e6bf5b3d-2bfb-4499-9cd1-9fd6a1243b53 · Marijampolės rajono apylinkės teismas

       Administracinė byla Nr. II-79-610/2017       Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00694-2017-6       Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.(S)                                                                                                               MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2017 m. lapkričio 24 d.Marijampolė Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant S. P., dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimÄ ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) įgaliotai atstovei V.

D., skundÄ padavusiam asmeniui D. N., jo atstovui advokato padėjėjui V. R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso iÅ¡nagrinėjo D. N. skundÄ dėl ne teismo tvarka Marijampolės AVPK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Ž. 2017 m. rugsėjo 26 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64NT_AN-119933297-17 panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: Marijampolės AVPK veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. Ž. 2017 m. rugsėjo 26 d. priėmė nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 64NT_AN-119933297-17, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teisenÄ .

Nutarime nurodyta, kad įvykio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad bendrasavininkų G. Ž. ir K. D. veiksmai buvo nukreipti į įstatymų nustatytos tvarkos nesilaikymÄ , vykdant savo ar tariamÄ teisę, tai yra savavaldžiavimÄ . Žvejoti privačiame vandens telkinyje galima tik gavus vandens telkinio savininko leidimÄ . Nesutarimas tarp asmenų negavus savininko leidimo žvejoti yra civilinės teisės dalykas, todėl asmenys iÅ¡kilusius ginčus privalo spęsti civilinio proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms G.

Ž. ir K. D. veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje, sudėtiesD. N. skundu praÅ¡o panaikinti minėtÄ nutarimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ Marijampolės AVPK atlikti tyrimÄ . Su nutarimu nesutinka, kadangi byloje nėra jokių oficialių duomenų, patvirtinančių, kad dalis Balsės upelio priklauso privatiems asmenims, įskaitant K. D.. Nenustačius vandens telkinio savininkų jo ir V. C. teisė nepagrįstai buvo susieta su K.

D. leidimu, kaip bÅ«tina teisės žvejoti įgijimo sÄ lyga. Marijampolės AVPK padaryta iÅ¡vada, kad žvejoti privačiame telkinyje galima tik gavus vandens telkinio savininko leidimÄ nėra pagrįsta jokiu Å¡iuo metu galiojančiu teisės aktu. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Dl-14 (toliau – Taisyklės), 163 punkte nustatyta, kad vandens telkiniuose, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybei ir Å«kio subjektams, žvejojama laikantis Taisyklėse nustatytų žvejybos valstybiniuose vandens telkiniuose reikalavimų.

Ä® K. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ Ä¯siterpia tik nedidelė dalis Balsės upelio. Å i dalis negali bÅ«ti traktuojama kaip atskiras vandens telkinys, atsietas nuo kitos Balsės upelio dalies. K. B. upelio dalis, kuri nėra susijusi su K. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, priklauso valstybei. Teisę užsiimti mėgėjiÅ¡ka žvejyba suteikia žvejo mėgėjo bilietas, kuris Taisyklių 4.3 punkte apibrėžiamas kaip mėgėjų žvejybos leidimas, kuriuo fiziniam asmeniui suteikiama teisė žvejoti valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kurie nenaudojami kaip žvejybos plotai ir kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama pagal mėgėjų žvejybÄ reglamentuojančius teisės aktus ir tokiai žvejybai nereikalinga žvejo mėgėjo kortelė.

Bylos medžiaga patvirtina, kad tiek D. N., tiek V. C. žvejo mėgėjo bilietÄ buvo įsigiję. Tuo pačiu tai reiÅ¡kia, kad K. D., neleisdamas minėtiems asmenims žvejoti ir Å¡iai savo tariamai teisei įgyvendinti pasitelkdamas apsaugos darbuotojus, pažeidė įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , padarė žalos D. N. ir V. C. interesams. K. D. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinis nusižengimas numatytas ANK 518 straipsnyje.Marijampolės AVPK pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o skundo netenkinti. K.

D. yra nurodęs, kad visas žemės Å«kio paskirties sklypas, esantis adresu Balsupių k., Marijampolės sav., bendrai priklauso jam, G. Ž. ir L. D.. Å is žemės sklypas nėra padalintas atskirais plotais, minėtieji asmenys yra viso sklypo bendrasavininkai. Sklype yra privatus vandens telkinys ­­â€“ Galubalio pelkė, kuriame žvejoti paÅ¡aliniams asmenins be savininkų leidimo negalima. Mėgėjų žvejybos organizavimo tvarkÄ reglamentuoja Taisyklės bei Žvejybos privačiuose bei bendrÄ ja daline valstybei ir fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiuose vidaus vandens telkiniuose tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. birželio 25 d.

įsakymu Nr. D1-502 (toliau – ApraÅ¡as). Taisyklių 11.1 punktas nustato, kad draudžiama žvejoti be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje. ApraÅ¡o 17 punkte įtvirtina, kad nuosavybės teise priklausančiame vandens telkinyje mėgėjų žvejybos leidimus gali iÅ¡duoti tik vandens telkinio savininkas. Žvejo mėgėjo bilietas D. N. nesuteikė teisės užsiimti mėgėjiÅ¡ka žvejyba privačiame vandens telkinyje.Skundas netenkintinas.Teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis).

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir sprendimas priimtas pagal įstatymus, jį priėmė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Nutarimas laikytinas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Teisimo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų pakanka padaryti iÅ¡vadoms dėl priimto nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, o bÅ«tent: Institucijos, priėmusios nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje – Marijampolės AVPK įgaliota atstovė teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad vandens telkinys yra privatus, nustatė pagal matytÄ Registrų centro iÅ¡raÅ¡Ä . Dalis dokumentų, žuvys, paimtos kitoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje priėmė sprendimÄ dėl D. N. veiksmų perduoti medžiagÄ spręsti Marijampolės RAAD, minėtoje byloje 2017-11-20 turi bÅ«ti priimtas sprendimas Kauno apygardos teisme. Priimant skundžiamÄ nutarimÄ buvo remtasi K. D. parodymais.D. N. pareiÅ¡kime nurodyta, kad jis 2017 m. birželio 26 d., apie 13 val., kartu su draugu V.

C. atvyko žvejoti į Galubalio vandens telkinį. Su savimi turėjo žvejo mėgėjo bilietus, žvejojo su mėgėjiÅ¡kos žvejybos įrankiais (spiningais). D. N. ir V. C. žvejojo privačiame vandens telkinyje, vadovaudamiesi 2016-08-22 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-557. Kai minėti asmenys žvejojo atvyko apsaugos darbuotojai ir kartu su K. D. reikalavo pasiÅ¡alinti iÅ¡ vandens telkinio (b. l. 7). D. N. teismo posėdžio metu palaikė skundÄ jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiÅ¡kino, jog žvejojo apie 2-3 val..

Servitutiniu keliu įplaukė į vandens telkinį, kuriame iÅ¡silieja upelis. IÅ¡lipo rytinėje kranto pusėje. IÅ¡lipus į krantÄ ten jau buvo apsaugos darbuotojas ir policijos pareigÅ«nai, kurie vykdė savo pareigas. Toje vietoje yra pažymėta, kad privati valda. Pažymėjo, kad anksčiau buvę atvejų kuomet žvejojant apsaugos darbuotojas patikrino ar turi leidimus, bei gražiuoju iÅ¡siskirdavo. L. M. AVPK pareigÅ«nas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio laiku buvo iÅ¡kvietimas, jog apsaugos darbuotojui reikalinga pagalba neleisti žvejoti.

Nuvykę iÅ¡ pradžių pakalbėjo su apsaugos darbuotoju, kuris paaiÅ¡kino, jog saugo vandens tvenkinį. Atvykus į įvykio vietÄ Å¾monės dar žvejojo. PareigÅ«nai juos pakvietė ir Å¡ie parplaukė. Savininkas (K. D.) teigė, jog ten privati valda, privatus telkinys, kadangi jis jį įsigijęs. Žvejai parodė teisės aktus, kad ten žvejoti galima. IÅ¡kvietė kitus pareigÅ«nus, Abi pusės įrodinėjo savo, ar galima žvejoti aiÅ¡kinosi apie 4 val.. Liudytojas V. C.teismo posėdžio metu parodė, jog bežvejojant įvykio vietoje atvyko apsaugos tarnybos automobilis, nekreipė dėmesio ir žvejojo toliau.

Maždaug po pusės valandos atvyko policijos automobilis. Pamatė jį, geranoriÅ¡kai priplaukė prie kranto ir iÅ¡lipo. Tuo metu ten buvo D., kuris pasakė, kad jie neturi teisės ten žvejoti. Turėjo galiojančius žvejo mėgėjo bilietus, todėl mano, kad žvejojo teisėtai. Policija buvo visÄ laikÄ , kontroliavo situacijÄ , viskas vyko geranoriÅ¡kai, gražiai. Marijampolės AVPK pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad apsaugos „Komanda“ darbuotojas praÅ¡o pagalbos, kadangi privačiame vandens telkinyje be leidimo su valtimi plaukioja asmenys.

Nuvykus į įvykio vietÄ , pareigÅ«nus pasitiko apsaugos darbuotojas ir pelkės savininkas K. D.. Pranešėjas parodė dokumentus, kurie liudija, kad tvenkinys priklauso jam ir paprašė nepageidaujamus asmenis iÅ¡praÅ¡yti iÅ¡ jam priklausančios valdos (b. l. 11). Žvejų mėgėjų bilietuose nurodyta, kad V. C. bilietas iÅ¡duotas 2016 m. rugpjūčio 2 d., o D. N. – 2017 m. birželio 24 d., bilietai galioja 1 metus (b. l. 14).K. D. apklausos protokole nurodyta, kad visas žemės Å«kio paskirties sklypas, esantis adresu Balsupių k., Marijampolės sav., bendrai priklauso jam, G.

Ž. ir L. D.. Å is žemės sklypas nėra padalintas atskirais plotais, minėtieji asmenys yra viso žemės Å«kio paskirties sklypo bendrasavininkiai. 2017 birželio 26 d. minėtame sklype, kur yra Galubalio pelkė, žvejojo D. N. ir V. C.. Å iems ir kitiems paÅ¡aliniams asmenims žvejoti minėtame vandens telkinyje be savininkų leidimo negalima, kadangi tai privatus vandens telkinys. Buvo kreipęsis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentÄ , kuris iÅ¡aiÅ¡kino, jog Mėgėjų žvejybos vidaus vandens taisyklės netaikomos minėtame vandens telkinyje.

Šios taisyklės netaikomos dėl to, kad Galubalio pelkės vandens telkinys nesiriboja su valstybine žeme. Taip pat minėtame žemės sklype nėra žemės ploto, kuris priklausytų ir Lietuvos Respublikai. Tačiau aplinkui yra žemės sklypų, kurie riboja ginčo sklypu ir priklauso Lietuvos Respublikai. K. D. asmeniškai D. N. ir V. C. buvo prašę išduoti leidimus, kad būtų galima žvejoti minėtame vandens telkinyje. Buvo leidęs, tačiau nepamena kuriais metais kilo konfliktas tarp G. Ž. ir D.

N. ir nuo tada žvejoti sklypo bendrasavininkiai D. N. pradėjo drausti, bet jis į tai nereagavo (b. l. 15).Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – RAAD) rašte nurodyta, jog žemės sklype, adresu Balsupių k., Marijampolės sen., Marijampolės sav. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys vandens telkiniai (išskyrus Balsės upelį) paviršinio vandens telkinio statuso neturi ir juose Taisyklės negalioja (b. l. 16). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Marijampolės, K.

R. ir Kalvarijos skyriaus raÅ¡te nurodyta, kad Balsės upelis, tekantis per žemės sklypÄ , esantį Balsupių k., Marijampolės sen., Marijampolės sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), prieÅ¡ privatizuojant minėtÄ Å¾emės sklypÄ ir privatizavimo metu nebuvo įraÅ¡ytas į tuo metu galiojusius valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens telkinių plotus, todėl yra privatizuotas ir valdomas privataus asmens (b. l. 17). ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė asmeniui, kuris savavaliÅ¡kai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarydamas esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, vykdė tikrÄ ar tariamÄ savo teisę, kuriÄ ginčija kitas asmuo.

Pagal teismų praktikÄ , už savavaldžiavimÄ asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Asmuo turi suprasti prieÅ¡ingÄ teisei savo veikimo arba neveikimo pobÅ«dį, numatyti žalingas jo pasekmes ir jų norėti arba nors ir nenorėti Å¡ių pasekmių, bet sÄ moningai leisti joms kilti.Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka.

Ä®gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimÄ kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimÄ subjektinę teisę, sÄ moningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavaliÅ¡kas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

PareiÅ¡kėjas teigia, jog Galubalės pelkė nuosavybės teise priklauso ne tik K. D., bet ir kitiems savininkams, taip pat ir Lietuvos Respublikai, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , joje galima žvejoti turint tik mėgėjo žvejo bilietÄ , atskiro K. D. leidimo nereikia. PareiÅ¡kėjo nuomone, K. D. veiksmuose yra savavaldžiavimo požymių, kadangi minėtas asmuo neleido jam ir V. C. žvejoti Galubalio pelkėje. Teismas mano, jog Å¡iuo atveju reikia vertinti K. D. pozicijos dėl Galubalio pelkės nuosavybės teisės pagrįstumÄ ir tai, ar K.

D. veiksmai iki policijos pareigūnų atvykimo ir jų iškvietimas gali būti traktuojamas kaip savavaldžiavimas. K. D. apklausos protokole nurodyta, jog visas sklypas, esantis Balsupių k., Marijampolės sen., Marijampolės sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrai priklauso jam, G. Ž. ir L. D.. Jame nėra žemės ploto, kuris priklausytų ir Lietuvos Respublikai. Minėtame žemės sklype yra Galubalio pelkė, kuri yra privatus vandens telkinys (b. l. 15). Marijampolės AVPK pareigūno tarnybiniame pranešime parašyta, kad policijos pareigūnus pasitiko apsaugos darbuotojas ir pelkės savininkas K.

D., kuris parodė dokumentus, liudijančius, kad tvenkinys priklauso jam (b. l. 11). Be to, K. D. buvo kreipęsis į kreipęsis į RAAD, kuris išaiškino, jog Taisyklės minėtame vandens telkinyje netaikomos. Šį K. D. teiginį patvirtina byloje esantis RAAD raštas (b. l.

16) kuriame nurodyta, jog minėtame žemės sklype esantys vandens telkiniai (išskyrus Balsės upelį) paviršinio vandens telkinio statuso neturi ir juose Taisyklės negalioja (b. l. 16). Tai reiškia, jog K. D. ne deklaratyviai, bet vadovaudamasis turimais nuosavybės teisę patvirtinančias dokumentais ir RAAD aiškinimu, žvejams teigė, jog Galubalio pelkė yra privatus vandens telkinys. Iš byloje esančių duomenų (D. N. ir V. C., A. S. parodymų duotų teismo posėdžio metu, minėtų asmenų apklausų protokolų) matyti, jog iki policijos pareigūnų atvykimo K.

D. neatliko jokių tyčinių veiksmų, kuriais buvo pažeista įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka, jis asmenų nevijo iÅ¡ vandens telkinio, su jais nekalbėjo, pakvietė apsaugos darbuotojÄ , kad Å¡is iÅ¡spręstų susidariusiÄ situacijÄ . Žvejams nereaguojant į apsaugos darbuotojÄ , buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai. Kaip minėta, asmens veiksmus pripažįstant savavaldžiavimu bÅ«tina nustatyti, kad asmuo, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų teisės norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia.

Policijos įstatymo 5 str. numato, kad policijos uždaviniai yra žmogaus teisių ir laisvių apsauga; asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų), ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių; nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija; nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas; eismo automobilių keliais priežiūra.

Iš aukščiau išvardintų duomenų akivaizdu, kad K. D. buvo pagrindas manyti, jog jo nuosavybės teisė pažeidžiama bei galimai daromas administracinis nusižengimas, tai patvirtina ir institucijos atstovės paaiškinimas dėl atlikto kito tyrimo, kuriame galutinis sprendimas priimamas Kauno apygardos teisme, todėl šiuo konkrečiu atveju policijos pareigūnų iškvietimas vykdyti jiems įstatymo deleguotas funkcijas ir uždavinius, negali būti laikomas savavaldžiavimu, kadangi tokiu veiksmu K.

D. sÄ moningai neignoravo įstatymų reikalavimų, prieÅ¡ingai, siekdamas iÅ¡spręsti esamÄ situacijÄ , ir įgyvendinti savo tikrÄ ar tariamÄ teisę veikė sÄ Å¾iningai, laikėsi protingumo principo, savo teises gynė įstatymų nustatyta tvarka, t. y. kviesdamas policijos pareigÅ«nus. D. N. pareiÅ¡kime jokio kito galimo nusižengimo požymiai nėra įvardijami. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas mano, kad skundžiamame nutarime iÅ¡ esmės padaryta pagrįsta iÅ¡vada, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog K.

D. veiksmai bÅ«tų nukreipti į įstatymų nustatytos tvarkos nesilaikymÄ , vykdanti savo tikrÄ ar tariamÄ teisę. Todėl Marijampolės AVPK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Ž. 2017 m. rugsėjo 26 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64NT_AN-119933297-17 yra teisėtas ir pagrįstas ir jį panaikinti nėra pagrindo. Vertinant pareiÅ¡kėjo argumentus dėl teisės žvejoti, tai yra K. D. tikros ar tariamos teisės vykdymo dalyje, teismas pripažįsta, kad Å¡ioje byloje nėra iÅ¡samiai surinkti duomenys patvirtinantys sklypų ribas, taikomus apribojimus ar režimus, nuosavybės teises, tačiau įrodinėjimo procesas negali bÅ«ti begalinis ir Å¡iuo atveju esant pakankamai duomenų padaryti iÅ¡vadai, kad D.

N. nurodomoje gyvenimiÅ¡koje situacijoje nėra nusižengimo požymių, prieÅ¡ingai, nustačius, kad asmuo veikė įstatymo nustatyta tvarka, procesas turėjo bÅ«ti nutrauktas. Atsižvelgiant į nurodytÄ netikslinga analizuoti pareiÅ¡kėjo nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius mėgėjiÅ¡kÄ Å¾Å«klę ir jos tvarkÄ , Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: D. N. skundo netenkinti.Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Â Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Teisėjas                                                                 Nerijus Brinevičius