e6ad3cea-412c-4b60-ae03-e8671a9f1791 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-2474-279/2020 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00005-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 51.4.; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 23 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Nijolė Čekanauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. S. (J. S.) skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus.

Teismas n u s t a t ė : Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ joms praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kėjas J. S. (J. S.) (toliau – pareiÅ¡kėjas) skundu (b. 1-2) kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Kauno TI), priteisti 5000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Kauno TI, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. birželio 25 d.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo kalinamas Kauno TI kamerose, kurios buvo perpildytos ir jose pareiÅ¡kėjui teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Nurodė, kad buvo tik įtariamasis, todėl jo teisinė padėtis negalėjo bÅ«ti prilyginama nuteistojo, kuriam priklauso 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma, o turėjo bÅ«ti prilyginama areÅ¡to bausmę atliekančiam asmeniui, kuriam priklauso 5 kv. m gyvenamojo ploto norma. Teigė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ asmeniui priklauso 4 kv. m gyvenamojo ploto norma.

Nurodė, kad kamerose esantys papildomi baldai dar labiau mažino kameros plotÄ . Nurodė, kad kamerose esantys valgomieji stalai buvo skirti naudotis tik 2 asmenims, tačiau dažnai juo teko naudotis žymiai daugiau asmenų. Kameroje blogai veikė ventiliacija, buvo netinkamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas. Kamerose esantys tualetai nebuvo atskirti nuo gyvenamosios patalpos, buvo tik atitverti nedidele sienele. Nurodė, kad naudojantis tualetais buvo pažeidžiamas jo privatumas. Nurodė, kad kartÄ per savaitę 15 min. pasinaudoti duÅ¡u neužteko.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad Kauno TI turėjo teisę į tik vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje. Teigė, kad remiantis Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimu, turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dienÄ praleisti lauke. Pažymėjo, kad Kauno TI negalėjo dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, nes jis yra rusiakalbis, o visos socialinės reabilitacijos programos vyksta lietuvių kalba. Dėl nurodytų veiksnių pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , diskomfortÄ .

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Kauno TI su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 10-14). Nurodė, kad pareiškėjas Kauno TĮ laikomas nuo 2017 m. spalio 2 d. Pareiškėjui Kauno TI buvo užtikrintas 3,6 kv. m teisės aktuose nustatytas minimalus asmeniui kameroje tenkantis plotas. Pareiškėjo teiginys, kad jo teisinė padėtis turėjo būti prilyginama arešto bausmę atliekančiam asmeniui, todėl jam turėjo priklausyti 5 kv. m. gyvenamojo ploto norma, yra nepagrįstas, nes pareiškėjui buvo skirtas suėmimas.

PareiÅ¡kėjo nurodytos 4 kv. m gyvenamojo ploto normos Europos SÄ jungos teisės aktai nenurodo. Nurodė, kad teisės aktai nereglamentuoja koks turi bÅ«ti valgomojo stalo dydis, kiek prie jo turi bÅ«ti taburečių (suoliukų). Nurodė, kad Kauno TÄ® kamerose langai atsidaro pilnai arba turi orlaides, taip pat veikia mechaninė ventiliacijos sistema. Nurodė, kad Higienos norma nereglamentuoja natÅ«ralios apÅ¡vietos normos. Sanitariniai mazgai kamerose yra atitverti 2,1 m aukščio metalinėmis sienelėmis, taip pat turi duris.

Kauno TÄ® užtikrina asmenims teisę kartÄ per savaitę nusiprausti, kaip tÄ numato teisės aktai. Nurodė, kad Kauno TÄ® užtikrina suimtųjų teisę kasdien 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Kauno TÄ® suimtiesiems (nuteistiesiems) yra siÅ«lomas platus spektras užimtumo programų. Atsakovės atstovo teigimu pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jis nemoka lietuvių kalbos vertintini kritiÅ¡kai, nes kaip matyti skundÄ pareiÅ¡kėjas surašė lietuvių kalba. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nurodė nepagrįstas aplinkybes, neįrodė kalinimo sÄ lygų sukeltos neturtinės žalos fakto.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Kauno TÄ®, atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

1) nurodė, kad netinkamomis sÄ lygomis Kauno TÄ® buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. birželio 25 d. IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų (b. l. 11, 17, 21) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TÄ® laikomas nuo 2017 m. spalio 2 d. Byloje esant tokiems duomenims, byloje sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2018 m. birželio 25 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Kauno TI buvo laikomas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktuose.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124) 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Bylos duomenimis (b. l. 21-27) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu Kauno TI nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. buvo laikomas kameroje Nr. 345 (kameros plotas 16,02 kv. m), kameroje buvo laikomi 3-4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ), todėl pareiÅ¡kėjui teko nuo 4,01 kv. m iki 5,34 kv m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. kovo 29 d. buvo laikomas kameroje Nr. 352 (kameros plotas 31,92 kv. m), kameroje buvo laikomi 4-8 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ), todėl pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,99 kv. m iki 7,98 kv m gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. birželio 21 d. buvo laikomas kameroje Nr. 214 (kameros plotas 14,91 kv. m), kameroje buvo laikomi 2-4 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ), todėl pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,73 kv. m iki 7,46 kv m gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. birželio 25 d. buvo laikomas kameroje Nr. 141 (kameros plotas 14,05 kv. m), kameroje buvo laikomi 2 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ), todėl pareiÅ¡kėjui teko 7,03 kv. m gyvenamojo ploto.

Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas apie pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ . Remiantis minėtais Kauno TI pateiktais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl pareiÅ¡kėjui tekusio minimalaus ploto – 3,6 kv. m. nebuvo pažeistas. LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žiÅ«rėti, pavyzdžiui LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).

Kadangi nagrinėjamu atveju minimalios ploto normos pažeidimas nekonstatuotas, teismas nevertina pareiÅ¡kėjo argumentų dėl baldų bei įrenginių užimamo ploto. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis buvo tik įtariamasis, todėl jo teisinė padėtis negalėjo bÅ«ti prilyginama nuteistojo, kuriam priklauso 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma, o turėjo bÅ«ti prilyginama areÅ¡to bausmę atliekančiam asmeniui, kuriam priklauso 5 kv. m gyvenamojo ploto norma. Teismas tokį pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .

Iš bylos medžiagos (b. l. 15-16) nustatyta, kad pareiškėjui buvo skirtas suėmimas, o ne arešto bausmė. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuriam paskirtas suėmimas yra laikomas tardymo izoliatoriuje. Dėl pareiškėjo teiginio, kad vertinant gyvenamojo ploto dydį, taikytinas EŽTT praktikoje nustatyta gyvenamojo ploto norma – 4 kv. m, teismas pažymi, jog LVAT praktikoje yra nurodyta, kad  Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktyje numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje ar areštinėje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato (LVAT 2019 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-793-629/2019).

Kitose bylose LVAT yra konstatavęs, kad Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei kitų su tuo susijusių klausimų (pavyzdžiui, ieÅ¡kinio senaties, konkrečių ploto normų kamerų tipo (ar palatos) patalpoms ar kitų konkrečių reikalavimų kamerų įrengimui, ginčų dėl žalos atlyginimo nacionaliniuose teismuose nagrinėjimo tvarkos ir panaÅ¡iai), o pats EŽTT suteikia nacionalinėms valstybėms nuožiÅ«ros laisvę nustatyti, kokių priemonių ketinama imtis norint užtikrinti efektyvų naudojimÄ si konkrečia teise ar laisve ir tai lemia inter alia nacionalinės teisės vertinimÄ ir taikymÄ (LVAT 2019 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2649-624/2018, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3627-502/2017); pati Konvencija nenumato nei konkrečių ploto normų kamerų tipo (ar palatos) patalpoms ar kitų konkrečių reikalavimų kamerų įrengimui, nei ginčų dėl žalos atlyginimo nacionaliniuose teismuose nagrinėjimo tvarkos.

Tai numato tik kiekvienos valstybės narės, Konvencijos dalyvės nacionalinės teisės aktai (LVAT 2017 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-850-261/2017). Todėl nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į Å¡iÄ LVAT praktikÄ , nustatydamas pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamÄ jį plotÄ , vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktu – iki 2019 m. kovo 6 d. galiojusiu (tai yra ginčo laikotarpiu galiojusiu) Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124, kurio 1.3.1 papunktis nustatė, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose esantys valgomieji stalai buvo skirti naudotis tik 2 asmenims, tačiau dažnai juo teko naudotis žymiai daugiau asmenų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.6–14.8 papunkčiuose yra išvardinti baldai, kurie turi būti kameroje: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti.

Nurodytos teisės normos nustato, kad kameroje turi būti vienas stalas, tačiau nenustato, kiek kameroje turi būti taburečių (suoliukų). Teismas sprendžia, kad taburečių (suoliukų) skaičius turėtų atitikti kameroje laikomų asmenų skaičių. Iš tipinių kamerų nuotraukų (b. l.

43) matyti, kad kiekvienoje kameroje yra stalas ir keli suoliukai. Teismo vertinimu, ant suoliukų, tuo pačiu ir prie stalo, gali sėdėti iki 4 asmenų. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. kovo 29 d. (iÅ¡skyrus keletÄ dienų), kameroje Nr. 352 buvo laikomi nuo 5 iki 8 asmenų (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ), todėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginys, kad prie valgomojo stalo trÅ«ko vietos atsisėsti, laikomas pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡dėstyta, analizuojamu aspektu, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu kontatuotini neteisėti atsakovės atstovo veiksmai.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kameroje blogai veikė ventiliacija. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 16 punkte numatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 11-12) nurodė, kad Kauno TÄ® kamerose langai atsidaro pilnai arba turi orlaides, taip pat veikia mechaninė ventiliacijos sistema. Atsakovės atstovo į bylÄ pateiktos foto nuotraukos (b. l. 28-29, 41) patvirtina, kad Kauno TI kamerose yra langai, jose yra įrengta mechaninė ventiliacija. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡dėstyta, teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad kamerų vėdinimas, neatitiko galiojusių higienos normų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo netinkamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas.

Pagal Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punktÄ , kamerose privalo bÅ«ti įrengtas tiek dieninis, tiek ir naktinis apÅ¡vietimas. Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento. Duomenų apie kamerų, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, natÅ«raliÄ apÅ¡vietÄ Ä¯ bylÄ nepateikta. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Kauno TI pareigÅ«nus, administracijÄ ar į Kauno visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamos kamerų apÅ¡vietos nesikreipė, pareiÅ¡kėjas teismui nenurodė, kokios aplinkybės jam trukdė pasinaudoti Å¡ia teise, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo nurodytų faktų dėl netinkamos kamerų Nr. 141, 214, 345, 352 apÅ¡vietos jo buvimo minėtose kamerose laikotarpiais dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, todėl nurodyti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl kamerų, kuriose jis kalėjo ginčui aktualiu laikotarpiu, netinkamo apÅ¡vietimo atmestini kaip nepagrįsti.

Tokios pozicijos laikosi ir LVAT, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žiÅ«rėti, pavyzdžiu 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016). PareiÅ¡kėjs skunde nurodė, kad kamerose esantys tualetai nebuvo atskirti nuo gyvenamosios patalpos, jie buvo tik atitverti nedidele sienele. Nurodė, kad naudojantis tualetais buvo pažeidžiamas jo privatumas. Pagal Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktÄ , tardymo izoliatoriaus kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa;

ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Kauno TI pateiktos foto nuotraukos (b. l.

42) leidžia teigti, kad kamerose įrengti sanitariniai mazgai nuo kameros gyvenamojo ploto atskirti sienelėmis, kuriose yra įrengtos durys. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l.

12) nurodė, jog Å¡ių sienelių aukÅ¡tis yra 2,10 m. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nustatytas sanitarinių mazgų įrengimas Kauno TI kamerose atitinka Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus ir užtikrino pareiÅ¡kėjui privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kartÄ per savaitę 15 min. pasinaudoti duÅ¡u jam neužtenka. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktÄ , Å¡iose įstaigose kalinamiems asmenims galimybė pasinaudoti duÅ¡u suteikiama ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Higienos normos HN 134:2015 44 punkte. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde pripažino, kad jam buvo sudaryta galimybė duÅ¡u pasinaudoti vienÄ kartÄ per savaitę. Byloje nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Kauno TI administracijÄ su skundais dėl negalėjimo pasinaudoti duÅ¡u ar motyvuotais praÅ¡ymais leisti papildomai pasinaudoti duÅ¡u. Taip pat iÅ¡ byloje esančių foto nuotraukų (b. l.

42) matyti, kad Kauno TI kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai, yra kriauklė, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas pagal poreikius galėjo nusiprausti ir kameroje. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl teisės į duÅ¡Ä pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Kauno TI turėjo teisę į tik 1 val. pasivaikščiojimÄ kiemelyje. Teigė, kad remiantis Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimu, turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dienÄ praleisti lauke.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip 1 val. kasdien pasivaikščioti gryname ore. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde pripažino, kad jam buvo suteikta teisė ne mažiau kaip 1 val. kasdien pasivaikščioti gryname ore. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo teisės į ilgesnės trukmės pasivaikščiojimÄ , atsižvelgiama į tai, jog Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3] 8 ir daugiau valandų laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o jų užimtumui tam tikromis veiklomis ne jų kamerose.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pasivaikščiojimų trukmės, atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Kauno TI negalėjo dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, nes ji yra rusiakalbis, o visos socialinės reabilitacijos programos vyksta lietuvių kalba. Byloje yra pateiktas Kauno TI direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-280 patvirtinta Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (b. l. 30-36). Spręstina, jog pareiÅ¡kėjas įvairiose programose galėjo dalyvauti savo noru, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų apie tai į kokias programas pareiÅ¡kėjas užsirašė, nepateikė duomenų ar kreipėsi į administracijÄ dėl dalyvavimo programoje ar kitame užsiėmime.

Teismas pritaria atsakovės atstovo atsiliepime nurodytam argumentui, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jis nemoka lietuvių kalbos vertintini kritiÅ¡kai, nes kaip matyti skundÄ pareiÅ¡kėjas surašė lietuvių kalba. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl negalėjimo dalyvauti užimtumo programose, atmestini kaip nepagrįsti. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuoja praktikÄ , kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Mushegh Saghatelyan prieÅ¡ ArmėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92), 55 punktas).

LVAT taip pat ne kartÄ pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009). Byloje buvo nustatyta, kad Kauno TÄ® neužtikrino pareiÅ¡kėjui kameros aprÅ«pinimu tinkamų kiekių taburečių (suoliukų) prie valgomojo stalo. Pripažintina, jog tokios laikymo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui galėjo sukelti diskomfortÄ ir kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

PareiÅ¡kėjas prašė priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ bei dydį, teismas atsižvelgia į pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ ir trukmę. Nustatyta, kad kamera, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, tinkamų kiekių taburečių (suoliukų) prie valgomojo stalo nebuvo aprÅ«pinta apie 3,5 mėnesio. Tačiau byloje teismas nenustatė, kad Kauno TÄ® pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję pareiÅ¡kėjo nurodomi neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Byloje nėra duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų kreipėsi į sveikatos priežiÅ«ros specialus, psichologus. Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ . Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas Kauno tardymo izoliatoriuje (kameros aprÅ«pinimu tinkamų kiekių taburečių (suoliukų) prie valgomojo stalo), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista J. S. (J. S.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas Kauno tardymo izoliatoriuje, reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . KitÄ skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus. Teisėja Nijolė Čekanauskienė