2021-09-29 Nr. AB-20024-3-61-3-03979-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1763-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03979-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, už tai, kad 2019 m. gegužės 2/3 d. dirbdamas Šalčininkų kelio poste, darbo vietoje Nr. 5 ir Nr. 8 bei 9 ir privalėdamas atlikti šiose darbo vietose numatytas funkcijas, į Šalčininkų kelio postą 2019 m. gegužės 2 d. apie 15.24 val. atvykus automobiliui (duomenys neskelbtini) ir Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemoje (toliau – ir NAS) pateikus pranešimą apie į postą atvykusią ieškomą transporto priemonę, kuriame buvo nurodyta „Rentgeno kontrolė, detalus tikrinimas, akcizinių prekių paieška. Patikrinus neišleisti, informuoti MKT“, šio nurodymo neįvykdė, nes operatyviai nereagavo į NAS pranešimą apie įtartiną valstybinį numerį, nesiėmė priemonių, kad ši transporto priemonė be patikros neišvyktų iš pasienio kontrolės teritorijos.

3. Pareiškėjas nurodė, kad nuobauda buvo paskirta praleidus terminą jai paskirti. Be to, šiuo atveju nebuvo tarnybinio pažeidimo sudėties – pareiškėjui buvo priskirtos trys darbo vietos, todėl jis neturėjo galimybių užtikrinti visų automobilių patikros. Tuo metu, kai į postą atvyko lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), kurį NAS sistema nurodė detaliai patikrinti Muitinės kriminalinės tarnybos pavedimu, pareiškėjas dirbo Lietuvos Respublikos krovininių ir be krovinio automobilių eismo juostose (darbo vietos Nr. 8 ir 9), taip pat jam buvo priskirta ir darbo vieta su NAS sistema (Nr. 5). Kelių darbo vietų priskyrimas pareigūnams prieštarauja principui negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est). Vadovaujantis Šalčininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3V-73, 70 punktu, posto pareigūnas, vykdydamas savo pareigas, gali dirbti tik viename darbo bare (darbo vietoje). Tas pats posto pareigūnas dirbti keliuose darbo baruose (darbo vietose) tuo pat metu gali tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių į skirtingas darbo vietas skirti atskirų posto pareigūnų. Pareigūnų kiekis buvo pakankamas, bet darbui su NAS sistema Nr. 5 buvo priskirti penki pareigūnai, t. y. visiems pareigūnams buvo priskirta po daugiau nei vieną darbo vietą. Šalčininkų kelių poste buvo susiformavusi praktika, kad darbo su NAS sistema vieta Nr. 5 priskiriama ne vienam pareigūnui, tačiau nuo pareiškėjo tarnybos pradžios pareigūnai, priskirti dirbti krovininių automobilių juostose, nebuvo atsakingi už NAS pranešimus, skirtus tikrinti lengvuosius automobilius, taip pat pareigūnai, atsakingi už lengvuosius automobilius, nebuvo atsakingi už NAS pranešimus, skirtus atlikti krovininių automobilių patikrinimą. Tą pamainą Šalčininkų kelių poste su lengvųjų automobilių patikra dirbo du pareigūnai. Atkreipė dėmesį, kad NAS pranešimus mato visi pareigūnai, t. y. sistema įrengta keliose darbo vietose.

4. Nurodė, kad tuo pačiu metu, kai NAS sistemoje buvo užfiksuotas pranešimas patikrinti lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), NAS sistemoje buvo gauti ir du pranešimai patikrinti krovinines transporto priemones. Pareiškėjas į šiuos pranešimus sureagavo tinkamai, abi transporto priemonės buvo patikrintos. Pareiškėjas tinkamai vykdė savo pareigas, nedelsiant, pagal Šalčininkų kelių poste veikiančią darbo organizavimo praktiką, reagavo į NAS gautus pranešimus.

5. Nebuvo pagrindo konstatuoti pareiškėjo kaltę – pareiškėjas neturėjo fizinės galimybės užtikrinti automobilio apžiūrą, veikė vadovaudamasis susiklosčiusia praktika. Dirbant darbo vietose Nr. 8 ir 9 lengvųjų automobilių eismo juosta tampa sunkiai matoma arba nematoma (užstoja dvi juostos krovininių automobilių), taip pat atstumas nuo darbo vietos Nr. 8 ir 9 iki lengvųjų automobilių tikrinimo juostos yra didelis, pareigūnai neturi fizinių galimybių matyti automobilių numerių ir identifikuoti, ar tuo metu tikrinama NAS sistemoje nurodyta transporto priemonė, todėl pareiškėjas neturėjo galimybių sukontroliuoti, kad lengvuosius automobilius tikrinantys pareigūnai nepatikrino NAS sistemoje nurodyto automobilio. Darbo krūvis Šalčininkų kelio poste yra labai didelis. Pagal poste susiklosčiusią praktiką, pareigūnai darbo vietų be pamainos viršininko leidimo nekeitė, nesiėmė savavališkai tikrinti kitose eilėse esančių transporto priemonių net esant NAS pranešimams.

6. Nurodė, kad automobilis nebuvo patikrintas dėl netinkamo darbo organizavimo ir darbo krūvio. Pamainos metu nebuvo paskirto vieno atsakingo pareigūno, kuris užtikrintų reagavimą į NAS pranešimus ir paskirstytų juos patikrinimus vykdantiems pareigūnams. Jeigu būtų vykdoma praktika, kad kiekvienas pareigūnas, kuriam paskirta darbo vieta Nr. 5, susisiekimo priemonėmis perduotų informaciją apie kiekvieną NAS sistemoje gautą pranešimą, jie turėtų atlikti po 106 skambučius ir negalėtų operatyviai atlikti transporto priemonių patikrinimų.

7. Skiriant tarnybinę nuobaudą ignoruotos tarnybinės atsakomybės taikymo taisyklės. Pareiškėjas pažymėjo, kad su tarnybinio tyrimo išvada nebuvo supažindintas. Darė išvadą, kad į jo paaiškinimuose nurodytas priežastis nebuvo atsižvelgta. Be to, per savo tarnybą pareiškėjas nebuvo gavęs tarnybinių nuobaudų, buvo skatintas už puikius rezultatus.

8. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2020 metų pradžios buvo pakeistos Šalčininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklės, kuriose neliko 5 darbo vietos kaip savarankiškos, o NAS pranešimų priežiūra buvo priskirta konkrečiam atvykstančių automobilių tikrinimo barui.

9. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

10. Tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 (toliau ir – Aprašas), o tarnybinio patikrinimo metu nustačius tarnybinio nusižengimo sudėtį buvo priimtas sprendimas skirti pačią švelniausią Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 2 dalyje numatytų tarnybinių nuobaudų – pastabą. Pažymėjo, kad 2019 m. spalio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas tarnybos metu nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų. Išvadoje buvo konstatuota nusižengimo sudėtis, išvadoje taip pat detaliai buvo įvertinti pareiškėjo veiksmai.

11. Nesutiko su argumentu, kad tarnybinė nuobauda paskirta praleidus imperatyvų terminą ir pabrėžė, kad tarnybinis nusižengimas paaiškėjo 2019 m. spalio 11 d., kai buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, o nuobauda pareiškėjui buvo paskirta praėjus tik 10 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos.

12. Ne pareiškėjas, o posto pamainos viršininkas kiekvienu konkrečiu atveju vertino, ar pareigūnų skaičius pamainoje yra pakankamas ir tai padaręs nuspręsdavo, ar konkretų pareigūną reikia skirti į vieną, ar į kelias darbo vietas. Šiuo atveju buvo priimtas sprendimas pareiškėją skirti į kelias darbo vietas, vadovaujantis pareiškėjo skunde minėta Šalčininkų kelio posto vidaus darbo tvarkos taisyklių išimtimi.

13. Akcentavo, kad Šalčininkų posto vidaus tvarkos taisyklėse, 1 priedo „Šalčininkų kelio posto darbo vietų aprašymas“ nurodyta, ką pareigūnas, dirbdamas konkrečioje darbo vietoje, turi atlikti, t. y. pateikta instrukcija, todėl pareiškėjo teiginys, kad anksčiau būdamas paskirtas dirbti krovinių transporto priemonių bare niekada neatsakė už lengvųjų automobilių barą (kas įeina į 5 darbo vietos funkcijas), neatleidžia pareigūno nuo atsakomybės. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, būdamas paskirtas dirbti kartu ir į 5 darbo vietą, neturi pats fiziškai atlikti lengvųjų automobilių patikros, dėl to pareiškėjas net nebuvo kaltinamas, kadangi fizinis lengvųjų automobilių tikrinimas nėra numatytas 5 darbo vietos aprašyme (instrukcijoje), todėl pareiškėjo paskyrimas dirbti ir į 5 darbo vietą neturėjo įtakos ir netrukdė pareiškėjui tinkamai atlikti jam nustatytų pareigų. Pareiškėjas į Šalčininkų kelio postą 2019 m. gegužės 2 d. atvykus automobiliui (duomenys neskelbtini), ir NAS pateikus pranešimą, apie į postą atvykusią ieškomą transporto priemonę, turėjo tik operatyviai sureaguoti į NAS pranešimą apie įtartiną valstybinį numerį ir informuoti vadovaujantį pareigūną ar pamainos viršininką apie NAS pranešimo gavimą ir jo turinį, tačiau jis pranešimą ignoravo ir nesiėmė jokių veiksmų. Pareiškėjas suprato, kad 5 darbo vietoje dirbantis pareigūnas privalo informuoti apie kiekvieną NAS pranešimą, nepriklausomai nuo to, kokia kita darbo vieta yra paskirta ir ar tai lengvasis, ar krovininis automobilis, tačiau to nepadarė.

14. Atsakovas sutiko, kad su tarnybinio patikrinimo išvada per 5 darbo dienas pareiškėjas nebuvo supažindintas, pažymėjo, kad šis netikslumas buvo pašalintas 2019 m. lapkričio 26 d. Atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas, negavęs tarnybinio patikrinimo išvados ir žinodamas teisinį reglamentavimą, su reikalavimu pateikti tarnybinio patikrinimo išvadą į darbdavį nesikreipė.

15. Atsakovo atstovas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad patikrinimo išvada nebuvo pateikta susipažinti per neapsižiūrėjimą.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Muitinės departamento Įsakymą.

17. Teismas nustatė, kad Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad jis 2019 m. gegužės 2 d. – gegužės 3 d., dirbdamas Šalčininkų kelio poste darbo vietoje Nr. 5 ir Nr. 8 ir 9, privalėdamas atlikti šiose darbo vietose numatytas funkcijas, į Šalčininkų kelio postą 2019 m. gegužės 2 d. 15.24 val. atvykus automobiliui (duomenys neskelbtini), ir NAS pateikus pranešimą apie į postą atvykusią ieškomą transporto priemonę, kuriame buvo nurodyta „Rentgeno kontrolė, detalus tikrinimas, akcizinių prekių paieška. Patikrinus neišleisti, informuoti MKT <...>“, šio nurodymo neįvykdė, nes operatyviai nereagavo į NAS pranešimą apie įtartiną valstybinį numerį, nesiėmė priemonių, kad ši transporto priemonė be patikros neišvyktų iš posto teritorijos, neinformavo vadovaujančio pareigūno ar pamainos viršininko apie NAS pranešimo gavimą ir jo turinį, nedavė pavedimo atsakingam pareigūnui atlikti transporto priemonės muitinį tikrinimą pagal NAS pateiktą instrukciją, tuo sudarė sąlygas minėtam automobiliui išvykti iš posto į Lietuvos Respublikos teritoriją neatlikus privalomo tikrinimo.

18. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, laiku nesupažindinant pareiškėjo su tarnybinio patikrinimo išvada. Patikrinimo išvada pareiškėjui išsiųsta elektroniniu paštu tik po skundo pateikimo teismui. Teismas taip pat nurodė, kad buvo pažeista ir pareiškėjo teisė, nurodyta Aprašo 20 punkte, kadangi, baigus tarnybinį patikrinimą, pareiškėjas nebuvo supažindintas su išvada ir tarnybinio metu surinkta medžiaga. Tačiau, kadangi pagal Statuto 39 straipsnio 4 dalį tarnybinė nuobauda pareigūnui turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį muitinės pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o jeigu pradėtas ikiteisminis tyrimas arba atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kompetentingos institucijos tikrinimo baigimo dienos, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo sutikti su argumentais, kad tarnybinė nuobauda paskirta praleidus imperatyvų terminą ( tarnybinis nusižengimas paaiškėjo, t. y. tarnybinė išvada buvo surašyta 2019 m. spalio 11 d., o tarnybinė nuobauda buvo paskirta 2019 m. spalio 21 d.).

19. Teismas pažymėjo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo įvertintos aplinkybės, kad pareiškėjui tarnybos metu buvo priskirtos trys darbo vietos. Nevertinta, kad pagal susiklosčiusią praktiką poste pareigūnai, kurie dirbo atvykstančių į Lietuvos Respublikos teritoriją krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare, nebuvo atsakingi už į Lietuvos Respubliką lengvųjų automobilių, autobusų ir pėsčiųjų muitinio tikrinimo barą. Nevertintos aplinkybės, kad dėl didelio krovininių automobilių srauto lengvųjų automobilių eismo juosta tampa nematoma ir fiziškai jos sukontroliuoti neįmanoma. Dėl šių priežasčių poste buvo susiklosčiusi praktika, kad pareigūnai, kuriems priskirtos darbo vietos Nr. 5, 8 ir 9 į NAS pranešimus reagavo tik krovininių transporto priemonių atžvilgiu, kurios jiems ir pavestos tikrinti. Ginčo atveju aktualu ir tai, kad, kaip nurodė pareiškėjas, nurodyta nusistovėjusi praktika tuo metu buvo patvirtinta pakeistomis Vidaus tvarkos taisyklėmis, pagal kurias 5 darbo vieta panaikinta iš viso, o jos funkcijos priskirtos konkrečiuose baruose dirbantiems pareigūnams, tai yra už pranešimus NAS dėl krovininių automobilių atsako šiame bare dirbantys pareigūnai, o už pranešimus NAS dėl lengvųjų automobilių – pareigūnai, kurie dirba šių automobilių tikrinimo bare.

20. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo tik formaliai nurodyta, kad nenustatyta aplinkybių, jog pareigūnas dėl objektyvių priežasčių nebūtų galėjęs tinkamai atlikti savo pareigas. Teismo vertinimu, objektyvios aplinkybės, trukdančios pareiškėjui tinkamai atlikti savo pareigas, net nebuvo nustatinėjamos – nebuvo vertinama, ar, pagal Vidaus tvarkos taisyklių 70 punktą, nebuvo galima užtikrinti, kad posto pareigūnas savo pareigas vykdytų tik viename darbo bare; nebuvo nustatinėjama, ar tikrai buvo objektyvios priežastys, dėl kurių pareigūnas buvo priverstas dirbti keliuose darbo baruose tuo pačiu metu; ar nebuvo galimybių į skirtingas darbo vietas skirti atskirų posto pareigūnų; nebuvo nustatinėjama, kokias konkrečias pareigas pareiškėjas vykdė NAS pranešimo gavimo momentu, susijusias su jam priskirtomis darbo vietomis Nr. 8 ir 9, tai yra atvykstančių krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare, muitinės deklaracijų duomenų, dokumentų muitinio tikrinimo, prekių ir transporto priemonių tikrinimo DV ir DI eismo juostose.

21. Sprendime nurodyta, kad pareigūnams buvo priskirta 5 darbo vieta, nors jie tuo pačiu metu turėjo vykdyti darbo funkcijas ir krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare bei lengvųjų automobilių, autobusų ir pėsčiųjų muitinio tikrinimo bare. Teismo vertinimu, esant tokiai situacijai ir buvo susiklosčiusi praktika, kad pareigūnai, dirbantys krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare, vykdant ir 5 darbo vietos funkcijas – į NAS pranešimus reaguodavo tik dėl tų transporto priemonių, kurias jie tiesiogiai turėjo tikrinti. Tyrimo metu neįvertinta aplinkybė, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) vyko ne per 8 bei 9 darbo vietai priklausančias eismo juostas, o per 6 ir 7 darbo vietoms priklausančias eismo juostas, kuriose dirbo du pareigūnai, kuriems tiesiogiai buvo priskirta stebėti ir atlikti atvykstančių keleivių, lengvųjų automobilių, autobusų ir mikroautobusų bei gabenamų prekių (daiktų) tikrinimus bei kartu buvo priskirta dirbti ir 5 darbo vietoje bei užtikrinti operatyvų reagavimą į NAS pranešimus. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų nesureagavęs į NAS pranešimus, susijusius su atvykstančių krovininių automobilių patikrinimu, kurių tuo pačiu metu buvo net du.

22. Teismas nurodė, kad patikrinimo metu nebuvo įvertintos aplinkybės, kad tuo metu buvo pateikti NAS nurodymai patikrinti dvi krovinines transporto priemones, kurie buvo pareiškėjo tinkamai įvykdyti. Tą dieną pareiškėjas suformino 46 vienetus krovininių automobilių, todėl patikrinimo metu nebuvo įvertintos jo objektyvios galimybės tinkamai įvykdyti 5 darbo vietos funkcijas, susijusias su lengvųjų automobilių kontrole. Teismo įsitikinimu, pažeidimas buvo nulemtas netinkamo darbo organizavimo, neužtikrinant tinkamo pareigūnų kiekio kontrolės poste, kas lėmė, kad pareiškėjas turėjo tuo pačiu metu dirbti ne viename, o trijuose darbo baruose, kas objektyviai yra neįmanoma.

III. 23. Atsakovas Muitinės departamentas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

24. Atsakovas neginčija fakto, kad pareiškėjas su tarnybinio patikrinimo išvada buvo supažindintas pavėluotai, tačiau šis pažeidimas, sprendžiant klausimą, ar pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir ar paskirta tarnybinė nuobauda yra pagrįsta, įtakos neturi. Pažeidimas būtų turėjęs įtakos, jeigu pareiškėjas būtų praleidęs Įsakymo apskundimo terminą. Teismas nenurodė ryšio tarp konstatuoto pažeidimo ir paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir apsiribojo tik pačio fakto konstatavimu.

25. Teismas nurodė, kad pareiškėjui buvo paskirtos trys darbo vietos. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad poste yra 15 darbo vietų, o pagal pareigūnų paskirstymo į darbo vietas grafiką pamainoje pareigūnų buvo tik 8, įskaitant ir patį pareiškėją. Muitinės postuose nuolat trūksta pareigūnų, todėl tokiais atvejais vadovaujamasi Šalčininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3V-73, 70 punktu, kuris, esant pareigūnų trūkumui, leidžia pareigūną paskirti į kelias darbo vietas. Posto pamainos viršininkas kiekvienu konkrečiu atveju vertina, ar pareigūnų skaičius pamainoje yra pakankamas ir nusprendžia, ar konkretų pareigūną reikia skirti į vieną, ar į kelias darbo vietas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas buvo paklaustas, ar per jo visus darbo muitinėje metus buvo įprasta, kad jis buvo skiriamas į ne vieną darbo barą, į šį klausimą pareiškėjas atsakė teigiamai, o tai patvirtina, kad pareiškėjui buvo žinoma ir įprasta dirbti keliuose darbo baruose. Be to, tarnybinio patikrinimo metu (paaiškinimuose) pats pareiškėjas nenurodė, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl jo paskyrimo į kelias darbo vietas, todėl tarnybinio patikrinimo išvadoje ši aplinkybė nebuvo akcentuojama.

26. Muitinės postuose dėl įvairių priežasčių pareigūnų būna mažiau, nei poste numatyta darbo barų ir atsakovas visada tai įvertina, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas šių aplinkybių nevertino.

27. Sprendime konstatuota, kad atsakovas neįvertino susiklosčiusios pareigūnų praktikos. Tačiau tarnybinio nusižengimo padarymo metu galiojo Šalčininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklės, kuriose buvo nurodyta, ką konkrečioje darbo vietoje turi atlikti pareigūnas, t. y. pareigūnams buvo aiškiai apibrėžtos jų funkcijos. Be to, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo gauta duomenų, kurie pagrįstų aplinkybes apie poste susiklosčiusią kitokią praktiką, nei tai numatyta vidaus tvarkos taisyklėse, tokios informacijos nepateikė ir patys pareigūnai, tarp jų – ir pareiškėjas. Be to, teismas nenurodė, kokie duomenys leido daryti išvadą, kad poste buvo susiklosčiusi teisės aktams prieštaraujanti praktika.

28. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra užfiksuotas pareigūnų pokalbis (jau po įvykio), kuris parodo, kad vadovaujanti pareigūnė prašo visais atvejais informuoti, jei pareigūnai pamato NAS pranešimą, nesvarbu, kokioje eismo juostoje pareigūnai dirba, t. y. kad poste nebuvo nusistovėjusi teisės aktams priešinga praktika atsakyti tik už savo eismo juostą. Teismas šias aplinkybes ignoravo.

29. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, dirbant 5 darbo vietoje, fiziškai kontroliuoti automobilių eismo juostos nereikia. Ši aplinkybė buvo detalizuota teismo posėdžio metu, nurodant, kad 5 darbo vietoje dirbantis pareigūnas ar pareigūnai privalo informuoti vadovaujantį pareigūną apie NAS gautą pranešimą ir fiziškai kontroliuoti jos neturi, kadangi konkrečioje eismo juostoje yra pareigūnas, kuris fiziškai kontroliuoja tą eismo juostą. Taip pat nebuvo nustatytas ir didelis krovininių transporto priemonių srautas, kuris, galbūt, galėjo turėti įtakos NAS pranešimo neįvykdymui.

30. Byloje nebuvo pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad vidaus tvarkos taisyklės buvo pakeistos, todėl neaišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą, kad minėtos taisyklės buvo pakeistos, taip pat nevertino ir nepasisakė, kokią įtaką vėlesni vidaus tvarkos taisyklių pakeitimai turėjo pareiškėjo padarytam tarnybiniam nusižengimui.

31. Tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertinta, kad užduotis, susijusias su krovininių transporto priemonių įforminimu, pareiškėjas atliko tinkamai. Neįžvelgus netinkamų pareiškėjo veiksmų jis dėl to net nebuvo kaltinamas. Pareiškėjas buvo kaltinamas tuo, kad neatliko 5 darbo vietos funkcijų, t. y.: 1) operatyviai nereagavo į NAS pranešimą apie įtartiną valstybinį numerį ir nesiėmė priemonių, kad ši transporto priemonė be patikros neišvyktų iš posto teritorijos; 2) neinformavo vadovaujančio pareigūno ar pamainos viršininko apie NAS pranešimo gavimą ir jo turinį; 3) nedavė pavedimo atsakingam pareigūnui atlikti transporto priemonės muitinį tikrinimą pagal NAS pateiktą instrukciją. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas šių funkcijų neatliko, nėra, to neneigia ir pats pareiškėjas.

32. Teismas rėmėsi tik prielaidomis, kad atsakovas, galbūt, neįvertino tam tikrų aplinkybių, tačiau visos tarnybiniam nusižengimui reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos ir šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad buvo pažeisti galiojantys teisės aktai ir kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių, kad jis dėl objektyvių aplinkybių negalėjo atlikti jam pavestų užduočių, susijusių su 5 darbo vieta, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

33. Teismas taip pat nurodė, kad pažeidimą lėmė netinkamas darbo organizavimas, tačiau darbdavys visais atvejais organizuoja darbus taip, kad būtų užtikrintas muitinei priskirtų būtinųjų funkcijų vykdymas. Teisės aktai numatė galimybę pareigūną skirti į kelias darbo vietas. NAS pranešimų vykdymas yra prioritetinė funkcija, kadangi sistema nustatinėja padidintos rizikos transporto priemones ir jas identifikuoja, o kelių pareigūnų paskyrimas į tą pačią 5 darbo vietą tik parodo minėtų pranešimų svarbą.

34. Pareiškėjo paskyrimas į kelias darbo vietas neturėjo įtakos 5 darbo vietai priskirtų funkcijų neatlikimui. Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tokia praktika, kai pareigūnas yra skiriamas į kelias darbo vietas, jam yra įprasta, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo padarytam pažeidimui įtakos turėjo netinkamas darbo organizavimas.

35. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36. Skiriant tarnybinę nuobaudą svarbus ne tik materialinis galimo pažeidimo turinys, bet ir procedūrinės taisyklės, kurios nagrinėjamu atveju buvo ignoruotos, kadangi pareiškėjas buvo pavėluotai supažindintas su patikrinimo išvada.

37. Apeliacinio skundo argumentai dėl darbuotojų trūkumo nepaneigia teismo išvados, kad atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo įvertintos aplinkybės, jog pareiškėjui buvo priskirtos trys darbo vietos, kad dėl didelio krovininių automobilių srauto lengvųjų automobilių eismo juosta tampa nematoma ir fiziškai jos sukontroliuoti neįmanoma. Pareiškėjas neneigia, kad tokia praktika pareigūnams yra įprasta, buvo atvejų, kai vadovaujantis pareigūnas yra paskyręs ir visus esamus barus. Dažnai net esant pakankamam kiekiui pareigūnų, jiems priskiriama ne viena, o kelios darbo vietos. Nors atsakovas nurodo, kad naudojosi savo teise pareigūnams skirti kelis darbo barus, tačiau nedetalizuoja, kodėl ne vienam pareigūnui, o net penkiems papildomai buvo paskirta 5 darbo vieta. Pagal nusistovėjusią praktiką pareigūnai, priskirti dirbti krovininių automobilių juostose, nebuvo atsakingi už NAS pranešimus, skirtus tikrinti lengvuosius automobilius, taip pat ir pareigūnai, atsakingi už lengvuosius automobilius, nebuvo atsakingi už NAS pranešimus, skirtus atlikti krovininių automobilių patikrinimą.

38. Nors atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neinformavo vadovaujančio posto pareigūno apie NAS pranešimo gavimo ir jo turinį, taip pat nedavė pavedimo atlikti transporto priemonės muitinį tikrinimą, tačiau NAS pranešimus mato visi pareigūnai, t. y. sistema įrengta keliose darbo vietose. Atsakovas, skirdamas pareiškėjui nuobaudą, ignoravo argumentus, kad tokia praktika buvo nusistovėjusi. Be to, pavedimus muitinės posto RIKS sistemoje gali duoti tik vadovaujantis pareigūnas, tokios teisės pareiškėjui nebuvo suteiktos.

39. Atsakovas pažymėjo, kad byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, jog vidaus tvarkos taisyklės buvo pakeistos, tačiau pareiškėjas teismo posėdžio metu informavo teismą, kad nusistovėjusi praktika poste yra patvirtinta pakeistomis Vidaus tvarkos taisyklėmis, pagal kurias 5 darbo vieta buvo panaikinta, o jos funkcijos priskirtos konkrečiuose baruose dirbantiems pareigūnams, t. y. už pranešimus NAS dėl krovininių automobilių atsako šiame bare dirbantys pareigūnai, o už pranešimus NAS dėl lengvųjų automobilių – pareigūnai, kurie dirba šių automobilių tikrinimo bare. Šis Vidaus taisyklių pakeitimas patvirtina, kad atsakovas suprato, jog taisyklės yra ydingos bei neatitinka poste susiklosčiusios praktikos.

40. Nors atsakovas teigia, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, kad jis dėl objektyvių aplinkybių negalėjo atlikti jam pavestų užduočių, tačiau pareiškėjas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs duomenis apie didelį darbo krūvį. Būtent atsakovas turi įrodyti, kad pareiškėjo darbo sąlygos buvo tinkamos, tačiau to Muitinės departamentas neįvykdė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Muitinės departamento Įsakymą, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

42. Pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamą Įsakymą, nustatęs, kad atsakovas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjui buvo paskirtos 3 darbo vietos, taip pat aplinkybės, kad pagal susiklosčiusią praktiką pareigūnai, kurie dirbo atvykstančių į Lietuvos Respublikos teritoriją krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare, nebuvo atsakingi už į Lietuvos Respubliką lengvųjų automobilių, autobusų ir pėsčiųjų muitinio tikrinimo barą. Teismo teigimu, nebuvo įvertintos aplinkybės, kad krovininių automobilių srauto lengvųjų automobilių eismo juosta tampa nematoma ir fiziškai jos sukontroliuoti neįmanoma. Todėl buvo susiklosčiusi praktika, kad pareigūnai, kuriems priskirtos darbo vietos Nr. 5, 8 ir 9 į NAS pranešimus reaguoja tik krovininių transporto priemonių atžvilgiu, kurios jiems ir pavestos tikrinti. Teismas vertino, kad nustatytą pažeidimą lėmė netinkamas darbo organizavimas.

43. Atsakovas apeliaciniame skunde su tokiu vertinimu nesutinka ir pažymi, kad teisės aktai numatė, jog vieną asmenį galima skirti į kelias darbo vietas, pareiškėjas neįvykdė jam priskirtų funkcijų, o pirmosios instancijos teismas rėmėsi prielaidomis ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

44. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 21 d. Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda už tai, kad jis 2019 m. gegužės 2–3 d., dirbdamas Šalčininkų kelio poste, darbo vietoje Nr. 5 (nuo 2019 m. gegužės 2 d. 9.00 val. iki 2019 m. gegužės 3 d. 9.00 val.), Nr. 8 ir Nr. 9 (2019 m. gegužės 2 d. nuo 13.00 val. iki 17.00 val.), privalėdamas atlikti šiose darbo vietose numatytas funkcijas, į Šalčininkų kelio postą 2019 m. gegužės 2 d. 15.24 val. atvykus automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir NAS pateikus pranešimą, apie į postą atvykusią ieškomą transporto priemonę, kuriame buvo nurodyta „Rentgeno kontrolė, detalus tikrinimas, akcizinių prekių paieška. Patikrinus neišleisti, informuoti MKT tel. (duomenys neskelbtini)“, šio nurodymo neįvykdė, nes operatyviai nereagavo į NAS pranešimą apie įtartiną valstybinį numerį (Nr. (duomenys neskelbtini)), nesiėmė priemonių, kad ši transporto priemonė be patikros neišvyktų iš posto teritorijos, neinformavo vadovaujančio pareigūno ar pamainos viršininko apie NAS pranešimo gavimą ir jo turinį, nedavė pavedimo, atsakingam pareigūnui, atlikti transporto priemonės (duomenys neskelbtini) muitinį tikrinimą pagal NAS pateiktą instrukciją, tuo sudarė sąlygas minėtam automobiliui išvykti iš posto į Lietuvos Respublikos teritoriją neatlikus privalomojo tikrinimo.

46. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys tarnautojo pareigas, nustatytas įstatymais, žemesnę teisinę galią turinčiais teisės aktais bei detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Tarnybiniam nusižengimui būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012).

47. Neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis, asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai nulemia ir įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio bylose – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1112/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1131/2009 ir kt.). Nustačius, kad valstybės tarnautojas neturėjo objektyvios galimybės laiku ir tinkamai atlikti jam pavestas užduotis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daroma išvada, kad valstybės tarnautojo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nėra įrodyta (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1112/2009). Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareigybės aprašymuose ir pan.). (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438–706/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–370/2011 ir kt.).

48. Iš į bylą pateikto Šalčininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3V-73, 1 priedo „Šalčininkų kelio posto darbo vietų aprašymas“ matyti, kad dirbant vadovavimo muitiniam tikrinimui ir lokalios rizikos valdymo darbo bare (4, 5 darbo vietos) 5 darbo vietoje dirbančiam pareigūnui (darbo su NAS ir techninėmis kontrolės priemonėmis specializuotai darbo vietai) nustatytos darbo funkcijos: NAS darbo vietoje <...> stebėti NAS naudotojo sąsają ir joje fiksuotus įvykius (1 p.); susipažinti su NAS pranešime pateikta informacija apie transporto priemonės ar konteinerio tikrinimo būdą bei papildomais nurodymais (2 p.); operatyviai reaguoti į sistemos pranešimą apie įtartiną valstybinį numerį ir nedelsiant imtis priemonių, kad transporto priemonė be patikros neišvyktų iš pasienio kontrolės punkto teritorijos (3 p.); informuoti vadovaujantį pareigūną arba posto pamainos viršininką apie NAS pranešimą bei jo turinį (4 p.); duoti pavedimus atlikti muitinį tikrinimą ir apie tikrinimo eigą informuoti vadovaujantį pareigūną arba posto pamainos viršininką (5 p.); kontroliuoti duomenų įvedimą arba pačiam įvesti į NAS duomenis apie muitinio tikrinimo būdus, rezultatus ir kitą tikrinimą apibūdinančią informaciją (6 p.). Taigi, šiose teisės normose suformuluotos užduotys suponuoja išvadą, kad minėtoje darbo vietoje dirbantis pareigūnas NAS ir šioje sistemoje atsirandančius pranešimus turi stebėti nuolat, jau vien tam, kad į juos turėtų galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti. Jei pareiškėjas nepastebėjo NAS pranešime pateiktos informacijos (pranešimo) apie transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir suformuotos užduoties dėl jos tikrinimo būdo (arba ją ignoravo), darytina išvada, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas.

49. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas turėjo tuo pačiu metu dirbti ne viename, o trijuose darbo baruose, kas objektyviai yra neįmanoma, teismas taip pat išdėstė aplinkybes, kad pareiškėjo darbo krūvis buvo didelis (todėl buvo sunku atlikti 5 darbo vietos funkcijas, susijusias su lengvųjų automobilių kontrole). Tačiau pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta ne už netinkamai įformintas transporto priemones, tačiau už tai, kad jis operatyviai nereagavo į NAS pranešimą apie įtartiną valstybinį numerį, nesiėmė priemonių, kad ši transporto priemonė be patikros neišvyktų iš posto teritorijos, neinformavo vadovaujančio pareigūno ar pamainos viršininko apie NAS pranešimo gavimą ir jo turinį, atsakingam pareigūnui nedavė pavedimo atlikti transporto priemonės (duomenys neskelbtini) muitinį tikrinimą pagal NAS pateiktą instrukciją. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, kad tuo metu, kai NAS sistemoje buvo gautas pranešimas apie lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), sistemoje buvo gauti du pranešimai patikrinti krovinines transporto priemones, kurias pareiškėjas įvykdė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad sistema veikė, o pareiškėjas matė ne tik pranešimus, tačiau ir nagrinėjamai bylą aktualų pranešimą dėl minėtos transporto priemonės. Be to, kaip nurodė pats pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui, NAS pranešimus mato visi pareigūnai, t. y. sistema įrengta keliose darbo vietose, todėl pirmosios instancijos nurodyta aplinkybė, kad konkrečių eismo juostų, esant krovininiams automobiliams, nematyti, yra nepagrįsta, nes šiuo atveju pažeidimas buvo susijęs su neareagavimu į NAS pranešimą (kurį galima buvo matyti keliose darbo vietose), o ne netinkamą automobilio patikrą.

50. Šalčininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3V-73, 70 punkte nurodyta, kad posto pareigūnas, vykdydamas savo pareigas, gali dirbti tik viename darbo bare (darbo vietoje). Tas pats posto pareigūnas dirbti keliuose darbo baruose (keliuose vietose) tuo pat metu gali tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių į skirtingas darbo vietas skirti atskirų posto pareigūnų. Vilniaus teritorinės muitinės vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo (su kuriuo pareiškėjas buvo supažindintas 2019 m. kovo 7 d. ir tai patvirtino parašu) 5.14 punkte nurodyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas muitinės posto viršininko pavaduotojo arba pamainos viršininko pavedimu organizuoja ir vadovauja mutiniam tikrinimui posto muitinio tikrinimo vietose arba darbo baruose taip, kad būtų užtikrintas tinkamas muitinės posto kompetencijai priskirtų muitinės funkcijų vykdymas.

To paties teisės akto 5.15 punkte nurodyta, kad pareigūnas vykdo kitus su muitinės posto funkcijomis susijusius nenuolatinius pavedimus tam, kad būtų pasiekti Lietuvos Respublikos muitinės strateginiai tikslai. Iš nurodyto matyti, kad šiuo atveju buvo nustatyta tvarka, pagal kurią asmenys galėjo būti skiriami dirbti į kelias darbo vietas (barus). Tiek atsiliepime pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde atsakovas buvo nurodęs, kad posto pamainos viršininkas sprendžia dėl pareigūnų skyrimo į darbo vietas. Pareiškėjo pareigybės aprašyme nurodyta, kad pareiškėjas privalo vykdyti, be kita ko, pamainos viršininko pavedimus.

Atitinkamai pareiškėjas turėjo įvykdyti posto pamainos viršininko pavedimą, kuriuo buvo organizuojamas muitinės posto darbas. Iš 2021 m. rugsėjo 28 d. Muitinės departamento pateikto rašto Nr. (5.20)3B-5724 „Dėl informacijos pateikimo“ ir prie jo pridėtos darbo užmokesčio pažymos matyti, kad pareiškėjui 2019 m. gegužės mėn. priemokų už papildomų užduočių atlikimą ar už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą priskaičiuota ir išmokėta nebuvo. Taigi, pareiškėjas papildomų užduočių (viršijančių jo įprastinį krūvį), neatliko.

Atitinkamai negalima sutikti su prielaidomis grindžiama pirmosios instancijos teismo išvada, kad pažeidimą lėmė netinkamas darbo organizavimas. Paminėtina, kad aplinkybė, jog nusistovėjusi praktika vėliau, galbūt, buvo inkorporuota į taisykles, reglamentuojančias pareigūnų darbą, nereiškia, kad šios taisyklės (teisės aktai) galiojo inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu.

51. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl procedūrinių pažeidimų, todėl, jų nekartodamas, plačiau dėl jų nepasisako. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-862-756/2021 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas asmens, kuriam buvo skirta tarnybinė nuobauda už pažeidimą, iš esmės, analogišką šioje byloje nagrinėtam pažeidimui, skundas.

52. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas, pareiškėjo skundą atmetant kaip nepagrįstą.

53. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje galutinis procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, ir vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė