Legislator Case Law & Legislation
2019-08-14 Nr. BB-4679-1-04-4-00073-2018-0 AI generated

2019-08-14 Nr. BB-4679-1-04-4-00073-2018-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2019-08-14 Nr. BB-4679-1-04-4-00073-2018-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Daugėlos ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Bekiš kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 11 d. nutarties nuteistojo M. S. (M. S.) baudžiamojoje byloje ir baudžiamąja byla,

Legislator headnote

AI generated

2019-08-14 Nr. BB-4679-1-04-4-00073-2018-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras S. Bekiš prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinio skundo Nr. 2P-705/2019

Teisminio proceso Nr. 1-04-4-00073-2018-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Daugėlos ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Bekiš kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 11 d. nutarties nuteistojo M. S. (M. S.) baudžiamojoje byloje ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras S. Bekiš prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokurorės apeliacinį skundą ir turto konfiskavimo dalyje palikdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus, kurie lėmė nepagrįstą BK 72 straipsnio netaikymą. Skunde detaliai išdėstytos byloje nustatytos aplinkybės, nurodoma kasacinio teismo praktika dėl turto konfiskavimo ir pateikiama apeliacinės instancijos teismo sprendimo kritika, teigiant, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistajam M. S. netaikyti turto konfiskavimo, neatsižvelgė į visas tokiam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, nepašalino prieštaravimų, nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma prokurorės apeliaciniame skunde, byloje esančius įrodymus, susijusius su paslėptų ir kontrabanda gabentų pinigų konfiskavimu, vertino selektyviai, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis M. S. sąmoningai siekė nuslėpti per valstybės sieną gabenamų pinigų faktą, nedeklaruotą 20 000 Eur dydžio pinigų sumą gabeno paslėpęs automobilio bagažinėje ir kad nuteistajam paskirta galutinė bausmė – 196 MGL dydžio bauda nėra pakankamai efektyvi ir baudžianti, todėl be papildomos poveikio priemonės – nedeklaruotų pinigų konfiskavimo nepasieks bausmės tikslų.

Taigi, kasaciniame skunde netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas (BK 72 straipsnio nuostatų netaikymas) ir esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimai iš esmės grindžiami apeliacinės instancijos teismo sprendimo kritika dėl netinkamų ir neteisingų išvadų dėl turto – kontrabanda per valstybės sieną gabentų pinigų – konfiskavimo nuteistajam M. S. šioje byloje netaikymo, vertinant nustatytas aplinkybes (pvz., dėl pinigų gabenimo būdo, jų kilmės) ir surinktus įrodymus, formuluojant savas išvadas, o tai nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kaip matyti iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, joje visos BK 72 straipsnio taikymo klausimui teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės išanalizuotos, visi įrodymai įvertinti ir išdėstytos motyvuotos išvados. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs iš esmės analogiškus argumentus dėl turto konfiskavimo šioje byloje netaikymo, kurie buvo nurodyti prokurorės apeliaciniame skunde, dėl jų pasisakė. Šis teismas įvertino turto konfiskavimo taikymo šioje byloje proporcingumą, atsižvelgė į M. S. per valstybės sieną gabentų pinigų sumą (20 000 Eur), į tai, kad byloje nenustatyta, jog nuteistojo gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės ar kad buvo gabenami turinti tikslą juos panaudoti neteisėtai, taip pat į nuteistojo asmenybę, jam paskirtos bausmės rūšį ir dydį (15 000 Eur dydžio bauda, kuri pritaikius BK 641 straipsnį sumažinta vienu trečdaliu), ir konstatavo, kad M. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra pakankamai efektyvi ir baudžianti, todėl papildomai taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – nedeklaruotų pinigų konfiskavimą būtų neproporcinga nuteistojo padarytam nusikaltimui ir sukeltų jam pernelyg didelę finansinę naštą. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, jokių reikšmingų šias išvadas paneigiančių ir netinkamą BK 72 straipsnio taikymą pagrindžiančių argumentų kasaciniame skunde nepateikta. Pažymėtina, kad kasacinio skundo teiginiai, kuriais iš esmės prašoma kasacinės instancijos teismo iš naujo įvertinti įrodymus ir daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nesudaro kasacinio bylos nagrinėjimo dalyko.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Bekiš kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Arvydas Daugėla

Daiva Pranytė-Zalieckienė