e6b60e3b-58b0-4bfd-a60e-e6d32c78fdfc · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-401-495/2018 Teisminio proceso Nr.1-01-1-28577-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.3.1.2.6.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.4.6.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės, teisėjų Albino Bielskio, Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Rimai KriščiÅ«naitei, nuteistajam E. B., gynėjui advokatui Remigijui Rinkevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. B. skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ laisvės atėmimu 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. B. J. M. priteista 529,14 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

1. E. B. nuteistas už tai, kad jis, 2017 m. birželio 9 d., laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 16.30 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, R. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, sudavė R. M. plastikiniu elektriniu virduliu ir peiliu ne mažiau kaip 35 smÅ«gius į galvÄ ir kaklo sritį, tuo nukentėjusiajam kaklo deÅ¡inėje padarė nežymiai sutrikdančius sveikatÄ odos nubrozdinimus, veido srityje padarė nesunkiai sutrikdančius sveikatÄ 16 muÅ¡tinių žaizdų ir keturis odos nubrozdinimus, kaklo ir pasmakrės srityje padarė nesunkiai sutrikdančias sveikatÄ 26 durtines – pjautines žaizdas su liežuvio ir skydinių kremzlių sužalojimais, pasmakrės ir kaklo deÅ¡inės pusės riboje padarė sunkiai sutrikdančias sveikatÄ keturias durtines – pjautines žaizdas su iÅ¡orinės ir vidinės miego arterijų ir „Jungo“ venos sužalojimais, kas komplikavosi Å«miu iÅ¡oriniu nukraujavimu, o nukentėjusiajam ginantis nuo smÅ«gių, padarė jam nežymiai sutrikdančius sveikatÄ kairės rankos II pirÅ¡to pjautinį sužalojimÄ ir poodines kraujosruvas rankose, tuo padarydamas daugybinius kÅ«no sužalojimus bei sukeldamas nukentėjusiajam dideles fizines kančias, tyčia itin žiauriai nužudė R.

M..

2. Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendį ir jam priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad teisme duoti liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto iÅ¡vados bei raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina jo kaltę, tyčia itin žiauriai nužudžius R. M.. Apelianto teigimu, apygardos teismas neiÅ¡tyrė visų įrodymų ir nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o iÅ¡vadas pagrindė abejonėmis ir spėjimais.

Apkaltinamajame nuosprendyje nėra aiÅ¡kiai nurodyta, kokių byloje nustatytų aplinkybių ir konkrečių įrodymų visuma patvirtina jo kaltę. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam perkėlė nekaltumo įrodinėjimo pareigÄ . 2.2. Skunde pastebima, kad byloje apklausti nukentėjusioji, liudytojai - J. M., B. D., S. R., J. L., M. D. ir kiti, parodė tik R. M., o taip pat ir apelianto asmenybes apibÅ«dinančias aplinkybes iki įvykio. Parodė, kad jis (apeliantas), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, elgiasi agresyviai.

Kita vertus, apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti liudytojai nedavė parodymų apie tai, kad jie matė ar jiems yra žinoma, jog R. M. nužudė būtent jis. Nei nukentėjusioji, nei liudytojai nebuvo įvykio vietoje ir nematė kokiomis aplinkybėmis mirė R. M..Taigi, kaltinime nurodyta aplinkybė, jog R. M. nužudė jis (apeliantas), yra tik prielaida, o prielaidomis, kaip žinia, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K- 232/2014, 2K-24/2014, Barbera, MesseguėandJabardo v.

Spain, judgmentof 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgmentof 20 March 2001). Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino ir neįvertino to, kad jis neturėjo jokio motyvo žudyti mirusįjį. 2.3. Specialistų išvadose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt., yra nustatytas mirusiojo sužalojimų pobūdis, mirtino sužalojimo padarymo mechanizmas, tikėtinas jo padarymo laikas, tačiau šiose išvadose nėra jokių duomenų apie sužalojimus R.

M. padariusį subjektÄ , t.y. nei vienas iÅ¡ teismo ekspertų (specialistų) nenustatė, jog ant mirusiojo kÅ«no ar nusikalstamos veikos padarymo įrankių bÅ«tų rasta jo biologinių pėdsakų. Todėl paminėtos specialistų iÅ¡vados, kaip ir įvykio vietoje rastos nuoplovos, taip pat neįrodo, kad bÅ«tent jis padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . 2.4. Be kita ko, apeliantas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į jo elgesį. Apelianto teigimu, akivaizdu, kad jeigu jis bÅ«tų nužudęs savo pusbrolį 12 val. dienos, tai jis bÅ«tų kuo skubiau pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos, o ne laukęs vakaro, kad iÅ¡vykti iÅ¡ miesto.

Apygardos teismas nevertino aplinkybės, kad R. M. buvo alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo, kuris turėjo pastovių sugėrovų, t.y. netyrė kitų asmenų prisidėjimo prie R. M. nužudymo. Tokia galimybė byloje surinktais įrodymais nepaneigta. Teismas, nustatydamas nusikaltimo subjektyviÄ jÄ pusę, padarė prieÅ¡taringas ir prielaidomis pagrįstas iÅ¡vadas, kas sukliudė iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ sprendimÄ . 2.5. Tuo tarpu, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis).

Kaltinant asmenį, padarius konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Be to, BPK 1 straipsnis numato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves greitai ir iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. 2.6. Taigi, nesant jokių objektyvių ir tiesioginių/netiesioginių jo kaltę dėl R.

M. mirties pagrindžiančių įrodymų, skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas, o jis turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis E. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo E. B. skundÄ atmesti.

4. Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas. 4.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, nurodo, jog teismo išvados, kad būtent jis tyčia itin žiauriai nužudė savo pusbrolį R. M., pagrįstos tik prielaidomis ir spėjimais. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų, nepašalino prieštaravimų, tuo tarpu ištirtus įrodymus įvertino netinkamai. Apkaltinamajame nuosprendyje nėra aiškiai nurodyta, kokių byloje nustatytų aplinkybių ir konkrečių įrodymų visuma patvirtina jo kaltę.

Taip pat apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam perkėlė jo nekaltumo įrodinėjimo pareigÄ . Tokie apelianto skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. 4.2. Pažymėtina tai, jog teismas visus įrodymus privalo tirti ir tikrinti, laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal paminėto straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t.y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

IÅ¡vada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2006, 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kt.). BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę ir kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Teismo proceso dalyvių pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas ar kitoks, nei pageidauja nuteistasis, įrodymų vertinimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451-895/2016, 2K-36-895/2017). 4.3. Nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, neiÅ¡tyrė visų byloje surinktų duomenų, nepaÅ¡alino tarp byloje esančių įrodymų prieÅ¡taravimų, netinkamai vertino byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus, ko pasėkoje pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, apeliantui priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė spėjimais ir prielaidomis, nėra pagrindo.

PrieÅ¡ingai, sprendžiant iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos bei skundžiamo nuosprendžio turinio, apygardos teismas kruopščiai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, byloje apklausė nukentėjusiÄ jÄ J. M., liudytojus I. J., G. C., J. C., B. D., S. R., J. L., M. D., S. B., O. C., patį apeliantÄ , iÅ¡tyrė byloje esančius raÅ¡ytinius duomenis (įvykio vietos apžiÅ«ros, kratos, daiktų apžiÅ«ros, objektų apžiÅ«ros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokoluose, kituose dokumentuose užfiksuotus duomenis, specialistų iÅ¡vadose užfiksuotus duomenis), pagrįstai juos pripažino įrodymais, įvertino tiek kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, tiek jų visumÄ ir padarė pagrįstas bei motyvuotas, faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės itin žiauriai nužudžius R.

M.. Vien tai, kad apelianto netenkina teismo pateiktas byloje esančių įrodymų vertinimas, negali bÅ«ti pagrindu pripažinti, kad teismas padarė esminius, su įrodinėjimu susijusius, BPK pažeidimus, o tuo pačiu neteisingai pritaikė ir baudžiamÄ jį įstatymÄ . 4.4. Byloje neginčijamai nustatyta, kad E. B. 2017 m. birželio 8 d. vakarÄ (po 18 val.) atvyko pas savo pusbrolį R. M., gyvenusį (duomenys neskelbtini), į svečius, iÅ¡ kur namo į Vilnių iÅ¡vyko tik kitos dienos (2017-06-09) vakarÄ apie 19.30 val.

Tiek iÅ¡ vakaro, tiek kitÄ dienÄ R. M. kartu su E. B., nukentėjusiojo bute, kuriame jis gyveno vienas, vartojo alkoholinius gėrimus. Å ių aplinkybių neneigia ir pats apeliantas. Sprendžiant iÅ¡ nukentėjusiosios J. M. parodymų, byloje esančios medicinos įstaigų pateiktos informacijos apie R. M. sveikatos bÅ«klę, o taip pat ir E. B. parodymų, nukentėjusysis iki 2017-06-08 vakare prasidėjusių iÅ¡gertuvių nebuvo patyręs jokių sužalojimų (5 t., b.l. 6-7, 21-22, 24-25; 3 t., b.l. 137-143, 145-148, 150). 4.5.

Tuo tarpu specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. M. lavono tyrimo metu buvo rasti tokie sužalojimai: keturios durtinės – pjautinės žaizdos pasmakrės ir kaklo deÅ¡inės pusės riboje su iÅ¡orinės ir vidinės miego arterijų ir jungo venos sužalojimais, 26 kaklo ir pasmakrės durtinės pjautinės žaizdos su liežuvio ir skydinių kremzlių sužalojimais, 16 muÅ¡tinių žaizdų ir keturi odos nubrozdinimai veide, odos nubrozdinimai kaklo deÅ¡inėje, poodinės kraujosruvos krÅ«tinėje, kairiojo klubo sÄ nario projekcijoje, deÅ¡iniame dilbyje, kairiame rieÅ¡e, po vienÄ taÅ¡kinę žaizdelę su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis abiejų alkÅ«nių linkiuose, pjautinė žaizdelė kairės rankos II pirÅ¡to pamatinės falangos nugariniame pavirÅ¡iuje.

R. M. mirė nuo keturių durtinių – pjautinių žaizdų pasmakrės ir kaklo deÅ¡inės pusės riboje su iÅ¡orinės ir vidinės miego arterijų ir jungo venos sužalojimais. Tai komplikavosi Å«miu iÅ¡oriniu nukraujavimu. Paminėta specialisto iÅ¡vada, taip pat specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad iÅ¡ esmės visi nustatyti sužalojimai (iÅ¡skyrus poodines kraujosruvas krÅ«tinėje, kairiojo klubo sÄ nario projekcijoje, injekcines žaizdeles alkÅ«nių linkiuose), tame tarpe ir mirtį nulėmę, mirusiajam buvo padaryti kito asmens poveikyje.

R. M. mirtis galėjo įvykti prieÅ¡ 2-4 paras iki jo lavono tyrimo pradžios (2017-06-12 8.30 val.), kÄ rodo lavono tyrimo metu nustatyti lavoniniai reiÅ¡kiniai (3 t., b.l. 102-114, 121-124). 4.6. Nors E. B. viso proceso metu neigė prieÅ¡ savo pusbrolį R. M. m. birželio 8, 9 dienomis naudojęs fizinį smurtÄ , bandė įteigti, kad Å¡iomis dienomis pas nukentėjusįjį bute lankėsi ir kiti asmenys, kuris/kurie ir nužudė jo pusbrolį, tačiau byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma paneigia tokiÄ apelianto pateiktÄ versijÄ . 4.7.

Nukentėjusioji J. M., teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti R. M. kaimynai G. C., J. C., B. D., S. R., buvusi kaimynė J. L. apklausiami patvirtino, kad R. M. buvo išgeriantis, tačiau, priešingai nei teigia apeliantas skunde, jis draugų neturėjo, pas jį jokios kompanijos nesilankydavo, jis gerdavo namuose vienas. Nukentėjusysis išgėręs garsiai kalbėdavosi su savimi, televizoriumi, vartodavo necenzūrinius žodžius, tačiau jis su kaimynais nekonfliktavo, sutardavo draugiškai (5 t., b.l. 6-7, 8-11, 2 t., b.l. 107-108, 110-113). 4.8.

Sprendžiant tiek iÅ¡ mirusiojo žmonos, tiek iÅ¡ paminėtų kaimynų parodymų, taip pat byloje esančios namo, adresu (duomenys neskelbtini), 7 aukÅ¡to schemos (1 t., b.l. 117), pas R. M. į butÄ negalėjo patekti bet kas. Nukentėjusysis gyveno bendrabučio tipo daugiabutyje, 7 aukÅ¡te. IÅ¡ laiptinės į 7 aukÅ¡to bendro naudojimo koridorių durys rakinamos (bÅ«davo užrakintos tiek dienÄ , tiek naktį), todėl į jį bei Å¡iame aukÅ¡te esančius 6 butus galėdavo patekti tik tie, kurie turėjo koridoriaus durų raktus, arba tie, kuriuos kas nors iÅ¡ čia gyvenančių įleisdavo. 4.9.

Byloje liudytojais apklausti G. C., J. C., B. D., S. R. patvirtino, kad 2017 m. birželio 8, 9 dienomis dirbo, o bÅ«dami namuose nei vienas iÅ¡ jų, taip pat ir B. D. žmona, G. ir J. C. sÅ«nus M. C. (dienomis buvo futbolo stovykloje), į 7 aukÅ¡to bendro naudojimo koridorių nebuvo įleidę jokių paÅ¡alinių žmonių. Liudytojai parodė, kad grįždami į namus bendro naudojimo koridoriumi, bÅ«dami namuose negirdėjo pas kaimynÄ R. M. ir jokių konfliktų. Byloje taip pat nustatyta, kad birželio 8 d. vakarÄ , 9 R.

M. kaimynų S. B. (gyvena vienas), V. K. (gyvena vienas) namuose nebuvo. Be kita ko, sprendžiant iÅ¡ G. C., J. C., B. D., S. R. parodymų, paminėtomis dienomis patys jie taip pat nebuvo užsukę R. M. į butÄ . Liudytojas G. C. parodė, R. M. į namus nuėjo tik birželio 9 d. vakare, sunerimęs, kad pas kaimynÄ tylu, kai jis nuolatos žiÅ«rėdavo garsiai televizorių, ir Å¡is neatsiliepė telefonu (nustatyta, kad G. C. į R. M. telefono numerį skambino 2017-06-09 20.35 val., 1 t., b.l. 190-191, proceso dalyvių asmens duomenų tomo 4 lapas), kuomet ir rado jį negyvÄ , po ko iÅ¡ karto paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ (pagalbos telefonu G.

C. paskambino 20.37 val., 2 t., b.l. 51-55). Å iuos liudytojo parodymus patvirtino ir liudytoja J. C.. Tokiu bÅ«du iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad birželio 8 dienos vakarÄ , birželio 9 dienÄ pas R. M. į namus paÅ¡aliniai asmenys galėjo patekti tik tuomet, jeigu pats nukentėjusysis jiems bÅ«tų atrakinęs bendro naudojimo koridoriaus duris. J. M. ir byloje apklaustų R. M. kaimynų parodymai patvirtina, kad nukentėjusiojo skambutis prie bendro naudojimo koridoriaus durų neveikė. Tuo tarpu iÅ¡ R.

M. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių matyti, kad nuo birželio 8 d. 18 val. iki birželio 9 d. 21 val. į nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefono numerį skambino pats E. B., J. M., A. J. (nukentėjusiojo ir apelianto pusbrolis, skambino 2017-06-08 21.36 val. pokalbio trukmė 2225 sekundės), V. K. (R. M. tiesioginis darbo vadovas, skambino 2017-06-09 10.20 val. pokalbio trukmė 12 sekundžių), J. L. (buvusi kaimynė, pokalbis neįvyko), G. C. (kaimynas, skambutis prieš pat aptinkant R.

M. kÅ«nÄ ), iÅ¡ kurių be apelianto pas nukentėjusįjį namuose birželio 8, 9 dienomis lankėsi tik nukentėjusiojo žmona ir G. C.. Å iame kontekste svarbu pastebėti ir tai, kad E. B. apklausiamas viso proceso metu taip pat neužsiminė, kad R. M. iÅ¡gertuvių metu bÅ«tų kas nors skambinęs ir prašęs įsileisti, jis bÅ«tų ėjęs atrakinti kam nors įėjimo į bendro naudojimo koridorių duris. Apeliantas parodė prieÅ¡ingai, kad jo pusbrolis niekam bendro naudojimo koridoriaus durų neatrakinėjo, nieko pro jas neįleidinėjo.

Be to, E. B. parodė, kad paminėtomis dienomis jam ir R. M. iÅ¡einant į parduotuves bei grįžtant iÅ¡ jų, bendro naudojimo koridoriaus durys bÅ«davo užrakintos, R. M. jas visada atsirakindavo ir užrakindavo. Be kita ko, apeliantas patvirtino, kad jiems grįžtant nusipirkus alkoholio, kartu su jais į pusbrolio namus niekas nebuvo atėjęs. 4.10. Apie tai, kad birželio 8 dienos vakarÄ , birželio 9 dienÄ pas R. M. nesilankė jokie kiti asmenys, iÅ¡skyrus E. B., jie leido laikÄ tik dviese, leidžia spręsti ir kitos liudytojų G.

C., J. C., B. D., nukentėjusiosios J. M. nurodytos aplinkybės, byloje esantys (duomenys neskelbtini) miesto, parduotuvių vaizdo kamerų įraÅ¡ai, įvykio vietoje paimtų objektų tyrimo duomenys. 4.11. Liudytojas G. C. parodė, jog kartu su R. M. birželio 8 d. prieÅ¡ vidurnaktį matė tik E. B. (liudytojas apeliantÄ atpažino parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu, 2 t., b.l. 66-71), jie dviese taksi automobiliu kažkur iÅ¡važiavo (byloje nustatyta, kad pastarieji buvo nuvažiavę į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kur nusipirko alkoholio ir grįžo atgal į nukentėjusiojo namus), taip pat jiedu iÅ¡ birželio 8 į 9 naktį apie 4.30 val. beldėsi į jo buto duris.

Liudytojui atidarius duris, jis ant R. M. prie kairės ausies matė nubėgusį sudžiÅ«vusį kraujÄ . Kaimynas prieÅ¡ jį stovinčiam vyrui (E. B.) Å¡aukė „Dabivaj menia, dabivaj menia“ („pribaik mane, pribaik mane“), o Å¡is ramiu balsu prašė sugrįžti į butÄ . R. M. prašė G. C. iÅ¡kviesti policijÄ , greitÄ jÄ pagalbÄ , tačiau Å¡iam pasakius, kad tai judviejų reikalas, R. M. grįžo į savo butÄ . Liudytojas G. C. taip pat parodė, kad po R. M. E. B. apsilankymo, jis negalėjo užmigti, todėl buvo išėjęs į bendro naudojimo virtuvę parÅ«kyti, kur atėjo ir E. B..

Å is prašė jo atrakinti bendro naudojimo koridoriaus duris ir jį iÅ¡leisti, tačiau jis atsisakė. Liudytojas G. C., prieÅ¡ iÅ¡eidamas į darbÄ , girdėjo R. M. bute jo paties ir jo pusbrolio balsus, jie garsiai kalbėjosi. 2017-06-09 ryte prieÅ¡ iÅ¡einant į darbÄ dviejų vyrų balsus nukentėjusiojo bute patvirtino girdėjusi ir liudytoja J. C.. Pasak liudytojos, kaimynas R. garsiai kalbėjo necenzÅ«rinius žodžius, o kitas vyras ramiai jam kažkÄ atsakinėjo. 4.12. Nukentėjusioji J. M. apklausiama parodė, jog birželio 9 d. ryte, neprisiskambinusi vyrui, sunerimo (byloje esančios nukentėjusiosios, R.

M. telefono numerių iÅ¡klotinės patvirtina, kad J. M. 2017-06-09 laikotarpyje nuo 07.13 iki 07.57 val. skambino savo vyrui 5 kartus, pokalbiai neįvyko), todėl nuvyko į jo butÄ . Ji turėjo laiptinės ir vyro buto raktus. Bute ji aptiko sėdintį savo vyrÄ ir iki pusės nuogÄ , tik su džinsais ir sportbačiais, E. B. gulintį skersai lovos. Bute matėsi, kad vyko iÅ¡gertuvės. Ji pastebėjo, kad R. M. dėvėti marÅ¡kinėliai kairėje pusėje buvo suplėšyti, iÅ¡ kairės pusės prie ausies buvo nubėgęs sukrešėjęs kraujas.

Jai pradėjus E. B. kelti, kad Å¡is iÅ¡eitų iÅ¡ jos vyro buto, pastarasis sugriebė už jos rankinuko rankenos, pradėjo jÄ Å¾eminti, vartoti jos atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius, buvo piktas ir agresyvus, po ko jos vyras priėjęs jÄ iÅ¡laisvino ir iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ savo buto. Tuomet ji grįžo į darbÄ . 4.13. Byloje iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo stebėjimo sistemos kameros Nr. 14, parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Å¡alia R. M. namų, vaizdo įrašų nustatyta, kad 2017 m. birželio 9 d. apie 8.45 val. ryte dviese R.

M. ir E. B. lankėsi parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, atėjo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, išėję iš šios parduotuvės, buvo nuėję link (duomenys neskelbtini) gatvės, nuo ten grįžo maždaug po dešimties minučių, ir vėl šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ tik dviese nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, t.y. link nukentėjusiojo namų (2 t., b.l. 11-16, 23-29). 4.14. Tuo tarpu liudytojas B. D., kaip ir jo kaimynas G. C., patvirtino, jog aptariamomis dienomis, 7 aukšto bendro naudojimo koridoriuje iš pašalinių asmenų matė tik E. B., apie jokius kitus asmenis neužsiminė.

Å is liudytojas parodė, jog birželio 9 d. apie 19.45 val. grįžo namo iÅ¡ darbo. Durys į 7 aukÅ¡to bendro naudojimo koridorių buvo užrakintos. Atsirakinęs duris, pastebėjo, kad Å¡alia koridoriuje stovinčio fotelio gulėjo nedidelis, kažko prigrÅ«stas lygtais „Drogas“ maiÅ¡elis, ant Å¡io maiÅ¡elio virÅ¡aus buvo užmesta kažkas panaÅ¡aus į susuktÄ drabužį. Po to bendro naudojimo balkone pastebėjo rÅ«kantį vyrÄ , kuris, jį pamatęs, iÅ¡ karto pasiėmė savo maiÅ¡elį ir iÅ¡ karto, nuleidęs galvÄ , greitu žingsniu pro jį išėjo.

Jis bandė vyriÅ¡kio klausti, kÄ Å¡is čia veikia, tačiau jis tik kažkÄ neaiÅ¡kiai sumurmėjo iÅ¡eidamas, po ko liudytojas užrakino koridoriaus duris ir nuėjo namo. E. B. apklausiamas pats patvirtino, jog bÅ«tent jis kaimyno birželio 9 d. vakarÄ buvo iÅ¡leistas iÅ¡ pusbrolio namo 7 aukÅ¡to bendro naudojimo koridoriaus. IÅ¡eidamas jis iÅ¡sinešė maiÅ¡elį su jame sudėtais savo rÅ«bais. 4.15. Pastebėtina ir tai, kad atliekant įvykio vietos apžiÅ«rÄ buvo paimtas ne vienas objektas ir atlikti Å¡ių objektų DNR tyrimai.

Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ant tirti pateiktų objektų yra tik dviejų asmenų DNR profiliai, o bÅ«tent nužudytojo R. M. ir E. B. (2 t., b.l. 186-207). Nors apeliantas teigė, kad iÅ¡gertuvių metu pas R. M. buvo užėję kiti asmenys, kuriems pusbrolis davė iÅ¡gerti po taurelę alkoholio, tačiau ant tyrimui pateiktos taurelės, atlikus rastų žmogaus seilių DNR tyrimÄ , buvo gautas miÅ¡rus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iÅ¡ kurių vienas sutampa su E. B.

DNR profiliu 99,99999999999% tikimybe, o kitas DNR profilis sutampa su R. M. DNR profiliu 99,99999999999% tikimybe. 4.16. Be kita ko, byloje liudytoja apklausta nukentėjusiojo kaimynė S. R. patvirtino, jog birželio 9 d. po vienuoliktos valandos ji buvo sugrįžusi namo iš darbo papietauti, girdėjo R. M. savo bute garsiai kalbantį, tačiau nesuprato, ar kalba telefonu, ar su kitu žmogumi. Sprendžiant iš šios liudytojos parodymų, namuose pietaudama ji negirdėjo triukšmo, konfliktų iš bendro naudojimo koridoriaus ar kitų jos aukšte esančių butų.

Apie 12 val. iÅ¡einant į darbÄ , ji negirdėjo ir kalbančio R. M., buvo tylu. IÅ¡ liudytojų G. ir J. C. parodymų matyti, kad birželio 9 d. pastarieji namo grįžo 15 - 16.30 val. BÅ«dami visÄ vakarÄ namuose, jie iÅ¡ R. M. buto negirdėjo jokių garsų, bÅ«tent dėl ko po kelių valandų ir sunerimo, nes jiems buvo įprasta, kad nukentėjusysis nuolatos garsiai žiÅ«rėdavo televizorių, garsiai kalbėdavosi su savimi ir televizoriumi, be to, jis neatsiliepė ir telefonu. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, kad R.

M. nustatyti sužalojimai, tarp kurių ir mirtį nulėmę, buvo padaryti 2017 m. birželio 9 d. nuo 12.00 val. iki 16.30 val., kas neprieÅ¡tarauja ir specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytam nukentėjusiojo mirties laikui - mirtis galėjo įvykti prieÅ¡ 2-4 paras iki jo lavono tyrimo pradžios (2017-06-12 8.30 val.). Nurodytu laikotarpiu, sprendžiant taip pat ir iÅ¡ paties apelianto parodymų, jis buvo R. M. bute. 4.17. Tokiu bÅ«du iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leido pirmosios instancijos teismui padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad pas R.

M. namuose nuo 2017 m. birželio 8 d. 18 val. iki nukentėjusysis buvo surastas negyvas, buvo tik E. B., būtent jis birželio 9 d. nuo 12.00 val. iki 16.30 val. išgertuvių metu dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė buto šeimininkui daugybinius smūgius bei padarė pirmiau nurodytus specialisto išvada (duomenys neskelbtini) nustatytus sužalojimus, tarp kurių keturios durtinės – pjautinės žaizdos pasmakrės ir kaklo dešinės pusės riboje su išorinės ir vidinės miego arterijų ir jungo venos sužalojimais, dėl kurių R.

M. stipriai iÅ¡oriÅ¡kai nukraujavęs mirė. 4.18. Beje, apie tai, kad bÅ«tent E. B. prieÅ¡ savo pusbrolį R. M. naudojo fizinį smurtÄ ir jį nužudė, vertinant pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste, galima spręsti ir iÅ¡ kitų byloje nustatytų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po nagrinėjamo įvykio atlikus apelianto kÅ«no apžiÅ«rÄ (2017-06-10), specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) E. B. taip pat buvo nustatyti pavirÅ¡iniai kÅ«no sužalojimai - nedidelės kraujosruvos kaktos deÅ¡inės pusės (dvi) ir deÅ¡inio paakio (su odos įbrėžimu) odoje, du odos įbrėžimai nosies Å¡aknies kairėje, penkios pavirÅ¡inės linijinės (galimai pjautinės) žaizdelės deÅ¡inės plaÅ¡takos I, IV ir V-to pirÅ¡tų delniniuose pavirÅ¡iuose ir netaisyklingos formos odos nubrozdinimai deÅ¡iniajame dilbyje bei poodinė kraujosruva kairėje Å¡launyje.

Žaizdelės ir nosies įbrėžimai padaryti aÅ¡triÄ briaunÄ , aÅ¡menis turinčio daikto (-ais), kraujosruvos padarytos kietu buku, nubrozdinimai kietu bukabriauniu daiktu (-ais). Visi sužalojimai padaryti nuo keleto valandų iki vienos paros laikotarpyje prieÅ¡ E. B., ir jo sužalojimų padarymo galimybė užduotyje nurodytu laikotarpiu neatmetama. E. B. nustatyti (padaryti) kÅ«no sužalojimai, priklausomai nuo žalojančių objektų konfigÅ«racijos pavirÅ¡iaus savybių galėjo bÅ«ti padaryti ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais.

E. B. padaryti kÅ«no sužalojimai, tiek visi kartu, tiek ir pavieniui atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ (4 t., b.l. 91–92). Byloje liudytoju apklaustas G. C. patvirtino, jog kuomet naktį iÅ¡ birželio 8 į 9 d. apie 4 val. jis matė E. B. su R. M., ant E. B. veido nesimatė jokių sužalojimų (5 t., b.l. 8-9). Nukentėjusioji J. M. taip pat patvirtino, kad jai birželio 9 d. ryte po 8 val. lankantis vyro bute ant E. B. veido sužalojimų nebuvo (5 t., b.l. 6-7). Be to, tiek liudytojas, tiek nukentėjusioji parodė, kad paminėtu laiku bÅ«tent ant R.

M. veido prie kairės ausies matė sudžiÅ«vusį kraujÄ . Taip pat nukentėjusioji parodė, kad jos vyro marÅ¡kinėliai kairėje pusėje buvo suplėšyti. Tuo tarpu pats apeliantas apklausiamas negalėjo įtikinamai paaiÅ¡kinti, kada ir kokiu bÅ«du ant jo kÅ«no atsirado nustatyti sužalojimai. Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad sužalojimai ant E. B. kÅ«no atsirado birželio 9 d. laikotarpyje nuo 12.00 val. iki 16.30 val. bÅ«tent pastarajam prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojant fizinį smurtÄ , o Å¡iam nuo jo ginantis. 4.19.

Pastebėtina ir tai, kad įvykio vietoje R. M. kraujo buvo rasta ne tik virtuvėje, kur ir buvo rastas jo kūnas, bet taip pat ir kitose buto patalpose. Šviežios nukentėjusiojo kraujo dėmės įvykio vietos apžiūros metu buvo aptiktos miegamajame ant lovos patalynės – pagalvės bei jos užvalkalo (1 t., 40-96, 2 t., b.l. 186-207). Jeigu tikėti, apelianto parodymais, kad jis nukentėjusiojo nužudymo metu ant šios lovos kietai miegojo ir nieko negirdėjo, tokiu būdu lieka neaišku, kaip R. M. kraujo dėmės atsirado ant pagalvės, ant, kurios apeliantas miegojo.

Tai, kad E. B. pateikta versija nėra pagrindo tikėti, o jis tokiu bÅ«du siekia iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ , kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, patvirtina ir nusikaltimo pėdsakų įvykio vietoje naikinimas. Papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu, taikant fizikinį cheminį pėdsakų paieÅ¡kos metodÄ , naudojant reagentÄ ,,Bluestar Forensic“ nematomų kraujo dėmių paieÅ¡kai, ant plautuvės, joje buvusių indų ir ant čiaupo pavirÅ¡ių, vonios ir tualeto patalpose ant praustuvo, sieninių plytelių aplink praustuvÄ , metalinės vonios kraÅ¡to ir jos viduje, tualeto grindų, klozeto vidaus, skalbimo maÅ¡inos pavirÅ¡iuje ir jos bÅ«gno viduje, iÅ¡ryÅ¡kėjo (pradėjo Å¡vytėti) Å¡viesiai mėlynos spalvos dėmės, o vonios patalpoje iÅ¡ardžius sifonÄ , į kurį patenka nubėgantis vanduo iÅ¡ praustuvo ir skalbimo maÅ¡inos, taip pat iÅ¡ryÅ¡kėjo (pradėjo Å¡vytėti) Å¡viesiai mėlyna spalva (1 t., b.l. 81-96).

Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nuoplovoje nuo plautuvės (17 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai, kurių DNR profilis sutampa su R. M. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe (2 t., b.l. 186-207). Teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotina, kad joks kitas paÅ¡alinis asmuo nužudymo atveju nebÅ«tų vaikščiojęs po visÄ butÄ , naikinęs nusikaltimo pėdsakus, matydamas, kad ten pat miega dar vienas asmuo, kuris bet kuriuo momentu gali pabusti. NelogiÅ¡ki ir neįtikinami, beje, ir apelianto parodymai apie tai, kad jis neva pabudęs ir virtuvėje pamatęs nužudytÄ vyriÅ¡kį, dėl Å¡oko nepažino, jog tai jo pusbrolis.

Sprendžiant iÅ¡ G. C. parodymų, jis kaimyno bute aptikęs gulintį vyriÅ¡kį, iÅ¡ karto ir be jokių abejonių atpažino, jog tai R. M.. Be kita ko, bylos duomenys patvirtina, kad E. B. apie neva kažkieno kito nužudytÄ asmenį nepranešė policijos pareigÅ«nams, kaimynams, o susirinkęs savo daiktus, palaukęs kol kuris nors iÅ¡ kaimynų atrakins bendro naudojimo koridoriaus duris, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, o iÅ¡ savo naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono iÅ¡metė SIM kortelę. Tokie apelianto veiksmai neabejotinai nėra bÅ«dingi asmeniui, kuris yra nekaltas ir nepadaręs jokios nusikalstamos veikos. 4.20.

Taigi, išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad būtent E. B. nužudė savo pusbrolį R. M.. Byloje nustatytos aplinkybės taip pat neabejotinai patvirtina, kad tai apeliantas padarė itin žiauriai. Specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), MK70/2017(01), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertinant jose nurodytus duomenis visumoje, nustatyta, kad R. M. sužalojimai buvo padaryti peiliu bei elektriniu virduliu (3 t., b.l. 30-39, 45-49, 102-114, 121-124; 5 t. b.l. 32-39).

Specialisto iÅ¡vadomis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad mirusiajam nustatyti sužalojimai, kuriuos galėjo padaryti tik kitas asmuo, buvo padaryti 35 smÅ«gių pirmiau paminėtais daiktais pasėkoje (30 trauminių poveikių durtiniu pjautiniu daiktu, ne mažiau kaip 5 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais) – suduodant ne mažiau kaip 5 kartus į veidÄ , 12 kartų į pasmakrę, 18 kartų į kaklÄ . Nustatyta, kad R. M. mirties priežastimi buvo net keturios durtinės – pjautinės žaizdos pasmakrės ir kaklo deÅ¡inės pusės riboje su iÅ¡orinės ir vidinės miego arterijų ir jungo venos sužalojimais.

Po paminėtų mirtinų sužalojimų padarymo, nukentėjusysis iki keliasdeÅ¡imt minučių laikotarpyje prarado sÄ monę ir mirė. 26 kaklo ir pasmakrės durtinės pjautinės žaizdos su liežuvio ir skydinių kremzlių sužalojimais, 16 muÅ¡tinių žaizdų ir keturi odos nubrozdinimai veide, odos nubrozdinimai kaklo deÅ¡inėje taip pat buvo padaryti iki keliasdeÅ¡imt minučių laikotarpyje iki mirties, t.y. R. M. esant gyvam. Taigi Å¡ios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusysis dėl iki mirties patirto intensyvaus fizinio smurto į gyvybiÅ¡kai svarbius organus (galvÄ , kaklÄ ), kurio metu buvo panaudotas žmogaus gyvybei pavojingas duriantis – pjaunantis įrankis –peilis (bendras ilgis 305 mm, o geležtės ilgis 176 mm), taip pat virdulys (rastas suskaldytas, atlūžusiomis dalimis), iÅ¡gyveno didelį skausmÄ ir kančias.

Teisėjų kolegija, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad Å¡ios byloje nustatytos aplinkybės rodo apelianto padarytos nusikalstamos veikos ypatingÄ Å¾iaurumÄ . Taip pat Å¡ios aplinkybės bei E. B. veiksmai po nusikalstamos veikos padarymo patvirtina, kad jis, atlikdamas tokius veiksmus, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumÄ , galimas tokių veiksmų pasekmes, tarp jų ir R. M. mirtį, ir to norėjo, t.y. veikė tiesiogine tyčia. 4.21. IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma, neabejotinai patvirtina, kad apeliantas padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

Jo veiksmuose yra visi Å¡ios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai. Taigi tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ , panaikinti skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį ir jam priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nėra jokio pagrindo. 4.22. Apeliantas skunde nurodo, jog byloje apklausti nukentėjusioji, liudytojai nei vienas nenurodė, kad jie matė ar jiems yra žinoma, kad R. M. nužudė bÅ«tent jis. Specialisto iÅ¡vadomis taip pat nenustatyta, kad ant mirusiojo kÅ«no ar nusikalstamos veikos padarymo įrankių rasta jo biologinių pėdsakų.

Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pagal BPK iÅ¡vadas teismas gali grįsti tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, jeigu jie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539/2011, 2K-80-942/2015).

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių byloje surinktų duomenų iÅ¡tyrimÄ , jų pripažinimÄ Ä¯rodymais ir byloje esančių įrodymų vertinimÄ , nepažeidė. Tiek iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, tiek iÅ¡ pirmiau Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių visumos matyti, kad byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų, tarpusavyje sujungtų į nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ grandinę, visuma neabejotinai patvirtina, kad ne kas kitas, o bÅ«tent E. B. itin žiauriai nužudė R.

M.. 4.23. Apeliantas skunde nepateikė jokių argumentų dėl skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, nukentėjusiosios civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, keisti skundžiamÄ nuosprendį ir Å¡ioje dalyje nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas civilinio ieÅ¡kinio teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teisės taikymo klaidų nepadarė, o nukentėjusiajai J. M. nustatytas priteistos neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose.

Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei paskirta bausmė taip pat yra teisinga ir tinkamai individualizuota. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad apeliantas savo pusbrolį nužudė itin žiauriai. Ä®vertino, kad baigta veika buvo padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamais veiksmais sukeltos itin sunkios, negrįžtamos pasekmės. Apygardos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į tai, kad E. B. nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgė į byloje esančius apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis (neteistas, baustas administracine tvarka, pensininkas, buvusių darbdavių charakterizuojamas patenkinamai, psichikos sveikatos centre neregistruotas, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga), taip pat į pastarojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Tokiu bÅ«du, esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui už padarytÄ veikÄ paskyrė laisvės atėmimo bausmę, atitinkančiÄ BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡velninti apeliantui paskirtÄ bausmę, nesant jokių apygardos teismo neįvertintų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo E. B. apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai Daiva Pranytė – Zalieckienė Albinas Bielskis Linas Žukauskas