2022-06-22 Nr. AB-17066-3-64-3-01529-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-187-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01529-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui V. P. dėl išmokėtos paramos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, NMA, Agentūra) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. P. (toliau – ir atsakovas) 70 358,54 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Taisyklės) 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2020 m. balandžio 26 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1 NMA 2020 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-3 „Dėl V. P. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir 2020 m. Sprendimas), kuriuo vadovaujantis atsakovas privalo grąžinti NMA susidariusią skolą (Sprendime nurodyta skolos suma – 70 413,07 Eur, tačiau po 2020 m. kovo 2 d. dalinio skolos sudengimo su kitomis išmokomis, galutinė skolos suma – 70 358,54 Eur). Sprendimas atsakovui buvo išsiųstas 2020 m. vasario 25 d. raštu Nr. BRK-813, atsakovas Sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė.

2.2 NMA 2011 m. birželio 30 d. gavo atsakovo paraišką Nr. 21M-KS-11-1-006497-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose) (toliau – ir Paraiška), o 2012 m. sausio 19 d. buvo sudaryta paramos sutartis Nr. 21M-KS-11-1-006497-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurią atsakovui skirta 97 681,59 Eur paramos suma. Pagal Paramos sutarties 1.1 punktą, atsakovas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Rekreacinės infrastruktūros įrengimas V. P. miške (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Projektas), nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų. NMA, įtarusi Projekto pažeidimą, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir 2015 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą Nr. SKP‑409 „Dėl išmokėtos paramos V. P. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir 2015 m. Sprendimas), kuriame nurodė, jog pagal 2015 m. liepos 30 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. 33 (toliau – ir Ataskaita) atsakovo įsigytų įrengimo darbų kaina viršijo rinkos kainą, todėl NMA taikė sankciją – išmokėtos 72 744,71 Eur paramos sumos susigąžinimą.

2.3 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3313-822/2019 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo panaikintas NMA 2015 m. Sprendimas. NMA teigė, kad teisės aktai numatė NMA teisę iš naujo administruoti pareiškėjo paraiškas ir priimti sprendimus dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo. NMA pažymėjo, jog panaikintame 2015 m. Sprendime, kaip vienu iš įrodymų, buvo remtasi Ataskaita, kurios teismai nepripažino kaip netinkamo įrodymo, t. y. NMA pagrįstai įvertino ir rėmėsi Ataskaitos duomenimis. NMA taip pat nurodė, kad, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, neprivalo priimti priešingo sprendimo, nei kad buvo priimtas anksčiau, be to, teismo nutartyje, kaip panaikinto 2015 m. Sprendimo trūkumais buvo nurodyta informacijos apie nepriklausomus ekspertus trūkumas, neatsižvelgimas į teritorijos ypatumus, informacijos apie kainų apskaičiavimą / apskaičiavimo pagrindimą trūkumas.

2.4 NMA 2020 m. Sprendime pateikė išsamią informaciją apie nepriklausomą ekspertą bei detalius apskaičiavimus, nurodė atliktą savarankišką investicijų kainų vertinimą. NMA taip pat vadovavosi visa tyrimo metu surinkta informacija, nepriklausomų ekspertų išvadomis, atsakovo iniciatyva pateiktais duomenimis bei dokumentais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, Paramos sutartimi, mokėjimo prašymais ir kartu su jais pateiktais dokumentais. Be to, NMA 2019 m. balandžio 16 d. kreipėsi į UAB „Civitta“ su prašymu pateikti papildomus paaiškinimus, kuriuos 2019 m. rugpjūčio 1 d. gavo bei gautus paaiškinimus įvertino.

2.5 NMA teigė, kad atsakovas pažeidė Taisyklių 3 punktą, Lietuvos kaimo plėtros 2007‑2013 m. programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D‑163 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 21.1 ir 23.1 punktus, Paramos sutarties 4.6 punktą, todėl NMA taikė Taisyklių 197.3.14 ir 197.3.15 punktų nuostatas dėl paramos ar jos dalies susigrąžinimo. NMA atsakovo kainų padidinimą vertino remdamasi proporcingumo principu ir susigrąžino tik tą paramos dalį, kuri buvo apskaičiuota kaip padidinta kaina.

2.6 NMA taip pat nurodė, jog Taisyklių 7.1.1 ir 7.1.3 punktuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą, o negrąžinus skolos laiku – pradedamos skaičiuoti palūkanos, todėl NMA priėmė Sprendimą, kuriuo atsakovui pritaikė sankciją – 70 358,54 Eur paramos susigrąžinimą. Atsakovas apie Sprendimą buvo informuotas lydrasčiu, kuriame nurodyta, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos – bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. NMA nuo 2020 m. balandžio 26 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas.

3. Atsakovas atsiliepime į NMA skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1 Teismų praktikoje non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas yra pripažįstamas, o jo taikymo praktika išplėtota, už įvairius pažeidimus ūkio subjektams skiriamos ekonominės sankcijos pagal savo prigimtį prilygintinos nuobaudoms už administracinius teisės pažeidimus.

4.2 Atsakovas teigė, jog NMA 2015 m. Sprendimu pritaikė atsakovui 72 744,71 Eur dydžio sankciją, o 2020 m. Sprendimu – 70 413,07 Eur dydžio sankciją. Atsakovas pažymėjo, kad abu sprendimai buvo pagrįsti Taisyklių 197.3.14 ir 197.3.15 punktais. Atsakovui paskirtų sankcijų dydis viršijo už sunkius nusikaltimus Lietuvos Respublikos teismų praktikoje išskiriamus baudų vidutinius dydžius, todėl NMA paskirtos ekonominės sankcijos atitiko administracinės nuobaudos prigimtį, o paskirta ekonomine sankcija atsakovas baudžiamas už padarytą teisės pažeidimą.

4.3 Tiek 2015 m. Sprendimu, tiek 2020 m. Sprendimu atsakovui ta pati ekonominė sankcija taikoma už tą patį tariamą pažeidimą, nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, buvo panaikintas 2015 m. Sprendimas ir juo paskirta ekonominė sankcija. Atsakovo vertinimu, NMA pažeidė gero viešojo administravimo principus, teisinio stabilumo, teisėtų lūkesčių principus bei non bis in idem principą. Be to, teisės aktuose nebuvo nurodytos teisės iš naujo nagrinėti tą patį teisės pažeidimą ir iš naujo skirti sankciją, kai dėl to kilęs ginčas buvo išspręstas galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu / nutartimi. Tiek 2020 m. Sprendimas, tiek NMA reikalavimas teismui prieštaravo įstatymo galią turinčiai įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, teismas turėjo nutraukti jo žinioje esančią savo esme ir turiniu tapačią bylą tarp tų pačių šalių.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo NMA skundą tenkino ir priteisė NMA iš atsakovo V. P. 70 358,54 Eur susidariusią skolą ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintų lėšų, pradedant nuo 2020 m. balandžio 26 d. iki visiško skolos susigrąžinimo dienos.

5. Teismas nustatė, kad byloje nagrinėjamas NMA prašymas priteisti iš atsakovo susidariusią skolą ir 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovui pagal Paramos sutartį buvo skirta 97 681,59 Eur paramos suma viešojo naudojimo rekreacinei miško infrastruktūrai, stovyklavietėms, poilsiavietėms įrengti ir gerinti bei kitiems šiai veiklos sričiai įgyvendinti reikalingiems planavimo ir projektavimo dokumentams parengti. NMA 2015 m. Sprendime, remdamasi Ataskaita, nurodė, jog atsakovo įsigytų įrengimo darbų kaina viršijo rinkos kainą. Atsakovas, nesutikdamas su 2015 m. Sprendimu, jį apskundė teismui, kuris 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu panaikino NMA 2015 m. Sprendimą. NMA 2020 m. Sprendime nurodė, kad iš atsakovo turi būti susigrąžinama išmokėta 70 413,07 paramos sumos dalis, atsakovas 2020 m. Sprendimo neskundė. Teismas papildomai pažymėjo, jog atsakovas teigė, kad nors 2020 m. Sprendimas nebuvo apskųstas, tačiau NMA negalėjo antrą kartą priimti tokio paties sprendimo, kurį teismas jau buvo panaikinęs.

6. Teismas, atsižvelgęs į Taisyklių 5.9 bei 197 punktus, nurodė, kad NMA po atlikto suteiktos paramos panaudojimo tyrimo buvo priėmusi 2015 m. Sprendimą dėl paramos dalies susigrąžinimo, o Sprendimas buvo panaikintas dėl procedūrinių pažeidimų (NMA turėjo papildomai tikrinti pirkimo procedūras, pagrįsti, kodėl rėmėsi vienais ar kitais dokumentais, kaip tikrino atitinkamų faktų tikslumą bei pagrįstumą). Teismo vertinimu, panaikinus 2015 m. Sprendimą dėl procedūrinių pažeidimų, administracinė procedūra nebuvo baigta, todėl ji galėjo būti tęsiama. Todėl teismas sprendė, jog NMA, priimdama 2020 m. Sprendimą, pabaigdama pradėtą administracinę procedūrą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kmpetencijos, jos veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių ji buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

7. Teismas, vertindamas atsakovo argumentą dėl non bis in idem principo pažeidimo, pabrėžė, kad atsakovui skirta sankcija – išmokėtos paramos susigrąžinimas, savo esme nebuvo tapati ekonominėms sankcijoms ar administracinėms nuobaudoms, kurių paskirtis – nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Teismas taip pat sprendė, jog nagrinėjamu atveju skirta sankcija savo prigimtimi ir paskirtimi nebuvo panaši į bausmę, nes neturėjo tikslo nubausti atsakovo. Išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcijos taikymu pirmiausiai siekiama Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos, tinkamo paramos administravimo.

8. Teismas pažymėjo, jog panaikinus 2015 m. Sprendimą administracinė procedūra (paramos panaudojimo patikrinimas) liko nebaigta, t. y. nebuvo glautinio administracinio sprendimo, todėl NMA, teismo vertinimu, nepažeidė dvigubo nubaudimo principo.

9. Teismas sprendė, kad NMA teisėtai ir pagrįstai atliko administracinį patikrinimą bei jį užbaigė 2020 m. Sprendimu. Teismas taip pat pabrėžė, jog šios administracinės bylos dalykas nėra 2020 m. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog NMA raštu informavo atsakovą apie sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo, nurodė sąskaitą, į kurią reikia grąžinti sumą, nurodė skolos sumokėjimo terminus bei jos nesumokėjimo pasekmes.

10. Teismas nurodė, jog NMA prašymas priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos buvo teisėtas ir pagrįstas, nes teisės aktuose nurodyta, kad metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, o palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

III. 11. Atsakovas V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų atmestas NMA prašymas. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Byloje ginčas kyla dėl NMA teisės priimti pakartotinį tapatų sprendimą (dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), kai ankstesnis sprendimas buvo panaikintas galutiniu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tarp NMA ir atsakovo kilęs ginčas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi buvo išspręstas, nes ginčas nėra galutinai išsprendžiamas tik nusprendus jį nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 4 p. ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 105 str. nustatytais atvejais). Atsakovo vertinimu, apeliacinės instancijos teismo teisė neišspręsti ginčo galutiniu sprendimu / nutartimi yra apribota ir aiškiai sureguliuota teisės normomis.

12.2. NMA suklaidino pirmosios instancijos teismą, kai savo tariamą teisę atlikti pakartotinį patikrinimą ir skirti pakartotinę sankciją už tą patį pažeidimą grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA‑3321‑629/2021, nes minėtoje byloje teismas buvo pasisakęs dėl sankcijos, kai nepriimamas galutinis sprendimas ir NMA įpareigojama atlikti pakartotinį tyrimą bei priimti naują sprendimą. Nagrinėjamu atveju, buvo priimta galutinė ir neskundžiama nutartis, kuria tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas, o atsakovo atžvilgiu pradėta administracinė procedūra baigta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas negrąžino bylos nagrinėti iš naujo, neįpareigojo NMA priimti naujo sprendimo, o NMA neturi teisės nepaisyti res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią turinčio teismo sprendimo / nutarties ir priimti pakartotinius sprendimus dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

12.3. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kitų esminių motyvų. Pagal NMA teisės aktų interpretaciją ir pirmosios instancijos teismo formuojamą precedentą, privatus ūkio subkjetas neturėtų jokių galimybių apsiginti, nes, jeigu asmens atžvilgiu dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu gali būti priimamas neribotas kiekis sprendimų, asmuo anksčiau ar vėliau praras galimybę (finansinę) gintis. Atsakovas nurodo, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo argumentus administracinė procedūra galėtų baigtis tik NMA gavus ją tenkinantį rezultatą. Be to, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo galimybės tęsti administracinę procedūrą, jeigu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis jam nebūtų palanki. Atsakovas akcentuoja, jog 2015 m. Sprendimo ir 2020 m. Sprendimo dalykas ir pagrindas yra tapatus, o ginčas dėl ekonominės sankcijos skyrimo buvo išspręstas ir administracinė procedūra baigta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi.

12.4. NMA 2020 m. Sprendimą priėmė praleidusi įstatymo galią turinčiame 1995 m. gruodžio 18 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento Nr. 2998/953 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 4 metų senaties terminą, nes NMA tariamą atsakovo pažeidimą nustatė 2015 m., todėl, atsakovo vertinimu, NMA prašymas dėl skolos priteisimo negali būti tenkinamas dėl praleisto senaties termino.

13. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo netenkinti pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

14. Pareiškėjas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. NMA atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo visas ginčo aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad NMA, priimdama 2020 m. Sprendimą, t. y. pabaigdama pradėtą administracinę procedūrą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos. Be to, teismas vertino visus atsakovo argumentus. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais teisės aktais remiamasi. NMA vertinimu, atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

14.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-1-492/2021 atsakovo atskirąjį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuria nebuvo atnaujintas terminas skundui dėl 2020 m. Sprendimo paduoti, paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad atsakovas 2020 m. Sprendimą gavo, su juo susipažino ir suprato jo sukeliamas pasekmes, tačiau pasirinko pasyvų elgesio modelį.

14.3. Atsakovas neteisingai ir klaidinančiai nurodo šio ginčo dalyką – šiuo atveju ginčo esmė yra ne 2020 m. Sprendimas, o teismo sprendimu patenkintas NMA prašymas dėl susidariusios skolos ir metinių palūkanų priteisimo.

14.4. Aplinkybė, kad atsakovo atžvilgiu buvo atliktas pakartotinis vertinimas ir primtas 2020 m. Sprendimas, Taisyklių prasme nėra nubaudimas. Išmokėtos paramos susigrąžinimas savo esme nėra tapati ekonominėms sankcijoms, administracinėms nuobaudoms ar bausmėms. Be to, NMA nėra praleidusi senaties termino, nes NMA pažeidimo tyrimą pradėjo dar 2015 m. balandžio 2 d.

14.5. NMA nebuvo sukėlusi atsakovui jokių teisėtų lūkesčių, kad nebus priimtas sprendimas ir susigrąžinama išmokėta parama / jos dalis. NMA nesuteikė atsakovui jokių garantijų, todėl atsakovas negalėjo turėti jokių pagrįstų ir teisėtų lūkesčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros prašymo priteisti jai iš atsakovo V. P. 70 358,54 Eur išmokėtos paramos skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2020 m. balandžio 26 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Agentūros 2020 m. vasario 12 d. sprendimas „Dėl V. P. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ dalies susigrąžinimo“ Nr. SKP-3, kuriuo buvo nuspręsta susigrąžinti iš atsakovo išmokėtą 70 413,07 Eur paramos sumos dalį, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, sprendė, jog Agentūros reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą yra pagrįstas ir tenkinamas. Teismas taip pat tenkino pareiškėjo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo.

17. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad Agentūra neturėjo teisės priimti pakartotinį tapatų sprendimą (dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), kai ankstesnis Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. SKP-409 „Dėl išmokėtos paramos V. P. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“ Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu, kuriam 2019 m. kovo 21 d. nutartimi pritarė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, buvo panaikintas ir įgavo res judicata galią. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Agentūra neturėjo teisės iš naujo atlikti 2011 m. birželio 30 d. paraiškos ir 2012 m. sausio 19 d. paramos sutarties tyrimo ir pradėti naują administracinę procedūrą, kurios pagrindu 2020 m. vasario 12 d. buvo priimtas sprendimas Nr. SKP-3 dėl sugrąžintinos 70 413,03 Eur sumos.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas 2011 m. birželio 30 d. pateikė Agentūrai paraišką Nr. 21M-KS-11-1-006497-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. 2012 m. sausio 19 d. buvo sudaryta paramos sutartis Nr. 21M-KS-11-1-006497-PR001, pagal kurią atsakovui skirta 97 681,59 Eur paramos suma. Pagal Paramos sutartį ir 2013 m. sausio 15 d. susitarimą Nr. 1 (patikslintos investicijos ir jų kiekiai) atsakovui suteikta parama viešojo naudojimo rekreacinei miško infrastruktūrai, stovyklavietėms, poilsiavietėms įrengti ir gerinti (įrengta informacinis stendas (1 vnt.), lauko tualetas (1 vnt.), laužavietė (1 vnt.), mediniai atrakcionai (4 vnt.), pavėsinė (1 vnt.), rekreaciniai pažintiniai takai (2 826 m2), stalai (7 vnt.), suolai (10 vnt.), šiukšlių dėžės (5 vnt.), automobilių stovėjimo aikštelė (109 m2) ir kitiems šiai veiklos sričiai įgyvendinti reikalingiems planavimo ir projektavimo dokumentams parengti (rekreacinių nesudėtingų statinių supaprastintam projektui, miškotvarkos projektui).

Agentūra atliko paramos panaudojimo tyrimą ir 2015 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-409 „Dėl išmokėtos paramos V. P. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“, kuriame nurodė, kad 2015 m. liepos 30 d. buvo pateikta UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 33, kurioje pažymėta, kad atsakovo įsigytų įrengimo darbų kaina viršijo rinkos kainą (1 413 m rekreacinių takų, aiškinamojo stendo (1 vnt.), lauko tualeto (1 vnt.), laužavietės (1 vnt.), medinių atrakcionų (4 vnt.), pavėsinės (1 vnt.), suolų (10 vnt.), šiukšlių dėžių (5 vnt.), automobilių stovėjimo aikštelės (109 m2) 80 827,41 Eur.

Atsakovas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu atsakovo skundą tenkino ir panaikino Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SKP-409. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Agentūra 2020 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą „Dėl V. P. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ dalies susigrąžinimo“ Nr. SKP-3, kuriuo nusprendė, jog iš atsakovo turi būti susigrąžinama išmokėta 70 413,07 Eur paramos sumos dalis.

Šis sprendimas atsakovui buvo išsiųstas elektroniniu paštu ir patalpintas Agentūros informaciniame portale https://portal.nma.lt. Atsakovas 2020 m. spalio 20 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas atnaujinti terminą skundui dėl Agentūros 2020 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. SKP-3 paduoti ir panaikinti šį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi neatnaujino termino skundui dėl 2020 m. Sprendimo paduoti ir atsisakė priimti skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį paliko nepakeistą.

20. Atsakovas tvirtina, kad nors Agentūros 2020 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. SKP-3 teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas, tačiau, pasak atsakovo, Agentūra neturėjo teisės esant teismų panaikintam 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimui Nr. SKP-409 priimti naują tapatų sprendimą.

21. Vertindama šiuos atsakovo teiginius teisėjų kolegija pažymi, kad šios administracinės bylos dalykas nėra Agentūros 2020 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. SKP-3 pagrįstumas ir teisėtumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, kuri nagrinėjamoje byloje turi precedentinę reikšmę, konstatavo, jog ankstesnio sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas tokio pobūdžio bylose (dėl skolos ir palūkanų priteisimo) nėra vertinamas. Paramą gavusiam asmeniui šio sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus (nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punktas)), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), Agentūrai atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžinimo taisyklių 17.3 punktas).

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad aptariamoje administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 išplėstinės teisėjų kolegijos pateikti išaiškinimai bei išvados, jog ankstesnio sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas bylose dėl skolos ir palūkanų priteisimo nėra vertinamas, yra aktuali ir tais atvejais, kai sprendimo dėl paramos susigrąžinimo teisėtumas jau buvo patikrintas teismo tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-556/2021).

23. Nagrinėjamu atveju Agentūros 2020 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. SKP-3, kuriuo atsakovui nustatyta 70 413,07 Eur išmokėtos paramos skola, galioja ir privalo būti vykdomas, pakartotinai nevertinant jo teisėtumo ir pagrįstumo bei proporcingumo aspektu. Taigi atsakovo argumentai, susiję su 2020 m. Sprendimo priėmimu, nėra teisiškai reikšmingi, nes šio akto pagrįstumas ir teisėtumas nėra vertinami.

24. Atsižvelgdama į tai, kad minėtas Agentūros 2020 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. SKP-3, nustatantis atsakovo pareigą grąžinti išmokėtos paramos lėšas, yra įsigaliojęs, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymo dėl ginčo sumos (grąžintinos skolos) priteisimo. Be to, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo ir yra pasibaigęs Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte nurodytas terminas geruoju sugrąžinti grąžintinas lėšas.

25. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad teismas nevertino atsiliepime išdėstytų argumentų, susijusių su netinkamo precedento formavimu, jeigu teismas šiuo atveju patenkintų pareiškėjo prašymą, pažymi, jog teismas skundžiamame sprendime pateikė pakankamai motyvų dėl teisinio susidariusios situacijos vertinimo. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Teismas įvertina įrodymus ir sprendimą priima pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

26. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Agentūros prašyme nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

27. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus atsakovo apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis

Virginija Volskienė