2020-10-14 Nr. AB-19301-3-63-3-00089-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2197-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00089-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.6.1.5;18.6.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja I. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 14S-50-(14.14.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, kuriuo jai atkurtos nuosavybės teisės į 0,18 ha žemę, į 2,81 ha vandens telkinį, už juos atlyginant pinigais; taip pat įpareigoti atsakovą priimti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn.

2. Pareiškėja paaiškino, kad Sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į valstybės išperkamą žemę ir vandens telkinį, už juos atlyginant pinigais (1 101 Eur). Pareiškėja teigė, jog atkurtos nuosavybės teisės, neatsižvelgus į išreikštą jos valią dėl atkūrimo būdo.

3. Pareiškėja nurodė, kad 1991 m. gruodžio 19 d. B. V. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo J. B. žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, Klaipėdos apskrities viršininko 1996 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 3409 B. V. grąžinta natūra 2,74 ha žemės sklypo ir 0,24 ha miško, o nuosavybės teises į turėtą 2,99 ha dalį B. V. pardavė pareiškėjai, kuri 2017 m. sausio 10 d. kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių, prašydama informuoti apie galimybes atkurti nuosavybės teises, kokios yra atkūrimo alternatyvos. 2017 m. vasario 8 d. raštu buvo pranešta, kad atkurti nuosavybės teisės natūra nėra galimybės, nes nekilnojamasis turtas priskiriamas valstybės išperkamam ir pasiūlyta atvykti ir nurodyti atkūrimo būdą. Pareiškėja teigė, jog 2018 m. lapkričio 16 d. raštu atsakovas pakvietė atvykti 2018 m. gruodžio 6 d. į Kretingos skyriaus organizuojamą posėdį, kurio metu bus priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kad posėdyje buvo supažindinta su parengtu projektu, su kuriuo nesutiko, nes jis neatitiko išreikštos valios atkurti nuosavybės teises natūra.

4. Pareiškėja pabrėžė, kad atsakovas nuosavybės teisių atkūrimo procese neinformavo jos, kad 2003 m. spalio 14 d. į valstybės išperkamą turtą įtraukiamas (duomenys neskelbtini) tvenkinys ir tik 2017 m. vasario 8 d. buvo pateikė informaciją, jog atkurti nuosavybės teises natūra nėra galimybės. Pareiškėja akcentavo, kad, paprašius parengti išvadą dėl žemės perdavimo neatlygintinai, ji pagrįstai tikėjosi, jog išvada bus parengta. Pareiškėjos nuomone, institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nesant galimybės pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – Atkūrimo įstatymas) nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus, pareiškėja laiku nebuvo informuota apie kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus, o priėmus prašymą dėl išvados parengimo atsakovė pasielgė savo nuožiūra, nuosavybės teises atkurdama pinigais ir tuo pažeidė jos teises.

5. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad Kretingos rajono Imbarės apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. gruodžio 19 d. B. V. pateikė pirminį prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytą 11,95 ha žemės valdą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) vis., Kretingos aps. B. V. 2001 m. gruodžio 13 d. pardavė I. K. nuosavybės teises (teisę) į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 0,18 ha žemės ir 2,81 ha vandens telkinio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kretingos r. Pareiškėja 2017 m. sausio 10 d. NŽT Kretingos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytą 2,81 ha vandens telkinį ir 0,18 ha žemę. Pareiškėja 2017 m. vasario 17 d. prašymu prašė parengti išvadą į 2,98 ha žemės plotą, nes natūrinėje žemėje esantis vandens telkinys yra neprivatizuotinas. Atsakovas teigė, kad pareiškėja buvo informuota, jog vandens telkinio natūra grąžinti nėra galimybės, nes jis priskiriamas valstybės išperkamam.

7. Atsakovas paaiškino, kad NŽT būdą, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą galėjo parinkti iki 2012 m. vasario 1 d., o pareiškėja 2001 m. gruodžio 13 d. nusipirkusi teisę į 0,18 ha žemės ir 2,81 ha vandens telkinio nuosavybės teisių atkūrimą, valią išreiškė tik 2017 m. vasario 17 d. Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Atsakovas teigė, kad, nesant galimybių atkurti nuosavybės teises pareiškėjos prašomu būdu, institucija nuosavybės teises atkūrė už valstybės išperkamą žemę ir vandens telkinį kompensuojant pinigais.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjos I. K. skundą atmetė.

9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Sprendimo, kuriuo pareiškėjai I. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,18 ha žemę, į 2,81 ha vandens telkinį, už juos atlyginant pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas, įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo nustatymas.

10. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

10.1. Kretingos rajono Imbarės apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. gruodžio 19 d. B. V. pateikė pirminį prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytą 11,95 ha žemes valdą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) vis., Kretingos aps.

10.2. Klaipėdos apskrities valdytojo administracija 1996 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 3409 pretendentei B. V. atkūrė nuosavybės teises natūra iš jai tenkančios dalies 5,97 ha žemės į 2,98 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kretingos r.

10.3. B. V. 2001 m. gruodžio 13 d. pardavė I. K. nuosavybės teises (teisę) į išlikusį nekilnojamąjį turtą 0,18 ha žemės ir 2,81 ha vandens telkinio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kretingos r.

10.4. Pareiškėja 2017 m. sausio 10 d. NŽT Kretingos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytą 2,81 ha vandens telkinį ir 0,18 ha žemės (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kretingos r.

10.5. Pareiškėja 2017 m. vasario 17 d. NŽT Kretingos skyriui pateikė prašymą parengti išvadą į 2,98 ha žemės plotą, nes natūrinėje žemėje esantis vandens telkinys yra neprivatizuotinas.

10.6. NŽT Kretingos skyrius 2017 m. vasario 8 d. ir 2017 m. kovo 17 d. raštais Nr. 14SD-448-(14.14.104.) ir Nr. 14SD-828-(14.14.104.) nurodė, kad atkurti nuosavybės teises į 0,18 ha žemės ir 2,81 ha vandens telkinio natūra nėra galimybės nes jis priskiriamas valstybės išperkamam.

10.7. NŽT Kretingos skyrius 2018 m. gruodžio 6 d. vykusiame susirinkime supažindino pareiškėją su NŽT parengtu 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo projektu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais“, kuriuo nutarta už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais.

11. Teismas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo ir jų plotų patvirtinimo“, patvirtintu Kretingos rajono valstybinės reikšmės vidaus vandens tvenkinių ir jų plotų sąrašu, nustatė, kad vandens telkinys, į kurio atkūrimą turi teisę pareiškėja, priskiriamas valstybės išperkamam nekilnojamajam turtui. Įvertinęs tai, kad pareiškėja iki Atkūrimo įstatyme nurodyto termino valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo neišreiškė ir negalint atkurti nuosavybės teises nurodytu būdu, spręstina, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai parinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą už nekilnojamąjį turtą atlyginant pinigais.

12. Vertindamas pareiškėjos skundo argumentą dėl teisių bei pareigų pasiskirstymo nuosavybės teisių atkūrimo procese, teismas nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 metais ir jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, keitimai ne kartą viešai aptarti, svarstyti, aiškinti. Apie terminus paduoti prašymus, tarp jų ir dėl valios pasirenkant atkūrimo būdą, bei atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, todėl visi suinteresuoti asmenys juos galėjo ir turėjo žinoti. Žinodama apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir tinkamai rūpindamasi savo interesais, pareiškėja turėjo galimybę domėtis nuosavybės teisių atkūrimo procesu.

13. Teismas akcentavo, kad pareiškėja iš B. V. nuosavybės teises (teisę) į išlikusį nekilnojamąjį turtą 0,18 ha žemės ir 2,81 ha vandens telkinio įsigijo 2001 m. gruodžio 13 d. Iki 2017 m. sausio 10 d. ji nesidomėjo nuosavybės teisių atkūrimu, neteikė prašymų atkurti nuosavybės teises ir tik 2017 m. sausio 10 d. kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių, prašydama informuoti apie galimybes atkurti nuosavybės teises, nurodyti atkūrimo alternatyvas. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėja, elgdamasi rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių atlikti veiksmų susijusių su nuosavybės teisių atkūrimo valios pakeitimu iki įstatymo nustatyto termino pabaigos, todėl nepagrįstai pareiškėja jos patirtas neigiamas pasekmes sieja su atsakovo veiksmais.

III. 14. Pareiškėja I. K. skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą priimti išvadą dėl žemės, miško vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn.

15. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjos išdėstytas teisines aplinkybes ir nepasisakė apie Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies taikymą atsakovui. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-1095-261/2018 pateiktomis išvadomis, nes nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos.

16. Pareiškėja teigia, kad, nesant galimybės grąžinti natūra, atsakovas turėjo pasiūlyti kitą būdą, tačiau to nepadarė, todėl pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad nuosavybė bus atkurta natūra, ir tada, tik tada ji galėjo / turėjo išreikšti valią kokiu būdu nuosavybė turėtų būti atkurta.

17. Pareiškėja pažymi, kad 1996 m. spalio 30 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendime Nr. 3409, punkte Nr. 7 nurodyta, kad 2,99 ha žemės dalis bus atstatyta vėliau esant šioms sąlygoms: žemės grąžinimas spręsis sudarant kompleksinį žemėtvarkos projektą.

18. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. NŽT paaiškina, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja Atkūrimo įstatymas, kurio 21 punkte įtvirtinta, kad 21 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) 3 dalyje buvo nurodyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia arba nepakeičia valios dėl būdo. kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

Analogiškos nuostatos buvo numatytos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka), tačiau Tvarkos 3 punkte, pagal kurį ir įgyvendinama minėta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, buvo nurodyta, kad kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal Atkūrimo įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus Atkūrimo įstatyme numatytus nuosavybės teisų atkūrimo būdus.

Atsakovas, vadovaudamasis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, nurodo, kad piliečiai pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo galėjo iki 2003 m. balandžio 1 d., o jiems to nepadarius per nustatytą terminą, Tvarkos 3 punkte numatytais atvejais teisė parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą perėjo apskrities viršininko administracijai, o nuo 2010 m. liepos 1 d. – NŽT. Tačiau nuo 2012 m. vasario 1 d. pirmiau minėta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata buvo pakeista ir joje numatyta, kad piliečiams, kurie nustatytais terminais nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkama turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisiu atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisiu ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, gali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais.

20. NŽT akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja 2001 m. gruodžio 13 d. notarine sutartimi Nr. 6404 nusipirkusi teisę į 0,18 ha žemės ir 2,81 ha vandens telkinio nuosavybės teisių atkūrimą, valią atkurti nuosavybės teises parengiant išvadą lygiaverčiam žemės sklypui gauti, išreiškė tik 2017 m. vasario 17 d. prašymu, todėl, atsakovo nuomone, pareiškėja elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, neįrodė kokios priežastys sutrukdė pakeisti valią iki 2012 m. vasario 1 d. (pateikti prašymą).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjai nuosavybės teisės buvo atkurtos pinigais, pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad pareiškėja iki Atkūrimo įstatyme nurodyto termino valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo neišreiškė ir negalint atkurti nuosavybės teises pareiškėjos nurodytu būdu, konstatavo, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai parinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą už nekilnojamąjį turtą atlyginant pinigais.

23. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1095-261/2018 pateiktais išaiškinimais, nevertino pareiškėjos teisinių argumentų ir nepasisakė dėl Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies taikymo atsakovui.

24. Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į esminius bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme principus, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams <...> (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015 ir kt.).

25. Teisėjų kolegija nustatė, kad Kretingos rajono Imbarės apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. gruodžio 19 d. B. V. pateikė pirminį prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytą 11,95 ha žemes valdą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) vis., Kretingos aps. (b. l. 28–29). Klaipėdos apskrities valdytojo administracija 1996 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 3409 pretendentei B. V. atkūrė nuosavybės teises natūra iš jai tenkančios dalies 5,97 ha žemės į 2,98 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kretingos r. (b. l. 31–32). B. V. 2001 m. gruodžio 13 d. pardavė I. K. nuosavybės teises (teisę) į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 0,18 ha žemės ir 2,81 ha vandens telkinio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kretingos r. (b. l. 33). Pareiškėja 2017 m. sausio 10 d. NŽT Kretingos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytą 2,81 ha vandens telkinį ir 0,18 ha žemės (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kretingos r. (b. l. 12). Pareiškėja 2017 m. vasario 17 d. NŽT Kretingos skyriui pateikė prašymą parengti išvadą į 2,98 ha žemės plotą, nes natūrinėje žemėje esantis vandens telkinys yra neprivatizuotinas (b. l. 40).

26. Teisėjų kolegija nurodo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atkūrimo įstatymas ir minėtos Tvarkos nuostatos.

27. Pagal Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šių miškų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo ir jų plotų patvirtinimo“, patvirtintu Kretingos rajono valstybinės reikšmės vidaus vandens tvenkinių ir jų plotų sąrašu, galiojusi ginčo metu, vandens telkinys, į kurio atkūrimą turi teisę pareiškėja, priskiriamas valstybės išperkamam nekilnojamajam turtui. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 9 punktą žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji yra su įrengtais tvenkiniais, pramoninės žuvininkystės tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę).

28. Pasisakant dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, pažymėtina, kad pagal Tvarkos 3 punktą nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.

29. Iki 2012 m. lapkričio 22 d. galiojusi Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakcija numatė, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

30. Nuo 2012 m. lapkričio 22 d. įsigaliojo nauja Įstatymo 21 straipsnio redakcija su vėlesniais pakeitimai (2012 m. lapkričio 8 d. Įstatymo Nr. XI-2404 redakcija, Žin., 2012, Nr. 135-6878), kuri nebenumatė piliečiams teisės pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus tuos atvejus, kai pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat tuos atvejus, kai piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.

31. Taigi, tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais, t. y. įgyvendinant Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas. Todėl, siekiant kilusį ginčą tinkamai išspręsti, būtina įvertinti kokią valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą būdo pretendentė buvo išreiškusi ir ar pretendentės pasirinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas buvo galimas įgyvendinti.

33. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pirminiame prašyme atkurti nuosavybės teises (B. V. 1991 m. gruodžio 19 d. prašymas) B. V. pretendavo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą natūra ir iki Atkūrimo įstatymo numatyto termino – 2003 m. balandžio 1 d. – pabaigos pretendentės valia nebuvo pakeista. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Pareiškėja teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme iš esmės patvirtino, kad, pirkdama iš B. V. nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 0,18 ha žemės ir 2,81 ha vandens telkinio, siekė atkurti nuosavybes teisę į nekilnojamąjį turtą natūra.

34. Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjos išreikšta valia – atkurti nuosavybės teises natūra – negali ir negalėjo būti įgyvendinta, kitokios valios nei nuosavybės teisių atkūrimas natūra pareiškėja nėra išreiškusi, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatyta padėtis, numatanti, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai <...> nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Todėl šioje byloje skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, pagrindo jo naikinti nėra.

35. Pasisakydama dėl pareiškėjos argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1095-261/2018 pateiktais išaiškinimais, teisėjų kolegija nurodo, kad minėtoje byloje buvo aiškinamos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatos, kurios yra aktualios ir nagrinėjamu atveju, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

36. Dėl pareiškėjos argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, kuri numato, jog institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus, teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjai pateikus prašymą, NŽT Kretingos skyrius informavo (b. l. 13) pareiškėją, kad nuosavybės teisių atkūrimas natūra nėra galimas, vėliau NŽT Kretingos skyrius nurodė (b. l. 16), kad pareiškėjos nuosavybės teisės į 0,18 ha žemės ir 2,81 ha vandens telkinio bus atkurtos pinigais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra kitų alternatyvų, išskyrus atkurti pareiškėjos nuosavybės teisę į 0,18 ha žemės ir 2,81 ha vandens telkinio pinigais, todėl nėra pagrindo teigti, kad NŽT pažeidė Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą pasiūlyti atlyginimo būdą.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė