2021-04-07 Nr. AB-7036-3-61-3-04128-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1953-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04128-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Drąseikių karjeras“ ir atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Drąseikių karjeras“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „GIK projektai“) dėl sprendimo panaikinimo arba pakeitimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Drąseikių karjeras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. AS-94 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad pareiškėjas atliko pažeidimus, nurodytus Sprendime, pakeisti Sprendimą ir netaikyti pareiškėjui mokesčio didesniu tarifu; 3) tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo tenkinti 2 punkte nurodyto reikalavimo, netaikyti pareiškėjui mokesčio didesniu tarifu – pakeisti Sprendimą ir šiuo Sprendimu pareiškėjui patvirtiną mokestį sumažinti iki 20 175,42 Eur.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius surašė patikrinimo aktą Nr. PA78-58 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame pateikė išvadas, kad pareiškėjas: 1) (duomenys neskelbtini) telkinyje (toliau – ir Telkinys) žvyro išteklių dalyje nedeklaravo šio išgauto žvyro išteklių kiekio: už laikotarpį nuo 2016 m. I ketv. iki 2017 m. III ketv. – 734,62 m3; už laikotarpį nuo 2017 m. IV ketv. iki 2018 m. III ketv.

– 597,22 m3; už laikotarpį nuo 2018 m. IV ketv. iki 2019 m. I ketv. – 0,11 m3, t. y. už minėtus laikotarpius pareiškėjas deklaracijose pateikė klaidingus duomenis, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintų Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16 punkto nuostatas.

Už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 6 158,67 Eur;

2) pareiškėjas Telkinyje žvyro išteklių dalyje už kasybos sklypo ribų (už išteklių kontūro) laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. išgavo 15 369 m3 žvyro išteklių; nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. išgavo 4 837 m3 žvyro išteklių; nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. spalio 4 d. išgavo 20 637 m3 žvyro išteklių. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenius) ir ertmes išdavimo taisyklių (toliau – ir Leidimų išdavimo taisyklės) 20.2 ir 35.5 punktus ir 51 punktą.

Už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 189 436,75 Eur. Pareiškėjui priskaičiuotas bendras mokestis didesniu tarifu už be leidimo išgautą ir nedeklaruotą išteklių kiekį – 195 595,42 Eur. Pareiškėjas, nesutikdamas su Patikrinimo aktu, 2019 m. spalio 15 d. pateikė pastabas, o Departamentas 2019 m. lapkričio 15 d. priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą bei 195 596,42 Eur priskaičiuotą mokesčio už valstybinius gamtos išteklius sumą.

3. Dėl Sprendimo 1 punkte nustatytų pažeidimų pareiškėjas teigė, kad nesutinka su atsakovo paskaičiavimais ir laiko juos nepagrįstais, pabrėždamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. I ketvirčio iki 2019 m. I ketvirčio yra užpildęs ir pateikęs Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba) Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitas (išskyrus durpių išteklius) 2-KN. Pareiškėjo teigimu, negalėjo būti vadovaujamasi vien markšeideriniuose planuose pateiktais gavybos apimčių apskaičiavimais. 2008 m. kovo 7 d. (duomenys neskelbtini) telkinio išteklių dalies naudojimo sutartyje prie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 13p-08, sudarytoje tarp pareiškėjo ir Geologijos tarnybos (toliau – ir Sutartis), nėra nustatyta, kad išgautų išteklių kiekis nustatomas pagal atliekamus markšeiderinių matavimų duomenis, o nurodoma tvarka, pagal kurią pareiškėjas privalo parengti ir pateikti Geologijos tarnybai markšeiderinius planus.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad markšeideriniai planai iš esmės turi būti rengiami ne rečiau kaip du kartus per metus, o Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 – 4 kartus per metus – po kiekvieno metų ketvirčio, t. y. markšeiderinių plano rengimo laikotarpis nėra suderintas su deklaracijų KIT708 parengimo ir pateikimo laikotarpiu, dėl ko šie du dokumentai negali vienas kito nei papildyti, nei pagrįsti. Pagal Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 (toliau – ir Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklės), 20 punktą markšeideriniai planai yra teikiami Lietuvos geologijos tarnybai, o remiantis Taisyklių 4 punktu, mokesčio deklaracijos teikiamos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

5. Pareiškėjo vertinimu, atliekant patikrinimą ir priimant Sprendimą, privalėjo būti įvertinta teisės aktų leidžiama paklaida, apskaičiuojant išgautų išteklių apskaičiavimo blokus, tačiau nei surašant Patikrinimo aktą, nei priimant Sprendimą, tokia paklaida nebuvo įvertinta. Pareiškėjas skunde teismui pateikė lentelę, kurioje sulyginami markšeideriniuose planuose pateikti kiekvieno išgautų išteklių apskaičiavimo blokai su leistina santykine paklaida ir padaryta išvada, kad nors pagal markšeiderinius planus nurodytas pareiškėjo bendras išgautų žvyro išteklių kiekis laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. yra 895 268 m3, įvertinus leistiną paklaidą, faktinis minimalus pareiškėjo išgautų žvyro išteklių kiekis galėjo siekti ir 841 007 m3, nors Patikrinimo akte ir Sprendime nurodytais mokestiniais laikotarpiais (nuo 2016 m. I ketv. iki 2019 m. I ketv.) pareiškėjas iš viso deklaravo 893 936,05 m3 išgautų žvyro išteklių t. y. net 53 929,05 m3 didesnį kiekį, negu faktinis minimalus pareiškėjo išgautų žvyro išteklių kiekis pagal markšeiderinius planus, įvertinus leistiną paklaidą. Patikrinimo akto 1 lentelėje paties Departamento Kauno skyriaus yra konstatuota, jog pagal pareiškėjo apskaitos duomenis, laikotarpiu nuo 2016 m. I ketv. iki 2019 m. I ketv. pareiškėjo išgautas išteklių kiekis sudaro 893 936,06 m3, t. y. tik 0,01 m3 didesnis nei minėtu laikotarpiu deklaruotas pareiškėjo išgautas išteklių kiekis – 893 936,05 m3. Patikrinimo akte yra pripažįstama, jog pareiškėjo apskaitos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo išgautas išteklių kiekis atitinka kiekį, deklaruotą Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą KIT708 deklaracijose. Šie duomenys taip pat neabejotinai įrodo, jog markšeideriniuose planuose yra pateiktas tik apytikris išgautų išteklių kiekis, kuris turi būti vertinamas, atsižvelgiant į leidžiamą maksimalią paklaidą.

6. Dėl Sprendimo 2 punkte nustatytų pažeidimų pareiškėjas pateikė kiekvieno bloko plano fragmentus pažymėdamas, kad Sprendime padarytos išvados nėra pagrįstos. Nei vienas blokas neperžengė kasybos darbams suformuoto žemės sklypo ploto. Markšeiderinių planų rengėjas UAB „GIK projektai“ pateikė 2019 m. spalio 8 d. Markšeiderinių planų už apskaitomus laikotarpius nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d., nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. balandžio 11 d., nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. spalio 4 d. aiškinamąjį raštą, kuriame planų rengėjas paaiškino, jog žvyro ištekliai, planuose nurodyti kaip išgauti už kasybos sklypo ribos, buvo išteklių prieaugis, išgautas į gylį nuo kasybos sklypo ribos, t. y. iškasenų gavybai suformuoto žemės sklypo ribose kasant į gylį.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra gavęs iš Geologijos tarnybos 2019 m. spalio 3 d. raštą Nr. (7)-1.7-6059 „Dėl markšeiderinio plano duomenų naudojimo“, kuriame paaiškinta, jog galimas papildomas išteklių prieaugis, susidarantis kasybos darbams suformuoto žemės sklypo plote dėl telkinio naudingojo sluoksnio slūgsojimo geologinių sąlygų netolygumo, naudojimo planu arba projektu nenustatomas. Geologijos tarnyba nuosekliai laikėsi nuomonės, kad už kasybos sklypo kontūro, tačiau kasybos darbams suformuoto žemės sklypo plote, išgauti ir įmonės gavybos duomenų apskaitoje deklaruoti papildomi ištekliai neturi būti apskaitomi kaip be leidimo išgauti ištekliai.

8. Pareiškėjas pažymėjo, jog iš teismų praktikos matyti, kad ir paties Departamento pozicija nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-2603-362/2016 buvo, jog išteklių kiekis, išgautas žemės sklypo ribose, nors už formalios kasybos ribos, turi būti apskaitomas kaip leidžiamas papildomas išteklių prieaugis, kuris nelaikytinas išgautu be leidimo. Tačiau rengiant markšeiderinius planus, markšeiderinių planų rengėjas į gavybos apimčių apskaičiavimo lentelę išteklių prieaugio grafos neįtraukė dėl to, kad Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 2 priede „Gavybos apimčių apskaičiavimas“ nėra pateikta leidžiamo išteklių prieaugio žymėjimo. Dėl šios priežasties papildomas išteklių prieaugis, išgautas už kasybos sklypo kontūro, tačiau kasybos darbams suformuoto žemės sklypo plote, markšeideriniuose planuose buvo pažymėtas kaip kiekis, išgautas už kasybos sklypo ribų, tačiau žemės sklypo ribose, kuris tiek paties Departamento, tiek Geologijos tarnybos vertinimu, negali būti apskaitomas kaip be leidimo išgautas išteklių kiekis.

9. Pareiškėjas akcentavo, kad teikdamas Geologijos tarnybai markšeiderinių planų rengėjo parengtus markšeiderinius planus ir Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitas 2-KN bei pastarųjų ataskaitų pagrindu pateikdamas VMI šiame skunde nurodytas Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas KIT708, pagrįstai tikėjosi, jog savo pareigas vykdo tinkamai, kadangi tokį teisėtą lūkestį jam sukėlė Geologijos tarnybos elgesys. Tiek markšeideriniai planai, kurių gavybos apimčių apskaičiavimo lentelėse yra nurodyti už išteklių kontūro išgauti kiekiai, tiek 2-KN ataskaitos, kuriose tas pats kiekis nurodytas kaip išteklių prieaugis, buvo pateikti Geologijos tarnybai, kuri, dalyvaudama formuojant valstybės politiką žemės gelmių srityje, reglamentuoja ir kontroliuoja asmenų veiklą, susijusią su žemės gelmių naudojimu. Tačiau Geologijos tarnyba nei karto nenustatė, jog pareiškėjas be leidimo už išteklių kontūro yra išgavęs žvyro išteklių, pripažindama tokį išteklių kiekį, kaip galimą papildomą išgautą prieaugį, taip pat pripažindama, jog pareiškėjas tinkamai vykdo išgaunamų išteklių apskaitą.

10. Pareiškėjo teigimu, net laikant, kad pareiškėjas išgavo neleistiną žvyro kiekį, atsakovas nepagrįstai už be leidimo išgautą žvyro kiekį papildomai paskaičiavo 189 437,75 Eur mokestį. Pagal markšeiderinius planus nurodytas pareiškėjo bendras, įskaitant išgautus už išteklių kontūro, žvyro išteklių kiekis laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. yra 895 268 m3, o remiantis 2016 m. I ketv. – 2019 m. I ketv. laikotarpių Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijomis, bendras pareiškėjo deklaruotų išteklių kiekis sudaro 893 936,05 m3. Įvertinus pareiškėjo aptartas paklaidas, minimalus pareiškėjo išgautų žvyro išteklių kiekis galėjo siekti ir 841 007 m3. Taigi pareiškėjas nėra deklaravęs mažesnio išteklių kiekio, nei yra išgavęs, t. y. yra deklaravęs ir neva be leidimo išgautą žvyro išteklių kiekį, lygų 40 843 m3 (15 369 m3 + 4 837 m3 + 20 637 m3).

11. Pareiškėjas pažymėjo, jog net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuojama, kad pareiškėjas padarė Sprendime nurodytus pažeidimus, jo atžvilgiu negali būti taikomas mokestis padidintu tarifu, kadangi pažeidimai nebuvo padaryti tyčia, pareiškėjas teikė institucijoms visus dokumentus, neslėpė jokių išgautų ir deklaruotų išteklių kiekių, mokėjo mokesčius už išgautų išteklių kiekius. Bet kuriuo atveju, jeigu teismas nematytų pagrindo pareiškėjo atžvilgiu netaikyti mokesčio didesniu tarifu, atitinkamas mokestis turėtų būti sumažintas, kadangi teismų praktikoje yra pripažįstama, jog ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyto 10 kartų didesnio mokesčio tarifo (kuris yra akivaizdžiai per didelis, neatitinkantis teisingumo principo), taikant 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

12. Remiantis Patikrinimo akto 1 priedo 1 lentelėje pateiktais paskaičiavimais, už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį, daugiausia taikant 100 proc. didesnį mokestį, jeigu pažeidimas iš tiesų būtų nustatytas pagrįstai, mokėtinas mokestis sudarytų 1 231,74 Eur (615,87 + 615,87). Remiantis Patikrinimo akto 1 priedo 2 lentelėje pateiktais paskaičiavimais, už be leidimo išgautą išteklių kiekį, daugiausia taikant 100 proc. didesnį mokestį, jeigu pažeidimas iš tiesų būtų nustatytas, mokėtinas mokestis sudarytų 18 943,68 Eur (189 436,75 Eur / 10). Atsižvelgiant į tai, jog 18 943,68 Eur mokestis už be leidimo išgautą išteklių kiekį yra sumokėtas, atitinkamo mokesčio dvigubinti nėra pagrindo. Taigi iš viso Sprendimu patvirtintas mokestis, daugiausia taikant 100 proc. didesnį mokestį, turėtų būti sumažintas iki 20 175,42 Eur (1 231,74 + 18 943,68).

13. 2020 m. sausio 10 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad leidimą išdavė Geologijos tarnyba, o ne atsakovas.

14. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė teismo jo netenkinti.

15. Atsakovas nurodė, kad 2008 m. kovo 7 d. pareiškėjui išduotas Geologijos tarnybos leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 13p-08 (toliau – ir Leidimas), kuriuo leidžiama naudoti (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro išteklių dalį ir (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalį pagal naudojimo sutarčių sąlygas.

16. 2019 m. rugsėjo 5 d. surašytas Patikrinimo aktas, kuriame, išanalizavus ir įvertinus Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, Geologijos tarnybos 2010 m. sausio 8 d. patvirtinto (duomenys neskelbtini) telkinio plano, Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijų (forma KIT708) už 2016–2018 metus atskirus mokestinius laikotarpius (toliau – ir Deklaracijos) duomenis, pareiškėjo pateiktų išteklių apskaitos bei markšeiderinių planų gavybos apimčių apskaičiavimų duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas nedeklaravo išgauto žvyro išteklių kiekio mokestiniais laikotarpiais, t. y. nuo 2016 m. I ketv. iki 2017 m. III ketv. – 734,62 m3; nuo 2017 m. IV ketv. iki 2018 m. III ketv. – 597,22 m3; nuo 2018 m. IV ketv. iki 2019 m. I ketv. – 0,11 m3. Tuo pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Taisyklių 16 punktą. Taip pat buvo nustatyta, kad Telkinyje be leidimo, už kasybos sklypo ribų (už išteklių kontūro), pareiškėjas išgavo žvyro išteklių kiekį, tuo pažeidė Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, Leidimų išdavimo taisyklių 20.2 ir 35.5 ir 51 punktus.

17. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog markšeideriniai planai yra netinkamas pagrindas mokestinei prievolei už valstybinius gamtos išteklius apskaičiuoti pabrėždamas, kad markšeiderinis planas yra įteisintas būdas faktiniam išgautų išteklių apskaičiavimui. Pareiškėjas patvirtino, kad atskirų mokestinių laikotarpių deklaracijas užpildė Geologijos tarnybai pateiktų Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitų 2 KN pagrindu. Minėtoje formoje duomenys apie išgautus išteklių kiekius nurodomi sveikais skaičiais, tūkst. kub. m., tuo tarpu pagal Taisyklių 30 punkto reikalavimus išgautų išteklių kiekis turi būti nurodytas kubiniais metrais. Atsakovo teigimu, tai patvirtina ir įrodo, kad pareiškėjas neteisingai vertino, apskaitė ir deklaravo išgautų išteklių kiekį. Remiantis Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 25 punkto nuostatomis, markšeiderinių planų gavybos apimčių apskaičiavimuose išgautų išteklių kiekis pateikiamas 1 m3 tikslumu, todėl deklaracijose išgautų gamtos išteklių kiekis turi būti nurodomas ir tikslinamas pagal atliktų markšeiderinių planų apskaičiavimo duomenis.

18. Dėl pareiškėjo argumento, jog nebuvo įvertinta markšeideriniuose planuose leistina maksimali santykinė paklaida, atsakovas nurodė, kad pagal Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 3 punktą, markšeiderinius darbus turi teisę atlikti fiziniai asmenys, turintys leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti kietųjų naudingųjų iškasenų paiešką ir žvalgybą, ir turintys geodezininko kvalifikacinį pažymėjimą, ir juridiniai asmenys, turintys leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti kietųjų naudingųjų iškasenų paiešką ir žvalgybą, kuriuose dirba asmenys, turintys geodezininko kvalifikacinį pažymėjimą, todėl skunde pateiktais skaičiavimais negali būti remiamasi nustatant mokestinę prievolę.

19. Dėl be leidimo išgautų valstybinių gamtos išteklių kiekių atsakovas paaiškino, kad pagal Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 1 dalį naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą (toliau – ir Naudojimo planas). Leidimų išdavimo taisyklių 34 ir 35 punktuose nurodyti leidimo rekvizitai ir sąlygos, kurios turi būti aptariamos sutartyje. Sutartyje nurodomos išteklių naudojimo ribos (skirtas, skiriamas kasybos sklypas, išteklių naudojimo gylis, eksploatacinis vandeningasis horizontas ir kt.). Patikslinus bent vieną iš sutarties sąlygų (įskaitant išteklių naudojimo ribų pakeitimą), išduodamas pakartotinis leidimas. Pasikeitusios telkinio išteklių naudojimo sutarties sąlygos numatytos kaip viena iš naudojimo plano koregavimo priežasčių. Pareiškėjui Leidimu buvo paskirtas 56,3 ha kasybos sklypas, kuriame yra apie 3 937 tūkst. m3 žvyro išteklių. Sutarties neatsiejama dalimi yra prie šios Sutarties pridėtas 1:10000 mastelio žvyro telkinio planas, nurodytos ribos. Sutarties 7 punkte aiškiai nurodyta, kad išteklių naudojimo ribos sutampa su skirto kasybos sklypo kontūru ir išteklių apskaičiavimo gyliu. Atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, neturėdamas leidimo naudoti žemės išteklius ir ertmes, vietoje kur vykdė gamtinių išteklių gavybą, neteisėtai už Leidime Geologijos tarnybos suteikto kasybos sklypo kontūro ribų iškasė 40 843 m3 žvyro. Siekdamas įgyti teisę naudoti žemės gelmių išteklius už įteisintų kasybos sklypo ribų, pareiškėjas privalėjo įvykdyti visas Žemės gelmių įstatyme nustatytas sąlygas, t. y. gauti pakartotinį leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, sudaryti (tikslinti) žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sutartį, nustatyta tvarka parengti (koreguoti) žemės gelmių naudojimo planą. Kadangi pareiškėjas šių veiksmų neatliko, atsakovas teisėtai ir pagrįstai paskaičiavo mokestį didesniu tarifu.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „GIK projektai“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjo užsakymu parengė markšeiderinius planus už laikotarpius nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d., nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. balandžio 11 d., nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. spalio 4 d. ir juos pateikė pareiškėjui bei Geologijos tarnybai. Remiantis Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 punktu, markšeideriniuose planuose buvo apskaičiuoti išgauto naudingojo sluoksnio išteklių kiekiai kasybos sklypo ribose, už kasybos sklypo ribų bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų. Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklės nenumato Gavybos apimčių skaičiavimo lentelės turinio keitimo išskiriant papildoma grafą „Išteklių prieaugis“. Vadovaujantis Geologijos tarnybos direktoriaus 2000 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 23 „Dėl žinybinių statistinių ataskaitų tvirtinimo“ patvirtintų Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitos (išskyrus durpių išteklius) 2-KN priedu „Paaiškinimai kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių (išskyrus durpių išteklius) kasybos ataskaitai 2-KN pildyti“ už kasybos sklypo ribos išgauti gamtos ištekliai, kurie yra tos pačios genezės ir artimos litologinės sudėties bei kokybiniais parametrais analogiški telkinyje patvirtintai naudingajai iškasenai, yra apskaitomi kaip išteklių prieaugis.

21. Dėl markšeideriniuose planuose leidžiamos bloko tūrio santykinės paklaidos UAB „GIK projektai“ nurodė, kad matuojant iškastos naudingosios iškasenos kiekis dėl gamtinio kūno erdvinės konfigūracijos bei jo fizinių savybių, matavimo metodų galimybių visada yra su paklaida tiek į mažesnę, tiek ir į didesnę gauto matavimo rezultato pusę. Metodikos atskiro matavimo paklaidos nustatymui nėra. Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 22 ir 23 punktuose nustatyta, kokiais maksimaliais dydžiais (paklaida) gali skirtis dviejų nepriklausomų to paties iškasto naudingosios iškasenos kiekio matavimų duomenys.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

23. Geologijos tarnyba nurodė, kad išgaudamas ir deklaruodamas žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto naudingojo klodo pado slūgstančias tos pačios genezės smėlingas nuogulas pareiškėjas žalos valstybei nepadarė, nes užbaigus telkinio eksploataciją karjero pade 10–12 m gylyje po vandeniu liekanti Telkinio smėlingos–žvyringos storymės dalis niekuomet nebūtų iš naujo tiriama bei išgaunama, taip negrąžinamai prarandant galimus panaudoti žemės gelmių išteklius. Geologijos tarnyba, vykdydama naudingosios iškasenos išteklių gavybos iš Telkinio apskaitą, apskaito žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto pado išgautą smėlio ir žvyro kiekį kaip telkinio išteklių prieaugį ir įrašo į atitinkamo laikotarpio gavybos apskaitos duomenis.

24. Pareiškėjas, siekdamas ateityje išvengti teisminių ginčų su kontroliuojančia institucija, 2019 m. inicijavo smėlio–žvyro nuogulų, slūgstančių žemiau Telkinio detaliai išžvalgyto naudingojo klodo pado, papildomą žvalgybą, kurios metu, vadovaujantis 1972 ir 1979 metais atliktų tiesioginių tyrimų duomenimis, buvo perskaičiuotas geologinių smėlio ir žvyro išteklių likutis karjero pade likusiame naudoti pareiškėjui skirto Telkinio plote. Įvertinusi papildomos žvalgybos duomenis, Geologijos tarnyba priėmė sprendimą aprobuoti Karjero pade slūgstančius smėlio ir žvyro išteklius ir įrašyti juos į Žemės gelmių registrą, išdavė pakartotinį 2019 m. lapkričio 20 d. leidimą Nr. KN-19-49p. Geologijos tarnyba neturėjo informacijos apie gavybos duomenų deklaravimą VMI ir mokesčio už išgautus išteklius sumokėjimą, todėl gavybos apskaitos teisingumą galėjo įvertinti tik pagal pareiškėjo teikiamų ketvirtinių kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitų (išskyrus durpių išteklius) 2KN ir periodiškai atliekamų eksploatuojamo telkinio markšeiderinių matavimų duomenis ir pabrėžė, kad pareiškėjas deklaravo Geologijos tarnybai visą nagrinėjamu laikotarpiu išgauto žvyro kiekį. Visi išgauti ištekliai buvo apskaityti ir deklaruoti teikiamose kietųjų naudingųjų iškasenų gavybos atskaitose 2-KN.

25. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas advokatas Nerijus Katilius papildomai paaiškino, kad leidimą išduoda Geologijos tarnyba, o ne atsakovas. Ypatumas yra kasimas vandenyje. Pažymėjo, kad atsiliepime nėra jokių argumentų dėl paklaidos taikymo. Pareiškėjo atstovas vadovas R. Š. papildomai paaiškino, kad į gylį pamatuoti negali. Iš Geologijos tarnybos yra gavę apdovanojimų už racionalų išteklių naudojimą, kad iškasa visas naudingąsias iškasenas, nepalieka. Į teismo klausimą dėl žymėjimo planuose atsakė, kad seniau tokia grafa „prieaugis“ buvo, tada nurodydavo, o paskui jos nebeliko, pildė, kaip buvo. Į teismo klausimą, kodėl vėliau išsiėmė leidimą, atsakė, kad dėl baudos dydžio, labai didelė ir neproporcinga bauda.

26. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovės papildomai paaiškino, kad markšeideriniai planai yra svarbūs, sprendžiama vienareikšmiškai tik pagal juos. Į teismo klausimą dėl paklaidos atsakė, kad paklaidas skaičiuoti gali tik markšeiderinių planų rengėjai, nes taip nustato įstatymas. Pareiškėjas tokių skaičiavimų nepateikė, tai, ką pateikė, nėra paklaidos skaičiavimas, atliktas kompetentingo subjekto. Pareiškėjas nieko nepatikslino iki pat šios dienos. Patikrinimo akto 2 lentelėje viskas parodyta. Į teismo klausimą atsakovo atstovės atsakė, kad negali atsakyti, kas yra prieaugis. Sutartyje nustatytos ribos, taip pat ir į gylį, kurių reikia laikytis.

II. 27. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Drąseikių karjeras“ skundą patenkino iš dalies. Pakeitė Sprendimo dalį, kuria patvirtintas UAB „Drąseikių karjeras“ apskaičiuotas 6 158,67 Eur mokestis už nedeklaruotą žvyro kiekį, sumažinant UAB „Drąseikių karjeras“ apskaičiuotą mokestį iki 1 231,74 Eur. Panaikino Sprendimo dalį, kuria patvirtintas UAB „Drąseikių karjeras“ apskaičiuotas 189 436,75 Eur mokestis už be leidimo išgautą 40 843 m3 žvyro kiekį. Likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

28. Teismas pažymėjo, kad 2008 m. kovo 7 d. Geologijos tarnyba išdavė pareiškėjui Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (duomenys neskelbtini) telkinyje žvyro išteklių dalyje pagal pridedamų naudojimo sutarčių sąlygas. 2008 m. kovo 7 d. pareiškėjas ir Geologijos tarnyba sudarė (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro išteklių dalies naudojimo sutartį, kuria pareiškėjas įsipareigojo naudoti Telkinio žvyro išteklių dalį kasybos sklype, kurio plotas 56,3 ha, pagal šioje Sutartyje nurodytas sąlygas.

29. Departamentas, atlikęs pareiškėjo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo planinį patikrinimą už 2016–2018 metų mokestinius laikotarpius, surašė Patikrinimo aktą, kuriame nurodė, jog patikrinimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatė du pažeidimus: 1) pareiškėjas nedeklaravo šio išgauto žvyro išteklių kiekio: už laikotarpį nuo 2016 m. I ketv. iki 2017 m. III ketv. – 734,62 m3; už laikotarpį nuo 2017 m. IV ketv. iki 2018 m. III ketv. – 597,22 m3; už laikotarpį nuo 2018 m. IV ketv. iki 2019 m. I ketv. – 0,11 m3, t. y. už minėtus laikotarpius pareiškėjas deklaracijose pateikė klaidingus duomenis, tokiu būdu pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 16 punkto nuostatas. Už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 6 158,67 Eur; 2) pareiškėjas Telkinyje žvyro išteklių dalyje už kasybos sklypo ribų (už išteklių kontūro) laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. išgavo 15 369 m3 žvyro išteklių; nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. išgavo 4 837 m3 žvyro išteklių; nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. spalio 4 d. išgavo 20 637 m3 žvyro išteklių. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, Leidimų išdavimo taisyklių 20.2 ir 35.5 punktus ir 51 punktą. Už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 189 436,75 Eur. Pareiškėjui priskaičiuotas mokestis didesniu tarifu už be leidimo išgautą ir nedeklaruotą išteklių kiekį – 195 595,42 Eur.

30. Pareiškėjas 2019 m. spalio 15 d. pateikė atsakovui rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, kuriose prašė Departamento netvirtinti Patikrinimo akto. Departamentas 2019 m. lapkričio 15 d. priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą bei 195 596 Eur priskaičiuotą mokesčio už valstybinius gamtos išteklius sumą.

31. Dėl pirmojo pažeidimo teismas vadovavosi Įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 16 punktu ir darė išvadą, kad atsakovas teisingai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 16 punktą, nes 2016–2018 m. pareiškėjas neapskaitė ir nedeklaravo 1 331,95 m³ išgauto žvyro išteklių kiekio.

32. Teismas sulygino pareiškėjo markšeiderinių planų ir Deklaracijų duomenis už laikotarpius nuo 2016 m. iki 2019 m. I ketvirčio ir pritarė atsakovo skaičiavimams, kad už laikotarpį nuo 2016 m. I ketv. iki 2017 m. III ketv. pareiškėjas nedeklaravo 734,62 m3 išgauto žvyro išteklių; už laikotarpį nuo 2017 m. IV ketv. iki 2018 m. III ketv. – 597,22 m3; už laikotarpį nuo 2018 m. IV ketv. iki 2019 m. I ketv. – 0,11 m3.

33. Teismas nagrinėjamoje byloje apie išgautų išteklių kiekį sprendė vadovaudamasis markšeideriniais planais. Tokią išvadą teismas darė sistemiškai įvertinęs Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių nuostatas (5.1, 5.2, 9 ir 32 p.). Be to, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad skiriasi deklaracijos ir markšeiderinio plano laikotarpiai, deklaruojami kiekiai, todėl galėjo atsirasti netikslumų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė detalius skaičiavimus, atsižvelgdamas tiek į laikotarpių ne / sutapimus, tiek į kiekius, skaičiavimo vienetus ir kt. (Patikrinimo akto 1 lentelė). Galiausiai teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl neatitikimus pateisinančios priežasties – paklaidos. Teismas pažymėjo, kad Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 23 punkte nurodyta paklaida minima kitame kontekste ir turi būti įforminta asmens, turinčio teisę rengti markšeiderinį planą. Nagrinėjamu atveju taip nebuvo atlikta ir markšeiderinis planas nebuvo patikslintas.

34. Teismas akcentavo, kad už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį pareiškėjui paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 6 158,67 Eur. Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais bei įvertinęs bylos duomenis, ginčo šalių teiktus paaiškinimus, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, darė išvadą, kad pareiškėjui pritaikyta sankcija, taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą, yra pernelyg griežta. Teismas atsižvelgė į neteisingo deklaravimo priežastis (nenustatyta pareiškėjo tyčia), į neapskaityto ir nedeklaruoto išgauto žvyro išteklių kiekio santykį su pareiškėjo deklaruoto išgauto žvyro kiekiu (nedidelis kiekis), į pažeidimo trukmę ir pakartotinumą (nuo 2016 m. nedeklaruota po nedidelį kiekį) ir sprendė, kad pareiškėjui proporcinga ir adekvati sankcija yra 1 231,74 Eur (615,87 Eur x 2).

35. Teismas pažymėjo, kad Sprendime nebuvo spręsta, todėl teismas nepasisako dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka priimamų administracinių sprendimų (įskaitymo dėl jau sumokėtų mokesčių).

36. Dėl antrojo pažeidimo teismas vadovavosi Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, 14 straipsnio 1 dalimi, Leidimų išdavimo taisyklių 20.2, 35.5 ir 51 punktais ir pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas turi Leidimą ir turi sudaręs Sutartį, kuria pareiškėjas įsipareigojo naudoti Telkinio žvyro išteklių dalį kasybos sklype, kurio plotas 56,3 ha, pagal šioje Sutartyje nurodytas sąlygas.

37. Kaip matyti iš Patikrinimo akto, aplinkybę, kad pareiškėjas neteisėtai, t. y. be leidimo, iškasė 40 843 m3 žvyro išteklių, atsakovas įrodinėjo markšeideriniu planu, kuriame pareiškėjas nurodė, kad 40 843 m3 žvyro laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. spalio 11 d. išgavo už išteklių kontūro.

38. Remdamasis Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 21 ir 24 punktais, teismas darė išvadą, kad Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklės nedetalizuoja, kas yra laikoma prieaugiu, kaip šis terminas dera su Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose vartojama sąvoka „sklypo ribos į gylį“, kas aktualu nagrinėjamu atveju. Taip pat Markšeiderinio plano žymėjime nėra tokios grafos. Teismas, sistemiškai analizuodamas Markšeiderinių darbų atlikimo taisykles, sprendė, kad nagrinėjamu atveju kasant vandenyje karjero dugne išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis vertintinas kaip telkinio išteklių prieaugis. Tokią išvadą patvirtino ir Geologijos tarnybos pozicija byloje, paremta poreikiu žemės gelmių išteklius naudoti racionaliai (Žemės gelmių įstatymo 3 str. 10 d.). Taigi teismas vertino, kad Departamentas Sprendime nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjas 40 843 m3 žvyro laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. spalio 11 d. išgavo už išteklių kontūro be leidimo, apskaičiuodamas pareiškėjui mokestį nepagrįstai taikė koeficientą 10, numatytą Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje.

39. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, darė išvadą, kad Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui patvirtintas apskaičiuotas 189 436,75 Eur mokestis už išgautą gamtos išteklių – 40 843 m3 žvyro kiekį, yra nepagrįsta ir naikintina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.).

40. Pareiškėjo skundo argumentas, jog Departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, viršijo jo kompetencijai suteiktas ribas, atmestas kaip nepagrįstas.

41. Pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestas, nes nepateikti konkretūs paskaičiavimai ir įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. 42. Atsakovas Departamentas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

42.1. Teismas nepagrįstai sumažino mokestį už nedeklaruotus valstybinius gamtos išteklius. Teismas neatsižvelgė, kad mokesčių surinkimo, deklaravimo ir apskaičiavimo kontrolė yra valstybės interesas. Nustatant mokesčius, yra siekiama gauti pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti, visuomenės ir valstybės viešiesiems poreikiams tenkinti. Pareiškėjas ne vienerius metus užsiima veikla, socialinio draudimo įsiskolinimų neturi, nėra bankrutuojantis ir pan. Pažeidimas buvo vykdomas nuo 2016 m. ir nebuvo vienkartinis. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad Departamento apskaičiuota suma už nedeklaruotą išgautą žvyro kiekį yra neproporcingai didelė, nepateikė jokių finansinių dokumentų dėl įmonės finansinės būklės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pasisakęs analogiškoje situacijoje (2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2850-624/2020).

42.2. Teismas be pagrindo panaikino mokestį už be leidimo išgautus valstybinius gamtos išteklius. Aplinkybė, kad Geologijos tarnyba 2019 m. lapkričio 20 d. išdavė pareiškėjui papildomą leidimą KN-19-49p, kuriuo suteikė teisę naudoti papildomai išžvalgytus karjero dugne esančius išteklius, patvirtina faktą, kad Patikrinimo akte nurodytais laikotarpiais pareiškėjas 40 843 m3 žvyro išteklius išgavo neturėdamas leidimo, nors toks leidimas buvo reikalingas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuomone, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, keičiant kasybos gylį, vadovaujantis Leidimų išdavimo taisyklių 20.2 ir 35.5 punktais, turi būti tikslinama žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sutartis ir gautas pakartotinis leidimas naudoti žemės gelmių išteklius, o kietųjų naudingųjų iškasenų gavyba „už kontūro“ laikytina gamtos išteklių gavyba neturint leidimo (2019 m. liepos 1 d. pasitarimo protokolas Nr. D4-102). Pareiškėjas, turėdamas 2008 m. kovo 7 d. leidimą Nr. 13p-08, įsipareigojo išteklius naudoti pagal išteklių naudojimo sutartį ir prie Leidimo pridedamą išteklių naudojimo planą. Markšeideriniuose planuose nurodyta, kad pareiškėjas 40 843 m3 žvyro išteklių kiekį išgavo už nustatyto išteklių gavimo kontūro ribos. Pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad Telkinio dugne slūgsančių smėlio–žvyro išteklių žvalgymas ir aprobavimas buvo atliktas jau po Departamento įvykdyto pareiškėjo mokestinio patikrinimo.

43. Pareiškėjas UAB „Drąseikių karjeras“ pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

44. Pareiškėjas atsiliepime kartoja argumentus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad teismų praktikoje mokesčio sumažinamas yra įprasta praktika, kuri taikoma, atsižvelgiant į teisingumo principą, kuriuo garantuojamas ne formalus, o teisingas įstatymo nuostatų taikymas. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas pareiškėjui apskaičiuotą mokestį už nedeklaruotus valstybinius gamtos išteklius, priėmė ne tik teisėtą, tačiau ir teisingą sprendimą. Atsižvelgiant į markšeideriniuose planuose pateiktus duomenis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nedeklaravo nuo 0,0001 % iki 0,28 % išgauto išteklių kiekio. Vertinant pareiškėjo neapskaityto ir nedeklaruoto išteklių kiekio santykį su deklaruotu išteklių kiekiu, akivaizdu, jog toks kiekis yra itin mažas. Nenustatyta pareiškėjo tyčia, pareiškėjas neapskaitė ir nedeklaravo nedidelio kiekio išgauto žvyro išteklių kiekio, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog paskirta sankcija pareiškėjui yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Pareiškėjas pabrėžia, kad nepaisant to, jog apeliaciniame skunde minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2850-624/2020 sankcijos dydis buvo vertinamas atsižvelgiant ir į ūkio subjekto finansinę padėtį, nutartyje taip pat konstatuota, jog byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių pati sankcija būtų per didelė vertinant padarytą teisės pažeidimą, ir dėl to neteisinga. Vertinant, ar paskirta ekonominė sankcija nėra neadekvati padarytam teisės pažeidimui, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, susijusias su padarytu pažeidimu, o ne tik į ūkio subjekto finansinę padėtį.

45. Pareiškėjas pažymi, kad vien Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuomonė, kuri prieštarauja kontroliuojančios institucijos, t. y. Geologijos tarnybos, aiškinimams, kuriais yra vadovavęsis net pats Departamentas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog išteklių išgavimas žemiau nustatytos ribos, negali būti laikomas išteklių prieaugiu, o privalo būti laikomas išteklių išgavimu be leidimo. Pakartotinio leidimo išdavimo faktas negali būti siejamas su leidimu išgauti išteklius žemiau buvusio nustatyto išteklių kontūro, kadangi po 2019 metais atliktos žvalgybos buvo aprobuoti 1971 ir 1979 m. žvalgybų duomenimis nustatyti (bet iki tol neaprobuoti) ištekliai, o ne išžvalgyti ištekliai, esantys žemiau kontūro. Pagal Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 punktą, karjero šlaituose ir dugne išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-2603-362/2016, Departamentas analogiškoje situacijoje yra pripažinęs, jog išteklių kiekis, išgautas žemės sklypo ribose, nors ir už formalios kasybos ribos, turi būti apskaitomas kaip leidžiamas papildomas išteklių prieaugis, kuris nelaikytinas išgautu be leidimo.

46. Pareiškėjo vertinimu, situacija, kada pati valstybė, veikdama per atsakingas institucijas, neįstengia vienodai aiškinti ir taikyti teisės aktų reikalavimų, o esant bet kokiam galimam teisės aktų interpretavimui valstybės naudai, priima formalų sprendimą pritaikyti ūkio subjektui didelio dydžio ekonominę sankciją, visiškai nekoreliuoja su gero administravimo principu. Atitinkamą principą pažeidus, tokios institucijų klaidos turi būti aiškinamos pareiškėjo naudai, t. y. laikant, jog pareiškėjas, išteklius žemiau kontūro ribos išgaudamas be leidimo, neatliko teisės aktų pažeidimo, už kurį paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu. Pareiškėjui už išteklių kontūro į gylį išgautą išteklių kiekį deklaravus mokesčio deklaracijomis ir už šį kiekį mokestį į valstybės biudžetą sumokėjus, papildomai Departamentui paskaičiavus mokestį didesniu tarifu, padauginus iš 10, pareiškėjas yra įpareigojamas į valstybės biudžetą sumokėti iš viso ne 10, o 11 kartų didesnį mokestį.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

48. Geologijos tarnyba nurodo, kad pareiškėjas sužino apie faktinį jam skirtų naudoti smėlio ir žvyro išteklių klodo pado slūgsojimo gylio neatitikimą detalios geologinės žvalgybos duomenims, tik gavęs ir įvertinęs markšeiderinio matavimo duomenis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kasybos proceso metu įvertinęs tą aplinkybę, kad Telkinio naudingojo klodo apatinėje dalyje slūgsančios smėlio ir žvyro nuogulos gali būti išgaunamos ir panaudojamos gamyboje, inicijavo papildomos geologinės žvalgybos darbus, kurių tikslas buvo patikslinti pareiškėjui skirto naudoti Telkinio naudingojo sluoksnio pado slūgsojimo parametrus. Neturėdamas papildomos žvalgybos duomenų, pareiškėjas neturėjo jokios galimybės kreiptis į Geologijos tarnybą dėl pakartotinio leidimo išdavimo, o gavus šiuos duomenis buvo kreipiamasi tik dėl pakartotinio leidimo išdavimo išgauti naujai prižvalgytus, o ne anksčiau išgautus išteklius. Kasyba žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto naudingojo klodo pado buvo vykdoma pareiškėjui skirtame kasybos sklype, visas karjero pade išgautų išteklių kiekis buvo apskaitytas, deklaruotas Geologijos tarnybai teikiamose kasybos ataskaitose ir Geologijos tarnybos tvarkomoje išteklių gavybos apskaitoje apskaitytas kaip Telkinio išgaunamųjų išteklių prieaugis. Geologijos tarnyba akcentuoja, kad pareiškėjo iškastas žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto kontūro naudingojo sluoksnio išteklių kiekis nesiekia 1 % skirtų naudoti Telkinio išteklių. Išgaudamas ir deklaruodamas papildomą naudingosios iškasenos kiekį jam skirto kasybos sklypo ribose bei atlikdamas papildomos geologinės žvalgybos darbus, pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, savo veiksmais nepadarydamas žalos nei aplinkai, nei valstybei.

49. Pareiškėjas UAB „Drąseikių karjeras“ pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pakeistas Sprendimas, ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimo dalį, kuria patvirtintas pareiškėjui apskaičiuotas 6 158,67 Eur mokestis už nedeklaruotą žvyro kiekį. Taip pat prašoma panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir priteisti iš atsakovo 23 Eur žyminio mokesčio. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

49.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sprendžiant dėl faktiškai išgauto išteklių kiekio turi būti vadovaujamasi markšeideriniais planais. Markšeideriniai planai nėra ir negali būti laikomi pagrindu mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimui, deklaravimui ir mokėjimui, kadangi mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos turi būti pildomos anksčiau nei teisės aktų pagrindu privaloma atlikti markšeiderinius matavimus ir markšeiderinio plano, parengto dar prieš pradedant skirtų naudoti iškasenų gavybos planavimo darbus, tikslinimus. Sprendime padarius priešingą išvadą, skundžiama Sprendimo dalis naikintina kaip nepagrįsta.

49.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Patikrinimo akte pateikti detalūs skaičiavimai, kurie paneigia pareiškėjo argumentą, jog laikotarpių neatitikimai galėjo lemti išgauto ir deklaruoto žvyro kiekio neatitikimus. Pareiškėjo pateikti skaičiavimai įrodo, jog laikotarpių nesutapimai galėjo turėti lemiamos reikšmės vertinant ginčo laikotarpiu faktiškai išgautų išteklių kiekį. Išgautas kiekis pagal pareiškėjo apskaitos duomenis ir pagal mokesčio už naudingąsias iškasenas deklaracijas KIT708 apskaičiuotas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. (I ketv. pradžia) iki 2019 m. kovo 31 d. (2019 I ketv. pabaiga), t. y. viso už 1 186 kalendorinių dienų. Tuo tarpu išgautas išteklių kiekis pagal markšeiderinius planus apskaičiuotas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2019 m. balandžio 4 d., t. y. viso už 1 220 kalendorines dienas. Tikrintų mokesčio už naudingąsias iškasenas KIT708 deklaracijų ir markšeiderinių planų (kurie buvo lyginami) laikotarpių neatitinkamai (t. y. net 34 kalendorinių dienų skirtumas), priešingai nei nurodoma Sprendime, turėjo esminės lemiamos reikšmės vertinant faktiškai išgautų ir pareiškėjo deklaruotų ištekių kiekius, kadangi 1 331,95 m3 išteklių skirtumas, dėl kurio nedeklaravimo Departamento Sprendimu pareiškėjui buvo paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu, iš esmės galėjo susidaryti tik per 2 dienas (vertinant, jog pagal markšeiderinius planus vidutinis vienos dienos išgaunamų išteklių kiekis sudaro 733,826 m3).

49.3. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl neatitikimus pateisinančios priežasties – paklaidos. Markšeiderinio plano rengėjas skaičiavimo metodą parenka taip, kad būtų atsižvelgta į leistiną paklaidą, kuri yra nustatyta Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 23.1 ir 23.2 punktuose (ne didesnė nei 10 %), t. y. nei šiose, nei kitose Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių punktuose nėra reglamentuota, jog paklaida privalo būti įforminta markšeiderinio plano rengėjo. Remiantis markšeideriniuose planuose nurodytais skaičiais, bendras išgautas išteklių kiekis – 895 268 m3. Atsižvelgiant į tai, jog pagal Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 23 punktą minimali leistina paklaida gali sudaryti net 10 proc., darytina išvada, jog faktiškai išgautas kiekis galėtų siekti ir 805 741,2 m3, nepaisant to, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu deklaravo 893 936,05 m3 išgauto žvyro kiekį, kuris visiškai atitinka kiekį, nustatytą pagal pareiškėjo buhalterinės apskaitos dokumentus. Pareiškėjo apskaitos duomenys neabejotinai įrodo, jog markšeideriniuose planuose yra pateiktas tik apytikris išgautų išteklių kiekis, kuris turi būti vertinamas, atsižvelgiant į leidžiamą maksimalią paklaidą.

49.4. Patenkinus 99,37 % pareiškėjo skundo reikalavimų, pareiškėjui turėjo būti priteistas sumokėtas žyminis mokestis.

50. Atsakovas Departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

51. Departamentas nurodo, kad teismas tinkamai vertino Markšeiderinių darbų atlikimo taisykles ir padarė pagrįstą išvadą, kad vadovaujantis markšeideriniais planais galima nustatyti faktiškai išgautą išteklių kiekį, kadangi rengiant ir atnaujinant markšeiderinį planą apskaičiuojamas kietųjų naudingųjų iškasenų telkinyje išgautas ir liekantis kiekis, todėl markšeiderinis planas yra įteisintas būdas faktiniam išgautų išteklių apskaičiavimui.

52. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau teismas pareiškėjo prašymo netenkino. Departamentas nurodo, kad savo poziciją dėl bylinėjimosi išlaidų yra pateikęs 2020 m. rugsėjo 10 d. nuomonėje dėl papildomo sprendimo priėmimo.

53. Trečiasis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 54. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. AS-94 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo ir mokėtino mokesčio sumos sumažinimo.

55. Patikrinimo akte buvo nustatyti du pažeidimai: 1) pareiškėjas nedeklaravo šio išgauto žvyro išteklių kiekio: už laikotarpį nuo 2016 m. I ketv. iki 2017 m. III ketv. – 734,62 m3; už laikotarpį nuo 2017 m. IV ketv. iki 2018 m. III ketv. – 597,22 m3; už laikotarpį nuo 2018 m. IV ketv. iki 2019 m. I ketv. – 0,11 m3, t. y. už minėtus laikotarpius pareiškėjas deklaracijose pateikė klaidingus duomenis, tokiu būdu pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 16 punkto nuostatas. Už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 6 158,67 Eur; 2) pareiškėjas Telkinyje žvyro išteklių dalyje už kasybos sklypo ribų (už išteklių kontūro) laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. išgavo 15 369 m3 žvyro išteklių; nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. išgavo 4 837 m3 žvyro išteklių; nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. spalio 4 d. išgavo 20 637 m3 žvyro išteklių. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, Leidimų išdavimo taisyklių 20.2 ir 35.5 punktus ir 51 punktą. Už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 189 436,75 Eur.

56. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Drąseikių karjeras“ skundą patenkino iš dalies. Pakeitė Sprendimo dalį, kuria patvirtintas pareiškėjui apskaičiuotas 6 158,67 Eur mokestis už nedeklaruotą žvyro kiekį, sumažinant apskaičiuotą mokestį iki 1 231,74 Eur. Panaikino Sprendimo dalį, kuria patvirtintas UAB „Drąseikių karjeras“ apskaičiuotas 189 436,75 Eur mokestis už be leidimo išgautą 40 843 m3 žvyro kiekį. Likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

57. Apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Departamentas teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino mokestį už nedeklaruotus valstybinius gamtos išteklius, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad Departamento apskaičiuota suma už nedeklaruotą išgautą žvyro kiekį yra neproporcingai didelė. Departamento vertinimu, teismas be pagrindo panaikino mokestį už be leidimo išgautus valstybinius gamtos išteklius. Patikrinimo akte nurodytais laikotarpiais pareiškėjas 40 843 m3 žvyro išteklius išgavo neturėdamas leidimo, nors toks leidimas buvo reikalingas.

58. Pareiškėjas apeliaciniame skunde mano, kad mokestis už nedeklaruotą žvyro kiekį jam apskaičiuotas nepagrįstai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog sprendžiant dėl faktiškai išgauto išteklių kiekio turi būti vadovaujamasi markšeideriniais planais. Pareiškėjo pateikti skaičiavimai įrodo, jog laikotarpių nesutapimai galėjo turėti lemiamos reikšmės vertinant ginčo laikotarpiu faktiškai išgautų išteklių kiekį. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl neatitikimus pateisinančios priežasties – paklaidos. Be to, pareiškėjas mano, kad jam turėjo būti priteistas sumokėtas žyminis mokestis.

Dėl pirmojo pažeidimo

59. Pirmasis nustatytas pažeidimas – pareiškėjas nedeklaravo dalies išgauto žvyro išteklių kiekio. Už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 6 158,67 Eur. Pirmosios instancijos teismas 6 158,67 Eur mokestis už nedeklaruotą žvyro kiekį sumažino iki 1 231,74 Eur. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su nustatytu pažeidimu, atsakovas mano, jog nebuvo pagrindo mažinti mokesčio sumos.

60. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje (2009 m. liepos 23 d. įstatymo Nr. XI-400 redakcija) numatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Taisyklių 16 punkte numatyta, kad deklaracijoje privaloma pateikti duomenis apie išgautas naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą. Esant reikalui, pildomi papildomi lapai ir pridedami prie deklaracijos. Žemiau pateikiamas deklaracijos ir jos papildomo lapo laukelių užpildymo išaiškinimas.

61. Išvadą, kad 2016–2018 m. pareiškėjas neapskaitė ir nedeklaravo 1 331,95 m³ išgauto žvyro išteklių kiekio, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas padarė sulyginę pareiškėjo markšeiderinių planų ir Deklaracijų duomenis už laikotarpius nuo 2016 m. iki 2019 m. I ketvirčio, pagal kuriuos, atsakovo vertinimu, matyti, kad už laikotarpį nuo 2016 m. I ketv. iki 2017 m. III ketv. pareiškėjas nedeklaravo 734,62 m3 išgauto žvyro išteklių; už laikotarpį nuo 2017 m. IV ketv. iki 2018 m. III ketv. – 597,22 m3; už laikotarpį nuo 2018 m. IV ketv. iki 2019 m. I ketv. – 0,11 m3.

62. Teisėjų kolegija, įvertinusi aktualų teisinį reguliavimą ir byloje surinktus įrodymus, su tokia išvada nesutinka. Pažymėtina, kad lyginti mokestiniai laikotarpiai Deklaracijose nesutampa su gavybos pagal markšeiderinius planus laikotarpiais. Nors atsakovas nurodo (matyti iš Patikrinimo akto 1 lentelės ir paaiškinimų), kad sujungė mokestinius laikotarpius Deklaracijose, kad jie atitiktų gavybos pagal markšeiderinius planus laikotarpius, ir nevertino žiemos laikotarpio, kada gavyba nevykdoma, vis tiek egzistuoja tam tikri kelių dienų nesutapimai (pvz., paskutinis ginčo laikotarpio markšeiderinis planas apima laikotarpį nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2019 m. balandžio 4 d., tuo tarpu deklaracija teikta už 2019 m. I ketv., t. y. už laikotarpį iki kovo 31 d.). Tai šioje byloje nustatytų konkrečių faktinių aplinkybių kontekste yra aktualu, nes nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nedeklaravo 1 331,95 m³ išgauto žvyro išteklių kiekio, kas vertinant pareiškėjo deklaruotą 893 936,06 m³ išgauto žvyro išteklių kiekį, sudaro 0,15 proc. Toks kiekis (1 331,95 m³), vertinant pateiktus duomenis, gali būti iškasamas vidutiniškai per dvi dienas. Įvertinusi šias aplinkybes ir lygintų laikotarpių neatitikimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad mokesčių administratoriaus paskaičiavimai nagrinėjamu atveju kelia pagrįstų abejonių, taigi mokesčių administratorius neįvykdė savo pareigos pagrįsti pareiškėjui apskaičiuotą mokesčio sumą. Ši išvada daroma, be kita ko, įvertinus tai, kad visi neaiškumai vertinami mokesčių mokėtojų naudai (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 str. 5 d.), ir tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl mokesčio apskaičiavimo padidintu tarifu, t. y. sankcijos taikymo mokesčių mokėtojui.

63. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Departamento 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. AS-94 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis, kuria už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį pareiškėjui paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 6 158,67 Eur, naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Dėl antrojo pažeidimo

64. Antras pažeidimas – pareiškėjas be leidimo (už kasybos sklypo ribų) išgavo nustatytą gamtos išteklių kiekį. Už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 189 436,75 Eur. Pirmosios instancijos teismas panaikino Sprendimo dalį, kuria patvirtintas pareiškėjui apskaičiuotas 189 436,75 Eur mokestis už be leidimo išgautą 40 843 m3 žvyro kiekį. Atsakovas apeliaciniame skunde mano, kad teismas mokestį už be leidimo išgautus valstybinius gamtos išteklius panaikino be pagrindo.

65. Aplinkybę, kad pareiškėjas neteisėtai, t. y. be leidimo, iškasė 40 843 m3 žvyro išteklių, atsakovas įrodinėjo markšeideriniu planu, kuriame pareiškėjas nurodė, kad 40 843 m3 žvyro laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. spalio 11 d. išgavo už išteklių kontūro. Atsakovas pažeidimą siejo su Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, Leidimų išdavimo taisyklių 20.2 ir 35.5 punktų ir 51 punkto pažeidimu.

66. Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio (2004 m. lapkričio 2 d. įstatymo Nr. IX-2516 redakcija) 4 dalyje numatyta, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes. Pagal Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XII-1782) naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą (toliau – naudojimo planas). Žemės gelmių ištekliai ir ertmės pagal naudojimo planą pradedami naudoti tik įgijus teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, reikalingą žemės gelmių ištekliams ar ertmėms naudoti.

67. Leidimų išdavimo taisyklių 20.2 punkte (2016 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1242 redakcija) numatyta, kad pakartotinis leidimas išduodamas, jeigu patikslinama bent viena iš sutarties sąlygų, nurodytų Taisyklių 35.1, 35.4−35.6, 35.13 ir 35.15 papunkčiuose. Pagal Leidimų išdavimo taisyklių 35.5 punktą sutartyje nurodomos išteklių naudojimo ribos (skirtas, skiriamas kasybos sklypas, išteklių naudojimo gylis, eksploatacinis vandeningasis horizontas ir kita). Leidimų išdavimo taisyklių 51 punkte numatyta, kad leidimas suteikia jo turėtojui teisę naudoti sutarties (-čių) nustatytomis sąlygomis nurodytų objektų išteklius ir žemės gelmių ertmes (ir atlikti žvalgybą, paiešką).

68. Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių (2016 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 1-262 redakcija) 24 punkte numatyta, kad atskirai skaičiuojami naudingojo sluoksnio išteklių plotai ir kiekiai, išgauti apskaitomuoju laikotarpiu kasybos sklype, karjero šlaituose už kasybos sklypo bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, lokaliuose karjero pado pažemėjimuose, nenustatytuose telkinio detalios žvalgybos metu. Karjero šlaituose ir dugne išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis.

69. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas turėjo Leidimą ir turėjo sudaręs Sutartį, kuria pareiškėjas įsipareigojo naudoti Telkinio žvyro išteklių dalį kasybos sklype, kurio plotas 56,3 ha, pagal šioje Sutartyje nurodytas sąlygas. Markšeideriniame plane buvo nurodyta, jog pareiškėjas 40 843 m3 išteklių išgavo už nustatyto išteklių išgavimo kontūro ribos. Markšeiderinių planų rengėjas UAB „GIK projektai“ pateikė 2019 m. spalio 8 d. aiškinamąjį raštą, kuriame pažymėjo, jog žvyro ištekliai, planuose nurodyti kaip išgauti už kasybos sklypo ribos, buvo išteklių prieaugis, išgautas į gylį nuo kasybos sklypo ribos.

70. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Departamento Sprendimo turinį ir pateiktus teismui procesinius dokumentus, konstatuoja, kad atsakovas niekaip nepagrindė, kaip nagrinėjamu atveju reikėtų vertinti ginčui aktualios redakcijos Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 punkto nuostatą dėl telkinio išteklių prieaugio. Kaip minėta, pareiškėjas papildomai išgautą žvyro išteklių kiekį nurodė markšeideriniame plane ir deklaravo. Teisėjų kolegija pastebi, kad teisėkūros subjektas minėtame norminiame akte (Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 p.) įtvirtindamas, jog papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis, iš esmės numatė, jog šioje nuostatoje minimų išteklių išgavimas nėra laikytinas viršijančiu išduotame leidime naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (Sutartyje) nurodytus išteklius. Todėl, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pareiškėjui nekilo pareiga kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas nagrinėjamu atveju nepateikė jokių argumentų, kurie leistų paneigti pareiškėjo ir kompetentingos institucijos (Geologijos tarnybos) teiginius, jog ginčo ištekliai patenka į Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 punkto taikymo sritį; tokių aplinkybių iš bylos medžiagos nenustatė ir teisėjų kolegija.

71. Pažymėtina, kad Geologijos tarnyba (institucija, kuri išduoda leidimus) 2019 m. spalio 3 d. rašte Nr. (7)-1.7-6059 „Dėl markšeiderinio plano duomenų naudojimo“ nurodė, jog galimas papildomas išteklių prieaugis, susidarantis kasybos darbams suformuoti žemės sklypo plote dėl telkinio naudingojo sluoksnio slūgsojimo geologinių sąlygų netolygumo, naudojimo planu arba projektu nenustatomas. Geologijos tarnyba nuosekliai laikosi nuomonės, kad už kasybos sklypo kontūro tačiau kasybos darbams suformuoto žemės sklypo plote išgauti ir įmonės gavybos duomenų apskaitoje deklaruoti papildomi ištekliai neturi būti apskaitomi kaip be leidimo išgauti ištekliai. Pateiktame atsiliepime Geologijos tarnyba paaiškino, kad išgaudamas ir deklaruodamas žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto naudingojo klodo pado slūgstančias tos pačios genezės smėlingas nuogulas pareiškėjas žalos valstybei nepadarė, nes užbaigus telkinio eksploataciją karjero pade 10–12 m gylyje po vandeniu liekanti Telkinio smėlingos–žvyringos storymės dalis niekuomet nebūtų iš naujo tiriama bei išgaunama, taip negrąžinamai prarandant galimus panaudoti žemės gelmių išteklius.

72. Aplinkybė, kad Geologijos tarnyba 2019 m. lapkričio 20 d. išdavė pareiškėjui papildomą leidimą KN-19-49p, skirtingai nei teigia atsakovas, savaime nepatvirtina, jog ginčo ištekliai nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu nepateko į pareiškėjo turimo Leidimo apimtį.

73. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui patvirtintas apskaičiuotas 189 436,75 Eur mokestis už be leidimo išgautą gamtos išteklių – 40 843 m3 žvyro kiekį, yra nepagrįsta ir naikintina (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

74. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, yra pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, panaikinant ir Departamento 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. AS-94 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį pareiškėjui paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 6 158,67 Eur.

75. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti už skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui, sumokėtą žyminį mokestį ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

76. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendime nurodė, kad pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmetamas, nes nepateikti konkretūs paskaičiavimai ir įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Su šiuo vertinimu teisėjų kolegija sutinka, tačiau akcentuoja, kad informacija apie sumokėtą žyminį mokestį teismui buvo pateikta, taigi pareiškėjo sumokėtas žyminis mokestis (23 Eur) turėjo būti priteistas iš atsakovo.

77. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 694 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro apeliacinio skundo parengimas (500 Eur be PVM), atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimas (800 Eur be PVM) bei jo papildymas (100 Eur be PVM).

78. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Šiuo atveju atsiliepimo papildymas laikytinas atsiliepimo rengimo dalimi ir vertintinas kaip viena teisinė paslauga.

79. Įvertinusi pareiškėjo prašomas priteisti sumas už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą, teisėjų kolegija pažymi, kad prašomų priteisti sumų dydžiai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 8 punkte numatytų maksimalių užmokesčio dydžių, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkte nustatytais kriterijais ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, visa prašoma suma (1 694 Eur) priteistina pareiškėjui iš atsakovo. Pareiškėjui taip pat priteistinas 11 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą.

80. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjui iš atsakovo iš viso priteistina 1 705 Eur (1 694 Eur + 11 Eur) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės, ir 23 Eur išlaidų (žyminio mokesčio), patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Drąseikių karjeras“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. AS-94 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį pareiškėjui paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 6 158,67 Eur.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Drąseikių karjeras“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 1 728 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan