuostatos susiformavo atsižvelgus į 1945 m. rugpjūčio 8 d.

Niurnbergo tarptautinio karinio tribunolo statuto 6 straipsnį, bei Å¡io Tribunolo nuosprendį. Taip pat Å¡ios nuostatos atsispindi ir tarptautinės teisės aktuose dėl žmogaus teisių. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti nuteistas už veiksmus ar neveikimÄ , kurie pagal jų padarymo metu galiojusius valstybės įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais. Be to, Å¡is straipsnis nekliudo nuteisti ir nubausti kiekvienÄ asmenį už kokius nors veiksmus ar neveikimÄ , kurie jų padarymo metu pagal civilizuotų tautų visuotinai pripažintus bendruosius teisės principus buvo laikomi nusikaltimais ( Konvencijos 7 straipsnio 2 dalis ).

Tačiau tai, kad griežtesnis baudžiamasis įstatymas neturi grįžtamojo ( atgalinio ) veikimo galios nusikaltimų žmoniÅ¡kumui ir karo nusikaltimų padarymo atveju, neturėtų bÅ«ti interpretuojama kaip galimybė taikyti grįžtamÄ jį galiojimÄ visoms baudžiamojo įstatymo redakcijoms, neįvertinus nusikalstamumo, baudžiamumo ar kitokios asmens teisinės padėties pokyčių. Å ie nusikaltimai pagal naujÄ baudžiamojo įstatymo redakcijÄ perkvalifikuojami vadovaujantis Å¡velnesnio baudžiamojo įstatymo grįžtamojo galiojimo principo reikalavimais.

Baudžiamoji atsakomybė už okupuotos valstybės civilių gyventojų trėmimÄ pirmÄ kartÄ nacionaliniu lygmeniu nustatyta 1998 m. birželio 24 d. įsigaliojusiu įstatymu Nr. VIII-776, kuriuo 1961 m. BK buvo papildytas aÅ¡tuonioliktu skirsniu „Karo nusikaltimai“. To paties įstatymo 11 straipsnyje buvo nustatyta, kad BK 333-339 straipsniai turi grįžtamÄ jÄ galiÄ . 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus 2000 m. BK, baudžiamoji atsakomybė už civilių gyventojų trėmimÄ ar perkėlimÄ nustatyta BK 102 straipsnyje, kurio dispozicija buvo keista 2011 m. kovo 31 d.

įsigaliojusiu įstatymu Nr. XI-1291, nustatant daugiau objektyviųjų veikos požymių. Šiuo metu galiojančio įstatymo grįžtamoji galia tiesiogiai nustatyta BK 3 straipsnio 3 dalyje. Lyginant 1961 m. BK 334 straipsnį su 2000 m. BK 102 straipsniu švelnesnio baudžiamojo įstatymo grįžtamojo galiojimo aspektu, matyti, kad 2000 m. BK 102 straipsnio ( 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija ) sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės maksimumas yra mažesnis nei prieš tai galiojusiame BK 334 straipsnyje, todėl M.

T.‘as pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 2000 m. BK 102 straipsnį.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3 ir 4 dalimis, 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais, 329 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u s p r e n d ž i a :          Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti.         Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies tris M.‘o T.‘o atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas jauno amžiaus, esant išskirtinėms politinėms aplinkybėms ir nusikalstamos veikos padarytos vykdant įsakymus.         Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje M.

T.‘o atžvilgiu pritaikytas BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 3 dalies 3 punktas.         M.‘o T.‘o nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 102 straipsnio perkvalifikuoti į tris nusikalstamas veikas pagal BK 102 straipsnį ir paskirti jam naujas bausmes: už nusikaltimo, numatyto BK 102 straipsnyje, padarymÄ ( 1948 m. gegužės 22 d. B., J. ir J. Å¡eimos narių trėmimas ) skirti 6 ( Å¡eÅ¡erius ) metus laisvės atėmimo; už nusikaltimo, numatyto BK 102 straipsnyje, padarymÄ ( 1949 m. kovo 25 d.

B., B., R. ir S. Å¡eimos narių trėmimas ) skirti 6 ( Å¡eÅ¡erius ) metus laisvės atėmimo; už nusikaltimo, numatyto BK 102 straipsnyje, padarymÄ ( 1952 m. rugpjūčio 3 d. R. Å¡eimos narių trėmimas ) skirti 6 metus laisvės atėmimo.         PaÅ¡alinti kaltinimo dalį dėl M.‘o T.‘o dalyvavimo iÅ¡tremiant 1948 m. gegužės 22 d. Bajerčių Å¡eimos narius.          Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtÄ sias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir skirti ir skirti M‘ui T‘ui galutinę 7 ( septynerių ) metų laisvės atėmimo bausmę.

        Vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalimi, Mâ€˜Ä Tâ€˜Ä atleisti nuo bausmės dėl ligos.         Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio dalį dėl O. Å¡eimos narių trėmimo 1947 m. gruodžio 2 d. ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti Mikhailâ€˜Ä Tabakaevâ€˜Ä iÅ¡ kaltinimo pagal BK 102 straipsnį.KitÄ Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                           Linas Žukauskas Teisėjai                                                                                                     Albinas Bielskis                                                                                                                  Violeta Ražinskaitė