2021-02-01 Nr. AB-2650-3-61-3-02994-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2692-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02994-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir atleidimo nuo delspinigių.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (21.222)500-127; 2) pakeisti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. S-149 (7-100/2020); 3) atleisti pareiškėją nuo 15 223,65 Eur delspinigių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Pareiškėjas taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti išieškojimą pagal VMI 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-59250 (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir VMI 2013 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-72119 (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjas nurodo, kad apeliaciniu skundu prašoma pilnai atleisti nuo delspinigių išieškojimo arba atleisti nuo didesnės nei 1/3 dalies apskaičiuotų delspinigių. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė taip pat gali būti išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas. Iš 2020 m. gruodžio 31 d. antstolio nurodymo matyti, kad šiuo metu pagal nurodytą prievolę (akcizo, importo pridėtinės vertės mokestis ir delspinigiai, antstolio atlygis) antstolis vykdo VMI 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-59250 (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir VMI 2013 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-72119 (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Įvertinant, kad pareiškėjo pajamos yra nedidelės, kiekvienas delspinigių išieškojimas (kuris yra ginčijamas) yra ypač didelė finansinė našta pareiškėjui. Be to, pareiškėjas ginčija pačių akcizų ir importo pridėtinės vertės mokesčio priverstinį išieškojimą, o pačiam Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) yra kilęs teisinis klausimas dėl akcizų ir importo PVM išieškojimo analogiškoje byloje (LVAT 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje Nr. A-830-442/2020). Delspinigių išieškojimas turi būti sustabdytas iki įsiteisės teismo sprendimas. Pareiškėjas pažymi, kad dėl pačių akcizų ir importo pridėtinės vertės mokesčio išieškojimo pareiškėjo apeliacinis skundas yra pateiktas LVAT (administracinė byla Nr. A-324-556/2021).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš esmės dėl galimybės pareiškėją atleisti nuo mokesčių administratoriaus apskaičiuotų 15 223,65 Eur akcizų delspinigių mokėjimo.

Pareiškėjas siekia, kad LVAT taikytų ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso. Administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-498-520/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3691-442/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, kuriais grindžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, įvertinusi administracinėje byloje keliamą ginčą ir byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus, proporcingas ir būtinas. Pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjo pajamos yra nedidelės, kiekvienas delspinigių išieškojimas (kuris yra ginčijamas) yra ypač didelė finansinė našta pareiškėjui, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Kaip minėta, pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, t. y. kad jos nepritaikius, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad, nesiėmus nurodytos užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl šis jo prašymas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė