e6b440d0-0139-4fdf-b137-feabdb03e4d9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-55/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 30.3., 30.12.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 21 d .Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant: ieškovo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorei R.

A.,atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VJ Investicija“ atstovui advokatui E. S.,atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atstovui T. V.,trečiajam asmeniui A. Z.,trečiojo asmens akcinės bendrovės SEB banko atstovui J. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,VJ Investicija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-357-5654/2011 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinį atsakovams: uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „VJ Investicija“, dalyvaujant tretiesiems asmenims A.

Z., B. Z., akcinei bendrovei SEB bankui, valstybės įmonei Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos ir J. S., dėl valstybės nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, ir n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiais prokuroras kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „VJ Investicija“ dėl savavaliÅ¡kai užimto valstybinės žemės sklypo grÄ Å¾inimo ir prašė:1) grÄ Å¾inti valstybei savavaliÅ¡kai užimtÄ 2 660 kv. m žemės sklypÄ , esantį Å¡alia (duomenys neskelbtini);

2) įpareigoti VÄ® Registrų centrÄ patikslinti priklausinio, įregistruoto unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), apraÅ¡ymÄ , iÅ¡ jo iÅ¡braukiant nugriautus statinius – tvorÄ (t, t1, t2), baseinÄ (k1), kiemo židinį (k3) ir atraminę sienelę (k4);

3) įpareigoti atsakovus savo lėšomis sutvarkyti ginčo sklypÄ , esantį aplink sklypÄ (duomenys neskelbtini), kad bÅ«tų tinkamas naudoti pagal paskirtį, t. y. nugriauti ginčo sklype esančius statinius – tvorÄ (t, t1, t2), iÅ¡skyrus tvoros atkarpÄ per sklypo ribÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pusės, baseinÄ (k1), kiemo židinį (k3), atraminę sienelę (k4), pavėsinę (p) ir neidentifikuotÄ statinį, kurio dalis yra ginčo sklype (griautini statiniai pažymėti raudonai pridedamame žemės sklypo plane);

4) priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas UAB ,,Swedbank lizingas“ 2007 m. balandžio 25 d. nusipirko iÅ¡ trečiųjų asmenų A. Z. ir B. Z. 17,6 arų žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ trečiojo asmens AB SEB bankas – gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas UAB ,,Swedbank lizingas“ įsigytÄ Å¾emės sklypÄ su gyvenamuoju namu lizingo sutarties pagrindu perdavė valdyti atsakovui UAB „VJ Investicija“.

Dalis gyvenamojo namo priklausinių (kiemo statinių) yra už atsakovui UAB ,,Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančio 17,6 arų žemės sklypo ribų, t. y. 26,6 arų valstybei priklausančiame nesuformuotame žemės sklype, kurį atsakovai privalo grÄ Å¾inti valstybei. IeÅ¡kinys grindžiamas tokiomis faktinėmis aplinkybėmis: 1991 m. liepos 16 d. trečiasis asmuo A. Z. sudarė su E. A. sutartį, kurios pagrindu E. A. pardavė, o A. Z. nupirko 82,12 kv. m ploto medinį gyvenamÄ jį namÄ ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini), 1 763 kv. m ploto žemės sklype. 1991 m. gruodžio 6 d.

Antakalnio seniÅ«no potvarkiu Nr. 112 trečiajam asmeniui A. Z. buvo leista jai priklausančioje individualioje valdoje parengti gyvenamojo namo perstatymo projektÄ 1 763 kv. m ploto žemės sklype, o 1991 m. gruodžio 13 d. Antakalnio seniÅ«nijos valdyba iÅ¡davė A. Z. statybos leidimÄ Nr. 18/91 gyvenamojo namo perstatymui. Vilniaus miesto valdybos 1996 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 871V buvo nustatytos 1 760 kv. m ploto privačios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), ribos. 1996 m. gruodžio 3 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P01/96-12007 trečiasis asmuo A.

Z. nupirko 1 760 kv. m ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr.13/5690 (toliau – kadastro byla) yra 2002 m. kovo 12 d. ir 2003 m. liepos 25 d. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys (kadastro bylos 8-12 l.), iÅ¡ kurių matyti, kad 1995 metais buvo pastatytas gyvenamasis namas su priestatais, 1994 metais – tvora, susidedanti iÅ¡ tvoros, vartų ir vartelių, 1996 metais – aikÅ¡telė iÅ¡ Å¡aligatvio, priegrindos, kiemo laiptų, baseinas, fontanas, kiemo židinys, atraminė sienelė, pavėsinė, kurios statybos metai nenurodyti.

IÅ¡ planų matyti, kad dalis tvoros (t1), vartai (t2), baseinas (k1), kiemo židinys (k3), atraminė tvorelė (k 4), pavėsinė (p) ir dalis neidentifikuoto statinio yra pastatyti ne ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ant valstybei priklausančio 2 660 kv. m ploto nesuformuoto žemės sklypo. 1995 m. balandžio 4 d. įkeitimo sutartimi A. Z. įkeitė trečiajam asmeniu AB SEB bankas gyvenamÄ jį namÄ su kiemo įrenginiais, esantį (duomenys neskelbtini). 2002 m. sausio 22 d. turto perdavimo akto pagrindu trečiajam asmeniui AB SEB bankui perėjo nuosavybės teisės į trečiajam asmeniui A.

Z. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius – tvorÄ , baseinÄ , fontanÄ , kiemo aikÅ¡telę, kiemo židinį, atraminę sienelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2007 m. balandžio 25 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartimi tretieji asmenys A. Z. ir B. Z. pardavė atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ 1 760 kv. m ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o AB SEB bankas pardavė atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kiemo statinius – tvorÄ , baseinÄ , fontanÄ , kiemo aikÅ¡telę, kiemo židinį, atraminę sienelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ 2007 m. balandžio 17 d. lizingo sutarties ir tos pačios dienos iÅ¡perkamosios nuomos sutarties pagrindu žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ ir kiemo statinius perdavė naudotis atsakovui UAB „VJ Investicija“.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: įpareigojo atsakovÄ UAB ,,Swedbank lizingas“ ir atsakovÄ UAB ,,VJ Investicija“ grÄ Å¾inti valstybei savavaliÅ¡kai užimtÄ 2 660 kv. m ploto žemės sklypÄ , esantį Å¡alia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigojo atsakovÄ UAB ,,Swedbank lizingas“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis sutvarkyti 2 660 kv. m ploto valstybinės žemės sklypÄ , esantį Å¡alia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip, kad sklypas bÅ«tų tinkamas naudoti pagal paskirtį, t. y. nugriauti sklype esančius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – tvorÄ , iÅ¡skyrus tvoros atkarpÄ per sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, baseinÄ (k1), kiemo židinį (k3), atraminę sienelę (k4), pavėsinę (p) ir neidentifikuotÄ statinį, kurio dalis yra 2 660 kv. m ploto valstybinės žemės sklype; kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė ir nutraukė bylÄ dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ dėl reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybei.

Priteisė iÅ¡ atsakovų valstybės naudai lygiomis dalimis 29 583,43 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, trečiojo asmens AB SEB banko naudai – 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad trečiasis asmuo A. Z. 1991 m. liepos 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nusipirko 82,12 kv. m ploto medinį gyvenamÄ jį namÄ ir kiemo įrenginius, esančius 1 763 kv. m ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Antakalnio seniÅ«nijos 1991 m. gruodžio 6 d.

Antakalnio seniÅ«nijos potvarkiu Nr.112 A. Z. buvo leista paruoÅ¡ti gyvenamojo namo perstatymo projektÄ , o 1991 m. gruodžio 13 d. jai buvo iÅ¡duotas statybos leidimas gyvenamajam namui perstatyti. 1996 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 871V Vilniaus miesto valdyba nustatė 1 760 kv. m ploto ginčo privačios namų valdos ribos. Tokio ploto žemės sklypÄ A. Z. nusipirko 1996 m. gruodžio 3 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P01/96-12007 ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje užfiksuota, kad 2002 m. kovo 12 d. ir 2003 m. liepos 25 d. duomenimis žemės sklype (duomenys neskelbtini), 1994-1996 metais pastatytas gyvenamasis namas su priestatais, tvora su vartais ir varteliais, aikštelė, susidedanti iš šaligatvio priegrindos, kiemo laiptų, baseinas, fontanas, kiemo židinys, atraminė sienelė ir pavėsinė, kurios statybos metai nenurodyti, tačiau dalis tvoros, vartai, baseinas, kiemo židinys, atraminė sienelė, pavėsinė ir dalis neidentifikuoto statinio pastatyti ne trečiajam asmeniui A.

Z. priklausančiame 1 760 kv. m ploto žemės sklype, o už Å¡io sklypo ribų – valstybei priklausančiame 2 660 kv. m ploto nesuformuotame žemės sklype.Teismas, vadovaudamasis žemės sklypų formavimÄ ir pardavimÄ bei nuomÄ reglamentuojančiais teisės aktais (Žemės reformos įstatymas, 1995 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 987 patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka) nusprendė, kad trečiajam asmeniui A.

Z. suformuotas ir parduotas faktiÅ¡kai naudotas 1 760 kv. m namų valdos žemės sklypas nepažeidžiant tuo metu galiojusios nustatytos tvarkos. Ä®rodymų, kad valstybinės žemės dalis, užstatyta ginčo statiniais, A. Z. buvo iÅ¡nuomota įstatymų nustatyta tvarka, ir A. Z. naudojama teisėtai, nėra. Trečiojo asmens pateikti dokumentai: 1997-2006 metų žemės nuomos mokesčio deklaracijos ir žemės nuomos mokesčio kvitai už 721 kv. m žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), teismo nuomone, neįrodo ginčo žemės sklypo nuomos teisinių santykių.Teismas iÅ¡tirtų įrodomų pagrindu priėjo prie iÅ¡vados, kad trečiasis asmuo A.

Z. savavaliÅ¡kai užvaldė 2 6660 kv. m ploto valstybinio žemės sklypo ir gyvenamojo namo priklausinius: dalį tvoros (t1), vartus (t2), baseinÄ (k1), kiemo židinį (k3), atraminę sienelę (k4), pavėsinę (p) ir dalį neidentifikuoto pastato be teisinio pagrindo pastatė ant valstybei priklausančio žemės sklypo. Leidimas statyti (rekonstruoti) buvo iÅ¡duotas trečiojo asmens A. Z. teisėtai valdomame 1 763 kv. m ploto sklype, todėl ginčo statinių statyba už Å¡io sklypo ribų, be leidimo,- neteisėta.CK 4.96 straipsnyje numatyta, kad savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, todėl teismas įpareigojo atsakovus grÄ Å¾inti valstybei trečiojo asmens A.

Z. savavaliÅ¡kai užimtÄ ir perleistÄ atsakovams 2 660 arų kv. m sklypÄ , esantį Å¡alia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovÄ UAB ,,Swedbank lizingas“, - ginčo statinių savininkÄ , įpareigojo per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis sutvarkyti šį sklypÄ taip, kad jis bÅ«tų tinkamas naudoti pagal paskirtį, t. y. nugriauti sklype esančius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – tvorÄ (t, t1, t2), iÅ¡skyrus tvoros atkarpÄ , esančiÄ ant sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, baseinÄ (k1), kiemo židinį (k3), atraminę sienelę (k4), pavėsinę (p) ir neidentifikuotÄ statinį, kurio dalis yra ginčo sklype (griautini statiniai pažymėti raudonai žemės sklypo plane, esančiame 4 t., 22 b. l.).

Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino, teismas sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo tos dienos, kai prokurorai surenka pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad vieÅ¡asis interesas yra pažeistas. Å ios bylos atveju prokurorai informacijÄ apie tikėtinÄ vieÅ¡o intereso pažeidimÄ gavo iÅ¡ 2007 m. rugpjūčio 14 d. K. L. K. skundo. Paskutinius duomenis, iÅ¡ kurių galima buvo konkrečiau nuspręsti apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , gavo iÅ¡ įvairių institucijų 2007 m. lapkričio 19 d., todėl, teismas sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas.

Baudžiamoji byla Nr. 10-2-49-96 buvo iÅ¡kelta pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 275 straipsnio 3 dalyje, dėl patikėto turto iÅ¡Å¡vaistymo stambiu mastu komerciniame banke ,,Balticbank“, galimam turto konfiskavimui užtikrinti Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo areÅ¡tuotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausęs trečiajam asmeniui A. Z., kuri yra kaltinamojo baudžiamojoje byloje R. J. buvusios žmonos motina. Byloje nėra įrodymų, kad baudžiamojoje byloje buvo tiriamos ar turėjo bÅ«ti tiriamos faktinės aplinkybės dėl areÅ¡tuoto gyvenamojo namo priklausinių (kiemo statinių) statybos teisėtumÄ , todėl prokurorai neturėjo pagrindo sužinojimÄ apie vieÅ¡o intereso pažeidimÄ sieti su baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimu dėl konkretaus, nesusijusio su nagrinėjama civiline byla, fakto (CK 49str. 1 d., 1.124 str., 1.127 str. 1 d., ProkuratÅ«ros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p.).Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimo atsakovui VÄ® Registrų centrui, teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas VÄ® Registrų centras, bÅ«damas nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, nugriovus ginčo statinius ir jų nugriovimo faktÄ užfiksavus nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje, esant įgalioto asmens kreipimuisi, nurodytų teisės normų, taip pat atitinkamų Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų normų pagrindu privalės patikslinti įraÅ¡us vieÅ¡ame registre.

Kadangi ginčo kiemo statiniai nėra nugriauti, nebuvo kreiptasi ikiteismine tvarka dėl jų iÅ¡registravimo ir ginčo tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo VÄ® Registrų centro dėl nugriautinų kiemo statinių iÅ¡registravimo nėra, todėl teismas ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovui VÄ® Registrų centrui atmetė (CK 4.254, 4.255 str., 4.256 str. 1 d., 3 d.). Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas UAB ,,VJ Investicija“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ patenkinti ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl įpareigojimo atsakovÄ UAB „Swedbank lizingas“ savo lėšomis sutvarkyti ginčo sklypÄ palikti nenagrinėtÄ , o ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl įpareigojimo grÄ Å¾inti valstybei savavaliÅ¡kai užimtÄ 2 660 kv. m ploto žemės sklypÄ , esantį Å¡alia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), atmesti.

Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1             Teismas netinkamai taikė 1995 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 987 patvirtintas Valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos (toliau - Tvarka) 4 punktÄ ir nepagrįstai sureikÅ¡mino tai, kad tarp valstybės įgaliotos institucijos ir A. Z. nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė nuomos sutartis dėl 2 660 kv. m valstybinio žemės sklypo nuomos.

Byloje esanti (duomenys neskelbtini), 1997 m. balandžio 14 d. namų valdos techninės apskaitos kortelė neginčijamai įrodo, kad A. Z. namų valdos žemės sklypo dydis buvo 4 420 kv. m Byloje taip pat yra A. Z. techninės apskaitos bylos namų valdos plano kopija, kurioje A. Z. išskirtas 1 760 kv. m žemės sklypo plotas yra pažymėtas kaip „privati žemė“, o 2 660 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas pažymėtas kaip „papildomo naudojimo“ žemė. Būtent ant šios papildomo naudojimo žemės sklypo dalies ir yra ginčo kiemo statiniai.

Vilniaus miesto valdybos 1997 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 53V buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini)zonos detalusis planas. Byloje yra Å¡is Vilniaus miesto valdybos sprendimas ir Å¡io detaliojo plano iÅ¡trauka. Detaliojo plano brėžinyje ginčo sklypo plotas, konfigÅ«racija ir ribos atitinka A. Z. faktinės namų valdos sklypo plotÄ , konfigÅ«racijÄ ir ribas. Taigi pagal (duomenys neskelbtini) zonos detalųjį planÄ ginčo sklypas turėjo bÅ«ti formuojamas 4 420 kv. m ploto dydžio, t. y. bÅ«tent toks, kokia buvo A.

Z. faktinė namų valda, todėl vadovaujantis Tvarkos 4 punktu, egzistuoja įrodymai, kurių pagrindu nustatytina, kad A. Z. namų valdos žemės sklypo dydis buvo 4 420 kv. m, t. y. kad ji teisėtai naudojosi tokio dydžio sklypu ir bÅ«tent tokio dydžio žemės sklypÄ buvo galima suformuoti ir iÅ¡sipirkti iÅ¡ valstybės. Tai, kad ji Å¡ios savo teisės pilnai nerealizavo, t. y. 1996 metais iÅ¡sipirko tik dalį faktiÅ¡kai naudoto namų valdos sklypo - tik 1 760 kv. m, nepaneigia jos teisės iÅ¡sipirkti ar iÅ¡sinuomoti ir likusiÄ namų valdos dalį. 2             A.

Z. iÅ¡ faktiÅ¡kai naudoto 4 420 kv. m ploto namų valdos sklypo, tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuri jai buvo iÅ¡skirta, t. y. 1760 kv. m, pagal 1996 m. gruodžio 3 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį iÅ¡sipirko (privatizavo), o likusiÄ namų valdos sklypo dalį naudojo kaip nuomininkė (faktiniai nuomos santykiai) ir mokėjo nuomos mokestį. Tai įrodo, kad A. Z. teisėtai naudojosi ginčo valstybinės žemės sklypu. A. Z. namų valdos sklypo dydis buvo 4 420 kv.m, kuriÄ sudarė jai iÅ¡skirtas 1 760 kv. m žemės sklypo plotas ir 2 660 kv. m valstybinės žemės plotas, tačiau ginčo kiemo statiniai užėmė tik dalį valstybinio žemės sklypo - 721 kv. m, todėl A.

Z. 1992 m. balandžio 29 d. pateikė Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos valdybai praÅ¡ymÄ leisti įteisinti prie gyvenamojo namo jos naudojamÄ 2 481 kv. m sklypÄ . Jai buvo leista iÅ¡sipirkti (privatizuoti) 1 760 kv. m žemės sklypo plotÄ , o ginčo valstybinio žemės sklypo dalį - 721 kv. m A. Z. toliau naudojo faktinės nuomos pagrindu. Faktinę Å¡io žemės sklypo nuomÄ taip pat įrodo ir tai, kad A. Z. Å¡iame žemės sklype pastatė ginčo kiemo statinius, kurie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija jokių pretenzijų nereiÅ¡kė ir savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo procedÅ«ros neinicijavo. 3             Tuo metu galiojusio Žemės įstatymo 14 straipsnyje buvo numatyta, kad žemės sandoriai sudaromi raÅ¡tu, o privačios žemės sandoriai tvirtinami notariÅ¡kai.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡i norma numatė privalomÄ notarinį patvirtinimÄ tik privačios žemės sandoriams, o valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandoriai notariÅ¡kai neturėjo bÅ«ti tvirtinami, t. y. jie turėjo bÅ«ti sudaromi paprasta raÅ¡ytine forma, todėl konstatuotina, kad tuo metu valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoriai turėjo bÅ«ti sudaromi paprasta raÅ¡ytine forma. RaÅ¡ytinės formos nesilaikymas sukeldavo teisines pasekmes, numatytas tuo metu galiojusio 1964 m. CK 58 straipsnio 1 dalyje.

Šioje normoje buvo numatyta, kad ,,įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojanti tik tuo atveju, kada tokia pasekmė yra įsakmiai numatyta įstatyme“. Tai reiškia, kad valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio nesudarymas rašytine forma šį sandorį darytų negaliojantį tik tokiu atveju, jeigu tokia pasekmė įsakmiai būtų numatyta tuo metu galiojusio Žemės įstatymo 14 straipsnyje. Kadangi pastarojoje normoje tokia pasekmė nebuvo numatyta, ta aplinkybė, kad tarp valstybės įgaliotas institucijos ir A.

Z. raÅ¡ytinė nuomos sutartis nebuvo sudaryta, nepaneigia faktinių Å¡io žemės sklypo nuomos santykių buvimo. 4             Teismas netyrė ir nevertino ar pagal tuo metų galiojusių teisės aktų reikalavimus ginčo statinių statyba buvo galima, ar yra teisės aktas, leidžiantis statytojui Å¡iuos statinius įsiteisinti. Teismo iÅ¡vada, jog A. Z. neturėjo teisinio pagrindo naudotis ginčo valstybinės žemės sklypu yra nepagrįsta. Å is žemės sklypas buvo jos namų valdos sudėtinė dalis, o nuo 1997 iki 2006 m. jį šį žemės sklypÄ valdė nuomos (faktiniai nuomos santykiai) pagrindu ir už jį mokėjo nuomos mokestį, todėl ji turėjo teisę Å¡iame žemės sklype statyti ginčo kiemo statinius.

Nors A. Z. nebuvo iÅ¡duotas statybos leidimas ginčo kiemo statinių statybai, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad A. Z. pastatyti kiemo statiniai yra neteisėti ir jų negalima įteisinti. Å iuo atveju statybos leidimo neturėjimas yra tik formalus pažeidimas, kuris gali bÅ«ti paÅ¡alinimas specialia įstatymuose nustatyta administracine savavaliÅ¡kos statybos padariniu paÅ¡alinimo tvarka.5             Pagal Statybos ir urbanistikos ministro 1994 m. gruodžio 22 įsakymu Nr. 249 patvirtintų Leidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davimo taisyklių 9 punktÄ ginčo statiniai - tvora, atraminė sienelė, pavėsinė buvo priskirti statiniams, kurių statybai reikėjo supaprastinto leidimo.

Leidimai Å¡iems statiniams statyti buvo iÅ¡duodami pateikus miesto (rajono) vyriausiojo architekto suderintÄ minimalios apimties projektÄ (aiÅ¡kiÄ fiksuotÄ statinio statybos vietÄ , statinio planÄ , pjÅ«vį, fasadus). Byloje yra architekto R. B. parengto (duomenys neskelbtini) sklypo aplinkos gerbusio projekto kopija. Å iame projekte ginčo valstybinės žemės sklype buvo suprojektuota dalis ginčo kiemo statinių - pavėsinė, baseinas, atraminė sienelė, kiemo židinys. Byloje nėra surinkta įrodymų ir nebuvo tirta ar Å¡is projektas buvo suderintas su miesto (rajono) vyriausiuoju architektu, tačiau pats faktas, kad toks projektas buvo parengtas ir jį parengė architektas, įrodo, kad tokių statyba buvo galima, nes architektas atsako už parengto projekto teisingumÄ .

Byloje taip pat yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) aptvėrimo planai, kuriuose yra aiškiai fiksuota tvoros statybos vieta, tvoros planas, pjūvis, fasadas. Šiuos tvoros planus 1993 m. liepos 17 d. suderino Antakalnio seniūnijos architektas. Duomenų, kad šie tvoros aptvėrimo planai būtų suderinti su miesto vyriausiuoju architektu byloje nėra, tačiau tas faktas, kad tvoros aptvėrimo planus suderino Antakalnio seniūnijos architektas, yra neginčijamas įrodymas, jog pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus ginčo sklype tokios tvoros statyba buvo galima.

Tvoros aptvėrimo planai yra itin svarbÅ«s Å¡iai bylai, nes jie, be kitų aukščiau jau aptartų įrodymų, taip pat įrodo, kad A. Z. faktinės namų valdos sklypas buvo 4 420 kv. m ploto, nes Antakalnio seniÅ«nijos architektas leido apsitverti net tik jai iÅ¡skirtÄ 1 760 kv. m žemės sklypo plotas, bet ir ginčo 2 660 kv. m valstybinės žemės sklypÄ , t. y. visÄ faktinės namų valdos plotÄ . Jeigu A. Z. nebÅ«tų turėjusi teisės naudotis tokio dydžio namų valda, jai Antakalnio seniÅ«nijos architektas nebÅ«tų leidęs apsitverti viso Å¡io sklypo.6             Kadangi administracinė savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo administracinė procedÅ«ra nebuvo atlikta, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas dėl ginčo kiemo statinių nugriovimo negalėjo bÅ«ti nagrinėjamas teisme.

IeÅ¡kinio reikalavimas dėl įpareigojimo grÄ Å¾inti valstybei savavaliÅ¡kai užimtÄ 2 660 kv. m valstybinės žemės sklypÄ , esantį Å¡alia (duomenys neskelbtini), yra iÅ¡vestinis iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimo dėl ginčo kiemo statinių nugriovimo, todėl, palikus nenagrinėtÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl ginčo kiemo statinių nugriovimo, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl įpareigojimo valstybei grÄ Å¾inti minėtÄ Å¾emės sklypÄ turi bÅ«ti atmestas.7             Šioje byloje buvo sprendžiamas savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo klausimas, o, kaip jau minėta, pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio Å¡is klausimas yra priskirtinas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kompetencijai, todėl Å¡i inspekcija turėjo bÅ«ti įtraukta į Å¡ios bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu, nes byloje buvo sprendžiami jos kompetencijai priskirtini klausimai.

Kadangi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija į bylÄ nebuvo įtraukta - tai yra absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.8             Nors A. Z. turėjo pagrindÄ naudotis 4 420 kv. m sklypu, faktiÅ¡kai ji apsitvėrė mažesnį žemės sklypÄ . IÅ¡ byloje esančio P. G. IÄ® „Invaras“ parengto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano matyti, kad pagal patikslintus kadastrinius matavimus tvora aptverto ginčo valstybinės žemės sklypo plotas yra 2 387 kv. m, tačiau teismas Å¡ios aplinkybės netyrė ir prieÅ¡taravimų tarp anksčiau atliktų kadastrinių matavimų ir naujai atliktų kadastrinių matavimų nepaÅ¡alino, t. y. nenustatė tikrojo valstybinės žemės sklypo ploto.

Tikslus Å¡io valstybinės žemės sklypo ploto nustatymas bylai yra svarbus. IeÅ¡kinio dėl turto iÅ¡reikalavimo suma, o kartu ir mokėtino žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal iÅ¡reikalaujamÄ turto vertę, kuriÄ sprendžia sklypo plotas (CPK 785 str. 1 d. 2 p.). Be to, nuo to priklauso kokia apimti gali bÅ«ti tenkinamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas dėl tariamai savavaliÅ¡kai užimto žemės sklypo grÄ Å¾inimo valstybės nuosavybėn, t. y. kokio dydžio sklypas ieÅ¡kinio patenkinimo atveju turi bÅ«ti grÄ Å¾intas valstybės nuosavybėn.9             IeÅ¡kinio dėl turto iÅ¡reikalavimo suma, o kartu ir mokėtino žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal iÅ¡reikalaujamÄ turto vertę (CPK 85 str. 1 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieÅ¡kinio sumÄ , nes teismas netinkamai nustatė savavaliÅ¡kai užimto žemės sklypo plotÄ , o sklypo plotas apsprendžia jo vertę ir ieÅ¡kinio sumÄ bei žyminio mokesčio dydį. Teismas skundžiame sprendime nurodė, kad 2 660 kv. m ploto žemės sklypo vertė yra 2 541 443,80 Lt, o tokiÄ vertę teismas nustatė remdamasis žemės sklypo vidutine rinkos verte, apskaičiuota pagal verčių žemėlapį, tačiau Å¡i vertė negali bÅ«ti laikoma ginčo žemės sklypo rinkos verte teismo sprendimo priėmimo dienÄ , nes verčių žemėlapis negali bÅ«ti prilyginami tikrajai konkretaus turto rinkos vertei.

Pagal byloje esančius duomenis iÅ¡reikalaujamo turto rinkos vertės nustatyti negalima. Netgi jei bÅ«tų galima remtis verčių žemėlapiu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje esančia UAB „Orkanas“ 2008 m. gegužės 9 d. nustatyta žemės sklypo vidutine rinkos verte. IÅ¡reikalaujamo turto vertė turi bÅ«ti nustatoma pagal teismo sprendimo priėmimo dienai esančiÄ Å¡io turto vertę. Pagal VÄ® Registrų centras internetinėje svetainėje http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska obi.isp vieÅ¡ai skelbiamus paieÅ¡kos pagal verčių žemėlapius duomenis 2011 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) sklypo, kurio plotas 1 760 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo 928 000 Lt, todėl pagal turto verčių žemėlapius teismo sprendimo priėmimo dienÄ 2 660 kv. m valstybinės žemės sklypo vertė buvo 1 402 542,72 Lt, o ne 2 541 443,80 Lt, kaip nepagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.

Prie Å¡io apeliacinio skundo pridedama iÅ¡ VÄ® Registrų centro svetainės http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska obi.isp atspausdinta informacija apie rinkos vertę pagal verčių žemėlapius 2011 m. sausio 1 dienai. Trečiasis asmuo AB SEB bankas prisideda prie apeliacinio skundo ir praÅ¡o apeliacinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad:Teismas nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, nesilakė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, dėl ko padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl ginčo žemės sklypo valdymo teisėtumo.Netinkamai taikė ir aiÅ¡kino ginčo statinių statybÄ reglamentavusias materialines teisės normas bei savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo klausimÄ , nepagrįstai neatsižvelgė į ginčo statinių valdytojų, taip pat ir banko, sÄ Å¾iningumÄ bei teisėtus lÅ«kesčius.

Teismas neįvertino vieÅ¡ojo intereso apsaugos poreikio ir galimų sprendimo teisinių pasekmių. Nagrinėjamoje byloje nepateikta vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ dėl ginčo statinių buvimo ginčo sklype pagrindžiančių įrodymų. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas labai preciziÅ¡kai įvertino visas bylos faktines aplinkybes, atsižvelgė į visus byloje esančius įrodymus ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad A.

Z. pastato, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - dalį tvoros (tl), vartus (t2), baseinÄ (kl), kiemo židinį (k3), atraminę sienelę (k 4), pavėsinę (p), taip pat dalį neidentifikuoto pastato pastatė ant valstybei priklausančiame 2 660 kv. m ploto žemės sklype, neturėdama teisėto pagrindo Å¡iuo žemės sklypu naudotis. Taip pat nėra įrodymų, kad atsakovai Å¡iuo metu teisėtu pagrindu naudojasi nurodytu valstybei priklausančiu žemės sklypu.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo J.

S. praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti, nes teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos medžiagÄ , apgynė vieÅ¡Ä jį interesÄ ; priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad tuometinė Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija nėra iÅ¡davusi statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų ar kitų dokumentų, kurių pagrindu galėtų bÅ«ti atlikta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priklausinių teisinė registracija.

Apeliantas nepagrįstai vertina, kad Å¡iuo atveju statybos leidimo neturėjimas yra tik formalus pažeidimas. Nagrinėjamu atveju statytojo teisė pastatant gyvenamojo namo priklausinius buvo įgyvendinama nevaldant žemės sklypo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. namo priklausinių statyba buvo įvykdyta ant valstybinės žemės sklypo. Be to, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. vasario 24 d. raÅ¡tu Nr. 31/04/18-623 „Dėl savavaliÅ¡kos žemės užėmimo“ AB „Vilniaus bankas“ buvo įpareigotas iki 2004 m. kovo 29 d. atlaisvinti neteisėtai užimtÄ valstybinę žemę.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas patenkinamas iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , įvertinti jo teisinį ir faktinį pagrindÄ , neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.), ir ex officio patikrinti absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, o taip pat ir kitų esminių procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių teismo sprendimas galėtų bÅ«ti panaikintas, nenustatyta.

Sprendimo pakeitimas iš dalies keičiamas dėl teisėjų kolegijos nustatyto teisinio santykio kvalifikavimo bei su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teisme, apeliantui pateikus naujus dokumentus, o taip pat dėl žyminio mokesčio dydžio. Daiktas dėl kurio byloje kilęs ginčas – valstybei nuosavybės teise priklausantis 2 660 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, besiribojantis su žemės sklypu unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

Nei trečiojo asmens A. Z., nei atsakovų, nei kitų trečiųjų asmenų nuosavybės teisė į šį sklypÄ neįregistruotos, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡is sklypas yra iÅ¡likęs valstybės dispozicijoje. Trečiojo asmens A. Z. neteisėtais veiksmais: 1994 metais neteisėtai aptvėrus valstybinį sklypÄ mÅ«ro tvora, taip prijungus jį (sklypÄ ) prie savo teisėtai valdomo, esančio prie jai nuosavybės teise priklausančio 1 760 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo (1 t., 50-53 b. l.) ir jame neteisėtai pastačius įvairaus pobÅ«džio statinius, iÅ¡ esmės buvo pažeistos nekilnojamojo turto savininko teisės naudotis savo daiktu – žemės sklypu, todėl savininko teisė naudotis savo turtu turi bÅ«ti ginama.

Savininko teisė reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, kad ir nesusijusius su valdymo netekimu, nustatyta CK 4.98 straipsnyje. Nekilnojamojo turto savininko pažeidimas įrodytas byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių bei bylos dalyvių paaiÅ¡kinimais. Atsakovai ir trečiasis asmuo A. Z. neginčija, kad nei nuosavybės, nei nuomos teisių į ginčo sklypÄ Ä¯rodančių dokumentų nei A. Z., nei atsakovai neturėjo ir neturi (CPK 178 str.). Ginčo dėl valstybinio žemė sklypo ploto nėra.

IeÅ¡kovas įrodė, kad valstybė yra ginčo sklypo savininkė ir tai, kad jos teisės naudotis sklypu pažeistos (CPK 177, 178 str.). Savininko teisių pažeidimo metu galioję teisė aktai: Žemės reformos įstatymo (toliau – ŽRÄ®, 15 str.), Žemės įstatymo (toliau – ŽĮ, 13, 14, 21 str.,) bei Žemės nuomos įstatymo (toliau – ŽNÄ®, 2, 3, 4-7 str.) (redakcijos, galiojusios valstybinio žemės sklypo paėmimo ir prijungimo prie A. Z. asmeninės nuosavybės teise valdomo sklypo metu) nuostatos numatė, kad Lietuvos piliečiai įgytų nuosavybės teisę į žemę bei teisę naudotis žeme, ji (žemė) grÄ Å¾inama (nusavinta), parduodama ar iÅ¡nuomojama įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (1995 m. liepos 17 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“, patvirtinęs Valstybinės žemesne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkÄ bei Valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisykles). Minėtuose teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad žemės sandoriai sudaromi raÅ¡tu – imperatyvi ir jokių iÅ¡lygų nenumato. IÅ¡ byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad trečiasis asmuo A.

Z. neįgijo teisės valdyti ginčo sklypo nei nuomos, nei kitais teisiniais pagrindais. Nei atsakovai, nei trečiasis asmuo A. Z. nepateikė valstybinės žemės nuomÄ pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino į bylÄ pateiktus dokumentus: žemės (nuomos) mokesčio deklaracijas, kvitus ir kt. (3 t., 155-162 b. l.), kuriais atsakovai bei trečiasis asmuo A. Z. siekė įrodyti egzistavus žemės nuomos teisinius santykius, ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių dokumentų nepakanka žemės numos teisiniams santykiams pagrįsti.

Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada (CPK 185 str.). Iš šių dokumentų negalima identifikuoti nei žemės sklypo, už kurį buvo sumokėti mokesčiai, nei mokėtų mokesčių pobūdžio (nuomos ar žemės mokesčiai), nes deklaracijose nurodyti žemės sklypo identifikaciniai numeriai, nors pažymėta, kad sklypas yra (duomenys neskelbtini), skirtingi ir nesutampa su A. Z. šioje vietoje esančio žemės sklypo identifikaciniu (unikaliu) numeriu. Valstybinės žemės sklypas tuo metu nebuvo suformuotas ir unikalus numeris jam nebuvo priskirtas, todėl joks identifikacinis numeris deklaracijose negalėjo būti nurodytas.

Nesutampa ir trečiojo asmens A. Z. deklaruoti žemės sklypo plotas. Ä®vertinus Å¡ias faktines aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantu teiginiu, kad Å¡ie dokumentai įrodo faktinius valstybinės žemės nuomos santykius (CPK 177, 178 str.).Byloje nustatyta, kad A. Z., neturėdama sklypo valdymo teisėtumÄ pagrindžiančių įrodymų, neturėjo teisės sklypo naudoti, daryti jam poveikį, jame statyti bet kokio pobÅ«džio statinius. Tokios statybos teisėtumas neįrodytas.

Sprendžiant ginÄÄ teisme dėl savininko nuosavybės teisių gynimo, reikalavimui sutvarkyti sklypÄ , paÅ¡alinant neteisėtus statinius, ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka netaikytina (CK 4.103 str. 3 d.), todėl apelianto teiginys apie privalomÄ ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarkÄ , atmetamas.Nustačius, kad ieÅ¡kinys yra dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu (negatorinis ieÅ¡kinys, CK 4.98 str.), t. y. prieÅ¡ingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, kvalifikavęs ginÄÄ pagal CK 4.96 straipsnį, teismo sprendimas keičiamas, atmetant ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ UAB ,,Swedbank lizingas“ ir atsakovÄ UAB ,,VJ Investicija“ grÄ Å¾inti valstybei savavaliÅ¡kai užimtÄ 2 660 kv. m ploto žemės sklypÄ , esantį Å¡alia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes, kaip nustatyta, valstybė į šį sklypÄ nuosavybės teisų nėra praradusi.

Dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimo Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui raÅ¡ytinius įrodymus – 1 760 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo (paženklinimo) aktus, kitus su tuo susijusius dokumentus bei Nacionalinės žemės tarnybos2012 m. spalio 5 d. sprendimÄ Dėl žemės sklypo nustatytų kadastro duomenų pakeitimo (6 t., 99-104 b. l.), iÅ¡ kurių matyti, kad pakito ginčo sklypo tvoros, kuriÄ atsakovas įpareigotas nugriauti, koordinatės: tvoros dalis (plane pažymėta 3-4 taÅ¡kais) eina Å¡io žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba ir nepatenka į valstybinę žemę.

Dėl Å¡ių duomenų patikslinimo nei vieno sklypo (valstybei priklausančio 2 660 kv m ploto sklypas ir atsakovų valdomo 1 760 kv. m sklypo) plotai, nei juose nustatyta situacija nepakito. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl negriautinų tvoros atkarpų papildo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė negatorinį reikalavimÄ (ieÅ¡kinys dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, ir toks ieÅ¡kinys priskirtinas prie neturtinio pobÅ«džio reikalavimų ir apmokestinamas 100 Lt žyminiu mokesčiu, taikant vartojimo kainų indeksÄ .

IeÅ¡kinys paduotas 2007 m. gruodžio 10 d., apeliacinis skundas – 2011 m. gegužės 11 d., galiojant 2002 m. vasario 28 d. redakcijos Civiliniam kodeksui, kuris nustatė mokėtino žyminio mokesčio dydį už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ (80 str. 1 d. 2 p., 4 d., 82 str.), todėl už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ turėjo bÅ«ti sumokėta po 119,70 Lt. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovų 29 583,43 Lt. IÅ¡ teismo sprendimo motyvų aiÅ¡ku, kad Å¡i suma nurodyta kartu su paÅ¡to iÅ¡laidomis (169 Lt).

Atskaičius Å¡iÄ sumÄ , teismo nustatytas mokėtinas žyminis mokestis bÅ«tų 29 414,43 Lt, tačiau, kaip paminėta, atsakovai tokio dydžio žyminio mokesčio neprivalo mokėti. IÅ¡ atsakovų UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „VJ Investicija“ priteistina 119,70 Lt žyminio mokesčio, mokėtino paduodant ieÅ¡kinį, nes prokuroras nuo tokio mokesčio atleistas įstatymu ir 169 Lt, susiję su procesinių dokumentų iÅ¡siuntimu. Apeliantas turi mokėti už apeliacinį skundÄ taip pat 139,20 Lt, todėl jo permokėta suma – 7 380,30 Lt, grÄ Å¾inama.Apeliantas UAB „VJ Investicija“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 300 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų, pateikia iÅ¡laidas pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus.

PraÅ¡ymas netenkintinas, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimai nėra esminiai: ieÅ¡kovas prašė paÅ¡alinti valstybes nuosavybės teisės pažeidimÄ , atlaisvinant žemės sklypÄ nuo neteisėtai pastatytų statinių ir toks ieÅ¡kinys patenkintas. Tvoros koordinačių korekcija – neesminė, valstybės sklypo ploto nekeičia, todėl negalima teigti, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas, iÅ¡ dalies pakeičiantis pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , priimtas apelianto naudai (CPK 93 str. 1 - 4 d.).Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies.Sprendimo dalį, kuria atsakovas UAB ,,Swedbank lizingas“ ir atsakovas UAB ,,VJ Investicija“ įpareigoti grÄ Å¾inti valstybei savavaliÅ¡kai užimtÄ 2 660 kv. m ploto žemės sklypÄ , esantį Å¡alia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti.Sprendimo dalį, kuria atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“ įpareigotas nugriauti tvorÄ , iÅ¡skyrus tvoros atkarpÄ , einančiÄ sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pusės, pakeisti, papildant įpareigojimÄ negriautinos tvoros riba ir rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:

„Įpareigoti atsakovÄ uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Swedbank lizingas“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis sutvarkyti 2 600 kv. m ploto valstybinės žemės sklypÄ , esantį Å¡alia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip, kad sklypas bÅ«tų tinkamas naudoti pagal paskirtį, t. y. nugriauti sklype esančius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): tvorÄ (t1, t2), iÅ¡skyrus tvoros atkarpÄ , einančiÄ sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (plane pažymėta koordinačių taÅ¡kais 1-2) ir atkarpÄ , einančiÄ Å¡io žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba (plane pažymėta koordinačių taÅ¡kais 3-4), baseinÄ (k1), kiemo židinį (k3), atraminę sienelę (k4), pavėsinę (p) ir neidentifikuotÄ statinį, kurio dalis yra 2 660 kv. m ploto valstybiniame žemės sklype (griautini statiniai pažymėti raudonai žemės sklypo plane, esančiame civilinės bylos 4 tomo 22 bylos lape).

Sprendimo dalį, kuria valstybei iÅ¡ atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ (į.k. 111568069) ir uždarosios akcinės bendrovės „VJ Investicija“ (į. k. 300520541) lygiomis dalimis priteista 29 583,43 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, panaikinti ir priteisti iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ir uždarosios akcinės bendrovės 119,70 Lt (po 59,85 Lt) žyminio mokesčio, mokėtino už ieÅ¡kinio padavimÄ , ir 169 Lt (po 84,5 Lt) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų iÅ¡siuntimu pirmosios instancijos teisme.KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .GrÄ Å¾inti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VJ Investicija“ (į. k. 300520541) žyminio mokesčio, sumokėto Valstybinei mokesčių inspekcijai AB „Swedbank“ 2011 m. gegužės 9 d.

Mokėjimo nurodymu Nr. 0000000620, paduodant apeliacinį skundÄ , permokÄ - 7 380,30 Lt (septynis tÅ«kstančius tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt litų 30 centų). Teisėjai                                                                  Audronė Jarackaitė                                                                               Marytė Mitkuvienė                                                                               Nijolė PiÅ¡kinaitė