Court partially allows non-material damage claim for privacy violations in prison sanitary facilities and showers.
Legislator summary
AI generatedThe court partially dismissed the plaintiff's claim for 5,000 EUR, awarding 400 EUR for non-material damage caused by privacy violations in prison sanitary facilities and showers. While the defendant argued that room sizes and partition heights met legal standards, the court found specific breaches of privacy norms regarding the low partition and shower visibility. The decision balances the proven infringements against the inherent limitations of detention, noting the lack of evidence for severe health consequences or intentional humiliation.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos Äiastymo 84 straipsnis; 86â87 straipsniai; 88 straipsnio 1, 4 punktai; 132 straipsnio 1 dalis; 133 straipsnis: Non-material damage compensation is awarded for proven privacy violations in detention facilities, but the amount must be proportionate to the specific infringements and lack of severe health consequences.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
?AdministracinÄ byla Nr. I1-5386-595/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03443-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos:. 20.5.1; 55.1.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Vita ValeckaitÄ, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. B. (A. B.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Teismas n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas A. B. kreipÄsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau â ir Vilniaus PN) 5000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis, nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas vienam asmeniui. Teigia, jog nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m. gyvenamasis plotas. Kadangi plotas per mažas, todÄl ne visada galima įrengti daugiau spintelių, lentynų, tabureÄių.
PaaiÅ¡kina, jog nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. kovo 24 d. buvo laikomas kamerose Nr. 189, 130, 167, 196, 105, kuriose nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. PareiÅ¡kÄjas buvo priverstas naudotis tualetu, kuris nuo kartu kalinÄių asmenų atskirtas per žemo aukÅ¡Äio sienele, kuri ne aukÅ¡tesnÄ nei 1,5 m. ir atskirta tik užuolaida. Pažymi, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas, kai atskirta tik sienele ir užuolaida, neatitinka higienos normos reikalavimų, pažeidžia asmens privatumÄ .
DÄl to nurodo, kad jis patyrÄ didelį diskomfortÄ , dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, emocinÄ depresijÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ . Pažymi, jog praÅ¡Ä Vilniaus tardymo izoliatoriaus kalÄjimo administracijos gerinti privatumo sÄ lygas, taÄiau buvo nurodyta, kad užuolaida yra pakankama apsauga privatumo užtikrinimui. PareiÅ¡kÄjo nuomone, toks privatumo neužtikrinimas prieÅ¡tarauja žmoniÅ¡kumui kalint tokiomis sÄ lygomis, neatsižvelgiama į pareiÅ¡kÄjo orumo pažeidimÄ , pažeminimÄ kitų akivaizdoje.
Taip pat pareiÅ¡kÄjas nurodo, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis duÅ¡u. Kadangi duÅ¡ai netinkamai įrengti, jį galÄjo stebÄti kiti asmenys ir pareigÅ«nai. AtsakovÄs atstovas Vilniaus PN su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutinka, nes keliami reikalavimai yra nepagrįsti. Pažymi, jog iÅ¡ pridedamo prie atsiliepimo pareiÅ¡kÄjo kamerų ir judÄjimo iÅ¡raÅ¡o matyti pareiÅ¡kÄjo judÄjimas, jo laikymo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje â kalÄjime (toliau â ir LukiÅ¡kių TI-K), laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas.
Atkreipia dÄmesį, kad iÅ¡ aukÅ¡Äiau pateiktų duomenų matyti, kad nurodytais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.Nurodo, kad argumentas, jog minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi bÅ«ti skaiÄiuojamas atÄmus baldų užimamÄ plotÄ , yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaiÄiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisÄs aktai.
Pažymi, jog įstaigos pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendravo griežtai vadovaujantis KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklių. Teigia, jog LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitiko tuo metu galiojusių nacionalinių teisÄs aktų reikalavimus. PaaiÅ¡kina, kad dÄl LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų konstrukcinių ypatybių bei pareigos užtikrinti nuolatinÄ nuteistųjų apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ , gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinių mazgų kabinų nebuvo techninių galimybių, o papildomo finansavimo Å¡ių problemų iÅ¡sprendimui rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant gyvenamÄ sias kameras skiriama nebuvo.
LukiÅ¡kių TI-K, nebÅ«damas asignavimų valdytoju ir neturÄdamas galimybÄs laisvai disponuoti valstybÄs biudžeto asignavimais ar juos perskirstyti tarp ekonominÄs klasifikacijos straipsnių, buvo visiÅ¡kai priklausomas nuo įstaigos centralizuotai skirstanÄios valstybÄs biudžeto asignavimus materialiojo turto paprasto remonto ekonominÄs klasifikacijos straipsnyje, todÄl trÅ«kumai buvo taisomi palaipsniui pagal turimas finansines galimybes. Atsižvelgiant į Å¡ias priežastis Å¡i problema egzistavo tÄstinį laikÄ , buvo ieÅ¡koma visų įmanomų bÅ«dų užtikrinti kiek įmanomÄ didesnį privatumÄ asmenims laikomiems gyvenamosiose kamerose (visose gyvenamosiose kamerose nuo bendro kameros ploto Å¡ios patalpos buvo atitvertos 1,5 m. aukÅ¡Äio pertvaromis, o asmenų didesniam privatumui užtikrinti buvo įrengtos tam tikros užuolaidos, kurios uždengÄ matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse).
Akcentuoja, kad patikrinus Dokumentų valdymo sistemÄ (DVS) buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo aktualiu laikotarpiu dÄl skunde iÅ¡dÄstytų nusiskundimų į įstaigos administracijÄ nesikreipÄ.Nurodo, jog pareiÅ¡kÄjas savo skundÄ grindžia abstrakÄiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nÄra konkretumo. Pažymi, jog tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su juo susijÄ neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Vien tik pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turÄtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. AtsakovÄs atstovo vertinimu, pareiÅ¡kÄjo reikalavimas atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybÄs (visų sÄ Å¾iningų mokesÄių mokÄtojų) sÄ skaita. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje kilÄs ginÄas dÄl pareiÅ¡kÄjo reikalavimo atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ jis kildina iÅ¡ neteisÄtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, jį laikant netinkamomis sÄ lygomis nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. kovo 24 d.
Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybÄs bei savivaldybÄs valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinÄ atsakomybÄ, padaryta turtinÄ Å¾ala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinÄ Å¾ala, turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau â LVAT) ne kartÄ yra akcentavÄs jog tam, kad bÅ«tų pripažintas reikalavimas dÄl žalos atlyginimo pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos: žalos faktas, neteisÄta veika, priežastinis ryÅ¡ys tarp jų bei žalÄ padariusio asmens kaltÄ.
ValstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Taip nustatoma civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs, todÄl vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.
CK 6.271 str. 4 d. įtvirtinta, kad valstybÄs ir savivaldybÄs atsakomybÄ atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti. CK 6.271 str. 3 d. aktas apibrÄžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisÄms, laisvÄms ir interesams (LVAT sprendimai administracinÄse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822- 619/2009).
Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymÄta, jog nenustaÄius bent vienos iÅ¡ nurodytų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla prievolÄ atlyginti turtinÄ ar neturtinÄ Å¾alÄ (pavyzdžiui, bylos Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PažymÄtina tai, kad pareiÅ¡kÄjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ, todÄl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvÄje esanÄių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01).
Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susijÄ apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K. H. C. prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvÄs atÄmimo bausmÄ visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolÄ (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Be to, atkreiptinas dÄmesys į tai, kad pareiga įrodyti, jog dÄl neteisÄtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kÄjui, pareiÅ¡kÄjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisÄtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kylanÄios iÅ¡ valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakÄiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, taÄiau bÅ«tina konkreÄiai (laike ir vietoje) apibrÄžti galimus neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkreÄiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.
Vien tik pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turÄtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinÄje byloje A438-336/2012 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
PažymÄtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) bylose dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodÄs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kÄjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisÄtų veiksmų (žr. pvz., 2017 m. lapkriÄio 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-66-1062/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-450-520/2019).
TaÄiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinÄs žalos įrodinÄjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinÄ Å¾ala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. TodÄl įrodinÄjant neturtinÄ Å¾alÄ ypatingÄ reikÅ¡mÄ Ä¯gyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas â materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas â neturtinÄs žalos padarymo faktas.
Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turÄtų lemti neigiamÄ poveikį nukentÄjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinÄs žalos padarymo faktas (žr. pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-58-552/2019, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1570-629/2019). PareiÅ¡kÄjas teigia, kad jam nebuvo užtikrinta teisÄ Ä¯ minimalų vienam asmeniui turintį tekti gyvenamÄ jį plotÄ .
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu buvo Å¡iose kamerose: pareiÅ¡kÄjas 2018 m. spalio 17 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI â K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 116, plotas â 7,49 m2 (2 asmenys kameroje); 2018 m. spalio 18 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 189, plotas â 7,86 m2 (2 asmenys kameroje); 2018 m. spalio 19 d. â 2018 m. lapkriÄio 06 d. kamera Nr. 189 (2 asmenys kameroje); 2018 m. lapkriÄio 07 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 130, plotas â 7,94 m2 (2 asmenys kameroje); 2018 m. lapkriÄio 08 d.
â 2018 m. lapkriÄio 20 d. kamera Nr. 130 (2 asmenys kameroje); 2018 m. lapkriÄio 21 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 196, plotas â 7,94 m2 (1 asmuo kameroje); 2018 m. lapkriÄio 22 d. kamera Nr. 196 (1 asmuo kameroje); 2018 m. lapkriÄio 23 d. â 2019 m. vasario 04 d. kamera Nr. 196 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 05 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 157, plotas â 7,94 m2 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 06 d. â 2019 m. vasario 12 d. kamera Nr. 157 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 13 d. kamera Nr. 157 (1 asmuo kameroje); 2019 m. vasario 14 d. kamera Nr. 157 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 15 d. kamera Nr. 157 (1 asmuo kameroje); 2019 m. vasario 16 d.
â 2019 m. vasario 18 d. kamera Nr. 157 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 19 d. kamera Nr. 157 (1 asmuo kameroje); 2019 m. vasario 20 d. â 2019 m. kovo 12 d. kamera Nr. 157 (2 asmenys kameroje); 2019 m. kovo 13 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 4, plotas â 7,31 m2 (2 asmenys kameroje); 2019 m. kovo 14 d. â 2019 m. kovo 15 d. kamerÄ Nr. 4 (2 asmenys kameroje); 2019 m. kovo 16 d. â 2019 m. kovo 18 d. kamera Nr. 4 (1 asmuo kameroje); 2019 m. kovo 19 d. â 2019 m. kovo 20 d. kamera Nr. 4 (2 asmenys kameroje); 2019 m. kovo 21 d. iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių. 2019 m. gegužÄs 21 d. atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus į Vilniaus pataisos namus (iki 2019 m. balandžio 01 d.
LukiÅ¡kių TI-K) ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111, plotas â 7,45 m2 (1 asmuo kameroje); 2019 m. gegužÄs 22 d. kamera Nr. 111 (1 asmuo kameroje); 2019 m. gegužÄs 23 d. iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių. LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimÄ reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄs, patvirtintos KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos mÄn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau â ir TIÄ®ET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄs, patvirtintos KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.
įsakymu Nr. V-82 (toliau â ir PĮĮET). Nuo 2010 balandžio mÄn. 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 KalÄjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. AtsakovÄs atstovas pateikÄ duomenis apie kamerų įrengimÄ ir jų apstatymÄ baldais.
PažymÄtina, kad teismas neturi jokio pagrindo abejoti pateiktų duomenų teisingumu ir tikslingumu. Juolab, kad pareiÅ¡kÄjas tik abstrakÄiai nurodÄ, jog dÄl mažo ploto kamerų nebuvo galima įsirengti daugiau spintelių, lentynų, tabureÄių, nÄra pareiÅ¡kÄs jokio konkretaus nusiskundimo ar nurodÄs jo teisių pažeidimo bÅ«tent dÄl baldų stygiaus ar pan. Pagal pateiktus atsakovÄs atstovo duomenis nustatyta, kad kamerų apstatymas baldais atitiko teisÄs aktų reikalavimus. KalÄjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d.
įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužÄs 14 d., 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.
EŽTT yra pažymÄjÄs, jog sprendžiant, ar konkreÄiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameroje esanÄio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaiÄiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymÄjÄs, kad, nustaÄius teisÄs aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninÄs erdvÄs plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, taÄiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužÄs 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-702-756/2017).
Nacionaliniai teisÄs aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma â 3,6 kv. m â neįskaiÄiuoti kameroje esanÄio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. TaÄiau, nustaÄius teisÄs aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninÄs erdvÄs plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2021 m. rugsÄjo 29 d.
LVAT nutartis administracinÄje byloje Nr. TA-618-442/2021). Taigi, pareiÅ¡kÄjo atveju, įvertinus kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, plotus, taip pat įvertinus, kad tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kÄjas kamerose buvo laikomas su dar kitu asmeniu, nenustatyta, kad bÅ«tų pažeista per visÄ ginÄo laikotarpį pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ 3,6 kv. m. gyvenamÄ jį plotÄ . TodÄl teismas konstatuoja, kad Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kÄjo teisÄs nÄra pažeistos. PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodo, kad dÄl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų nebuvo užtikrintas privatumas jam naudojantis sanitariniais įrenginiais.
Jį galÄjo stebÄti kiti kartu gyvenantys asmenys, pareigÅ«nai. Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ) 21 punkte yra teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmÄs izoliatorių, kalÄjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvÄ, veidrodis, tualeto reikmenų spintelÄ (lentynÄlÄ).
Sanitarinis mazgas turi turÄti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . PĮĮET 16.5 p. nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnÄs kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijanÄio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelÄmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masÄs plytelÄmis.
Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara. PažymÄtina, kad TIÄ®ET ir PĮĮET nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietÄ ir plotÄ , sanitarinio mazgo pertvaros ploÄio ir ilgio bei praustuvÄs įrengimo aukÅ¡tį sanitariniame mazge. AtsakovÄs atstovas nurodÄ, kad įstaigos priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 252 â Nr. 257; 2012 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 386 â Nr. 395; 4 2015 m.
â gyvenamosiose kamerose Nr. 406 â Nr. 417; 2016 m. â gyvenamosiose kamerose Nr. 418 â Nr. 426. Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todÄl nuo likusio kameros ploto Å¡ios patalpos buvo atitvertos 1,5 m. aukÅ¡Äio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengÄ matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. Atkreiptinas dÄmesys, kad užuolaidos LukiÅ¡kių TI-K buvo įrengiamos nuo 2016 m. gruodžio mÄn. iki 2017 m. kovo mÄn. Gyvenamosiose kamerose buvo sanitarinio mazgo patalpa su klozetu.
Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). PateikÄ kamerų fotonuotraukas, kuriose matyti, kaip įrengtas sanitarinis mazgas, atitvertas sienele bei uždengtas užuolaida. Taigi, teisÄs aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. TaisyklÄse nÄra numatyta, kad kamerose bÅ«tų esanÄių sanitarinių mazgų atitvÄrimai nuo kameros duryse esanÄių stebÄjimo akuÄių.
Kita vertus, tokie atitvÄrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalÄtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvÄs atÄmimo vietose, nuolatinÄ elgesio kontrolÄ jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasÄių atsiradimÄ Ä¯staigoje (LaisvÄs atÄmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsÄjo 10 d.
įsakymu Nr. V-362, 6 p.). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendravo vadovaujantis KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklių, patvirtintų KalÄjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei nepažeidÄ bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
NagrinÄjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai sÄ moningai ar tyÄia nesilaikÄ nustatytų etikos elgesio taisyklių, siekÄ pažeminti pareiÅ¡kÄjÄ nepagrįstai jį stebÄdami. Kaip minÄta, sanitarinis mazgas uždengtas užuolaida, tai patvirtina fotonuotrauka. Be to, pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ jokių konkreÄių faktų ar įvykių, įtakojusių jo teisÄs į privatumÄ pažeidimÄ Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kÄjas abstrakÄiai nurodÄ tik tai, kad pareigÅ«nai ir kiti asmenys galÄjo jį stebÄti, taÄiau iÅ¡samesnių paaiÅ¡kinimų, aplinkybių dÄl Å¡io pažeidimo (kada tokie įvykiai buvo, kaip konkreÄiai pasireiÅ¡kÄ ir pan.), nenurodÄ.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodÄs, jog hipotetinio pobÅ«džio svarstymų teismas neturi nagrinÄti, nes tai nÄra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjÅ«Äio 29 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A602-1105/2013). PareiÅ¡kÄjo nurodytos aplinkybÄs yra hipotetinio pobÅ«džio, jis nenurodÄ konkreÄių pareigÅ«nų, jų vardų, pavardžių, konkreÄių pareigÅ«nų elgesio atvejų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima sprÄsti apie jų netinkamÄ , žeminantį elgesį, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžianÄių įrodymų.
PareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių TI-K administracijai pareigÅ«nų veiksmų neskundÄ, nebuvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dÄl pareiÅ¡kÄjo nurodytų aplinkybių, todÄl bendro pobÅ«džio, faktinÄmis aplinkybÄmis ir įrodymais nepagrįstų samprotavimų pagrindu teismas negali nustatyti galimai neteisÄtų atsakovo atstovo veiksmų. Lietuvos vyriusiasis administracinis teismas yra pasisakÄs, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus svarbu nustatyti, ar atsakovo atstovas byloje esanÄiais duomenimis (pvz., fotonuotraukomis, tarnybiniais praneÅ¡imais ar pan.) paneigÄ pareiÅ¡kÄjo teiginius, jog jis, besinaudojantis tualetu, galÄjo bÅ«ti matomas pareigÅ«nų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2726-520/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-3594-662/2020; ir kt.).
Tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvÄs yra atskirtas ne tik mÅ«rine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todÄl pareiÅ¡kÄjo teisÄs į privatumÄ pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvÄs atskirtu tualetu, nekonstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužÄs 9 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužÄs 2 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-379-822/2017, 2021 m. rugsÄjo 29 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. TA-618-442/2021 ir kt.).
IÅ¡ į bylÄ atsakovo atstovo pateiktos kameros nuotraukos, kurioje užfiksuotas tipinis gyvenamosios kameros, kurios sanitariniame mazge įrengta užuolaida, vaizdas pro atidarytas duris, matyti, kad sanitarinis mazgas atskirtas mÅ«rine sienele ir nepermatoma užuolaida, uždengianÄia sanitarinio mazgo patalpÄ nuo kameros durų. Taigi, pareiÅ¡kÄjas, besinaudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), per kameros duris negalÄjo bÅ«ti matomas. Kai pareiÅ¡kÄjas kamerose gyveno vienas, atitinkamai jo, besinaudojanÄio sanitariniu mazgu iÅ¡ kameros pusÄs taip pat niekas negalÄjo matyti.
TodÄl pareiÅ¡kÄjo privatumas, kai jis ginÄo laikotarpiu kamerose buvo laikomas vienas, jam naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo pažeistas (LVAT 2021 m. rugsÄjo 29 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. TA-618-442/2021). TaÄiau nors teisÄs aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos, taÄiau kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nÄra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje.
PažymÄtina, kad byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, taÄiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galÄjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nÄra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-257-442/2016).
Toks sanitarinio mazgo įrengimas trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojanÄius asmenis, stebÄjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. TodÄl pagal byloje esanÄius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad ginÄo laikotarpiu, tuo metu, kada pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kamerose su dar kitu asmeniu, jam nebuvo pilnai užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais mazgais 145 paras.
PareiÅ¡kÄjas teigia, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas ir naudojantis duÅ¡u, jį galÄjo matyti kiti asmenys ir pareigÅ«nai. AtsakovÄs atstovas atsiliepime nepateikÄ jokių duomenų, paneigianÄių pareiÅ¡kÄjo teiginius apie galimÄ jo privatumo neužtikrinimÄ naudojantis duÅ¡u. GinÄijamu aspektu pažymÄtina, jog nacionaliniai teisÄs aktai nereglamentuoja duÅ¡o patalpos įrengimo tardymo izoliatoriuose reikalavimų, taip pat nenumato Å¡ioms įstaigoms prievolÄs duÅ¡uose įrengti pertvaras bei atskirai nuo duÅ¡o patalpos įrengti persirengimo kambarius.
Kadangi pertvarų duÅ¡o patalpose įrengimo ir persirengimo kambarių įrengimo atskirai nuo duÅ¡o patalpos teisÄs aktai nenumato, todÄl jų neįrengimas pats savaime nÄra neteisÄtas veiksmas. TaÄiau pažymÄtina, kad nors teisÄs aktuose nenustatyta, kad nuteistieji į duÅ¡Ä bÅ«tų vedami po vienÄ , ar kiekviena duÅ¡o vieta bÅ«tų įrengta atskiroje patalpoje, taÄiau LVAT yra pripažinÄs, jog LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose įrengtos 1,6 m aukÅ¡Äio pertvaros neužtikrina pareiÅ¡kÄjui privatumo naudojantis duÅ¡u (žr.
LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-888-858/2018). PareiÅ¡kÄjo teiginiai, jog bÅ«nant duÅ¡e jis buvo matomas kitų asmenų turi bÅ«ti vertinami neatsiejamai nuo asmens teisÄs į privatumÄ , orumÄ ir garbÄ. Asmens buvimas duÅ¡e, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybÄs bent iÅ¡ dalies uždengti duÅ¡o užuolaidÄle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumÄ (žr. LVAT 2018 m. gegužÄs 28 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-279-662/2018). Byloje nÄra duomenų ir įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima sprÄsti, kad pareiÅ¡kÄjo teisÄ privaÄiai pasinaudoti duÅ¡u buvo užtikrinta, kad duÅ¡o patalpa buvo įrengta taip, kad pareiÅ¡kÄjas galÄjo privaÄiai pasinaudoti ja ir nepatirti nepatogumų dÄl privatumo stokos.
Atsakovas taip pat nepateikÄ Ä¯rodymų ir byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas priklausytų didelei rizikos grupei dÄl polinkio į kitų asmenų užpuolimÄ , savÄs žalojimÄ , bandymÄ nusižudyti ir pan., dÄl ko jo stebÄjimas bÅ«tų bÅ«tinas ir konkreÄiu atveju pateisinamas. NagrinÄjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovas nepaneigÄ pareiÅ¡kÄjo teiginių dÄl pažeisto jo privatumo naudojantis duÅ¡u ginÄo laikotarpiu, todÄl yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ privatumÄ naudojantis duÅ¡u buvo pažeista.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktas įtvirtina, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ praustis po Å¡iltu duÅ¡u ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per savaitÄ. TodÄl apibendrinant nurodytas aplinkybes bei LVAT suformuotÄ praktikÄ dÄl privatumo naudojantis duÅ¡u LukiÅ¡kių TI-K, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo privatumas naudojantis duÅ¡u per visÄ ginÄo laikotarpį nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. kovo 24 d. įvertinus tai, kad turÄjo teisÄ duÅ¡u naudotis vienÄ kartÄ per savaitÄ, buvo pažeistas viso 24 kartus (6 valandas) (vienÄ kartÄ per savaitÄ suteikiant teisÄ 15 min. pasinaudoti duÅ¡u).
PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus PN 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ grindžia tuo, kad dÄl visų nurodytų kalinimo sÄ lygų jis jautÄsi žeminamas, patyrÄ didelį diskomfortÄ , dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, emocinÄ depresijÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ . Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Å io straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinÄs žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dÄl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinÄjimo taisyklÄmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minÄti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Ta aplinkybÄ, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinÄs bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių didesnį jo patirtos neturtinÄs žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dÄl objektyviai daranÄio neigiamÄ poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo.
Taip pat byloje nÄra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovÄs atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. PareiÅ¡kÄjas nenurodÄ, kad nustatyti pažeidimai įtakojo jo sveikatos bÅ«klÄ. Å iame kontekste pabrÄžtina, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nusprÄsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisÄs pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nÄra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .
NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjÅ«Äio 25 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-575-836/2016).
PastebÄtina, kad vertinant neturtinÄs žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužÄs 24 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais â sudaro pagrindÄ sprÄsti, jog pažeidimo pripažinimas nÄra tinkama satisfakcija ir turi bÅ«ti priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-512-822/2017).
Kiekvienu atveju teismas neturtinÄs žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinÄs konkreÄiu atveju esanÄius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).
Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisÄs aktų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kÄjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengÄsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kÄjui; į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir intensyvumÄ ; į bendrÄ Å¡alies ekonominÄ situacijÄ , pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybÄs skolinius įsipareigojimus, VyriausybÄs patirtintos minimalios mÄnesinÄs algos dydį);
į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinÄs žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinÄs žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kÄsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kÄjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, pobÅ«dį, ar tai iÅ¡ esmÄs pakenkÄ pareiÅ¡kÄjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų LukiÅ¡kių TI-K (dabar Vilniaus PN) pažeidimų mÄ stÄ , intensyvumÄ ir trukmÄ, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinÄjamu atveju dÄl padarytų pažeidimų, pažeidžiant pareiÅ¡kÄjo privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais 145 paras, ir nudojantis duÅ¡u 24 kartus (6 val), pareiÅ¡kÄjo patirtoms neigiamoms pasekmÄms atlyginti proporcinga, protinga suma yra 400 Eur.
Teismas, nustatydamas žalos dydį vertina tai, kad dalį ginÄo laikotarpio pareiÅ¡kÄjas kamerose buvo laikomas vienas, taip pat tai, kad kiti pažeidimai byloje nenustatyti, taip pat nenustatyta ir tai, jog bÅ«tent dÄl Å¡io pažeidimo pareiÅ¡kÄjui bÅ«tų kilÄ konkretÅ«s sveikatos sutrikimai, kad dÄl konkreÄių pareiÅ¡kÄjo privatumo pažeidimo faktų jam bÅ«tų kilusios didesnÄs pasekmÄs. Nors pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad kreipÄsi į įstaigos administracijÄ dÄl pažeidimų Å¡alinimo, taÄiau jokių tai pagrindžianÄių įrodymų, kad bÅ«tų kreipÄsis su atitinkamo turinio skundais ar praÅ¡ymais į atsakovÄs atstovÄ ar kitas kompetetingas įstaigas, nÄra pateikta.
Be to, Å¡iuo atveju nenustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų (kalinamųjų) privatumo, jų judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama suÄmimo (kalinimo) pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-1730-858/2018, Nr. A-1748-492/2018, Nr. A-2108-415/2018, Nr. A-1890-756/2018).
TodÄl remiantis iÅ¡dÄstytais argumentais, pareiÅ¡kÄjui iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus PN, neturtinei žalai atlyginti priteistina 400 Eur suma. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86â87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjo A. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kÄjui A. B. 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų.
KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄja Vita ValeckaitÄ