2020-01-15 Nr. AB-1041-3-62-3-02219-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-33-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02219-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. P. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) Mažeikių skyriaus 2019 m. kovo 27 d. raštą Nr. (8.20)DVS11684 ir Valdybos 2019 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (9.8)I-4110.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, susipažinę su pareiškėjo skundu, 2019 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, kad terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, t. y. Valdybos 2019 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. (9.8)I-4110, gavimo dienos. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, jog minėtą Valdybos sprendimą gavo 2019 m. liepos 17 d., tačiau skundą teismui pateikė tik 2019 m. spalio 15 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas praleido ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti, dėl ko pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas išaiškino pareiškėjui, kad skundo atsisakymas neužkerta jam kelio pakartotinai paduoti skundą teismui, pateikiant kartu prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis ir pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 30 str., 33 str. 3 d.).

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui dėl Valdybos 2019 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. (9.8)I-4110 paduoti, kadangi teismui buvo pateikti įrodymai, jog pareiškėjas įstatyme nustatyto termino nepraleido.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutikdamas su Valdybos 2019 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. (9.8)I-4110, kurį gavo 2019 m. liepos 17 d., 2019 m. rugpjūčio 14 d. su skundu kreipėsi į Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui iki 2019 m. rugsėjo 4 d. pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 3 d. pašalino skundo trūkumus, tačiau teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui. Pareiškėjas, 2019 m. spalio 28 d. atvykęs į Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, pateikė patikslintą skundą, tačiau sužinojo, kad teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė jo skundą priimti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi, nustatęs, kad pareiškėjas praleido Valdybos 2019 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. (9.8)I-4110 apskundimo terminą, pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Iš pareiškėjo atskirojo skundo turinio matyti, kad, viena vertus, pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą, kitą vertus, mano, jog termino skundui paduoti nepraleido, kadangi pateikė įrodymus, patvirtinančius Valdybos 2019 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. (9.8)I-4110 gavimą, o į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 14 d.

Įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir pareiškėjas šios aplinkybės neginčija, kad Valdybos 2019 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. (9.8)I-4110, kuriuo išspręstas klausimas dėl pareiškėjo ginčijamo Valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. kovo 27 d. rašto Nr. (8.20)DVS11684 teisėtumo ir pagrįstumo, jam įteiktas 2019 m. liepos 17 d., tačiau į teismą dėl minėtų sprendimų apskundimo pareiškėjas tinkamai kreipėsi tik 2019 m. spalio 15 d. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas yra praleidęs Valdybos 2019 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. (9.8)I-4110 apskundimo terminą. Kartu pripažintina, kad pareiškėjas į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus dėl Valdybos 2019 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. (9.8)I-4110 panaikinimo pirmą kartą kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 14 d. (teisme pareiškėjo skundas gautas 2019 m. rugpjūčio 19 d.). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. rugpjūčio 21 d. ir 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimis administracinėje byloje Nr. I-8738-423/2019 nustatė pareiškėjui terminus skundo trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjas teismo įpareigojimų neįvykdė, dėl ko jo skundas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui. Be kita ko, teismas abiejose nutartyse buvo išaiškinęs pareiškėjui, kad ginčydamas Valdybos sprendimą jis turėtų nurodytų susipažinimo su minėtu sprendimu aplinkybes ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas, pakartotinai kreipdamasis į teismą, nurodė aplinkybes apie Valdybos 2019 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. (9.8)I-4110 gavimą ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, tačiau atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą neprašė. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvų, iš esmės atkartoja tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, pateikdamas abstraktų prašymą atnaujinti terminą, tačiau toliau teigia, jog termino skundui paduoti nepraleido.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Pažymėtina, kad ABTĮ neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012, 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-628-502/2016, 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-285-502/2017, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-233-756/2018 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis ir ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į administracinį teismą dėl Valdybos ir Valdybos Mažeikių skyriaus priimtų sprendimų panaikinimo, kartu su teisės aktų reikalavimus atitinkančiu skundu teikiant prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuriame būtų nurodytos termino praleidimo priežastys bei pateikti įrodymai, iš kurių būtų galima nustatyti, kad terminas paduoti skundą praleistas dėl svarbių priežasčių, t.y. išdėstant tiek skundžiamų sprendimų gavimo ir susipažinimo su jais aplinkybes, tiek pareiškėjo kreipimusi į teismą seką, priežastis, trukdžiusias įvykdyti ankstesnes teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo.

Pareiškėjui išaiškintina teisė kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą arba į advokatą dėl teisinės pagalbos suteikimo surašant ABTĮ reikalavimus atitinkantį skundą teismui. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio 1 punktas bei 11 straipsnis numato, jog Valstybės garantuojama teisinė pagalba nemokamai teikiama fiziniams asmenims, kai šie atitinka teisės aktų nustatytus kriterijus gauti teisinę pagalbą.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė