Legislator Case Law & Legislation
e6bc7216-d46f-4b3f-bc15-d871c04d9900 AI generated

Court partially allows non-material damage claim for privacy violations in prison sanitary facilities and showers.

Case Number e6bc7216-d46f-4b3f-bc15-d871c04d9900
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court partially dismissed the plaintiff's claim for 5,000 EUR, awarding 400 EUR for non-material damage caused by privacy violations in prison sanitary facilities and showers. While the defendant argued that room sizes and partition heights met legal standards, the court found specific breaches of privacy norms regarding the low partition and shower visibility. The decision balances the proven infringements against the inherent limitations of detention, noting the lack of evidence for severe health consequences or intentional humiliation.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos čiastymo 84 straipsnis; 86–87 straipsniai; 88 straipsnio 1, 4 punktai; 132 straipsnio 1 dalis; 133 straipsnis: Non-material damage compensation is awarded for proven privacy violations in detention facilities, but the amount must be proportionate to the specific infringements and lack of severe health consequences.

Keywords

AI generated
non-material damage compensation prison privacy violations sanitary facilities standards proportionality principle administrative liability detention conditions health consequences assessment

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos čiastymo 84 straipsnis
86–87 straipsniai
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Pareiškėjo A.
88 straipsnio 1, 4 punktai
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Pareiškėjo A.
132 straipsnio 1 dalis
133 straipsnis

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017
2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-1730-858/2018
Nr. A-1748-492/2018
A-1730-858/2018, Nr. A-1748-492/2018, Nr.
Nr. A-2108-415/2018
A-1748-492/2018, Nr. A-2108-415/2018, Nr.
Nr. A-1890-756/2018
A-2108-415/2018, Nr. A-1890-756/2018).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I1-5386-595/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03443-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos:. 20.5.1; 55.1.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. (A. B.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. B. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis, nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas vienam asmeniui. Teigia, jog nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m. gyvenamasis plotas. Kadangi plotas per mažas, todėl ne visada galima įrengti daugiau spintelių, lentynų, taburečių.

PaaiÅ¡kina, jog nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. kovo 24 d. buvo laikomas kamerose Nr. 189, 130, 167, 196, 105, kuriose nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. PareiÅ¡kėjas buvo priverstas naudotis tualetu, kuris nuo kartu kalinčių asmenų atskirtas per žemo aukščio sienele, kuri ne aukÅ¡tesnė nei 1,5 m. ir atskirta tik užuolaida. Pažymi, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas, kai atskirta tik sienele ir užuolaida, neatitinka higienos normos reikalavimų, pažeidžia asmens privatumÄ .

Dėl to nurodo, kad jis patyrė didelį diskomfortÄ , dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ . Pažymi, jog prašė Vilniaus tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracijos gerinti privatumo sÄ lygas, tačiau buvo nurodyta, kad užuolaida yra pakankama apsauga privatumo užtikrinimui. PareiÅ¡kėjo nuomone, toks privatumo neužtikrinimas prieÅ¡tarauja žmoniÅ¡kumui kalint tokiomis sÄ lygomis, neatsižvelgiama į pareiÅ¡kėjo orumo pažeidimÄ , pažeminimÄ kitų akivaizdoje.

Taip pat pareiškėjas nurodo, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis dušu. Kadangi dušai netinkamai įrengti, jį galėjo stebėti kiti asmenys ir pareigūnai. Atsakovės atstovas Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutinka, nes keliami reikalavimai yra nepagrįsti. Pažymi, jog iš pridedamo prie atsiliepimo pareiškėjo kamerų ir judėjimo išrašo matyti pareiškėjo judėjimas, jo laikymo Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas.

Atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ aukščiau pateiktų duomenų matyti, kad nurodytais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.Nurodo, kad argumentas, jog minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi bÅ«ti skaičiuojamas atėmus baldų užimamÄ plotÄ , yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Pažymi, jog įstaigos pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendravo griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklių. Teigia, jog LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitiko tuo metu galiojusių nacionalinių teisės aktų reikalavimus. PaaiÅ¡kina, kad dėl LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų konstrukcinių ypatybių bei pareigos užtikrinti nuolatinę nuteistųjų apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ , gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinių mazgų kabinų nebuvo techninių galimybių, o papildomo finansavimo Å¡ių problemų iÅ¡sprendimui rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant gyvenamÄ sias kameras skiriama nebuvo.

LukiÅ¡kių TI-K, nebÅ«damas asignavimų valdytoju ir neturėdamas galimybės laisvai disponuoti valstybės biudžeto asignavimais ar juos perskirstyti tarp ekonominės klasifikacijos straipsnių, buvo visiÅ¡kai priklausomas nuo įstaigos centralizuotai skirstančios valstybės biudžeto asignavimus materialiojo turto paprasto remonto ekonominės klasifikacijos straipsnyje, todėl trÅ«kumai buvo taisomi palaipsniui pagal turimas finansines galimybes. Atsižvelgiant į Å¡ias priežastis Å¡i problema egzistavo tęstinį laikÄ , buvo ieÅ¡koma visų įmanomų bÅ«dų užtikrinti kiek įmanomÄ didesnį privatumÄ asmenims laikomiems gyvenamosiose kamerose (visose gyvenamosiose kamerose nuo bendro kameros ploto Å¡ios patalpos buvo atitvertos 1,5 m. aukščio pertvaromis, o asmenų didesniam privatumui užtikrinti buvo įrengtos tam tikros užuolaidos, kurios uždengė matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse).

Akcentuoja, kad patikrinus Dokumentų valdymo sistemÄ (DVS) buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo aktualiu laikotarpiu dėl skunde iÅ¡dėstytų nusiskundimų į įstaigos administracijÄ nesikreipė.Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Pažymi, jog tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Atsakovės atstovo vertinimu, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje kilęs ginčas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ jis kildina iÅ¡ neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, jį laikant netinkamomis sÄ lygomis nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. kovo 24 d.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartÄ yra akcentavęs jog tam, kad bÅ«tų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryÅ¡ys tarp jų bei žalÄ padariusio asmens kaltė.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 str. 4 d. įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 d. aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822- 619/2009).

Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (pavyzdžiui, bylos Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Pažymėtina tai, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K. H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. pvz., 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019).

Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019). PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į minimalų vienam asmeniui turintį tekti gyvenamÄ jį plotÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo Å¡iose kamerose: pareiÅ¡kėjas 2018 m. spalio 17 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI – K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 116, plotas – 7,49 m2 (2 asmenys kameroje); 2018 m. spalio 18 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 189, plotas – 7,86 m2 (2 asmenys kameroje); 2018 m. spalio 19 d. – 2018 m. lapkričio 06 d. kamera Nr. 189 (2 asmenys kameroje); 2018 m. lapkričio 07 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 130, plotas – 7,94 m2 (2 asmenys kameroje); 2018 m. lapkričio 08 d.

– 2018 m. lapkričio 20 d. kamera Nr. 130 (2 asmenys kameroje); 2018 m. lapkričio 21 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 196, plotas – 7,94 m2 (1 asmuo kameroje); 2018 m. lapkričio 22 d. kamera Nr. 196 (1 asmuo kameroje); 2018 m. lapkričio 23 d. – 2019 m. vasario 04 d. kamera Nr. 196 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 05 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 157, plotas – 7,94 m2 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 06 d. – 2019 m. vasario 12 d. kamera Nr. 157 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 13 d. kamera Nr. 157 (1 asmuo kameroje); 2019 m. vasario 14 d. kamera Nr. 157 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 15 d. kamera Nr. 157 (1 asmuo kameroje); 2019 m. vasario 16 d.

– 2019 m. vasario 18 d. kamera Nr. 157 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 19 d. kamera Nr. 157 (1 asmuo kameroje); 2019 m. vasario 20 d. – 2019 m. kovo 12 d. kamera Nr. 157 (2 asmenys kameroje); 2019 m. kovo 13 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 4, plotas – 7,31 m2 (2 asmenys kameroje); 2019 m. kovo 14 d. – 2019 m. kovo 15 d. kamerÄ Nr. 4 (2 asmenys kameroje); 2019 m. kovo 16 d. – 2019 m. kovo 18 d. kamera Nr. 4 (1 asmuo kameroje); 2019 m. kovo 19 d. – 2019 m. kovo 20 d. kamera Nr. 4 (2 asmenys kameroje); 2019 m. kovo 21 d. iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių. 2019 m. gegužės 21 d. atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus į Vilniaus pataisos namus (iki 2019 m. balandžio 01 d.

LukiÅ¡kių TI-K) ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111, plotas – 7,45 m2 (1 asmuo kameroje); 2019 m. gegužės 22 d. kamera Nr. 111 (1 asmuo kameroje); 2019 m. gegužės 23 d. iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių. LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimÄ reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir TIÄ®ET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET). Nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Atsakovės atstovas pateikė duomenis apie kamerų įrengimÄ ir jų apstatymÄ baldais.

Pažymėtina, kad teismas neturi jokio pagrindo abejoti pateiktų duomenų teisingumu ir tikslingumu. Juolab, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog dėl mažo ploto kamerų nebuvo galima įsirengti daugiau spintelių, lentynų, taburečių, nėra pareiškęs jokio konkretaus nusiskundimo ar nurodęs jo teisių pažeidimo būtent dėl baldų stygiaus ar pan. Pagal pateiktus atsakovės atstovo duomenis nustatyta, kad kamerų apstatymas baldais atitiko teisės aktų reikalavimus. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2021 m. rugsėjo 29 d.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. TA-618-442/2021). Taigi, pareiÅ¡kėjo atveju, įvertinus kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotus, taip pat įvertinus, kad tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas su dar kitu asmeniu, nenustatyta, kad bÅ«tų pažeista per visÄ ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjo teisė į 3,6 kv. m. gyvenamÄ jį plotÄ . Todėl teismas konstatuoja, kad Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės nėra pažeistos. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų nebuvo užtikrintas privatumas jam naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Jį galėjo stebėti kiti kartu gyvenantys asmenys, pareigūnai. Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punkte yra teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . PĮĮET 16.5 p. nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis.

Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Pažymėtina, kad TIÄ®ET ir PĮĮET nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietÄ ir plotÄ , sanitarinio mazgo pertvaros pločio ir ilgio bei praustuvės įrengimo aukÅ¡tį sanitariniame mazge. Atsakovės atstovas nurodė, kad įstaigos priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 252 – Nr. 257; 2012 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 386 – Nr. 395; 4 2015 m.

– gyvenamosiose kamerose Nr. 406 – Nr. 417; 2016 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 418 – Nr. 426. Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡ios patalpos buvo atitvertos 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. Atkreiptinas dėmesys, kad užuolaidos LukiÅ¡kių TI-K buvo įrengiamos nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. Gyvenamosiose kamerose buvo sanitarinio mazgo patalpa su klozetu.

Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Pateikė kamerų fotonuotraukas, kuriose matyti, kaip įrengtas sanitarinis mazgas, atitvertas sienele bei uždengtas užuolaida. Taigi, teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje (Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362, 6 p.). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendravo vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei nepažeidė bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai sÄ moningai ar tyčia nesilaikė nustatytų etikos elgesio taisyklių, siekė pažeminti pareiÅ¡kėjÄ nepagrįstai jį stebėdami. Kaip minėta, sanitarinis mazgas uždengtas užuolaida, tai patvirtina fotonuotrauka. Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių faktų ar įvykių, įtakojusių jo teisės į privatumÄ pažeidimÄ Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodė tik tai, kad pareigÅ«nai ir kiti asmenys galėjo jį stebėti, tačiau iÅ¡samesnių paaiÅ¡kinimų, aplinkybių dėl Å¡io pažeidimo (kada tokie įvykiai buvo, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė ir pan.), nenurodė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog hipotetinio pobÅ«džio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013). PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobÅ«džio, jis nenurodė konkrečių pareigÅ«nų, jų vardų, pavardžių, konkrečių pareigÅ«nų elgesio atvejų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie jų netinkamÄ , žeminantį elgesį, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

Pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijai pareigūnų veiksmų neskundė, nebuvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, todėl bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstų samprotavimų pagrindu teismas negali nustatyti galimai neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų. Lietuvos vyriusiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus svarbu nustatyti, ar atsakovo atstovas byloje esančiais duomenimis (pvz., fotonuotraukomis, tarnybiniais pranešimais ar pan.) paneigė pareiškėjo teiginius, jog jis, besinaudojantis tualetu, galėjo būti matomas pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2726-520/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3594-662/2020; ir kt.).

Tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mÅ«rine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nekonstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-618-442/2021 ir kt.).

IÅ¡ į bylÄ atsakovo atstovo pateiktos kameros nuotraukos, kurioje užfiksuotas tipinis gyvenamosios kameros, kurios sanitariniame mazge įrengta užuolaida, vaizdas pro atidarytas duris, matyti, kad sanitarinis mazgas atskirtas mÅ«rine sienele ir nepermatoma užuolaida, uždengiančia sanitarinio mazgo patalpÄ nuo kameros durų. Taigi, pareiÅ¡kėjas, besinaudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), per kameros duris negalėjo bÅ«ti matomas. Kai pareiÅ¡kėjas kamerose gyveno vienas, atitinkamai jo, besinaudojančio sanitariniu mazgu iÅ¡ kameros pusės taip pat niekas negalėjo matyti.

Todėl pareiÅ¡kėjo privatumas, kai jis ginčo laikotarpiu kamerose buvo laikomas vienas, jam naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo pažeistas (LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-618-442/2021). Tačiau nors teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos, tačiau kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje.

Pažymėtina, kad byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Toks sanitarinio mazgo įrengimas trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Todėl pagal byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu, tuo metu, kada pareiškėjas buvo laikomas kamerose su dar kitu asmeniu, jam nebuvo pilnai užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais mazgais 145 paras.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas ir naudojantis duÅ¡u, jį galėjo matyti kiti asmenys ir pareigÅ«nai. Atsakovės atstovas atsiliepime nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo teiginius apie galimÄ jo privatumo neužtikrinimÄ naudojantis duÅ¡u. Ginčijamu aspektu pažymėtina, jog nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja duÅ¡o patalpos įrengimo tardymo izoliatoriuose reikalavimų, taip pat nenumato Å¡ioms įstaigoms prievolės duÅ¡uose įrengti pertvaras bei atskirai nuo duÅ¡o patalpos įrengti persirengimo kambarius.

Kadangi pertvarų duÅ¡o patalpose įrengimo ir persirengimo kambarių įrengimo atskirai nuo duÅ¡o patalpos teisės aktai nenumato, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Tačiau pažymėtina, kad nors teisės aktuose nenustatyta, kad nuteistieji į duÅ¡Ä bÅ«tų vedami po vienÄ , ar kiekviena duÅ¡o vieta bÅ«tų įrengta atskiroje patalpoje, tačiau LVAT yra pripažinęs, jog LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros neužtikrina pareiÅ¡kėjui privatumo naudojantis duÅ¡u (žr.

LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018). PareiÅ¡kėjo teiginiai, jog bÅ«nant duÅ¡e jis buvo matomas kitų asmenų turi bÅ«ti vertinami neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumÄ , orumÄ ir garbę. Asmens buvimas duÅ¡e, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iÅ¡ dalies uždengti duÅ¡o užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumÄ (žr. LVAT 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018). Byloje nėra duomenų ir įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisė privačiai pasinaudoti duÅ¡u buvo užtikrinta, kad duÅ¡o patalpa buvo įrengta taip, kad pareiÅ¡kėjas galėjo privačiai pasinaudoti ja ir nepatirti nepatogumų dėl privatumo stokos.

Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų ir byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimÄ , savęs žalojimÄ , bandymÄ nusižudyti ir pan., dėl ko jo stebėjimas bÅ«tų bÅ«tinas ir konkrečiu atveju pateisinamas. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių dėl pažeisto jo privatumo naudojantis duÅ¡u ginčo laikotarpiu, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis duÅ¡u buvo pažeista.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė praustis po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Todėl apibendrinant nurodytas aplinkybes bei LVAT suformuotÄ praktikÄ dėl privatumo naudojantis duÅ¡u LukiÅ¡kių TI-K, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis duÅ¡u per visÄ ginčo laikotarpį nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. kovo 24 d. įvertinus tai, kad turėjo teisę duÅ¡u naudotis vienÄ kartÄ per savaitę, buvo pažeistas viso 24 kartus (6 valandas) (vienÄ kartÄ per savaitę suteikiant teisę 15 min. pasinaudoti duÅ¡u).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad dėl visų nurodytų kalinimo sÄ lygų jis jautėsi žeminamas, patyrė didelį diskomfortÄ , dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ . Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kad nustatyti pažeidimai įtakojo jo sveikatos bÅ«klę. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindÄ spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).

Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir intensyvumÄ ; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį);

į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, pobÅ«dį, ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų LukiÅ¡kių TI-K (dabar Vilniaus PN) pažeidimų mÄ stÄ , intensyvumÄ ir trukmę, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų, pažeidžiant pareiÅ¡kėjo privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais 145 paras, ir nudojantis duÅ¡u 24 kartus (6 val), pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga, protinga suma yra 400 Eur.

Teismas, nustatydamas žalos dydį vertina tai, kad dalį ginčo laikotarpio pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas vienas, taip pat tai, kad kiti pažeidimai byloje nenustatyti, taip pat nenustatyta ir tai, jog bÅ«tent dėl Å¡io pažeidimo pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilę konkretÅ«s sveikatos sutrikimai, kad dėl konkrečių pareiÅ¡kėjo privatumo pažeidimo faktų jam bÅ«tų kilusios didesnės pasekmės. Nors pareiÅ¡kėjas nurodė, kad kreipėsi į įstaigos administracijÄ dėl pažeidimų Å¡alinimo, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų, kad bÅ«tų kreipęsis su atitinkamo turinio skundais ar praÅ¡ymais į atsakovės atstovÄ ar kitas kompetetingas įstaigas, nėra pateikta.

Be to, Å¡iuo atveju nenustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų (kalinamųjų) privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama suėmimo (kalinimo) pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-1730-858/2018, Nr. A-1748-492/2018, Nr. A-2108-415/2018, Nr. A-1890-756/2018).

Todėl remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neturtinei žalai atlyginti priteistina 400 Eur suma. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. B. 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų.

KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Vita Valeckaitė