e6addb19-2c9b-4ca3-90e7-fa0b7cfa3cd3 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-3247-614/2017 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01169-2013-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.3.2.7.; 3.2.3.8. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 20 d. VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieÅ¡kovui J. G., ieÅ¡kovų atstovui advokatui V. M., atsakovo BAB banko „Snoras“ atstovui advokatui V. V., kitiems ieÅ¡kovams ir atsakovo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovui nesant, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų J.

Å ., J. G., H. Z., D. V. ieÅ¡kinį atsakovams BAB bankui „Snoras“ ir VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo. Teismasnustatė:IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu, dubliku ir pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo prašė pripažinti negaliojančiomis: 1) 2011-05-13 J. Å . su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110513P9900042; 2) 2011-07-19 ir 2011-07-20 J. G. su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytas obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis Nr. FO20110719V990018 ir Nr. FO20110720V990030; 3) 2011-04-01 H.

Z. su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110401T990001; 4) 2011-07-19 J. V. su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110719K990012, bei taikyti restitucijÄ - pripažinti ieÅ¡kovų sumokėtas pagal Å¡ias sutartis sumas AB bankui „Snoras“ ieÅ¡kovų lėšomis jų asmeninėse sÄ skaitose, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IÄ®IDÄ®; įpareigoti atsakovÄ VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ iÅ¡mokėti už Å¡ias lėšas ieÅ¡kovams indėlių draudimo iÅ¡mokas, vadovaujantis IÄ®IDÄ® nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

IeÅ¡kovai nurodė, kad nei vienam ieÅ¡kovui nebuvo paaiÅ¡kinta, kad banko siÅ«lomas produktas (obligacijos) yra rizikingesnis už terminuotÄ jį indėlį, kad jam negalioja įstatymuose numatytas indėlių draudimas. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovams buvo siÅ«loma geriau pirkti obligacijas, akcentuojant didesnę grÄ Å¾Ä bei patikinant, jog tokia investicija yra tokia pat saugi, kaip pinigų įneÅ¡imas į indėlio sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovams raÅ¡tu buvo nurodyta, kad siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grÄ Å¾inimÄ banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas, todėl jie pagrįstai manė, kad draudimo apsauga obligacijoms galioja ir nėra rizikos, kad pinigai, sumokėti už obligacijas, bus prarasti.

IeÅ¡kovai siekė laikyti savo sukauptas lėšas banke laikyti kaip saugius indėlius, kai tuo tarpu bankas siekė pritraukti papildomas, trÅ«kstamas lėšas sudarant su klientais obligacijų sutartis. IeÅ¡kovai nebuvo iÅ¡ anksto nusprendę įsigyti obligacijas, juos atvykus į bankÄ Ä¯kalbėjo banko darbuotojai. Taigi, ieÅ¡kovų valia neatitiko sutarties turinio, t.y. ginčijami sandoriai buvo sudaryti suklydimo įtakoje. Atsakovas mokėjo savo darbuotojams priedus prie atlyginimo už sudarytas obligacijų pasiraÅ¡ymo ir indėlių sertifikatų įsigijimo sutartis, darbuotojams buvo nurodyta sudaryti kuo daugiau obligacijų sutarčių.

Å ia aplinkybę įrodo 2011-04-05 atsakovo valdybos sprendimas ir Å¡iuo sprendimu patvirtintos banko ir jo finansinės grupės darbuotojų skatinimo taisyklės. Tie darbuotojai, kurie nesudarydavo jiems nustatyto minimalaus sutarčių skaičiaus, turėdavo pasiaiÅ¡kinti savo vadovybei. Taigi banko vardu sudarinėję sutartis asmenys buvo be kita ko ir asmeniÅ¡kai suinteresuoti įkalbėti klientus sudaryti tokias sutartis, todėl jie buvo labai aktyvÅ«s, vykdė agresyviÄ rinkodarÄ , akcentuodavo tik obligacijų privalumus, neiÅ¡aiÅ¡kindami klientams tokių investicijų rizikingumo.

Sudarytose sutartyse nėra įvardyti atvejai, kai indėliai ir įsipareigojimai investuotojams nėra draudžiami, todėl bankas sudarė ieškovams prielaidas manyti, jog jų įsipareigojimai pagal obligacijų pasirašymo sutartis yra apdrausti indėlių draudimu. Atsakovas bankas „Snoras“ sudarydamas ginčijamus sandorius teikė investicines paslaugas, todėl ši jo veikla patenka taip pat ir į LR finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau - FPRĮ) taikymo sritį (FPRĮ 2 str. 2 d.).

Atsakovas nevykdė įstatyme numatytos jam pareigos ir nesudarė galimybių susipažinti su obligacijų emisijos produktais, jų ieškovams neįteikė, neišaiškino investicijų rizikingumo. Obligacijų pasirašymo sutartyse esantis 1.22 punktas neatitinka tikrovės, nes ieškovai nebuvo supažindinti su šiais dokumentais, nei su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant. Atsakovas BAB bankas „Snoras“ nesurinko įrodymų apie ieškovų finansinę padėtį, patirtį investavimo srityje, jų tikslus.

Konstatuotina, kad atsakovas pažeidė FPRÄ® 22 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus. Å iuo atveju suklydimas turėjo esminės reikÅ¡mės, nes ieÅ¡kovai sudarė sandorius su prielaida, kad egzistuoja indėlių draudimo apsaugos Å¡iems sandoriams, kuri, kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, buvo klaidinga. IeÅ¡kovai iÅ¡ viso nesuprato, kad pasiraÅ¡ydami banko pateiktÄ sutartį, jie tampa ne indėlininkais, o investuotojais ir kokios iÅ¡ to kyla rizikos. IeÅ¡kovai yra neprofesionalÅ«s investuotojai, todėl bÅ«tų neteisinga, jei jie turėtų prisiimti rizikÄ dėl sandorio esminių sÄ lygų klaidingo supratimo.

Atsakovas bankas „Snoras“ tuo tarpu yra profesionali, licencijuota kredito įstaiga, ir pagal jos atžvilgiu taikytinus teisės aktus jai tenka pareiga tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinti klientams visų jos teikiamų paslaugų esmę bei paaiÅ¡kinti kylančias rizikas. Kadangi Å¡ios pareigos netinkamas vykdymas lėmė esminį neprofesionalaus investuotojo suklydimÄ , todėl atsakovas turėtų prisiimti iÅ¡ viso to kylančias neigiamas pasekmes. Svarbi aplinkybė yra ta, kad bankas klientams pateikdavo standartinę sutarties formÄ ir ieÅ¡kovai sutartį sudarydavo prisijungimo bÅ«du.

Visiems IeÅ¡kovams informacija apie siÅ«lomÄ produktÄ buvo pateikta žodžiu ir banko darbuotojai paruoÅ¡toje sutarties formoje tik parodydavo ieÅ¡kovams, kurioje vietoje jiems reikia pasiraÅ¡yti. VisÄ sutarčių ir jų priedų paketÄ tokiu atveju turėjo sudaryti daugiau kaip 60 puslapių. Objektyviai vertinant, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartis ieÅ¡kovams fiziÅ¡kai nebuvo įmanoma perskaityti visų Å¡ių dokumentų. Negana to, minėti sutarčių priedai ieÅ¡kovams realiai netgi nebuvo įteikti.

Taigi, esant abejonių, ar bankas suteikė visÄ reikalingÄ informacijÄ ieÅ¡kovams, Å¡iÄ aplinkybę reiktų vertinti ieÅ¡kovų naudai. IeÅ¡kovai nebÅ«tų sudarę Å¡ių sutarčių, jeigu minėtÄ informacijÄ bÅ«tų žinoję. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieÅ¡kovai ginčijamus sandorius sudarė dėl esminio suklydimo, kurį nulėmė Atsakovo AB banko „Snoras“ neteisėti veiksmai. Nei vienas ieÅ¡kovas neturėjo pakankamai įgÅ«džių ir patirties, kad galėtų įvertinti rizikÄ .

IeÅ¡kovai taip pat rėmėsi CK 1.91 str., nurodė, kad bankas nuslėpė esmines aplinkybes, kuriuos žinodami ieÅ¡kovai nebÅ«tų sudarę sutarčių. Atsakovas jau 2011-01-18 Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr.03-02 buvo informuotas apie 2010 m. rugsėjo mėnesį atlikto inspektavimo metu nustatytus pažeidimus ir įpareigotas juos paÅ¡alinti, bankas pažeidė LR bankų įstatymo reikalavimus ir savo veiklos trÅ«kumų nepaÅ¡alino. Å i informacija turėjo bÅ«ti atskleista atsakovo iÅ¡leistuose obligacijų emisijų prospektuose, atsakovas turėjo informacijÄ pateikti Vertybinių popierių komisijai, atitinkamai paskelbti Centrinėje informacijos bazėje, savo tinklapyje (LR Vertybinių popierių įstatymo 2 str. 36 d., 6 str. 1 d., 18 str.).

Tačiau atsakovas to neapdarė, slėpė reikÅ¡mingÄ informacijÄ ir nuo ieÅ¡kovų, ir nuo Lietuvos banko ir tokiu bÅ«du suklaidino ieÅ¡kovus, siekdamas prisivilioti kuo daugiau lėšų iÅ¡ neprofesionalių klientų, sÄ moningai nutylėdamas savo veikos trÅ«kumus. Tikroji banko padėtis – kad ji žymiai blogesnė nei anksčiau, paaiÅ¡kėjo tik 2011-11-24, kai buvo paskirtas laikinasis administratorius. Pripažinus sutartis negaliojančiomis yra taikytina restitucija, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovui bankui „Snoras“ yra iÅ¡kelta bankroto byla ir jis negali bÅ«ti įpareigotas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams lėšų kita tvarka, negu pagal Ä®monių bankroto įstatyme nustatytÄ kreditorių eiliÅ¡kumÄ , restitucijos bÅ«das yra pakeistinas.

Pritaikius restitucijÄ , ieÅ¡kovų sumokėtos už obligacijas lėšos yra laikytinos piniginėmis lėšomis jų asmeninėse sÄ skaitose. Remiantis Å¡iomis įstatymo nuostatomis, ieÅ¡kovams priklausančios lėšos yra laikytinos indėlių draudimo objektu, todėl įvykus draudiminiam įvykiui - banko „Snoras“ bankrotui, VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ privalo iÅ¡mokėti ieÅ¡kovams indėlių draudimo iÅ¡mokas. Atsakovui bankui „Snoras“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ieÅ¡kovai negali savo teisių ir interesų adekvačiai apginti kitais gynimo bÅ«dais, t.y. kreditorinių reikalavimų patvirtinimu bankroto byloje ir galimu daliniu patenkinimu.

Pripažinus sutartis negaliojančiomis yra taikytina restitucija, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Atsakovui bankui „Snoras“ yra iÅ¡kelta bankroto byla ir jis negali bÅ«ti įpareigotas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams lėšų kita tvarka, negu pagal Ä®monių bankroto įstatyme nustatytÄ kreditorių eiliÅ¡kumÄ , restitucijos bÅ«das yra pakeistinas. Pritaikius restitucijÄ , ieÅ¡kovų sumokėtos už obligacijas lėšos yra laikytinos piniginėmis lėšomis jų asmeninėse sÄ skaitose ir todėl laikytinos indėlių draudimo objektu.

Ä®vykus draudiminiam įvykiui - banko „Snoras“ bankrotui, VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ privalo iÅ¡mokėti ieÅ¡kovams indėlių draudimo iÅ¡mokas (b.l. 1-12, 1 t.; 138-147, 3 t.; 29-38, 4 t.; 1-13, 5 t.).Atsakovas BAB bankas „Snoras“ atsiliepime į ieÅ¡kinį, dublikÄ ir praÅ¡ymus dėl ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad nepagrįstas ir apsimestinas ieÅ¡kovų tvirtinimas, jog jie nesuprato pasirašę ne terminuoto indėlio sutartis, kai tuo tarpu visas obligacijų sutarčių tekstas byloja apie „investavimÄ â€œ, „investavimo santykius“.

IeÅ¡kovai, visi be iÅ¡imčių iki ginčijamų sandorių sudarymo bÅ«dami sudarę, o kai kurie ir turėdami ilgametę patirtį dėl terminuotų indėlių sutarčių, nenurodė ieÅ¡kinyje dėl kokių priežasčių jie nesugebėjo įžvelgti skirtumo tarp terminuoto indėlio sutarties, kuri yra trumpa ir aiÅ¡ki, bei gali bÅ«ti pasiraÅ¡yta internetu, ir ginčijamų sandorių, kuriuos lydėjo neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis su specialiais priedais. IeÅ¡kovai neįrodė, jog įprastinėmis sÄ lygomis asmuo negalėtų atskirti terminuoto indėlio sutarties nuo vertybinių popierių įsigijimo sutarties kartu su vertybinių popierių sutartį lydinčiais sandoriais.

IeÅ¡kovams pageidaujant už investuotas lėšas gauti didesnę piniginę grÄ Å¾Ä (didesnes palÅ«kanas) jie, vietoj to, kad, kai kurie galėdami ir internetu sudarytų terminuoto indėlio sutartį, atvyko į atsakovo klientų aptarnavimo padalinį ir iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ Ä¯sigyti atsakovo iÅ¡leistÄ vertybinį popierių - obligacijas. Pažymėtina, kad visi ieÅ¡kovai pasiraÅ¡ydami neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis raÅ¡tiÅ¡kai atsisakė pateikti duomenis apie savo investavimo patirtį, taip patvirtindami, kad supranta, jog atsakovas neturėdamas žinių apie ieÅ¡kovų finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės ieÅ¡kovams yra tinkamos.

Atmestini ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio argumentai, jog atsakovas nesurinko informacijos apie klientų (ieÅ¡kovų) žinias ir patirtį investavimo srityje, jų tikslus, taip neva pažeisdamas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 5 d. nustatytas pareigas. Atsakovas ieÅ¡kovams suteikė visÄ ginčijamų sandorių sudarymui bÅ«tinÄ informacijÄ ir atskleidė visÄ galimÄ rizikÄ , todėl ieÅ¡kovų nesuklaidino ir neapgavo, o ginčijami sandoriai buvo sudaryti ieÅ¡kovų rizika. IeÅ¡kovai neįrodė, nei kad atsakovas tyčia juos suklaidino, nei kad siekdamas galutinio tikslo - sudaryti ginčijamus sandorius nuslėpė svarbias ginčijamų sandorių aplinkybes.

„Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punktu ieÅ¡kovai patvirtino, kad atsakovas ieÅ¡kovus informavo ir ieÅ¡kovams yra žinoma, kad: „siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grÄ Å¾inimÄ , banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos statymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas". Å i sÄ lyga patvirtina, kad atsakovas atskleidė ieÅ¡kovams, jog ne visi atsakovo įsipareigojimai ieÅ¡kovams yra apdrausti, o tik tie, kurie numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Atsakovo pareiga informuoti apie draudimo įmonę arba užsienio draudimo įmonę, kurioje apdrausti indėliai ir (arba) įsipareigojimai investuotojams, yra įtvirtinta Indėlių draudimo įstatymo 13 str. 1 d., todėl atsakovas minėtos nuostatos tiesiog negalėjo neįtraukti į neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties tekstÄ . IeÅ¡kovai patvirtino, kad jie yra gavę „Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ â€œ. Minėtas dokumentas buvo ne tik pateiktas ieÅ¡kovams, bet ir vieÅ¡ai prieinamas atsakovo interneto tinklapyje.

Apibendrintas finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymas buvo talpinamas ir atsakovo interneto svetainėje, kurioje su juo pakartotinai (jeigu prarado jai įteiktÄ egzempliorių) galėjo susipažinti ir ieÅ¡kovai. AB banko „Snoras“ 300 000 000 Lt ir 500000000 Lt obligacijų emisijų baziniuose prospektuose, be kitų rizikų, taip pat, nurodyta: „Atsiskaitymo rizika. Investuotojai, įsigydami pagal šį ProspektÄ leidžiamas Obligacijas, prisiima rizikÄ , kad Bankas nustatytais terminais ir sÄ lygomis gali neatsiskaityti su investuotojais.“.

Prospektai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos ir buvo vieÅ¡ai prieinami tinklapiuose www.snoras.lt ir www.crib.lt, kas atitinka Lietuvos Respublikos vertybinių popierių Ä®statymo 8 ir 9 str. reikalavimus prospektų tvirtinimui ir paskelbimui. Pažymėtina, kad pagrindinė prospekto paskelbimo forma yra elektroninė. Todėl atspausdinta jo kopija klientui įteikiama turi bÅ«ti tik jei jis pats to praÅ¡o. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ nėra pagrindo visÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ perkelti atsakovui bei reikalauti iÅ¡ jo pateikti papildomų įrodymų, kad bankas tinkamai įgyvendino FPRÄ® nustatytÄ informavimo pareigÄ .

Pažymėtina, kad bankas visose klientų aptarnavimo vietose platino obligacijų emisijoms skirtas informavimo skrajutes, kuriose buvo nurodyta, kad priimant sprendimÄ investuoti, bÅ«tinai susipažinti su interneto svetainėje www.snoras.lt paskelbtomis banko obligacijų emisijos galutinėmis sÄ lygomis ir baziniu prospektu (jame paraÅ¡ytais rizikos veiksniais) ir įvertinti ar Å¡i rizika priimtina. Investuojant į obligacijas rizikÄ lemia obligacijų kainos kitimas, o taip pat galima grėsmė, kad obligacijas iÅ¡leidęs subjektas neiÅ¡pirks dalies arba visu obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika).

IeÅ¡kovai patyrė nuostolius ne dėl to, kad jų įsigyti vertybiniai popieriai (obligacijos) yra prarasti ar perleisti, bet nuostoliai atsirado dėl emitento bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo ir dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos. IeÅ¡kovai neįrodė, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti apgaulės įtakoje. IeÅ¡kovai nepagrįstai teigia, kad nesuvokė skirtumo tarp ginčijamų sandorių ir terminuotojo indėlio sutarties, kurių jie buvo sudarę ne vienÄ . Už įsigytus atsakovo vertybinius popierius - obligacijas ieÅ¡kovai apmokėjo ginčijamų sandorių sudarymo dienÄ , kas reiÅ¡kia, kad norėdami pasinaudoti atsakovo teikiamomis investicinėmis paslaugomis perdavė pastarajam pinigus, todėl Indėlių draudimo įstatymo prasme jie laikytini investuotojais.

Indėlių draudimo įstatymo 2 str. 11 d. nustatyta, kad įsipareigojimais investuotojams laikomi draudėjo, teikiančio investuotojui investicines paslaugas, įsipareigojimai grÄ Å¾inti investuotojui priklausančius pinigus ir (arba) grÄ Å¾inti investuotojui priklausančius vertybinius popierius. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio Å¡alies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju Å¡alies suklydimo negalima pateisinti.

Ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovas buvo mokus, vykdė visus rizikÄ ribojančius normatyvus bei savo prievoles kontrahentams, todėl ieÅ¡kovai negalėjo žinoti, kad ateityje atsakovo veikla bus sustabdyta ir jam bus iÅ¡kelta bankroto byla. Darytina iÅ¡vada, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovai neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad atsakovas bus pajėgus atsiskaityti pagal ginčijamus sandorius, todėl indėliu ir įsipareigojimu draudimo įsigyjamoms atsakovo obligacijoms taikymas arba netaikymas negali bÅ«ti pripažintas esminiu ginčijamu sandoriu elementu.

Kaip matyti iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių, ieÅ¡kovai eilę kartų pas atsakovÄ buvo padėję indėlius eurais ir/ar litais. Taigi, atsižvelgiant į jų patirtį sudarant panaÅ¡aus tipo sandorius, ieÅ¡kovai turėjo suvokti sudaromų ginčijamų sandorių esmę ir skirtumus nuo terminuotojo indėlio. IeÅ¡kovų teiginiai apie tai, kad jiems buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog obligacijoms taikomas toks pats draudimas kaip terminuotiesiems indėliams, prieÅ¡tarauja raÅ¡ytiniams įrodymams, bei obligacijų platinimo banke praktikai.

Atsakovas pažymėjo, kad standartinės sutarčių sÄ lygos privalomos kitai Å¡aliai tuo atveju, jei jos tinkamai atskleistos. Obligacijų sutarčių 1.22 p. nurodyta, kad „pasiraÅ¡ydamas Å¡iÄ sutartį, INVESTUOTOJAS patvirtina, kad visos Sutarties sÄ lygos su juo buvo aptartos ir paaiÅ¡kintos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Sutartį, jis su jomis sutinka ir jos iÅ¡reiÅ¡kia INVESTUOTOJO valiÄ . PrieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas sutartį, INVESTUOTOJAS patvirtina, kad yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis ir su jomis sutinka.

INVESTUOTOJAS buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes“. Taigi, sutarties sÄ lygos buvo tinkamai atskleistos, ieÅ¡kovai savo valia ir noru perdavė atsakovo nuosavybėn jiems priklausiusias pinigines lėšas mainais už įgyjamas atsakovo obligacijas, todėl atsakovas (bankas) kaip lėšų savininkas po bankroto nėra atsakingas už obligacijų negrÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovams. Atsakovas niekados netvirtino ir neteigė, jog terminuotų indėlių ir obligacijų įsigijimas yra tapatÅ«s investavimo bÅ«dai.

Pažymėtina, jog lyginant su terminuotų indėlių įsigijimu be iÅ¡imčių visi kiti piniginių lėšų investavimo bÅ«dai yra alternatyvÅ«s. Atsakovo naudotos frazės „alternatyva indėliui“ ar „saugus investavimo bÅ«das“ nereiÅ¡kia draudiminės apsaugos galiojimo, bÅ«tent dėl kurios ir yra iÅ¡kilęs ginčas, nes saugumÄ galima garantuoti ir savo finansine padėtimi, kÄ atsakovas ir pabrėždavo pristatydamas Å¡iÄ finansinę priemonę. Taigi, atsakovas ieÅ¡kovų neklaidino ir neapgavo.

IeÅ¡kovai sudarė sutartis ir turėjo apsvarstyti jų sudarymo rizikÄ . Be to, ieÅ¡kovai patvirtino savo sandorius, pateikdami savo kaip kreditorių reikalavimus banko bankroto byloje, todėl neteko teisės juos ginčyti. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovų praÅ¡oma taikyti sandorio negaliojimo pasekmė prieÅ¡tarauja restitucijÄ reglamentuojančioms teisės normoms. Net ir pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, ieÅ¡kovai neturės teisės reikalauti iÅ¡ VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo iÅ¡mokos.

Atsižvelgiant į restitucijos instituto paskirtį, siekiamus tikslus bei konkrečias aktualios situacijos aplinkybes, akivaizdu, jog Å¡iuo atveju restitucijos taikymas tokiu bÅ«du, kokio siekiama ieÅ¡kiniu, negalimas, kadangi toks restitucijos taikymas i) negrÄ Å¾ina ginčo sutarties Å¡alių status quo; ii) sukuria prievoles ginčijamuose sandoriuose nedalyvavusiam atsakovui VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“; iii) pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ . IeÅ¡kovų reikalaujamas taikyti restitucijos bÅ«das reikÅ¡tų, jog Å¡alia tarp ginčijamų sandorių Å¡alių egzistuojančių sutartinių santykių iÅ¡kils naujas prievolinis teisinis santykis tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“; t. y. ieÅ¡kovai ir atsakovas nebus grÄ Å¾inti į pradinę padėtį, buvusiÄ iki ginčijamų sandorių sudarymo, o bus sukurti nauji prievoliniai santykiai tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ (b.l.166-193, 1 t.: 151-161, 3 t.; 113-132, 4 t.).Atsakovas VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, dublikÄ ir pareiÅ¡kimus dėl ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo, prašė juos atmesti, bei nurodė iÅ¡ esmės tapačius atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytiems argumentams motyvus.

Taip pat pažymėjo, kad prie ieÅ¡kinio nėra pridėtų dokumentų įrodančių, kad 2011-11-24 ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodomas pinigų sumas laikė banke pagal indėlio ar banko sÄ skaitos sutartį. Draudžiamo įvykio dienÄ ieÅ¡kovai jau buvo savo valia perdavę bankui pinigus, skirtus apmokėti už įgyjamas obligacijas, t.y. neturėjo reikalavimo teisių į Å¡ias pinigines lėšas. Taigi, jie neturi teisės į indėlio draudimo iÅ¡mokas už įgytas banko obligacijas pagal IÄ®DÄ®.

Å iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovai, įgydami obligacijas, savo valia ir noru perdavė banko nuosavybėn jiems priklausiusias pinigines lėšas mainais už įgyjamas banko obligacijas. Todėl bankas yra jiems perduotų piniginių lėšų savininkas, o ne jų saugotojas. Tokia situacija, kai investicinė įmonė negali grÄ Å¾inti klientui priklausančių vertybinių popierių iÅ¡skirtinai dėl emitento nemokumo (bankroto), nepatenka į Investuotojų direktyvos reguliavimo sferÄ (direktyvos 2 str. 2 d.) ir Å¡ios direktyvos apsauga tokiu atveju negali bÅ«ti taikoma.

Tai, kad obligacijos nėra draudimo objektas, yra expressis verbis įtvirtinta teisės akte – IÄ®IDÄ®, kurio nežinojimas, negali bÅ«ti suprantamas kaip pateisinama priežastis konstatuoti ieÅ¡kovų valios trÅ«kumÄ , sudarant ginčo sutartis. Pačiose ginčo sutartyse nėra nurodyta, kad banko obligacijos yra draudžiamos indėlių draudimu. Banko obligacijos, dėl kurių Å¡ioje byloje kyla ginčas, yra skolos vertybiniai popieriai, todėl patenka į Indėlių direktyvos 7 str. 2 d. bei I priedo 12 p. numatytas iÅ¡imtis.

Kadangi ieÅ¡kovų ginčo sutartimis įsigyti vertybiniai popieriai nėra draudžiami indėlių draudimu (tiesiogiai numatyta teisės aktuose), ieÅ¡kovų teiginiai apie tai, kad atsakovas juos suklaidino, neatskleidė visos su sandorių rizika susijusios informacijos yra atmestini. Tai, kad ieÅ¡kovai suprato sudarantys ne įprastÄ terminuoto indėlio sutartį, o vertybinių popierių įgijimo sutartį, patvirtina faktas, jog sudarydami ginčo sutartis, tuo pačiu metu, jie sudarė ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, kurios nebÅ«na sudaromos pasiraÅ¡ant terminuoto indėlio sutartį.

IeÅ¡kovų niekas nevertė skubėti pasiraÅ¡yti sutartis, jie turėjo neribotÄ galimybę susipažinti su jų sÄ lygomis iki pasiraÅ¡ymo bei iÅ¡siaiÅ¡kinti obligacijų, kaip skolos vertybinių popierių esmę ir tai, kad joms netaikomas draudimas pagal IÄ®IDÄ®. Å iuo atvejus pažymima, kad bet kuris protingas ir atidus asmuo priimantis sprendimÄ dėl investavimo, negali teisintis nesupratęs ir negalėjęs suprasti jam pasiÅ«lytų sutarties sÄ lygų ar nesuvokęs sandorio esmės. IeÅ¡kovai neįrodė, jog ginčijamas sutartis sudarė suklydimo įtakoje, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas.

Ieškovams su atsakovu sudarant ginčijamas sutartis esminiais šių sandorių elementais buvo obligacijų išpirkimo terminas ir atsakovo mokamos palūkanos. Ieškovai, sudarydami ginčo sutartis, suprato arba privalėjo suprasti, kad didesnes palūkanas už obligacijas (lyginant su banko siūlomomis palūkanomis už terminuotus indėlius) jie gauna dėl padidintos rizikos, kadangi didesnes palūkanas už vertybinius popierius atsakovas galėjo pasiūlyti klientams todėl, kad nereikėjo mokėti draudimo įmokos indėlių ir investicijų draudimui, ir sutaupomos lėšos galėjo būti mokamos klientams.

Ginčijamų sutarčių sudarymo metu atsakovas nebuvo nemokus, todėl indėlių draudimo taikymas / netaikymas banko obligacijų atžvilgiu buvo neaktualus ir negali bÅ«ti pripažįstamas esminiu ginčijamo sandorio elementu, kuris bÅ«tų lėmęs ieÅ¡kovų valiÄ sudaryti sutartis. Aplinkybė, kad obligacijoms nėra taikomas indėlių draudimas, tapo svarbi tik po to, kai buvo sustabdyta atsakovo veikla, t. y. Å¡i aplinkybė neegzistavo sutarčių sudarymo metu. Ginčo sutartyse nėra nurodyta, kad indėlių sertifikatai ar obligacijos yra draudžiami indėlių draudimu.

Be to, ieÅ¡kovai klaidingai teigia, kad jų suklydimas pasireiÅ¡kia tuo, kad jie manė, kad obligacijos yra apdraustos įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau sutarčių sÄ lygos nėra deklaratyvios ir bet koks asmuo, pasiraÅ¡ytinai iÅ¡reiÅ¡kiantis patvirtinimÄ , kad yra susipažinęs su sandorio sÄ lygomis ir visa susijusia informacija, negali teisintis nesupratęs tokios sutarties nuostatos esmės. Dar daugiau, visi be iÅ¡imties ginčo sutartyse nurodomi dokumentai (apraÅ¡ai, prospektai, galutinės sÄ lygos ir t. t.) buvo patalpinti ir vieÅ¡ai prieinami atsakovo interneto tinklapyje, todėl ieÅ¡kovai galėjo su jais susipažinti naudodamiesi internetu.

IeÅ¡kovai sutartyse patvirtino, kad sutinka su sutarčių sÄ lygomis ir jos jiems suprantamos, kad jie buvo supažindinti su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, ir supranta jų pasekmes. Todėl pasiraÅ¡ydami ginčijamas sutartis, ieÅ¡kovai turėjo matyti nuorodas į standartines sÄ lygas, kas reiÅ¡kia jų akceptavimÄ . Kitaip tariant, net jeigu tokios standartinės sÄ lygos ir nebÅ«tų pateiktos ieÅ¡kovams, Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti naudojama kaip pagrindas pripažinti tokias sÄ lygas negaliojančiomis.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovai privalo įrodyti, jog atsakovas pažeidė minėtose teisės normose nurodytas pareigas, o ne atsakovas įrodyti, jog tų teisės normų nepažeidė. Kadangi ieÅ¡kovai buvo ilgalaikiai banko klientai ir jame laikė savo santaupas terminuotų indėlių pavidalu, vėliau vykdė investicinę veiklÄ , bankas neturėjo tikslo „pritraukti“ ieÅ¡kovų pinigines lėšas, nes ieÅ¡kovai ir taip savo lėšas laikė banke. Bankas neturėjo motyvo klaidinti ieÅ¡kovus, teikti jiems melagingÄ informacijÄ .

Be to, byloje nėra jokių duomenų ar juos patvirtinančių įrodymų, kad atsakovo darbuotojai tyčia klaidintų ieÅ¡kovus. PrieÅ¡ingai - darbuotojai privalėjo kelti kvalifikacijÄ , iÅ¡klausyti mokymus apie banko finansines priemones, o mokymo medžiagoje buvo aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta, jog obligacijos nėra draudžiamos indėlių draudimu. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog atsakovo darbuotojai klaidino ieÅ¡kovus ir siekė pritraukti pinigines lėšas priklausančias jiems. Atsakovas atskleidė ieÅ¡kovams su sutarčių sudarymu susijusias rizikas.

Atsiliepimuose taip pat pažymima, kad ieÅ¡kovų praÅ¡oma taikyti sandorio negaliojimo pasekmė prieÅ¡tarauja restitucijÄ reglamentuojančioms teisės normoms, o patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovų minimas nutarimas nelaikytinas esminiu sandorio elementu, egzistavusiu ginčo sandorių sudarymo metu, nes jis nepatvirtina, kad tuo metu bankas buvo nemokus. KitÄ vertus, apie nutarimÄ buvo skelbiama vieÅ¡ai, todėl bankas nenutylėjo reikÅ¡mingos sandoriui informacijos, o tai, jog bankas po minėto nutarimo priėmimo pradėjo platinti obligacijas ir siekė iÅ¡saugoti savo konkurencingumÄ , savaime neįrodo, jog bankas apgaudinėjo (b.l. 115-127, 162-170, 3 t.; 79-83, 94-107, 166-169, 4 t.).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas J.

G. palaikė savo ieÅ¡kinį ir paaiÅ¡kino, kad jo žmona paveldėjo lėšas, pervedė į jo sÄ skaitÄ . Kai pasirodė skelbimas, kad galima uždirbti procentus, nutarė tai ir padaryti, o buvęs vidaus reikalų ministras VaitiekÅ«nas pasiÅ«lė pinigus pervesti į Snoro bankÄ . Jie manė, kad pinigai patenka į draudimo sferÄ . Pinigus iki tol ieÅ¡kovas laikė SEB banke, Swedbanke. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jis turėjo aukÅ¡tasis inžinerinį iÅ¡silavinimas, dirbo milicijoje autoinspektoriumi, tarnybos virÅ¡ininku, dirbo ministrų kombinate, policijos akademijoje, po to išėjo į pensijÄ .

Anksčiau taip pat turėjo obligacijų SEB banke. Snoro banke sudarė obligacijų sutartis, nes tikėjosi gauti pelnÄ . Nesuvokė sutarties, apgavo bankas - jei bÅ«tų pasakę, kad nėra draudimo, sutarties nebÅ«tų sudaręs. Apie draudimÄ Å¾inojo tai, kad bankas draudžia. Snoro bankÄ pasirinko, kad metų bėgyje galėtų gauti palÅ«kanas. Apie finansinę banko bÅ«kle žinojo iÅ¡ skelbimų, iÅ¡ pažįstamų žmonių, o bazinio prospekto neskaitė. Jis suprato, kad indėlių ir obligacijų sutartys skirtingos, kad čia kitoks variantas, didesnės palÅ«kanos, kad trumpas laikas.

Kitokio supratimo apie obligacijas neturėjo, tiesiog pasirašė dokumentus.IeÅ¡kovų atstovas advokatas V. M. teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, prašė jį tenkinti iÅ¡dėstytais motyvais. Atstovas nurodė, kad bankas nesilaikė įstatymų reikalavimų, nesuteikė ieÅ¡kovams reikiamos informacijos, kad jie galėtų suvokti sandorio esmę ir apsispręsti dėl sutarties, klaidino ieÅ¡kovus reklaminiuose prospektuose. Jokių dokumentų apie investavimo rizikÄ ieÅ¡kovai faktiÅ¡kai negavo.

Bankas slėpė tikrÄ jÄ savo finansinę padėtį, kad Lietuvos bankas nustatė banko veiklos trÅ«kumus, 2011 m. sausio mėnesį Lietuvos bankas nutarimu nustatė, kad bankas nepaÅ¡alino ankstesnių nustatytų pažeidimų, tai esminis įvykis, apie kurį investuotojams nebuvo paskelbta. Jei ieÅ¡kovai bÅ«tų žinoję Å¡ias aplinkybes ginčo sutarčių nebÅ«tų sudarę.Atsakovo BAB banko „Snoras“ atstovas advokatas V. V. teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai teismo posėdyje paneigia ieÅ¡kinyje nurodytÄ aplinkybę, kad jis neturėjo investavimo patirties. IeÅ¡kovas Å . turėjo akcijų. Neteisingai nurodoma, kad bankas nuslėpė kokiÄ nors informacijÄ , Å¡i informacija buvo vieÅ¡ai paskelbta, prieinama.Atsakovo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovas neatvyko. Å aukimas įteiktas tinkamai, iki posėdžio pradžios praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimo negauta, todėl teismas sprendė, kad atsakovo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylÄ .IeÅ¡kinys atmestinas.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas J.

Å . 2008 m. atsakovo banke sudarė banko sÄ skaitos sutartį (b.l. 164-165, 2 t.). 2010 m. jis pasirašė atsakovo banke mokėjimo sÄ skaitos sutartį (b.l. 166, 2 t.). Taip pat, ieÅ¡kovas atsakovo banke buvo sudaręs ar pratęsęs 7 terminuotojo indėlio sandorius (b.l. 167, 2 t.). 2011-05-13 jis su atsakovu (banku) sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. P9932789, pagal kuriÄ Â atsakovas įsipareigojo teikti ieÅ¡kovui paslaugas, atidarant bei uždarant vertybinių popierių sÄ skaitÄ , vykdyti ieÅ¡kovo pavedimus dėl vertybinių popierių (b.l. 14-23, 1 t.).

J. Å . 2011-05-13 sudarė su atsakovu AB banku „Snoras“ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110513P990004, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 100 vnt. obligacijų su 4 % metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 9.997,50 Lt. Sutartyje buvo numatyta Å¡ių obligacijų iÅ¡pirkimo data - 2012-06-01 (b.l.13, 1 t.). Byloje yra duomenys, kad ieÅ¡kovas buvo sudaręs susitarimÄ dėl naudojimosi atsakovo banko paslaugų teikimo internetu sistema „bankas internetu +“ ir turėjo galimybę nuolatos naudotis interneto ryÅ¡iu (b.l. 15, 1 t.; 168-172, 2 t.).

IeÅ¡kovas atsisakė bankui pateikti duomenis apie save, nurodydamas, kad supranta, jog bankas neturėdamas žinių apie jo finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti ar investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos (b.l. 22, 1 t.). IeÅ¡kovas pagal iÅ¡silavinimÄ yra elektroremonteris, dirbo AB „Rytų skirstomieji tinklai“. BAB banko „Snoras“ bankroto byloje yra patvirtintas ieÅ¡kovo finansinis reikalavimas (b.l.185-188, 2 t.).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas J.

G. 2011 m. atsakovo banke sudarė mokėjimo sÄ skaitos sutartį (b.l. 42, 3 t.). 2011-07-19 jis su atsakovu (banku) sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9943068, pagal kuriÄ Â atsakovas įsipareigojo teikti ieÅ¡kovui paslaugas, atidarant bei uždarant vertybinių popierių sÄ skaitÄ , vykdyti ieÅ¡kovo pavedimus dėl vertybinių popierių (b.l. 43-52, 3 t.). J. G. 2011 metais su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarė dvi obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis: 2011-07-19 Nr. FO20110719V990018 ir 2011-07-20 Nr. FO20110720V990030.

Pagal 2011-07-19 sutartį ieÅ¡kovas įsigijo 800 vnt. obligacijų su 5% metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 79.990,64 Lt. Pagal 2011-07­-20 sutartį ieÅ¡kovas įsigijo 155 vnt. obligacijų su 5% metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Eur, už kurias sumokėjo 15.498,19 Eur (b.l.52-53, 1 t.). IeÅ¡kovas atsisakė bankui pateikti duomenis apie save, nurodydamas, kad supranta, jog bankas neturėdamas žinių apie jo finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti ar investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos (b.l. 51, 3 t.).

IeÅ¡kovas buvo įgijęs aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirbo VRM, policijos akademijoje, nuo 1997 m. pensininkas. BAB banko „Snoras“ bankroto byloje yra patvirtintas ieÅ¡kovo finansinis reikalavimas (b.l. 57-60, 3 t.).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė H. Z. 2006 m. atsakovo banke sudarė banko sÄ skaitos sutartį (b.l. 29-30, 2 t.). 2010 m. ji atsakovo banke pasirašė terminuotojo indėlio sutartį (b.l. 31, 2 t.). 2011-04-01 ieÅ¡kovė su atsakovu sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. T9924265, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo teikti ieÅ¡kovei paslaugas, atidarant bei uždarant vertybinių popierių sÄ skaitÄ , vykdyti ieÅ¡kovės pavedimus dėl vertybinių popierių (b.l. 32-41, 2 t.).

H. Z. 2011-04-01 sudarė su atsakovu AB banku „Snoras“ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110401T990001, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 40 vnt. obligacijų su 4 % metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 3.997,57 Lt. Sutartyje buvo numatyta Å¡ių obligacijų iÅ¡pirkimo data - 2012-04-27 (b.l. 89, 1 t.). IeÅ¡kovė atsisakė pateikti bankui duomenis apie save, nurodydama, jog supranta, kad bankas neturėdamas žinių apie jos finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti ar investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos (b.l. 40,2 t.). ieÅ¡kovė buvo įgijusi aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , jos profesijÄ pardavėja, kasininkė.

BAB banko „Snoras“ bankroto byloje yra patvirtintas ieÅ¡kovės finansinis reikalavimas (b.l. 44-46, 2 t.).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas J. V. 2009 m. atsakovo banke sudarė banko sÄ skaitos sutartį (b.l. 48-49, 2 t.). Jis atsakovo banke buvo sudaręs 9 terminuotojo indėlio sandorius (b.l. 52, 2 t.). 2011-07-19 J. V. su atsakovu sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. K9943058, pagal kuriÄ Â atsakovas įsipareigojo teikti ieÅ¡kovui paslaugas, atidarant bei uždarant vertybinių popierių sÄ skaitÄ , vykdyti ieÅ¡kovo pavedimus dėl vertybinių popierių (b.l. 53-62, 2 t.)., o 2011-07-19 su atsakovu sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr.FO20110719K990012 pagal kuriÄ Ä¯sigijo 143 vnt. obligacijų su 5% metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Eur, už kurias sumokėjo 14.298,33 Eur.

Sutartyje buvo numatyta Å¡ių obligacijų iÅ¡pirkimo data - 2012-08-02 (b.l.98, 1 t.). J. V. atsisakė bankui pateikti duomenis apie save, nurodydamas, kad supranta, jog bankas neturėdamas žinių apie jo finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti ar investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos (b.l. 61, 2 t.). J. V. buvo baigęs aÅ¡tuonias klases, įgijęs frezuotojo profesijÄ , dirbo UAB „Kartra“, nuo 1998 m. buvo pensininkas. 2012 m. lapkričio 6 d.

J. V. mirė, jo teisių perėmėja – ieÅ¡kovė D. V. (b.l. 118,119-120, 122-136, 1 t.). BAB banko „Snoras“ bankroto byloje yra patvirtintas ieÅ¡kovės finansinis reikalavimas (b.l. 70-73, 2 t.).CK 1.103 straipsnis numato, kad obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iÅ¡ obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens joje nustatytais terminais nominaliÄ obligacijos vertę, metines palÅ«kanas ar kitokį ekvivalentÄ arba kitas turtines teises. 1994-05-30 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985-12-20 Tarybos direktyvos 85/611/EBB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo, 22 straipsnio 4 dalies sÄ lygas.

Å alių sudarytose obligacijų sutartyse (1.22 punkte) numatyta: „Investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes“. Nurodyta, kad „Investuotojas patvirtina, kad visos sutarties sÄ lygos su juo buvo aptartos ir paaiÅ¡kintos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, jis sutinka su jomis ir jos iÅ¡reiÅ¡kia jo valiÄ . PrieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas sutartį, investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su prospektu ir galutinėmis sÄ lygomis bei su jomis sutinka“.Kaip jau minėta, ieÅ¡kovai sudarė su banku neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis.

Å iose sutartyse ieÅ¡kovai savo paraÅ¡ais patvirtino, kad jie gavo ir susipažino su finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymu bei veiksmais, kurių bankas ėmėsi, siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumÄ , apraÅ¡ymo santrauka, įskaitant santraukos forma pateikiamÄ indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taikomos banko atžvilgiu apraÅ¡ymu. Nurodoma, kad „Obligacija yra terminuotas ne nuosavybės vertybinis popierius, pagal kurį įmonė, iÅ¡leidžianti obligacijas, tampa obligacijos savininko skolininke ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai“.

Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymo 8 punkte („Rizika ir pelningumas“) numatyta, kad: „Investuojant į obligacijas, rizikÄ lemia obligacijų kainos kitimas, o taip pat galima grėsmė, kad obligacijas iÅ¡leidęs subjektas neiÅ¡pirks dalies arba visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Nurodoma, kad praktiÅ¡kai nerizikingos yra tik valstybių iÅ¡leistos pinigų rinkos priemonės (iždo vekseliai), kitais atvejais bÅ«tina įvertinti galimÄ emitento bankroto rizikÄ .

Be to, obligacijų reklaminėse skrajutėse atsakovas nurodė: „PrieÅ¡ priimdami sprendimÄ investuoti, bÅ«tinai susipažinkite su interneto svetainėje www.snoras.lt paskelbtomis banko SNORAS obligacijÄ emisijos galutinėmis sÄ lygomis ir Baziniu prospektu bei jame apraÅ¡ytais rizikos veiksniais, įvertinkite, ar Jums Å¡i rizika priimtina".Teismas sprendžia, kad teisingam Å¡ios civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡minga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 iki kurios priėmimo nagrinėjama byla Vilniaus apygardos teismo 2014-01-09 nutartimi buvo sustabdyta.

Kasacinis teismas minėtoje nutartyje pasisakydamas dėl draudimo apsaugÄ obligacijoms nustatančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, pažymėjo, kad banko iÅ¡leistos obligacijos neatitinka indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina, tačiau atkreipė dėmesį, kad Lietuvos įstatymų leidėjas pasirinko tokį modelį, kuriuo Indėlių direktyvÄ ir Investuotojų direktyvÄ Ä¯gyvendino viename nacionalinės teisės akte – IÄ®IDÄ®.

Taigi kasacinis teismas, atsižvelgęs į direktyvų nuostatas ir ESTT praktikÄ , neneigia, kad obligacijoms, kaip tokioms, galima apsauga pagal Investuotojų direktyvÄ , tačiau pabrėžė, kad vertinant, ar konkrečiu atveju gali bÅ«ti taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo sistema, turi bÅ«ti tenkinamos visos joje nustatytos taikymo sÄ lygos (asmuo turi patekti tarp Investuotojų direktyvoje nurodytų subjektų, kuriems gali bÅ«ti taikoma kompensavimo sistema, turi bÅ«ti įvykęs Investuotojų direktyvoje apibrėžtas draudžiamasis įvykis).

Pasisakydamas dėl draudžiamojo įvykio pagal Investuotojų direktyvÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad investuotojų garantijų sistema taikoma tais atvejais, kai kompetentingos institucijos nustato, jog investicinė įmonė dėl tiesiogiai su jos finansine padėtimi susijusių priežasčių nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų investuotojams ir pastaruoju metu nematyti, kad Å¡ie įsipareigojimai bus įvykdyti vėliau; arba dėl tiesiogiai su investicinės įmonės finansine padėtimi susijusių priežasčių teismas priėmė sprendimÄ , dėl kurio stabdoma investuotojų galimybė kelti jai savo reikalavimus.

Kompensacija pagal Å¡iÄ direktyvÄ mokama tada, kai investicinė įmonė negali grÄ Å¾inti investuotojams lėšų arba negali grÄ Å¾inti investuotojams jiems priklausančių finansinių priemonių (Investuotojų direktyvos 2 straipsnio 2 dalis). Kompensacija pagal Investuotojų direktyvos nuostatas nemokama tais atvejais, kai yra galimybė investuotojams grÄ Å¾inti finansines priemones. Kasaciniam teismui nustačius, kad vertybinių popierių emitentas ir juos platinusi investicinė įmonė (bankas „Snoras“) sutapo, konstatuota, kad tai nesudaro pagrindo iÅ¡plėsti Investuotojų direktyvos apsaugos bei jÄ Ä¯gyvendinančio IÄ®IDÄ® tokia apimtimi, kad Å¡ie teisės aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos.

Pagal Investuotojų direktyvÄ emitento bankrotas ir jo nulemtas obligacijų nuvertėjimas (nepasiteisinusi investicinė rizika) nepriskiriama prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema. Byloje nėra ginčo, kad paminėtos obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartys tarp Å¡alių yra sudarytos, taip pat neginčijama ir aplinkybė, kad atsakovas BAB bankas „Snoras“ veikė ir kaip emitentas, ir kaip investicinė įmonė, o ieÅ¡kovų reikalavimas kildinamas dėl emitento bankroto. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl obligacijoms taikomos apsaugos pagal Indėlių direktyvÄ ir Investuotojų direktyvÄ , nacionaliniu lygmeniu įgyvendintas IÄ®IDÄ®, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju svarbus atsakovo, kaip emitento, o ne atsakovo, kaip investicinės bendrovės, bankrotas, t. y. bankas, kaip emitentas, o ne bankas, kaip investicinė bendrovė, dėl bankroto negali (negalės) vykdyti įsipareigojimų, prisiimtų pagal obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį – iÅ¡pirkti obligacijų (Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių 1.12 p., 1.18 p.).

Kaip jau minėta, Investuotojų direktyvoje įtvirtinta apsauga (kompensacinė sistema) taikoma investicinei įmonei, bet netaikoma (neapsaugo) nuo vertybinius popierius (šiuo atveju – obligacijas) išleidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju ieškovų įsigytoms obligacijoms pagal obligacijų pasirašymo sutartis, netaikytinas ir Investuotojų direktyvoje, perkeltoje į IĮIDĮ, nustatytas draudimas (apsauga).Teismas nesutinka su ieškovų išdėstytais argumentais, kuriais remiantis prašoma pripažinti negaliojančiomis dėl suklydimo ir apgaulės obligacijų pasirašymo sutartis (CK 1.90 str., 1.91 str.).

IeÅ¡kovai savo procesiniuose dokumentuose nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jie nėra profesionalÅ«s investuotojai, kÄ iÅ¡ esmės atspindi su ieÅ¡kovais pasiraÅ¡ytos neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartys, todėl jiems turėjo bÅ«ti taikomas aukščiausias investuotojų interesų apsaugos lygis, taip pat, kad ginčijamos obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartys buvo sudarytos atsakovui neįgyvendinus jam įstatymų nustatytų pareigų suteikti aiÅ¡kiÄ ir iÅ¡samiÄ informacijÄ apie obligacijas (FPRÄ® 22 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d., 6 d.), o nesurinkus visos reikiamos informacijos apie ieÅ¡kovus, neturėjo teikti investicinių paslaugų (FPRÄ® 22 str. 5 d., 7 d., Investicinių paslaugų teikimo taisyklių 53 p.).

Be to, ieÅ¡kovai teigia, kad buvo tyčia suklaidinti dėl obligacijų saugumo ir banko sėkmingo veikimo, o žinodami visÄ informacijÄ tokių sutarčių nebÅ«tų sudarę.Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje civilinėje byloje nagrinėjo iÅ¡ esmės tapačias aplinkybes, susijusias su atsakovo veiksmų tinkamumu, teisingos ir iÅ¡samios informacijos pateikimu potencialiems neprofesionaliems investuotojams ir padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pareigos aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleisti ieÅ¡kovui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko, tačiau pažymėjo, kad ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotojÄ yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo.

Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui gana pažįstamas finansinis produktas, kuris nelaikytinas nauju ar neįprastu, todėl suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu. Teismo vertinimu, tokie kasacinio teismo teiginiai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl asmens suklydimo, kaip sandorio negaliojimo pagrindo (CK 1.90 str.), reikalinga įvertinti Å¡ias faktines aplinkybes:

1) ar atsakovas ieÅ¡kovui (neprofesionaliam investuotojui) suteikė visÄ , iÅ¡samiÄ , aiÅ¡kiÄ informacijÄ apie obligacijas;

2) net ir nustačius, kad atsakovas (bankas) nevisiÅ¡kai aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleidė ieÅ¡kovui visus galimus obligacijų padarinius, vertinti asmens priskyrimÄ vidutiniam vartotojui ir spręsti, ar asmeniui, įsigyjančiam obligacijas, jų draustumas buvo esminė aplinkybė, lemianti apsisprendimÄ sudaryti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį. Tokia iÅ¡vada grindžiama tuo, jog ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotojÄ yra pakankamai esminis, kuris bÅ«tų pagrindas sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-915/2016).

Ä®vertinęs byloje esančius duomenis, teismas, kaip jau buvo paminėta, nustatė, kad obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyse ieÅ¡kovai pasiraÅ¡ytinai patvirtino, jog jie yra susipažinę su prospektu ir galutinėmis sÄ lygomis, taip pat sudarant neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis jie pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ ir kitus dokumentus. Ä® bylÄ nepateikti CPK leistini įrodymai, kurie paneigtų tokiÄ iÅ¡vadÄ (CPK 178 str.).

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014). Jei iÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečiÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas sandorį bÅ«tų vis tiek sudaręs, ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali bÅ«ti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

Visi ieÅ¡kovai buvo įgiję vienokį ar kitokį iÅ¡silavinimÄ , J. G. turėjo aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , H. Z. - aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ . J. Å . ir J. V. tokio iÅ¡silavinimo neturėjo, tačiau jie turėjo sutarčių banke sudarymo praktikos – J. Å . atsakovo banke buvo sudaręs ar pratęsęs septynias sutartis,  J. V. – net devynias. Be to, jie turėjo investavimo praktikos (b.l. 173-181, 5 t.). IÅ¡ to galima spręsti, kad visi ieÅ¡kovai turėjo gyvenimiÅ¡kos patirties, sutarčių sudarymo patirties.

Bylos duomenys patvirtina, kad visi ieÅ¡kovai atitinka vidutinio vartotojo kategorijÄ . Taigi, ieÅ¡kovai galėjo ir privalėjo suvokti skirtumus tarp obligacijų ir indėlių, taip pat apie obligacijų nedraudžiamumÄ ir didesnį rizikingumÄ . Neatidumas ir (ar) nerÅ«pestingumas neatitinka suklydimo sampratos. Teismų praktikoje pažymima, kad tikėjimasis, jog sudarant rizikingÄ sandorį jo vykdymo metu nekils rizikos, dar nereiÅ¡kia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iÅ¡ tokio sandorio atsiradę neigiami padariniai negali bÅ«ti prilyginami suklydimui.

IeÅ¡kovai nepateikė objektyvių duomenų, kad jie neturėjo galimybės visapusiÅ¡kai įvertinti sudarytų sandorių sÄ lygas, sutarčių jiems tinkamumÄ , kad juos kas nors skubino priimti sprendimÄ investuoti. Po sutarčių sudarymo iki pat atsakovui iÅ¡keliant bankroto bylÄ ieÅ¡kovai reikalavimų dėl sutarčių nuginčijimo tuo pagrindu, kad ji neatitiko ieÅ¡kovų valios, nebuvo pareiÅ¡kę, ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys teisme gautas 2013-05-24. Teismo vertinimu, tai patvirtina, jog Å¡ioms sutartims taikoma draudiminė apsauga ar kitos ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės (kaip kad prospektuose nurodyti skaičiai apie banko turtÄ ir įsipareigojimus) nebuvo esminė sÄ lyga ieÅ¡kovams priimant sprendimÄ dėl sandorių sudarymo.

Dėl Å¡ių aplinkybių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovai suklydo dėl sudarytų sandorių esmės (esminių sÄ lygų). Banko pareiga veikti geriausiais investuotojo interesais apima ne tik pareigÄ suteikti informacijÄ , bet ir surinkti informacijÄ apie klientÄ tam, kad investuotojui bÅ«tų galima pateikti labiausiai jo lÅ«kesčius ir investavimo patirtį atitinkančius investavimo variantus. IÅ¡ byloje esančių neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarčių matyti, kad visi ieÅ¡kovai atsisakė pateikti bankui duomenis apie save, o klientui (potencialiam klientui) atsisakius suteikti informacijÄ arba pateikus nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje, bankas neturi pareigos įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siÅ«lomų teikti investicinių paslaugų tinkamumo klientui.

Taigi, neturėdamas visos reikiamos informacijos apie ieÅ¡kovus, atsakovas negalėjo individualizuoti jų investavimo poreikių. BÅ«dami pakankamai atidÅ«s ir rÅ«pestingi ieÅ¡kovai turėjo (galėjo) suvokti informacijos teikimo atsisakymo pasekmes, tuo labiau, kad atsisakymo pasekmės buvo aiÅ¡kiai nurodytos. IeÅ¡kovai taip pat teigia, kad obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartys turi bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis ir kitu sandorių negaliojimo pagrindu – dėl apgaulės (CK 1.91 str.). TokiÄ pozicijÄ grindžia banko vieÅ¡ai skelbta informacija apie obligacijų saugumÄ (ir jų draustumÄ ), akcentuojant dideles palÅ«kanas (grÄ Å¾Ä ) bei kad buvo skleista klaidinga informacija apie banko finansinę padėtį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , neturi pagrindo sutikti, kad ieÅ¡kovai buvo klaidinami ir (ar) tyčia apgaudinėjami, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis pripažinti negaliojančiomis ir Å¡iuo pagrindu. Apgaulė pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį gali bÅ«ti sandorio Å¡alies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio Å¡alis nebÅ«tų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tos aplinkybės turėjo bÅ«ti atskleistos kitai Å¡aliai, arba aktyvÅ«s veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl sandorio efekto, jo esminių sÄ lygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiÅ¡kumo bei kitų esminių aplinkybių.

Taigi, teismų praktikoje pripažįstama, kad kai reiÅ¡kiamas reikalavimas sudarytÄ sandorį pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis), byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015; kt.).

Teismo vertinimu aplinkybė, kad Lietuvos bankas 2011-01-18 nutarimu uždraudė atsakovui BAB bankui „Snoras“ sudaryti arba pratęsti neprofesionalių rinkos dalyvių terminuotųjų indėlių sutartis, pagal kurias palÅ«kanų norma bÅ«tų didesnė nei rinkos vidurkis ir tai, jog bankas po minėto nutarimo pradėjo platinti obligacijas ir siekė iÅ¡saugoti savo konkurencingumÄ , savaime neįrodo, jog bankas apgaudinėjo klientus. IeÅ¡kovų pateikti argumentai apie banko turtÄ ir įsipareigojimus iÅ¡ bankroto administratoriaus 2012 m. ataskaitos savaime nereiÅ¡kia, jog bankas ieÅ¡kovams sudarant ginčo sutartis buvo nemokus ir nebegalėjo vystyti savo veiklos bei siÅ«lyti obligacijas, nurodyti jų pranaÅ¡umus kaip antai didesnes palÅ«kanas.

Teismas nesiremia ieÅ¡kovų informacijos žinių portaluose atspaudais kaip neabejotinos informacijos Å¡altiniu, vertina Å¡iÄ informacijÄ kaip nuomonę. Kitų neabejotinų duomenų, kurie patvirtintų ieÅ¡kovų nurodytas aplinkybes ir banko nemokumÄ Â anksčiau nei nurodyta bankroto byloje, į bylÄ nėra pateikta, o ieÅ¡kovų teiginiai daugiau deklaratyvÅ«s. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovai įsigijo banko obligacijas iÅ¡ obligacijų emisijos banko Snoras Fiksuotų palÅ«kanų obligacijos Nr. 2, 3, 5, 6, kurios buvo iÅ¡leistos pagal obligacijų programÄ , patvirtintÄ LR Vertybinių popierių komisijoje 2010-07-01 ir 2011-06-15.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovų nurodyti argumentai nėra pakankami spręsti apie banko nemokumÄ ginčo sutarčių sudarymo metu. Argumentai, kad bankas skleidė informacijÄ Å¾iniasklaidoje apie gerÄ savo finansinę padėtį ar reklamÄ taip pat nėra lemiami. Teismų praktikoje nurodoma, kad bet kuriam vidutiniam vartotojui (ieÅ¡kovai pagal bylos medžiagÄ tokiais laikytini) turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kad reklamoje (tiek apie produktÄ , tiek apie jo pardavėjÄ ) nėra pateikiama iÅ¡sami informacija ir prieÅ¡ sandorio sudarymÄ atitinkamu produktu ar jo tiekėju bÅ«tina pasidomėti nuodugniau, siekiant iÅ¡vengti neigiamų padarinių.

Lankstinukuose buvo nurodyta, jog iÅ¡samiÄ informacijÄ apie indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemÄ galima rasti interneto svetainėje www.iidraudimas.lt, apie Snoro banko obligacijas – banko tinklapyje www.snoras.lt. IeÅ¡kovai turėjo galimybes pasinaudoti ir internetu. Teismo vertinimu, bÅ«tent ieÅ¡kovams kyla pareiga pagrįsti, jog visuomenės informavimo priemonėse skelbiami praneÅ¡imai apie banko finansinę padėtį, kuriais remiasi ieÅ¡kovai įrodinėdami apgaulės faktÄ , buvo melagingi (CPK 178 str.).

Kaip nustatyta Å¡ioje byloje, banko veikla buvo apribota Lietuvos banko valdybos 2011-11-16 nutarimu, o nemokiu jis pripažintas 2011-11- 24 nutarimu, bankroto byla bankui iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2011-12-07 nutartimi, įsiteisėjusia 2011-12- 20. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad 2011 metų pabaigoje bankui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, pati savaime nėra pakankama pagrįsti, kad banko iki moratoriumo skelbti duomenys apie jo veiklÄ - tuo labiau apie veiklÄ 2009, 2010 metais yra akivaizdžiai melagingi. IeÅ¡kovai teigia, kad sudarant obligacijų sutartis atsakovas nuo ieÅ¡kovų nuslėpė reikÅ¡mingas aplinkybes apie savo tikrÄ jÄ finansinę padėtį.

Norint obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis pripažinti negaliojančiomis dėl apgaulės ir ar suklydimo (CK 1.91 str., 1.90 str.) reikalinga įrodyti, kad jų sudarymo dienÄ bankas buvo nemokus, tačiau teismas pažymi, kad ieÅ¡kovų pateikti argumentai to nepagrindžia, kaip ir Lietuvos banko valdybos 2011-11-24 nutarimo Nr. 03-196 turinys, kadangi jame neatsispindi aktualus laikotarpis. IÅ¡ esmės ieÅ¡kovai jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė teiginio, jog metų ar pusės metų laikotarpį banko turtinė padėtis negalėjo labai pasikeisti.

Lietuvos banko valdybos 2011-11-16 nutarime dėl akcinės bendrovės banko Snoras veiklos apribojimo Nr. 03-186 nurodyta, kad pagal Lietuvos banko turimus duomenis apie 2011 m. lapkričio 15-16 dienomis sparčiai prastėjo banko likvidumo situacija, todėl konstatuota, kad kyla reali grėsmė, jog bankas artimiausiu metu turės likvidumo problemų. Vien tai, kad anksčiau buvo atliekamas AB banko Snoras inspektavimas, inspektavimo metu aptikti tam tikri banko veiklos trūkumai, nereiškia, kad bankas jau tada buvo nemokus.

Teismui nustačius, kad byloje nėra kitų įrodymų, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovų teigimÄ , jog banko darbuotojai patikino apie obligacijų draustumÄ ar banko veiklos stabilumÄ , pelningumÄ , nėra pagrindo konstatuoti tyčinius ir (ar) nesÄ Å¾iningus atsakovo veiksmus siekiant suklaidinti ieÅ¡kovus. Dar kartÄ pažymėtina, kad ginčo aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos retrospektyviai, nes, tikėtina, egzistuojant faktinei situacijai – atsakovo bankrotui – nė vienas iÅ¡ obligacijas įsigijusių asmenų, patekusių į tokiÄ situacijÄ , tikėtinai nesudarytų analogiÅ¡kų sutarčių, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl apgaulės argumentai apie darbuotojų suklaidinimÄ , nesant kitų objektyvių duomenų, nėra pakankami spręsti dėl atsakovo nesÄ Å¾iningų ir neteisėtų veiksmų.

Teismo vertinimu, nepagrįsti ir ieÅ¡kovų argumentai apie LR vertybinių popierių rinkos įstatymo normų pažeidimÄ .Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad nenustačius tyčinių ir sÄ moningų banko veiksmų, kuriais ieÅ¡kovai buvo suklaidinti dėl sudaromų sandorių esmės, bei nustačius, kad obligacijų įsigijimo sandorių draudiminė apsauga nebuvo esminė sÄ lyga, lėmusi ieÅ¡kovų apsisprendimÄ dėl sutarčių sudarymo, konstatuoja nesant pagrindo ginčijamų sutarčių pripažinti negaliojančiomis pagal CK 1.90 str. ir  1.91 str. IeÅ¡kovai, sudarydami ginčo sandorį, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti Å¡ių sandorių esmę bei jo sukeliamas pasekmes ir rizikÄ .

Å iais argumentais ieÅ¡kinys atmetamas (CPK 178 str.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų:             IeÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 str.).Nagrinėjamu atveju, atsakovas VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo priteisti po 40,88 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (b.l. 166-173, 4 t.). Atsakovo BAB banko „Snoras“ atstovas prašė iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis priteisti 1.676,26 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y.

– po 419,07 Eur (b.l. 182-191, 5 t.).Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai LITEKO duomenimis turėjo daug panašaus pobūdžio bylų, kur buvo atstovaujami tos pačios advokatų kontoros ir to paties advokato, į tai, kad teisės naujumo ar taikymo problematikos šioje byloje nėra indentifikuota, todėl atsakovų prašoma atlyginti suma laikytina nepagrįsta ir todėl yra mažinama, t.y. iš kiekvieno ieškovo kiekvieno atsakovo naudai priteistina po 30,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265-270 straipsniais, nusprendė:Ieškovų J.

Å ., J. G., H. Z., D. V. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų J. Å ., J. G., H. Z., D. V. atsakovo BAB banko Snoras naudai po 30,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų J. Å ., J. G., H. Z., D. V. atsakovo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ naudai po 30,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ .             Teisėja                                                                                                                                                                        Eglė Surgailienė