2024-12-18 Nr. AB-18397-3-61-3-00074-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-525-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00074-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Aplinkos apsaugos agentūra) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Grigeo Klaipėda“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. (5.3)-AD5-24066 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti bei įvertinti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. SK/2021-147 ir pateiktą patikslintą Aplinkos atkūrimo priemonių planą bei spręsti klausimą dėl Aplinkos atkūrimo priemonių plano tvirtinimo.

Bendrovės teigimu, Departamentas skundžiamu sprendimu atsakė į Bendrovės 2021 m. lapkričio 16 d. raštu pateiktą patikslintą aplinkos atkūrimo priemonių planą (toliau – ir Planas) ir papildomus paaiškinimus. Skundžiamu raštu atsakovas nepritarė patikslintam Planui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Departamento 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. (5.3)-AD5-24066 bei įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti ir įvertinti AB „Grigeo Klaipėda“ 2021 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. SK/2021-147 ir pateiktą patikslintą aplinkos atkūrimo priemonių planą, konstatavęs, kad skundžiamas Sprendimas negali būti pripažintas motyvuotu ir pagrįstu bei atitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus.

Atsakovas 2022 m. lapkričio 17 d. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimo panaikinimo.

Atsakovas 2024 m. kovo 22 d. pateikė teismui prašymą priteisti bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, patirtas 3 775,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias įrodo su prašymu pateikta 2022 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. WLS22-5088 dalis ir jos apmokėjimą pagrindžiantis dokumentas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo Regionų administraciniam teismui, nustatęs, kad Departamentas yra kompetentinga institucija priimti sprendimą dėl aplinkos priemonių taikymo, jis, priimdamas šį sprendimą, privalo atsižvelgti į visą gautą informaciją ir duomenis, gautus iš Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d.

įsakymu Nr. D1-228 (toliau – ir Tvarkos aprašas), III skyriuje nurodytų institucijų, būtent Departamentas, kuris yra atsakingas už sprendimo dėl aplinkos priemonių taikymo priėmimą, esant abejonėms, neaiškumams, duomenų trūkumui ar kitoms reikšmingoms aplinkybėms ar informacijai, turi teisę prašyti visų Tvarkos apraše nurodytų subjektų, įskaitant ir Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – ir Agentūra), pateikti papildomą informaciją bei atlikti kitus veiksmus, kurie reikalingi, siekiant gauti visus duomenis, reikšmingus šiam sprendimui priimti.

LVAT taip pat nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, remdamasis Agentūros 2020 m. gegužės 11 d. išvadose pateiktu pareiškėjo neteisėtos veiklos padaryto reikšmingo neigiamo poveikio Kuršių marių ekosistemai įvertinimu (nustatytas reikšmingas neigiamas poveikis), laikosi pozicijos, jog pagal Departamento 2020 m. birželio 26 d. sprendimą pareiškėjas turi pateikti aplinkos atkūrimo priemonių planą, pagal kurį aplinkos būklė būtų atkurta iki pirminės būklės taikant pirmines aplinkos atkūrimo priemones (kad Kuršių marių ties Klaipėdos sąsiauriu būklė būtų atstatyta per vieną klasę).

Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad tiek Departamento 2020 m. birželio 26 d. sprendimas, tiek ir Agentūros 2020 m. gegužės 11 d. išvados yra galiojantys aktai, jie nėra panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgdamas į visumą nustatytų aplinkybių, teisinį reguliavimą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, LVAT sprendė, kad atsakovas Sprendime yra nurodęs argumentus, pagrįsdamas savo poziciją, todėl teigti, kad Sprendimas nėra motyvuotas, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindų. LVAT, apibendrindamas Tvarkos aprašo ir Direktyvos 2004/35/EB nuostatas, priėjo prie išvados, kad šiuo atveju pareiškėjas turi teikti galimas aplinkos atkūrimo priemones, o pagal Departamento 2020 m. birželio 26 d. sprendimą pareiškėjas turi pateikti aplinkos atkūrimo priemonių planą, pagal kurį aplinkos būklė būtų atkurta iki pirminės būklės taikant pirmines aplinkos atkūrimo priemones (kad Kuršių marių ties Klaipėdos sąsiauriu būklė būtų atstatyta per vieną klasę), o Tvarkos aprašo 10 punkte nurodyti aplinkos atkūrimo priemonių tikslai, kaip ir juos įgyvendinti padedančios priemonės, nėra alternatyvūs, priešingai, nei tai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje turėjo būti iš esmės išnagrinėti ir įvertinti Sprendimo motyvai, dėl kurių nepritarta Planui, proceso šalių nurodomi argumentai ir teikiami įrodymai, tačiau tai nebuvo atlikta (neišnagrinėtas pareiškėjo skundas iš esmės, nenustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės skundo reikalavimams išnagrinėti), LVAT sprendė, kad dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas ir teisėtas, todėl panaikinamas.

Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjas 2024 m. birželio 17 d. pateikė teismui pareiškimą „Dėl skundo atsisakymo“, nurodydamas, jog, įvertinęs susiklosčiusią procesinę situaciją, šioje byloje skundžiamo rašto turinį, ginamų teisių ir teisėtų interesų apimtį, atsižvelgdamas į viešąjį interesą, be kita ko, apimantį siekį kaip įmanoma greičiau pašalinti galimu taršos incidentu kilusias pasekmes gamtos elementui, atsisako savo skundo.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. birželio 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir bylą nutraukė.

Atsakovas 2024 m. birželio 18 d. pateikė teismui prašymą priimti papildomą nutartį ir priteisti iš pareiškėjo atsakovui 2024 m. kovo 22 d. prašymu (reg. Nr. 02-03-1339) prašytas priteisti 3 775,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. birželio 25 d. nutartimi atmetė atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl išlaidų atlyginimo.

Teismas vertino, kad bylos nutraukimas nagrinėjamu atveju prilyginamas sprendimo priėmimui atsakovo naudai, todėl atsakovas turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 pateiktos atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui atlyginimo aiškinimo ir taikymo taisyklės.

Iš bylos teismas nustatė, kad teisines paslaugas atsakovui byloje teikė advokatės S. D. ir R. J.-M. Vertindamas atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, teismas nurodė, jog Departamente veikia atskiras struktūrinis padalinys – Civilinių bylų ir teisės skyrius, kurio vienas iš uždavinių yra atstovauti Departamento interesams visų instancijų teismuose, kitose institucijose, įstaigose bei organizacijose; skyriaus vedėjo vienas iš uždavinių – atstovauti Departamento interesams administraciniuose teismuose (Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. AD1-187 patvirtintų Teisės departamento Civilinių bylų ir teisės skyriaus nuostatų 5.3 p., 11.3 p.). Šiame padalinyje dirba 12 darbuotojų, iš jų 1 skyriaus vedėjas, 1 patarėjas ir 10 vyriausiųjų specialistų (duomenys iš oficialios Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos interneto svetainės). Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad Departamento vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti Departamentui viso teisminio proceso metu šioje byloje. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių advokatų paslaugų būtinumą šioje byloje surašant apeliacinį skundą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, dėl kokių priežasčių atsakovą atstovavo dvi advokatės, t. y. nėra jokių duomenų apie minėto skyriaus specialistų, t. y. Departamento Civilinių bylų ir teisės skyriaus vedėjo ir specialisto / -ų negalėjimą tinkamai paruošti procesinius dokumentus ar atstovauti atsakovą teismo posėdžiuose, taip pat nepateikti duomenys apie jų užimtumą ir negalėjimą tinkamai paruošti apeliacinį skundą. Pažymėtina, jog kitų nustatytų specialistams užduočių egzistavimas nepaneigia pareigos atlikti jiems priskirtą pirmiau įvardintą funkciją dėl atstovavimo teismuose. Taip pat teismas nenustatė, kad šiuo atveju kilęs teisinis ginčas būtų ypatingai sudėtingas ar tiesiogiai nesusijęs su atsakovo kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi, todėl, teismo vertinimu, atsakovas šioje byloje turėjo pakankamus vidinius resursus tinkamai atstovauti įstaigą nepasitelkiant advokato / -ų, t. y. papildomai neperkant išorinių teisinių paslaugų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog atsakovas turėjo reikiamą kompetenciją ir žinias turinčius Civilinių bylų ir teisės skyriaus teisininkus, kuriems patikėtos specialiosios funkcijos – teisminis atstovavimas.

Teismas, vertindamas bylos pobūdį, atsižvelgė į tai, kad, byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos atsakovo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla buvo tiesiogiai susijusi su Departamento vykdomomis funkcijomis. Teismas pažymėjo, kad atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį.

Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas nepagrindė aplinkybės, jog advokato / -ų pasitelkimas atstovauti jo interesams teisme šiuo atveju buvo būtinas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

III. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 25 d. nutartį ir bylinėjimosi išlaidų klausimą išspręsti iš esmės: priteisti atsakovo naudai iš pareiškėjo šioje byloje, apeliacinės instancijos teisme, patirtas 3 775,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui atlyginimo aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, pateiktomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos neįsigilinus nei į bylos pobūdį ir esmę, nei į Departamento struktūrą bei faktines galimybes atstovauti minėtą instituciją vidiniais resursais, pabrėždamas, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, atsakovas akcentuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisinga, kadangi:

1) Byla tarp AB „Grigeo Klaipėda“ ir Departamento yra išskirtinė ta prasme, kad tai yra pirmoji Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta byla dėl aplinkos atkūrimo priemonių ir jų plano tvirtinimo, atliekamų procedūrų eiliškumo ir prioritetiškumo, teršėjo ir atsakingos institucijos pareigų ir kt. Ši byla yra precedentas ateities teismo procesams. Be to, joje apginta principinė valstybės pozicija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė šią esminę išvadą – kad AB „Grigeo Klaipėda“ turi pateikti aplinkos atkūrimo priemonių planą, pagal kurį aplinkos būklė būtų atkurta iki pirminės būklės taikant pirmines aplinkos atkūrimo priemones (kad Kuršių marių ties Klaipėdos sąsiauriu būklė būtų atstatyta per vieną klasę), o aplinkos atkūrimo priemonių tikslai, kaip ir juos įgyvendinti padedančios priemonės, nėra alternatyvūs.

2) Ši byla susijusi su visuomenei itin reikšmingo gamtos objekto – Kuršių marių ties Klaipėdos sąsiauriu būkle ir jo atkūrimu. AB „Grigeo Klaipėda“ aplinkai padaryta žala ir jos atkūrimas yra vienas iš didžiausių taršos atvejų per visą Lietuvos istoriją. Todėl byla turi viešąjį interesą. Taršos situacija pati savaime ir teismo procesai susilaukia didelio visuomenės bei žiniasklaidos dėmesio.

3) Byloje kilo sudėtingų Europos Sąjungos teisės aktų, pavyzdžiui, Direktyvos 2004/35/EB8, taikymo klausimų.

4) Byla yra itin glaudžiai susijusi su kitais paraleliai vykstančiais teismo procesais tarp AB „Grigeo Klaipėda“ ir valstybės interesais veikiančių institucijų, o būtent: Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-12-316/2024, kurioje AB „Grigeo Klaipėda“ ir su ja susiję fiziniai asmenys kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 270 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį. Ši byla yra itin sudėtinga ir didelė, joje nagrinėjami kompleksiniai aplinkosauginės atsakomybės klausimai, be to, ji nagrinėjama prioritetine tvarka. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2024 m. kovo 6 d. nutartimi išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-42-789/2024, kurioje AB „Grigeo Klaipėda“ iš esmės ginčijo savo aplinkai padaryto neigiamo poveikio reikšmingumą (kuris lemia aplinkos atkūrimo apimtį) ir siekė, kad Aplinkos apsaugos agentūra iš naujo atliktų poveikio aplinkai reikšmingumą. Vykstant keliems susijusiems procesams, vieno iš jų baigtis turi įtakos kitiems. Todėl siekiant užtikrinti kokybišką ir nuoseklų valstybės interesų atstovavimą, jos bylose pasitelktų atstovų įsigilinimą į viso ginčo esmę bei išmanymą sisteminiu lygiu, būtina, kad visuose susijusiuose procesuose valstybės interesais veikiantį subjektą atstovautų tie patys teisininkai. Todėl pirmosios instancijos teismas, nors skundžiamoje nutartyje ir teisingai citavo su vertintinomis bylos ypatybėmis susijusius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išdėstytus bylinėjimosi išlaidų priteisimo kriterijus, jais faktiškai nesivadovavo, dėl ko liko neįvertinti nei teisinio klausimo naujumas, nei bylos apimtis, nei jos sudėtingumas, nei priešingą suinteresuotumą turinčio šalies atstovavimas, nei bylos baigties poveikis susijusiems teisiniams santykiams ir viešajam interesui.

5) Pirmosios instancijos teismas tik paviršutiniškai tyrė ir vertino atitinkamo viešojo administravimo subjekto ypatybes, konkrečiai – Departamento galimybę atstovauti byloje vidiniais resursais (atsižvelgiant į pirmiau aptartas bylos ypatybes). Teismas apsiribojo Departamento Civilinių bylų ir teisės skyriaus personalo struktūros bei šio skyriaus vedėjo pareigybei priskirtų funkcijų formaliu išvardinimu. Pirmosios instancijos teismo liko neįvertintas minėto Departamento teisės skyriaus darbuotojams tenkantis faktinis darbo krūvis, kuris yra teisiškai reikšmingas vertinant jų praktines galimybes atstovauti tokio masto ir tokios reikšmės byloje. Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) duomenimis, 2022 m. Departamente gautos naujos 638 teisminės bylos, išnagrinėjus 686 bylas, 2023 m. pradžioje buvo likusios dar neišnagrinėtos 636 bylos. Departamento teisininkai 2022 m. dalyvavo 73 ikiteisminio tyrimo procesuose. Departamento teisininkai dalyvauja privalomųjų nurodymų procedūrose. 2022 m. asmenims buvo įteikti 724 rašytiniai privalomieji nurodymai, kuriuos turėjo derinti 11 Skyriaus teisininkų (vidutiniškai kiekvienam po 65). Be to, teisininkai parengė 112 kreipimųsi į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą. 43 teismų sprendimai dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą buvo perduoti vykdyti antstoliams. Visi Skyriaus teisininkai vykdo teismų sprendimų dėl Departamentų duotų privalomųjų nurodymų vykdymo kontrolę. Departamentui tenkantis žalos gamtai atvejų skaičius yra itin didelis. 2022 m. nustatytas 1221 žalos atvejis, nebaigtų atvejų žalos suma sudaro 390 245 626,80 Eur. Departamento teisės skyriaus darbuotojai ne tik atstovauja Departamentui įvairiuose teisminiuose procesuose, bet atlieka ir įvairias kitas funkcijas. Skyriaus darbuotojai dalyvauja teisėkūros procesuose – 2022 m. pagal kompetenciją išnagrinėjo ir parengė net 129 išvadas dėl oficialiai derinimui pateiktų teisės aktų projektų; rengia arba dalyvauja rengiant visus Departamento įsakymus, sutartis. Per metus tokių dokumentų keli šimtai. Dėl nurodytų priežasčių akivaizdu, kad Skyriaus specialistų darbo krūvis vykdant teisės aktuose jiems pavestas funkcijas yra itin didelis. Atsakovas pažymi, kad šiems specialistams tenkančių bylų kiekis kasmet vis didėja.

Atsakovas pabrėžia, kad dėl nurodytų priežasčių yra akivaizdu, kad tokio masto ir svarbos teismo procese, kuriame be to, kad reikalingos itin specializuotos kompleksinės aplinkosaugos teisės žinios, dar ir esant tokiam Skyriaus darbuotojų užimtumui, papildomai išorinės teisinės pagalbos pasitelkimas Departamentui buvo būtinas, o jo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos rinkos sąlygomis, atsižvelgiant į teisinių klausimų sudėtingumą, yra tikrai nedidelės. Pažymėtina ir tai, kad byla nebuvo pilnai (visiškai) perduota advokatėms, nes kartu su jomis visame procese dalyvavo ir Departamento teisininkė R. I.-B.

Atsakovas taip pat pažymi, kad palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, formuotųsi pavojingas precedentas, kai valstybės institucijos dėl vykdant tiesiogines funkcijas joms tenkančio darbo krūvio ir papildomo poreikio specialioms profesionalių teisininkų žinioms ir kompetencijoms, negalėtų nei pačios skirti vidinių resursų atstovavimui, nei deramai užtikrinti valstybės ir visuomenės interesų apsaugą teismo procese pasitelkdamos profesionalius atstovus. Tokia padėtis galėtų lemti valstybės ir visuomenės interesų atstovavimo kokybinį pablogėjimą, sukurtų ženklų disbalansą tarp didelių ir ekonomiškai pajėgių įmonių bei valstybės institucijų teisinių pajėgumų. Tokia situacija, neatitiktų viešojo intereso.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į atskirąjį skundą pabrėžia, kad Aplinkos apsaugos agentūrai nėra poreikio dalyvauti procese, kadangi ji nėra suinteresuota bylos baigtimi, atsiliepime negali pasisakyti dėl skundo dalyko, teismo sprendimas neturės įtakos Aplinkos apsaugos agentūra teisėms ir pareigoms, prašo teismo pašalinti ją iš administracinės bylos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl 3 775,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme netenkino, konstatavęs, kad atsakovas nepagrindė aplinkybės, jog advokato / -ų pasitelkimas atstovauti jo interesams teisme šiuo atveju buvo būtinas: nėra pateikta jokių duomenų, dėl kokių priežasčių atsakovą atstovavo dvi advokatės; nėra jokių duomenų apie Departamento Civilinių bylų ir teisės skyriaus, kurio vienas iš uždavinių yra atstovauti Departamento interesams visų instancijų teismuose, kitose institucijose, įstaigose bei organizacijose; skyriaus vedėjo vienas iš uždavinių – atstovauti Departamento interesams administraciniuose teismuose ir kuriame dirba 12 darbuotojų, iš jų 1 skyriaus vedėjas, 1 patarėjas ir 10 vyriausiųjų specialistų, specialistų negalėjimą tinkamai paruošti procesinius dokumentus ar atstovauti atsakovą teismo posėdžiuose, taip pat nepateikti duomenys apie jų užimtumą ir negalėjimą tinkamai paruošti apeliacinį skundą; teisinis ginčas nėra ypatingai sudėtingas ar tiesiogiai nesusijęs su atsakovo kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi; byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos atsakovo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui.

Atskirajame skunde atsakovas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos neįsigilinus nei į bylos pobūdį ir esmę, nei į Departamento struktūrą bei faktines galimybes atstovauti minėtą instituciją vidiniais resursais tokioje byloje: byla tarp AB „Grigeo Klaipėda“ ir Departamento yra precedentinė ir išskirtinė, nes yra pirmoji Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta byla dėl aplinkos atkūrimo priemonių ir jų plano tvirtinimo, atliekamų procedūrų eiliškumo ir prioritetiškumo, teršėjo ir atsakingos institucijos pareigų ir kt.;

ši byla susijusi su visuomenei itin reikšmingo gamtos objekto – Kuršių marių ties Klaipėdos sąsiauriu būkle ir jo atkūrimu. AB „Grigeo Klaipėda“ aplinkai padaryta žala ir jos atkūrimas yra vienas iš didžiausių taršos atvejų per visą Lietuvos istoriją, todėl byla turi viešąjį interesą; byloje kilo sudėtingų Europos Sąjungos teisės aktų, pavyzdžiui, Direktyvos 2004/35/EB8, taikymo klausimų; byla yra itin glaudžiai susijusi su kitais paraleliai vykstančiais teismo procesais tarp AB „Grigeo Klaipėda“ ir valstybės interesais veikiančių institucijų, todėl siekiant užtikrinti kokybišką ir nuoseklų valstybės interesų atstovavimą, jos bylose pasitelktų atstovų įsigilinimą į viso ginčo esmę bei išmanymą sisteminiu lygiu, būtina, kad visuose susijusiuose procesuose valstybės interesais veikiantį subjektą atstovautų tie patys teisininkai; pirmosios instancijos teismas tik paviršutiniškai tyrė ir vertino atitinkamo viešojo administravimo subjekto ypatybes, konkrečiai – Departamento galimybę atstovauti byloje vidiniais resursais (atsižvelgiant į pirmiau aptartas bylos ypatybes); pirmosios instancijos teismas apsiribojo Departamento Civilinių bylų ir teisės skyriaus personalo struktūros bei šio skyriaus vedėjo pareigybei priskirtų funkcijų formaliu išvardinimu, tačiau liko neįvertintas minėto Departamento teisės skyriaus darbuotojams tenkantis faktinis darbo krūvis, kuris yra teisiškai reikšmingas vertinant jų praktines galimybes atstovauti tokio masto ir tokios reikšmės byloje.

Atsakovas pabrėžia, kad palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, tai lemtų valstybės ir visuomenės interesų atstovavimo kokybinį pablogėjimą, sukurtų ženklų disbalansą tarp didelių ir ekonomiškai pajėgių įmonių bei valstybės institucijų teisinių pajėgumų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-429-858/2015; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-395-662/2019; 2020 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-605-602/2019).

Teisėjų kolegija, taikydama aptartas teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą aiškinimo ir taikymo taisykles, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis esminėmis išvadomis ir konstatuoja, kad bylos duomenys nagrinėjamu atveju nepatvirtina, kad atsakovas turėjo objektyvią būtinybę naudotis advokatų paslaugomis.

Atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas ir atsakovo nenuginčytas aplinkybės apie tai, kad Departamente veikia atskiras padalinys – Civilinių bylų ir teisės skyrius, kurio vienas iš uždavinių yra atstovauti Departamento interesams visų instancijų teismuose, kitose institucijose, įstaigose bei organizacijose; skyriaus vedėjo vienas iš uždavinių – atstovauti Departamento interesams administraciniuose teismuose, ir kuriame dirba 12 darbuotojų, iš jų 1 skyriaus vedėjas, 1 patarėjas ir 10 vyriausiųjų specialistų, įvertindama bylos pobūdį, kuris nėra ypatingai sudėtingas (ginčo esmė yra susijusi Departamento, kaip viešojo administravimo subjekto, priimto individualaus administracinio akto motyvavimo pakankamumu), be to atsižvelgdama į tai, kad ginčas yra tiesiogiai susijęs su atsakovo kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi, ir į tai, kad atsakovas nepaaiškino, kodėl nagrinėjamoje byloje be pačio atsakovo teisininko, jį dar papildomai turėjo atstovauti net dvi advokatės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas turėjo vidinius teisinius resursus ginti savo interesus teisme be papildomos advokato pagalbos. Nors byloje nėra duomenų, kad tokiu pat aspektu (aplinkos atkūrimo priemonių ir jų plano tvirtinimo, atliekamų procedūrų eiliškumo ir prioritetiškumo, teršėjo ir atsakingos institucijos pareigų) Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra išnagrinėta panašaus pobūdžio byla, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepaneigia išvados, kad bylos pobūdis nėra ypatingai sudėtingas, todėl nebuvo būtinybės pasitelkti advokato pagalbą. Šios išvados nepaneigia atsakovo nurodyti argumentai dėl atsakovo darbuotojams (tarnautojams) tenkančio darbo krūvio. Pažymėtina, kad atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų (tarnautojų) darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Be kita ko, atsakovas duomenis apie darbuotojams (tarnautojams) tenkančius krūvius pateikė tik su atskiruoju skundu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtinybės pasitelkti advokato / -ų pagalbą savaime nepatvirtina ir tai, kad byla yra susijusi su visuomenei itin reikšmingu gamtos objektu – Kuršių marių ties Klaipėdos sąsiauriu būkle ir jos atkūrimu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad byloje kilo sudėtingų Europos Sąjungos teisės aktų, pavyzdžiui, Direktyvos 2004/35/EB, taikymo klausimų, tačiau nepaaiškina su tuo susijusios problematikos (minėtos direktyvos taikymo sudėtingumo), todėl šiuos argumentus vertina kaip deklaratyvius ir atmeta kaip nepagrįstus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog atsakovas nepagrindė poreikio pasitelkti advokato pagalbą, nepagrindė kliūčių pasinaudoti vidiniais teisiniais resursais, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis