e6b135e2-0ebd-4db4-ba68-c039ca9cf37f · Klaipėdos apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-97-890/2021

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01618-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 1.5.1.; 1.5.3.; 9.37.; 21.9.10.

(S)

Registro objektas ROIK: 20125710929

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2021 m. kovo 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,

sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,

dalyvaujant Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei R. S.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam A. B. (nuotoliniu būdu),

jo atstovui advokatui R. K. (nuotoliniu būdu),

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB (duomenys neskelbtini), elektroninis paÅ¡tas – (duomenys neskelbtini), vedusiam, turinčiam aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 3 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

A. B. administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas dėl to, kad jis 2020 m. lapkričio 18 d., bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) ekspeditoriumi, pateikė paskirties įstaigai tranzito deklaracijÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Tranzito deklaracija buvo prijungta MCC sistemoje ir įvertinus rizikÄ pervesta į raudonÄ kanalÄ ir užpildytas prekių tikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus krovinį, nustatyta, kad nuo transporto priemonės nuimta plomba be muitinės leidimo, krovinys iÅ¡krautas be muitinės leidimo. Pagal Krovinių ir prekių informacinės sistemos (toliau – KIPIS) duomenis autotransporto priemonė į muitinės prižiÅ«rimÄ teritorijÄ AB (duomenys neskelbtini) įvažiavo 2020 m. lapkričio 17 d., 09.06 val., tačiau tranzito deklaracija ir krovinį lydintys dokumentai pateikti nebuvo. Tokiu bÅ«du A. B. pažeidė prekių pateikimo, iÅ¡krovimo ir tikrinimo tvarkÄ , nustatytÄ 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-01-22 nutarimo Nr. 78 32 straipsnio nuostatas bei padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 210 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo nepripažino ir nurodė, kad KIPIS sistemoje muitinės leidimas buvo gautas. PaaiÅ¡kino, kad teikiant dokumentus sistemoje „Kipis“ matėsi, kad muitinė leidžia iÅ¡krauti krovinį, t.y. buvo gautas muitinės leidimas. Kadangi leidimas buvo gautas, todėl krovinys buvo iÅ¡krautas. Jis dirba 8 metus Å¡ioje srityje, prieÅ¡ tai nei vieno nusižengimo neturėjo. Protokole nurodytas krovinys buvo iÅ¡krautas gavus muitinės leidimÄ , todėl jis nepadarė administracinio nusižengimo, jo atžvilgiu administracinė teisena turėtų bÅ«ti nutraukta.

Teismo posėdžio metu A. B. atstovas advokatas R. K. nurodė, kad A. B. administracinio nusižengimo nepadarė, jo atžvilgiu administracinė teisena turėtų bÅ«ti nutraukta. Nurodė, kad byloje pateikti iÅ¡samÅ«s raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose iÅ¡dėstyta pozicija. PaaiÅ¡kino, kad siuntai atvykus į (duomenys neskelbtini) terminalÄ , buvo imtasi visų veiksmų tinkamu laiku, teisėtam siuntos iÅ¡krovimui bei laikino saugojimo procedÅ«ros įforminimui. KIPIS sistemoje buvo pateiktas atvykimo važtaraÅ¡tis, praÅ¡ymas krovai, pateikti tranzito deklaracijos duomenys, taip pat pateikta bendroji deklaracija laikinajam saugojimui A. B. vadovavosi KIPIS sistemoje duotu leidimu iÅ¡krauti prekes, kuris buvo duotas. Prekės buvo pateiktos muitinei fiziÅ¡kai, prekės iÅ¡krautos muitinės prižiÅ«rimoje zonoje. Vairuotojui buvo grÄ Å¾inti dokumentai su KIPIS praÅ¡ymu krovai bei su aiÅ¡kiomis instrukcijomis tranzito procedÅ«ros užbaigimui, t.y. vairuotojas, kaip tranzito procedÅ«ros vykdytojas savo žinioje turėjo tranzito dokumentus, kuriuos jis privalėjo pateikti muitinės postui tranzito procedÅ«ros užbaigimui. A. B. jokių tranzito procedÅ«ros vykdytojo įgaliojimų neturėjo.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė R. S. paaiÅ¡kino, kad A. B. administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas pagrįstai. A. B. 2020 m. lapkričio 18 d. atlikdamas UAB (duomenys neskelbtini) ekspeditoriaus pareigas pateikė paskirties įstaigai tranzito deklaracijÄ , kuri buvo prijungta Naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos (toliau – NTKS arba NCTS) ir įvertinus rizikÄ pervesta į raudonÄ kanalÄ , užpildytas prekių tikrinimo aktas. Atlikus muitinį tikrinimÄ , nustatyta, kad nuo transporto priemonės be muitinės leidimo nuėmus plombÄ , krovinys buvo iÅ¡krautas.

Pagal KIPIS sistemos duomenis, autotransporto priemonė į muitinės prižiÅ«rimÄ teritorijÄ AB (duomenys neskelbtini) įvažiavo 2020 m. lapkričio 17 d., 09.06 val., tačiau tranzito deklaracija bei krovinį lydintys dokumentai muitinės įstaigai nebuvo pateikti. KIPIS yra uosto informacinė sistema, muitinės leidimai suteikiami automatiÅ¡kai, nes Å«kio subjektai iÅ¡ anksto pateikia praneÅ¡imus, kad uosto bendrovė galėtų planuotis ir fiziÅ¡kai pasiruoÅ¡tų krovinių iÅ¡krovimui. Bet prieÅ¡ muitinę iÅ¡lieka prievolė pateikti prekes ir jas lydinčius dokumentus, minėtoje sistemoje esanti žyma nesuteikia teisės iÅ¡krauti krovinio, kol neužregistruotas tranzitas ir nepriimtas spendimas dėl tikrinimo. 2013 spalio 9 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas SÄ jungos muitinės kodeksas (toliau - SMK) 233 str. 3 d. be procedÅ«ros vykdytojo, su tranzito procedÅ«ra susijusias pareigas prisiima ir kiti asmenys. Vežėjas, bet kuris kitas asmuo, kuris gauna prekes žinodamas, kad joms buvo įforminta tranzito procedÅ«ra, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimÄ paskirties muitinės įstaigai per nustatytÄ terminÄ ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.

Tuomet prekės kartu su TLD ir kita reikiama informacija pateikiamos paskirties muitinės įstaigai. Visi veiksmai, tranzito atveju, atliekami sistemoje NTKS, o tik po to KIPIS. Sprendimas dėl prekių tikrinimo arba netikrinamo priimamas NTKS sistemoje, bet ne sistemoje KIPIS. KIPIS sistema nėra muitinės programa. Pagrindinę tranzito kontrolę muitinė vykdo NTKS priemonėmis. Atlikto prekių tikrinimo kontrolės rezultatai, įskaitant duomenis apie atliktus perkrovimus ar kitus įvykius, jeigu tokie buvo prekių į paskirties įstaigÄ gabenimo metu, turi bÅ«ti suvedami į NTKS nedelsiant.

Jeigu priimamas sprendimas tikrinti dokumentus ar prekes, atsakingas asmuo privalo vykdyti teisėtus muitinės pareigÅ«nų reikalavimus ir pateikia dokumentus arba prekes muitiniam tikrinimui. Jeigu priimamas sprendimas neatlikti tikrinimo (žalias tikrinimo kanalas), muitinės pareigÅ«nai duoda leidimÄ iÅ¡krauti prekes ir užbaigia tranzito procedÅ«rÄ nustatyta tvarka. Naudojantis KIPIS priemonėmis, krovinio ekspeditorius pateikia informacijÄ Ä¯ KIPIS apie numatomus atgabenti ar iÅ¡gabenti krovinius. Jeigu į uostÄ iÅ¡krovai gabenamos trečiųjų Å¡alių prekės, duomenis į KIPIS pateikiantis asmuo privalo suvesti duomenis apie tranzito lydintįjį dokumentÄ ir KIPIS kortelėje „Deklaracijos užbaigimui“ yra tokia funkcija - „Užbaigti tranzitÄ â€œ.

Muitinė atlikusi visus reikiamus formalumus su tranzito lydinčiuoju dokumentu ir užbaigus tranzito procedÅ«rÄ , KIPIS sistemoje atlieka tam tikrÄ veiksmÄ , t. y. KIPIS sistemoje pažymi, jog tranzito procedÅ«ra užbaigta. Atlikus šį veiksmÄ KIPIS sistemoje, yra įmanoma įforminti BDK laikinajam saugojimui. Ekspeditorius A. B. taip pat taip pat galėjo matyti Å¡iÄ informacijÄ ir kontroliuoti, ar tranzito procedÅ«ra yra užbaigta, ar neužbaigta. IÅ¡ byloje gautų duomenų matyti, kad tokiÄ informacijÄ A.

B. gavo tik 2020 m. lapkričio 18 d., 17.17 val. Kol neužbaigta tranzito procedÅ«ra NTKS ir nėra žinomas galutinis muitinės sprendimas dėl prekių tikrinimo/netikrinimo, taip pat kol nėra žinoma, ar muitinė užbaigė tranzito procedÅ«rÄ , atsakingas asmuo turi prievolę domėtis muitinio įforminimo eiga ir esant poreikiui, privalo padėti muitinei atlikti muitinį tikrinimÄ ir tinkamai atstovauti. Ekspeditorius apie tai, jog prekės iÅ¡krautos ir transporto priemonė iÅ¡vykusi, sužinojo tik kitÄ dienÄ iÅ¡ pareigÅ«nų, pats tai pripažino.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duoti pirminiai 2020 m. lapkričio 18 d. paaiÅ¡kinimai parodo, kad A. B. davė nurodymus kitiems asmenims siekiant įforminti procedÅ«ras, tačiau kaip matyti iki galo jų nesukontroliavo. Ekspeditorius A. B., kuris turi daug patirties Å¡ioje srityje elgėsi nerÅ«pestingai ir aplaidžiais savo veiksmais leido susiklostyti tokiai situacijai, kad plomba buvo nuimta ir prekės iÅ¡krautos be muitinės leidimo. Atsižvelgiant į tai, praÅ¡o pripažinti A. B. padarius administracinį teisės nusižengimÄ už padarytÄ nusižengimÄ numatytÄ ANK 210 str. 3 d., bei atsižvelgiant į tai, kad asmuo už tokius nusižengimus nebaustas ir Å¡eimos sunkiÄ materialinę padėtį neprieÅ¡taravo, kad jam bÅ«tų paskirta mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

A. B. 2020 m. gruodžio 21 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad jis buvo įsitikinęs, kad pateikė visus nurodytus dokumentus, o muitinės leidimas iÅ¡krauti krovinį buvo duotas. 2020 m. lapkričio 17 d. į AB (duomenys neskelbtini) teritorijÄ , adresu (duomenys neskelbtini), atvyko autotransportas, Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atgabeno plieninių strypų krovinį. 2020 m. lapkričio 17 d., apie 8.00 val., ryto transporto priemonės vairuotojas pateikė A. B. Å¡iuos krovinio dokumentus: CMR važtaraÅ¡tį Nr. (duomenys neskelbtini), tranzito deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Gautų krovinio dokumentų pagrindu Klaipėdos uosto krovinių ir prekių informacinėje sistemoje „Kipis“ buvo suformuota ir pateikta:

1) autotransporto važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), minėto važtaraščio šaknelėje „Deklaracijos užbaigimui“ nurodytas T1 deklaracijos numeris – (duomenys neskelbtini). Taip pat muitinės prašoma užbaigti, pažymėtas požymis „Užbaigti procedūra“ – Taip, t.y. T1 deklaracija pateikta muitinei KIPIS sistemoje;

2) praÅ¡ymas krovai į saugojimo vietÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (pateikimo laikas 08.14 val., kuris patvirtintas 2020 m. lapkričio 17 d. 08.21 val.);

3) BDK T1 procedÅ«ros užbaigimui Nr. (duomenys neskelbtini). Prekės pateiktos muitinei automatiÅ¡kai 2020 m. lapkričio 17 d. 09.06 val. Atlikus Å¡iuos veiksmus, vairuotojui buvo grÄ Å¾inti krovinio dokumentai, su KIPIS sistemoje suformuotų dokumentų identifikavimo numeriais bei žodžiu duotos Å¡ios instrukcijos: nueiti į leidimų biurÄ , iÅ¡siraÅ¡yti leidimÄ važiuoti į AB (duomenys neskelbtini) teritorijÄ ir nueiti į muitinės postÄ ir papildomai papraÅ¡yti muitinės pareigÅ«no užbaigti tranzito formalumus.

Autotransportas kirto AB (duomenys neskelbtini) vartus 2020 m. lapkričio 17 d. 09.06 val. Kirtus vartus, KIPIS sistemoje automatiÅ¡kai buvo patvirtintas praÅ¡ymas krovai bei prekės pateiktos muitinei. AB (duomenys neskelbtini) matydami, kad KIPIS sistemoje pateiktas ir patvirtintas praÅ¡ymas krovai, t.y. muitinės leidimas nuimti plombÄ ir iÅ¡krauti krovinį į saugojimo vietÄ duotas, minėta autotransportÄ iÅ¡krovė ir nedelsiant KIPIS sistemoje 2020 m. lapkričio 17 d. 18.49 val. suformavo krovos darbų aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) be neatitikimų. 2020 m. lapkričio 18 d. ryte buvo gautas skambutis iÅ¡ Molo jÅ«sų uosto posto.

Jam buvo praneÅ¡ta, kad KIPIS sistemoje pareigÅ«nai mato 2020 m. lapkričio 17 d. pateiktus dokumentus, kurie neįforminti/neužbaigti. Jis tÄ pačiÄ dienÄ nuvyko į Molo jÅ«rų uosto postÄ ir pateikė krovinio dokumento kopijas. Jam buvo praneÅ¡ta, kad yra padarytas nusižengimas, nes prekės iÅ¡krautos be muitinės pareigÅ«nų leidimo. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. 1B-71 „Dėl Prekių iÅ¡krovimo, laikinojo saugojimo ir gabenimo naudojant valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos krovinių ir prekių informacinę sistemÄ (KIPIS) tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo 6 ir 7 punktai numato, kad jei per penkiolika minučių nuo praÅ¡ymo iÅ¡krauti prekes, atgabentas jÅ«rų, geležinkelių ar kelių transportu pateikimo, muitinė arba kita tikrinimÄ atliekanti valstybės institucija nepriima ir KIPIS neįregistruoja sprendimo, draudžiančio iÅ¡krauti prekes, laikoma, kad leidimas iÅ¡krauti prekes suteiktas (6 punktas).

Iki jÅ«rų, geležinkelio ar kelių transporto priemonės iÅ¡krovimo pradžios ar iÅ¡krovimo metu muitinė, remdamasi rizikos požymiais ar gauta papildoma informacija apie jÅ«rų, geležinkelių ar kelių transportu gabenamas prekes, gali pakeisti sprendimÄ dėl leidimo iÅ¡krauti prekes esant „PraÅ¡ymo krovai“ bÅ«senai „Patvirtintas“. Norėdamas atÅ¡aukti jau patvirtintÄ leidimÄ iÅ¡krauti prekes iÅ¡ laivo, geležinkelio vagono ar kelių transporto priemonės iki jų atvykimo ar prekėms jau esant uoste, muitinės pareigÅ«nas „PraÅ¡ymo krovai“ kortelėje paspaudžia „Sulaikyti“.

„PraÅ¡ymo krovai“ bÅ«sena tampa „Sulaikytas“ iki kito muitinės sprendimo. Sureguliavus susidariusiÄ padėtį ir muitinės pareigÅ«nui paspaudus „Patvirtinti“ prekes leidžiama iÅ¡krauti arba tęsti jų iÅ¡krovimÄ (7 punktas). Nurodyti teisės aktai suteikia galimybę naudojant KIPIS sistemÄ visus muitinės procedÅ«rų atlikimui bÅ«tinus dokumentus pateikti elektroniniu bÅ«du ir jie turi tokiÄ pačiÄ juridinę galiÄ , kaip ir popierinės formos dokumentai. Ginčo atveju tranzito deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiti krovinį lydintys dokumentai buvo pateikti per KIPIS sistemÄ , prekių pateikimas muitinei taip pat atliktas per KIPIS sistemÄ .

PraÅ¡ymas krovai į saugojimo vietÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas 2020 m. lapkričio 17 d. 08.14 val., patvirtintas 2020 m. lapkričio 17 d. 08.21 val., autotransportas kirto AB (duomenys neskelbtini) vartus 2020 m. lapkričio 17 d. 09.06 val., kas laikytina prekių pateikimu muitinei – per 15 minučių nuo Å¡io laiko nebuvo įregistruotas sprendimas, draudžiantis iÅ¡krauti prekes, taigi muitinės leidimas gautas, krova užbaigta 2020 m. lapkričio 17 d. 18.49 val. PraÅ¡o teismo nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ jo atžvilgiu.

Taip pat nurodo, kad A. B. UAB (duomenys neskelbtini) ekspeditoriumi pradėjo dirbti tik prieÅ¡ du mėnesius, jo mėnesinė alga yra 1000 Eur, iÅ¡ kurių kiekvienÄ mėnesį moka po 340 Eur kredito įmokÄ už bÅ«stÄ , kuriame gyvena su žmona ir vaikais. Be to, kiekvienÄ mėnesį moka 150 Eur už komunalinius mokesčius ir Å¡ildymÄ , moka 40 Eur dydžio iÅ¡laidas už mobilaus telefono iÅ¡perkamÄ jÄ nuomÄ , 20 Eur už internetinį ryšį, kuris bÅ«tinas darbui. Jis iÅ¡laiko Å¡eimÄ .

Jo sÅ«nui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, todėl kiekvienÄ mėnesį jo raidos ugdymo specialistams tenka iÅ¡leisti apie 200 Eur. Dėl susidariusios sunkios padėties, A. B. ieÅ¡kosi papildomo darbo.

2021 m. vasario 23 d. teisme gauti A. B. papildomi raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose nurodoma, jog Muitinė yra KIPIS sistemos naudotojas ir yra priėmusi, bei patvirtinusi KIPIS sistemos naudojimosi sÄ lygas, kurios yra iÅ¡dėstytos VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2010-03-18 d. įsakymu Nr. V-71, o bÅ«tent: patvirtintų Krovinių ir prekių informacinės sistemos naudojimo sÄ lygų 20 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, kad Naudotojas sutinka, kad Naudotojo darbuotojų kitiems Naudotojams teikiami ir iÅ¡ kitų Naudotojų KIPIS duomenų bazėje gaunami elektroniniai duomenys ir informacija turi tokiÄ pačiÄ juridinę galiÄ , kokiÄ turėtų tie patys atitinkamų dokumentų, patvirtintų paraÅ¡ais ir spaudais, raÅ¡ytiniai duomenys ar informacija popierinėse dokumentų formose.

Nurodytas teisės aktas suteikia teisę naudojant KIPIS sistemÄ visus muitinės procedÅ«rų atlikimui bÅ«tinus dokumentus pateikti elektroniniu bÅ«du ir visi gauti leidimai KIPIS sistemoje turi tokiÄ pačiÄ juridinę galiÄ , kaip ir popierinės formos dokumentai/leidimai. Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė nurodė, kad neužbaigus tranzito procedÅ«ros, leidimas iÅ¡krauti prekės negali bÅ«ti suteiktas, tačiau remiantis aukščiau minėto Ä®sakymo nuostatomis matyti, kad bÅ«tent Muitinė suteikia automatinį leidimÄ iÅ¡krauti prekes, ir tai daro neužbaigus tranzito procedÅ«ros.

KIPIS sistemoje nustatyti automatiniai leidimai iÅ¡krauti prekes bei krovinių pateikimo tvarkos eiliÅ¡kumo nuostatai, galimai prieÅ¡tarauja prekių atvykusių iÅ¡ trečiųjų Å¡alių pateikimo/forminimo muitinės paskirties įstaigoje tvarkai, ir todėl sukuriamos prielaidos situacijai, kuri nagrinėjama Å¡ioje byloje. Pavyzdžiui, kiti muitinės jÅ«rų uosto postai kaip Malkų įlankos jÅ«rų uosto postas, bei Pilies jÅ«rų uosto postai yra įdiegę papildomÄ funkcionalumÄ , kad iÅ¡vengti panaÅ¡ių situacijų.

T.y. minėti muitinės postai turi įdiegę papildomÄ funkcionalumÄ / mygtukÄ â€žpradėti leista“, kuris yra paspaudžiamas muitinės pareigÅ«no rankiniu bÅ«du tik po tranzito procedÅ«ros užbaigimo arba įforminus laikinÄ jį saugojimÄ BDK/ užregistravus eksporto deklaracijÄ , kas leidžia iÅ¡vengti muitinės procedÅ«rų įforminimo tvarkos pažeidimų, t.y. krovos kompanijos nekrauna krovinio be patvirtino statuso „pradėti leista“. PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad siuntai atvykus į (duomenys neskelbtini) terminalÄ , buvo imtasi visų reikalaujamų veiksmų tinkamu laiku, teisėtam siuntos iÅ¡krovimui bei laikino saugojimo procedÅ«ros įforminimui:

KIPIS sistemoje buvo pateiktas atvykimo važtaraÅ¡tis, praÅ¡ymas krovai; pateikti tranzito deklaracijos duomenys, taip pat pateikta bendroji deklaracija laikinajam saugojimui. Be to, prekės buvo pateiktos muitinei fiziÅ¡kai, prekės iÅ¡krautos muitinės prižiÅ«rimoje zonoje. Vairuotojui buvo grÄ Å¾inti dokumentai su KIPIS praÅ¡ymo krovai bei su aiÅ¡kiomis instrukcijomis tranzito procedÅ«ros užbaigimui, t.y. vairuotojui kaip tranzito procedÅ«ros vykdytojas savo žinioje turėjo tranzito dokumentus, kuriuo bÅ«tent jis privalėjo pateikti muitinės postui tranzito procedÅ«ros užbaigimui.

Pažymi, jog jis jokių tranzito procedÅ«ros vykdytojo įgaliojimų neturėjo. Vairuotojas neįvykdė duotų instrukcijų nei tranzito procedÅ«ros vykdytojui priklausančių pareigų, dėl ko ir kilo Å¡is bylos ginčas. TÄ pačiÄ lapkričio 17 dienÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) terminalÄ atvyko ir tuo pačiu principu buvo įformintos 17 analogiÅ¡kų automobilių, visais atvejais buvo atlikti lygiai tie patys veiksmai, t.y. vairuotojams duotos lygiai tokios pačios instrukcijos, visos tranzito deklaracijos buvo užbaigtos, sėkmingai įformintos BDK deklaracijos, prekės iÅ¡krautos.

Vieninteliu atveju, vienas vairuotojų (tranzito procedÅ«ros vykdytojas) tiesiog neatliko atitinkamų veiksmų - nepateikė muitinės postui dokumentų tranzito procedÅ«ros užbaigimui. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) ir su (duomenys neskelbtini), bei Molo jÅ«rų uosto postu dirbo tik keletÄ mėnesių, panaÅ¡ių situacijų, kad procedÅ«ros vykdytojas neužbaigtų tranzito procedÅ«ros nėra buvę, o prieÅ¡ tai turėjo patirties darbo tik su Malkų įlankos bei Pilies jÅ«rų uosto postais.

Jis nesitikėjo, kad vairuotojui neužbaigus tranzito, gali bÅ«ti suteiktas muitinės leidimas iÅ¡krauti prekes. Jis stengėsi, kad prekės į muitinės prižiÅ«rimÄ zonÄ bÅ«tų iÅ¡krautos pagal visus muitinės reikalavimus, kad tranzito procedÅ«ra bÅ«tų užbaigta. Jis neturėjo tikslo padaryti kokį nors teisės pažeidimÄ . PraÅ¡ymus krovai (duomenys neskelbtini) terminalas priima taip pat naudojantis KIPIS sistema. Tai reiÅ¡kia, kad jam pateikus praÅ¡ymÄ krovai, (duomenys neskelbtini) terminalas KIPIS sistemoje mato pateiktus duomenis.

Tuos pačius duomenis mato ir muitinė. Veiksmai atliekami šia tvarka:

1) Jam įvedus atvykimo važtaraÅ¡tį ir vairuotojui atvykus į (duomenys neskelbtini) terminalÄ , pats (duomenys neskelbtini) terminalas užregistruoja įvažiavimÄ ;

2) Ä®važiavus automobiliui pro vartus fiksuojamas vartų kitimas (data/laikas). 3) (duomenys neskelbtini) terminalas mato KIPIS sistemoje pateiktÄ PraÅ¡ymÄ krovai ir lygiai taip pat mato praÅ¡ymo bÅ«sena (krauti leista ar neleista), t.y. mato Muitinės sprendimÄ dėl PraÅ¡ymo;

4) matydami Muitinės LeidimÄ , bÅ«tent (duomenys neskelbtini) terminalas priima sprendimÄ vykdyti ar ne iÅ¡krovimo darbus. Nagrinėjamu atveju, jis pateikė praÅ¡ymÄ krovai per KIPIS sistemÄ , praÅ¡ymas adresuotas Muitinei bei (duomenys neskelbtini) terminalui. Pažymėjo, jog jis neatliko veiksmų, kurie bÅ«tų buvę pagrindu (duomenys neskelbtini) terminalui pradėti krovÄ ir nedavė leidimo krauti. Pažymi, jog leidimÄ davė bÅ«tent Muitinė, ir tik gavus Muitinės leidimÄ (duomenys neskelbtini) terminalas atliko krovimo darbus.

Jo veiksmai nagrinėjamu atveju apsiribojo tik tuo, kad jis pateikė praÅ¡ymÄ , kitaip tariant neatliko jokių veiksmų, kurie sukeltų pasekmes, t.y. bÅ«tų atliktas prekių iÅ¡krovimas. IÅ¡krovimas buvo atliktas tik dėl to, kad Muitinė leido iÅ¡krauti, o minimÄ LeidimÄ (duomenys neskelbtini) terminalas matė KIPIS sistemoje. Muitinė taip pat mato visus jo pateiktus duomenis kaip ir (duomenys neskelbtini) terminalas. Nagrinėjamu atveju Muitinė leidimÄ davė, o (duomenys neskelbtini) terminalas matydamas leidimÄ atliko krovos darbus.

Jo vaidmuo Å¡ioje situacijoje yra tik tai toks, jog jis pateikė praÅ¡ymÄ muitinei. Nagrinėjamoje byloje jis traukiamas atsakomybėn už tai, jog iÅ¡krovė prekes be muitinės leidimo, tačiau akivaizdu, jog nustatytos aplinkybės patvirtina, jog leidimas buvo gautas, o vadovaujantis Å¡iuo leidimu terminalo darbuotojai atliko krovos darbus. Jis pažeidimo nėra padaręs, todėl praÅ¡o jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti.

Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota tranzito deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės įstaiga – Molo jūrų uosto postas, nustatyti neatitikimai – muitinės plombos nerastos, kadangi krovinys iškrautas be muitinės leidimo, plombos nuimtos taip pat be muitinės leidimo (b.l. 5).

UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 28 d. įgaliojimas patvirtina, kad A. B. yra įgaliotas atstovauti Klaipėdos teritorinėje muitinėje, atstovauti pateikiant muitinei dokumentus importo, eksporto ir kitų procedūrų įforminimui, kuriuose vykdytojas/importuotojas/eksportuotojas yra UAB (duomenys neskelbtini), įgaliojimas galioja iki 2021 m. gruodžio 31 d. (b.l. 9).

Iš Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (duomenys neskelbtini) matyti, kad krovinio siuntėjas yra (duomenys neskelbtini), gavėjas UAB (duomenys neskelbtini), krovinio iškrovimo vieta – AB (duomenys neskelbtini), grafoje Nr. 13 „Siuntėjo nurodymai (muitinės ir kita informacija)“ kontaktinė įmonė nurodyta - UAB (duomenys neskelbtini) (b.l. 10, 24).

IÅ¡ KIPIS sistemos duomenų matyti, kad su tranzito deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo ir praÅ¡ymÄ krovai 2020-11-17, 8.14 val. pateikė ekspeditorius A. B. (b.l. 48-52).

Ant prašymo 2020-11-17, 8.21 val. yra automatiškai muitinės pažymėtas sprendimas: Leisti krauti (b.l. 59).

2020 m. lapkričio 18 d. A. B. paaiÅ¡kinime užfiksuota, jog 2020 m. lapkričio 16 d. iÅ¡ Rusijos plieno gamyklos buvo gauta informacija, kad planuojamas automobilių atvykimas iÅ¡sikrovimui į uosto komplekso naudotojo bendrovę (duomenys neskelbtini). Gavus krovinio dokumentus iÅ¡ automobilio vairuotojo, 2020 m. lapkričio 17 d., KIPIS sistemoje buvo suformuotas atvykimo važtaraÅ¡tis ((duomenys neskelbtini)) ir praÅ¡ymas krovai ((duomenys neskelbtini)), taip pat pateikta laikinojo saugojimo deklaracija ((duomenys neskelbtini)). Vairuotojui buvo parduoti dokumentų paketai skirti muitinei, iÅ¡krovos terminalui bei vežėjui duotos instrukcijos – nueiti į leidimų biurÄ pasiimti leidimÄ Ä¯važiavimui; įvažiavus sustoti aikÅ¡telėje ir nueiti į muitinę uždaryti tranzito deklaracijos bei įforminti BDK; gavus muitinės leidimÄ važiuoti į iÅ¡sikrovimÄ vietÄ . 2020 m. lapkričio 18 d. gauta informacija, kad vairuotojas, nesilaikydamas minėtų instrukcijų, įvažiavo į krovos terminalÄ , neužbaigė tranzito procedÅ«ros „Molo jÅ«rų uosto“ muitinės poste, pažeisdamas tranzito terminÄ bei iÅ¡krovė muitinės krovinį (b.l. 8).

Iš byloje esančios UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos A. B. charakteristikos matyti, kad A. B. charakterizuojamas teigiamai – disciplinuotu, atsakingu, patyrusiu savo darbo srityje asmeniu (b.l. 69).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už muitinės prižiÅ«rimų prekių iÅ¡krovimÄ iÅ¡ į Europos SÄ jungos muitų teritorijÄ atvykstančių transporto priemonių (įskaitant Å¡ių prekių perkrovimÄ Ä¯ kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigÅ«no leidimo, muitinės prižiÅ«rimų prekių iÅ¡davimÄ arba paėmimÄ be muitinės pareigÅ«no leidimo.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas SÄ jungos muitinės kodeksas, 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad muitinės formalumai – visos operacijos, kurias asmuo ir muitinė turi atlikti, kad bÅ«tų laikomasi muitų teisės aktų, 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prekės iÅ¡kraunamos iÅ¡ jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 78 „Dėl Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiÅ«rimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo“ 32 straipsnyje numatyta, kad iÅ¡krovus arba pakrovus laivÄ ar kitÄ transporto priemonę, vežančiÄ ne SÄ jungos prekes arba eksportuojamas SÄ jungos prekes, muitinės prižiÅ«rimoje uosto komplekso zonoje, muitinės postui pateikiamas Taisyklių 7 punkte nurodytoje TriÅ¡alėje sutartyje nustatytos formos krovos darbų aktas (perdavimo ir priėmimo aktas). Jeigu Å¡is aktas pateikiamas ne per KIPIS, jis suraÅ¡omas trimis egzemplioriais ir pasiraÅ¡omas prekes perdavusių ir priėmusių asmenų ar jų įgaliotų atstovų. Vienas akto egzempliorius pateikiamas muitinės postui, o kiti lieka krovinį priėmusio asmens atstovui.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. B. teigė, kad muitinės leidimas iÅ¡krauti krovinį buvo gautas, teikiant dokumentus sistemoje „Kipis“, kurioje matėsi, kad muitinė leidžia iÅ¡krauti krovinį. Pažymėjo, jog muitinė yra KIPIS sistemos naudotoja ir yra priėmusi, bei patvirtinusi KIPIS sistemos naudojimosi sÄ lygas. Å iuo atveju muitinė suteikė automatinį leidimÄ iÅ¡krauti prekes, ir tai daro neužbaigus tranzito procedÅ«ros. Tai patvirtina byloje esantis KIPIS praÅ¡ymas krovai.

Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ administracinio nusižengimo byloje, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad A. B. administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas pagrįstai. Teigė, kad atlikus muitinį tikrinimÄ nustatyta, kad buvo nuimta plomba nuo transporto priemonės be muitinės leidimo, t.y. krovinys iÅ¡krautas negavus muitinės leidimo. Pažymėjo, kad KIPIS sistema nėra muitinės programa, o pagrindinė tranzito kontrolė muitinėse yra vykdoma NTKS priemonėmis. Molo jÅ«rų uosto posto pareigÅ«nai atvykus tranzitiniams kroviniams, kaip į paskirties įstaigÄ , kurie numatomi iÅ¡krauti į muitinės sandėlį, laikinÄ jį muitinės sandėlį, kontroliuoja prekių pateikimo faktÄ bei priima sprendimÄ dėl prekių tikrinimo arba netikrinamo NTKS sistemoje, o ne sistemoje KIPIS.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymo „Dėl Tranzito deklaracijos duomenų priėmimo, tikrinimo ir įforminimo, Bendrijos/bendrÄ jÄ tranzito procedÅ«rÄ atliekant NCTS sistemos priemonėmis, taisyklių, tikrinimo rezultatų kodų klasifikatoriaus, naudojamo tranzito deklaracijai įforminti, tipinės formos „TC 11 KVITAS“ ir garantijų negaliojimo kodų klasifikatorių patvirtinimo“ nurodoma, kad NCTS – tai programinės įrangos paketas, skirtas tranzito deklaracijoms apdoroti. Minėto įsakymo 4 punkte nurodoma, jog Bendrijos/bendroji tranzito procedÅ«ra įforminama NCTS priemonėmis, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai taikomi supaprastinimai, tranzito deklaracija pripažįstant komercinius dokumentus. Ä®sakymo 19 punkte nurodoma, jog prekės ir Lydinčiojo dokumento A forma per iÅ¡vykimo įstaigos nustatytÄ tranzito terminÄ privalo bÅ«ti pateiktos deklaruotai paskirties įstaigai. IÅ¡vykimo įstaigos nustatytas tranzito terminas paskirties įstaigoje negali bÅ«ti keičiamas. Paskirties įstaigos muitinės pareigÅ«nas, atliekantis Bendrijos/bendrosios tranzito procedÅ«ros įforminimÄ , įregistruoja Lydinčiojo dokumento A formoje nurodytÄ MRN NCTS, tik patikrinęs prekių pristatymo į paskirties įstaigÄ faktÄ (po Å¡io veiksmo NCTS priemonėmis iÅ¡vykimo įstaigai iÅ¡siunčiamas nustatytos struktÅ«ros elektroninis praneÅ¡imas, patvirtinantis prekių atvykimo į paskirties įstaigÄ faktÄ ); 20 punkte nurodoma, jog paskirties įstaigoje patvirtinus NCTS priemonėmis prekių atvykimÄ , turi bÅ«ti priimamas sprendimas dėl prekių tikrinimo arba netikrinimo; 22 punkte nurodyta, jog tuo atveju, jeigu paskirties įstaiga, atlikusi pateiktų prekių tikrinimÄ , nustato pažeidimus (pvz., dalis prekių nedeklaruota, trÅ«ksta dalies deklaruotų prekių, pažeistos plombos) ir kontrolės rezultatai yra „Atliekami tyrimai“, teritorinės muitinės, kuriai priklauso iÅ¡vykimo įstaiga, Muitinės procedÅ«rų priežiÅ«ros skyrius, vadovaudamasis Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka atlieka tyrimÄ dėl Bendrijos/bendrosios tranzito procedÅ«ros užbaigimo.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 1B-71 „Dėl Prekių iÅ¡krovimo, laikinojo saugojimo ir gabenimo naudojant valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos Krovinių ir prekių informacinę sistemÄ (KIPIS) tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 1 skyriaus 2.2 punkte nurodoma, jog KIPIS – valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos (toliau – Uosto direkcija) Krovinių ir prekių informacinė sistema, skirta elektroninių duomenų mainams tarp uoste veiklÄ vykdančių įmonių ir valstybės institucijų, atliekančių laivų ir krovinių tikrinimÄ uoste, kurios yra KIPIS naudotojai; 6 punkte nurodoma, kad jei per penkiolika minučių nuo praÅ¡ymo iÅ¡krauti prekes, atgabentas jÅ«rų, geležinkelių ar kelių transportu pateikimo, muitinė arba kita tikrinimÄ atliekanti valstybės institucija nepriima ir KIPIS neįregistruoja sprendimo, draudžiančio iÅ¡krauti prekes, laikoma, kad leidimas iÅ¡krauti prekes suteiktas; 7 punkte nurodoma, kad iki jÅ«rų, geležinkelio ar kelių transporto priemonės iÅ¡krovimo pradžios ar iÅ¡krovimo metu muitinė, remdamasi rizikos požymiais ar gauta papildoma informacija apie jÅ«rų, geležinkelių ar kelių transportu gabenamas prekes, gali pakeisti sprendimÄ dėl leidimo iÅ¡krauti prekes esant „PraÅ¡ymo krovai“ bÅ«senai „Patvirtintas“. Norėdamas atÅ¡aukti jau patvirtintÄ leidimÄ iÅ¡krauti prekes iÅ¡ laivo, geležinkelio vagono ar kelių transporto priemonės iki jų atvykimo ar prekėms jau esant uoste, muitinės pareigÅ«nas „PraÅ¡ymo krovai“ kortelėje paspaudžia „Sulaikyti“. „PraÅ¡ymo krovai“ bÅ«sena tampa „Sulaikytas“ iki kito muitinės sprendimo. Sureguliavus susidariusiÄ padėtį ir muitinės pareigÅ«nui paspaudus „Patvirtinti“ prekes leidžiama iÅ¡krauti arba tęsti jų iÅ¡krovimÄ .

Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo bei išklausius institucijos atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, nustatyta, jog KIPIS yra uosto informacinė sistema, kurios pagalba muitinės leidimai yra suteikiami automatiškai, kadangi subjektai iš anksto pateikia pranešimus, kad uosto bendrovė galėtų planuotis ir fiziškai pasiruoštų krovinių iškrovimui. Tačiau paskirties įstaigoje būtent Naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos (NCTS arba lietuviška santrumpa - NKTS) priemonėmis priimamas sprendimas dėl prekių tikrinimo arba netikrinimo.

Molo jÅ«rų uosto posto pareigÅ«nai, kiekvienÄ kartÄ atvykus tranzitiniams kroviniams, kaip į paskirties įstaigÄ , kurie numatomi iÅ¡krauti į muitinės sandėlį, laikinÄ jį muitinės sandėlį, kontroliuoja prekių pateikimo faktÄ , ir kiekvienu atveju priima sprendimÄ dėl prekių tikrinimo arba netikrinamo NCTS, bet ne sistemoje KIPIS. Atlikto prekių tikrinimo kontrolės rezultatai suvedami į NCTS sistemÄ . Muitinės posto pareigÅ«nai privalo įsitikinti, kad transporto priemonė su prekėmis yra atvykusi į paskirties muitinės postÄ ir tik tuomet NCTS priemonėmis užregistruoja prekių pateikimo faktÄ .

Jeigu priimamas sprendimas tikrinti dokumentus ar prekes, atsakingas asmuo privalo vykdyti teisėtus muitinės pareigÅ«nų reikalavimus ir pateikia dokumentus arba prekes muitiniam tikrinimui. Jeigu priimamas sprendimas neatlikti tikrinimo, tuomet muitinės pareigÅ«nai duoda leidimÄ iÅ¡krauti prekes ir užbaigia tranzito procedÅ«rÄ nustatyta tvarka. IÅ¡ aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog teisė iÅ¡krauti krovinį nėra suteikiama, kol neužregistruotas tranzitas ir nepriimtas sprendimas dėl minėtų prekių tikrinimo ir (ar) netikrinimo.

NCTS užtikrina elektroninėmis priemonėmis pateikiamų tranzito deklaracijų, įforminimÄ ir kontrolę. Å iuo atveju, visi veiksmai, tranzito atveju, atliekami sistemoje NCTS (NKTS), o tik po to sistemoje KIPIS. Kaip teisingai nurodė institucijos atstovė teismo posėdžio metu, KIPIS sistema ir yra reikalinga bÅ«tent tam, kad Å«kio subjektai iÅ¡ anksto pateiktų praneÅ¡imus, tam, kad uosto bendrovė galėtų planuotis ir fiziÅ¡kai pasiruoÅ¡tų krovinių iÅ¡krovimui. KIPIS sistema yra tinkama laikinojo saugojimo deklaracijos duomenų elektroniniam pateikimui, prekių laikinojo saugojimo Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste apskaitai bei muitinės priežiÅ«rai užtikrinti, tačiau ne tranzito formalumams užbaigti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. B. teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. B. bei jo atstovas teigė, kad vairuotojui buvo duoti dokumentai ir aiškios instrukcijos tranzito procedūros užbaigimui, t.y. būtent vairuotojas kaip tranzito procedūros vykdytojas savo žinioje turėjo tranzito dokumentus, todėl būtent jis privalėjo pateikti dokumentus muitinės postui tranzito procedūros užbaigimui. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo teiginiais.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas SÄ jungos muitinės kodeksas, 233 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad be procedÅ«ros vykdytojo, su tranzito procedÅ«ra susijusias pareigas prisiima ir kiti asmenys. Vežėjas, bet kuris kitas asmuo, kuris gauna prekes žinodamas, kad joms buvo įforminta tranzito procedÅ«ra, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimÄ paskirties muitinės įstaigai per nustatytÄ terminÄ ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.

Šiuo atveju būtent A. B. privalėjo užtikrinti ir sukontroliuoti, kad pradėta tranzito procedūra būtų tinkamai užbaigta ir būtų gautas muitinės leidimas iškrauti prekes. Kaip matyti, iš byloje esančių dokumentų, tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje Nr. 8785 nurodytas gavėjas – (duomenys neskelbtini), pastatas 1(duomenys neskelbtini), Rusijos Federacija; gavėjas – (duomenys neskelbtini); siuntėjo nurodymai (muitinės ir kita informacija) – muitinės kodas: (duomenys neskelbtini), kontaktinis tel.- (duomenys neskelbtini), kontaktinė įmonė – UAB (duomenys neskelbtini), siuntėjo plomba Nr. (duomenys neskelbtini).Iš važtaraščio pateikimo KIPIS sistemoje pateiktų dokumentų matyti, kad ekspeditorius – UAB (duomenys neskelbtini); darbuotojas – ekspeditorius A.

B., kuris pateikė KIPIS sistemoje – CMR važtaraÅ¡tį Nr. (duomenys neskelbtini), tranzito deklaracijÄ Nr. (duomenys neskelbtini), praÅ¡ymas krovai į saugojimo vietÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 59), bendrÄ jÄ deklaracijÄ (BDK) (duomenys neskelbtini) (b.l. 63-64). Bendrojoje deklaracijoje nurodomi duomenys: laikinojo saugojimo terminas – 2021 m. vasario 15 d.; registracijos muitinėje data – 2020 m. lapkričio 18 d.; įforminimo data – 2020 m. lapkričio 18 d.; deklaranto suteiktas numeris – (duomenys neskelbtini); ekspeditorius – UAB (duomenys neskelbtini), A.

B.; buvimo vieta – uosto teritorijos naudotojo vieta; krovos bendrovė – Klaipėdos jūrų krovinių kompanija – ((duomenys neskelbtini)); muitinės įstaigos kodas – (duomenys neskelbtini) Molo jūrų uosto postas (duomenys neskelbtini); (b.l. 63-64). Generaliniame krovos darbų akte nurodoma krovos pradžia – 2020 m. lapkričio 17 d. 08.00 val.; krovos pabaiga – 2020 m. lapkričio 17 d. – 20.00 val.; bendras krovinių svoris – 21196 kg; ekspedijavimo įmonė – UAB (duomenys neskelbtini) (b.l. 67).

UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 28 d. įgaliojimas patvirtina, kad A. B. yra įgaliotas atstovauti Klaipėdos teritorinėje muitinėje, atstovauti pateikiant muitinei dokumentus importo, eksporto ir kitų procedūrų įforminimui, kuriuose vykdytojas/importuotojas/eksportuotojas yra UAB (duomenys neskelbtini), įgaliojimas galioja iki 2021 m. gruodžio 31 d. (b.l. 9). Iš aptartų dokumentų akivaizdu, jog A. B. buvo UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo, t.y. ekspeditorius, kuris turėjo sutvarkyti muitinės formalumus, susijusius su vežamu roviniu, ir užtikrinti, kad būtų gautas muitinės leidimas iškrauti prekes.

A. B. nurodoma aplinkybė, jog vairuotojas turėjo pabaigti tranzito procedÅ«rÄ , nepanaikina jo atsakomybės, nes kaip matyti iÅ¡ iÅ¡dėstyto teisinio reglamentavimo, su tranzito procedÅ«ra susijusias pareigas prisiima ir kiti asmenys, Å¡iuo atveju A. B.. BÅ«tent jis turėjo pareigÄ Ä¯sitikinti, kad yra gauti visi tai daryti leidžiantys dokumentai, kaip to reikalaujama teisės aktuose nustatyta tvarka. Jeigu priimamas sprendimas tikrinti dokumentus ar prekes, atsakingas asmuo privalo vykdyti teisėtus muitinės pareigÅ«nų reikalavimus ir pateikia dokumentus arba prekes muitiniam tikrinimui.

Jeigu priimamas sprendimas neatlikti tikrinimo (žalias tikrinimo kanalas), muitinės pareigÅ«nai duoda leidimÄ iÅ¡krauti prekes ir užbaigia tranzito procedÅ«rÄ nustatyta tvarka. Å iuo atveju A. B. 2020 m. lapkričio 18 d. atlikdamas UAB (duomenys neskelbtini) ekspeditoriaus pareigas pateikė paskirties įstaigai - Molo jÅ«rų uosto postui - tranzito deklaracijÄ , kuri buvo prijungta NTKS sistemoje ir, įvertinus rizikÄ , pervesta į raudonÄ kanalÄ , buvo užpildytas prekių tikrinimo aktas. Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota tranzito deklaracijÄ Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės įstaiga – Molo jÅ«rų uosto postas, nustatyti neatitikimai – muitinės plombos nerastos, kadangi krovinys iÅ¡krautas be muitinės leidimo, plombos nuimtos taip pat be muitinės leidimo (b.l. 5).

A. B. neįsitikino, kad tranzito procedÅ«ra užbaigta ir yra gautas muitinės leidimas krovai, todėl veikė savo prisiimta rizika. Teismas pažymi, kad naudojantis KIPIS priemonėmis, krovinio ekspeditorius pateikia informacijÄ Ä¯ KIPIS apie numatomus atgabenti ar iÅ¡gabenti krovinius, tačiau kaip jau buvo minėta anksčiau, bÅ«tent NKTS sistemoje yra priimamas sprendimas dėl prekių tikrinimo arba netikrinimo. Å iuo atveju leidimas nebuvo gautas, o buvo priimtas sprendimas tikrinti prekes (raudonas tikrinimo kanalas).

Teismas pažymi, kol neužbaigta tranzito procedÅ«ra NCTS (NTKS) sistemoje ir nėra žinomas galutinis muitinės sprendimas dėl prekių tikrinimo/netikrinimo, taip pat kol nėra žinoma ar muitinė užbaigė tranzito procedÅ«rÄ , atsakingas asmuo, Å¡iuo atveju t.y. A. B. turėjo pareigÄ domėtis muitinio įforminimo eiga. Vien anksčiau aptartų duomenų pateikimas į KIPIS apie gabenamas prekes, automatiÅ¡kai Å«kio subjekto įgalioto asmens neatleidžia nuo prievolės pateikti prekes, reikiamus dokumentus muitinei, tinkamai atstovauti ir domėtis koks muitinės sprendimas yra priimtas dėl konkrečios prekių siuntos bei procedÅ«ros užbaigimo.

Ä®vertinus pateiktų duomenų visumÄ , A. B. veikė savo rizika ir Å¡ios aplinkybės neÅ¡alina jos administracinės atsakomybės. A. B. neįsitikino, kad tranzito procedÅ«ra užbaigta, todėl akivaizdu, jog bÅ«tent jis turi prisiimti iÅ¡ tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. A. B. dirbdamas ekspeditoriumi bei dirbdamas tokio pobÅ«džio darbÄ jau ne vienerius metus, turėjo žinoti muitinio tikrinimo bei deklaravimo tvarkÄ ir elgtis rÅ«pestingai. Å iuo atveju bÅ«tent dėl A. B. neatidumo, pakankamos kontrolės trÅ«kumo tranzito procedÅ«ra buvo neužbaigta ir prekės iÅ¡krautos be muitinės leidimo.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas pripažįsta įrodyta, kad tokia A. B. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 210 straipsnio 3 dalyje, sudėtį – muitinės prižiÅ«rimų prekių iÅ¡krovimas iÅ¡ į Europos SÄ jungos muitų teritorijÄ atvykstančių transporto priemonių (įskaitant Å¡ių prekių perkrovimÄ Ä¯ kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigÅ«no leidimo, muitinės prižiÅ«rimų prekių iÅ¡davimas arba paėmimas be muitinės pareigÅ«no leidimo. Jam skirtina administracinė nuobauda.

A. B. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad muitinės prižiÅ«rimų prekių iÅ¡krovimas iÅ¡ į Europos SÄ jungos muitų teritorijÄ atvykstančių transporto priemonių (įskaitant Å¡ių prekių perkrovimÄ Ä¯ kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigÅ«no leidimo, muitinės prižiÅ«rimų prekių iÅ¡davimas arba paėmimas be muitinės pareigÅ«no leidimo užtraukia baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio iki dviejų tÅ«kstančių eurų.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudÄ negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Å iame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali bÅ«ti neskiriama arba Å¡velninama tik iÅ¡imtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant (kasacinės nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).

Skirdamas administracinę nuobaudÄ , teismas įvertina Å¡io administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, A. B. administracinį nusižengimÄ padarė dėl neatsargumo (nerÅ«pestingumo). A. B. padarytÄ administracinį nusižengimÄ iÅ¡ dalies nulėmė ir tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) ir su „(duomenys neskelbtini)“, bei Molo jÅ«rų uosto postu dirbo neilgÄ laikotarpį, o prieÅ¡ tai turėjo patirties darbo tik su Malkų įlankos bei Pilies jÅ«rų uosto postais, pamatęs, kad tranzito procedÅ«ra neužbaigta, iÅ¡ karto ėmėsi priemonių, kad muitinės formalumai bÅ«tų sutvarkyti. Teismas įvertina ir kitus A. B. charakterizuojančius duomenis – jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), gauna nedideles pajamas. IÅ¡ byloje esančios UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos A. B. charakteristikos matyti, kad A. B. darbdavio charakterizuojamas teigiamai – disciplinuotu, atsakingu, patyrusiu savo darbo srityje asmeniu (b.l. 69). Taip pat teismas atsižvelgia ir į kitus A. B. charakterizuojančius duomenis - vedęs, augina nepilnametį vaikÄ , kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (b.l. 71-73), Å¡eima turi finansinių įsipareigojimų (b.l. 74), tokio pobÅ«džio administracinį nusižengimÄ asmuo padarė pirmÄ kartÄ , šį nusižengimÄ padarė žmogiÅ¡kai suklydęs.

Ä®vertinęs aptartų aplinkybių visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ANK 210 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda – 1000 eurų, yra aiÅ¡kiai per griežta ir neproporcinga sankcija padarytam administraciniam nusižengimui, todėl A. B. atžvilgiu taikytina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata ir jam skiriama Å¡velnesnė nuobauda, nei numatyta ANK 210 straipsnio 3 dalies sankcijoje, – įspėjimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 34 straipsnio 6 dalimi, 210 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

A. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, jam paskirti administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ .

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė