e6abcadc-c6d4-47d5-b00a-d44e34d0227b · Kauno apygardos teismas

Administracinė byla NrByla Nr. AN2-265-238/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-09369-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.7.; 16.9.10.; 21.11.10. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Å iugždinytė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininko Dano Česnausko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarimo V.

S. administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas n u s t a t ė : Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarimu V. S. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 490 Eur bauda už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 13 d., apie 9.30 val., Kaune, Draugystės g. prie 8C namo, „Senukų“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje vairavo transporto priemonę „Audi 100 Avant“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti motorinės transporto priemonės, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 127 punktų reikalavimus. V. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas taip pat buvo surašytas už tai, kad jis iš minėto eismo įvykio pasišalino pažeisdamas KET.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teisena nutraukta, nesant Å¡io pažeidimo sudėties, taip pat administracinio nusižengimo teisena V. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį nutraukta, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininkas Danas Česnauskas praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Skunde nurodoma, jog tiriant bylÄ buvo peržiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, kuriame matosi, kad 2016 m. gruodžio 13 d., apie 9.30 val., į automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išėję iÅ¡ prekybos centro įlipa trys jaunuoliai, prie vairo, kas jau yra įrodyta, atsisėda V. S.. Pradėdamas važiuoti atbulas, vairuotojas galiniu kairiu bamperio kampu atsitrenkia į stovinčio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galines deÅ¡inės pusės dureles.

Nuo smÅ«gio „VW Passat“ pajuda į Å¡onÄ , o tai rodo, kad nebuvo įmanoma nepajausti smÅ«gio. Tada „Audi 100“ pavažiuoja į priekį, o tai rodo, kad asmuo suvokė, jog už jo buvo kliÅ«tis, ir manevruodamas iÅ¡važiuoja atbulas. Priekyje sėdintis keleivis atsidaro dureles, pasižiÅ«ri, ir automobilis iÅ¡važiuoja nesustojęs. Kaip matyti iÅ¡ Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigÅ«no 2016 m. gruodžio 13 d. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotų aplinkybių, V.

S. paduodamas automobilio dokumentus paaiškino, kad automobilį vairavo jis, vairuotojo pažymėjimo jis neturi (nėra įgijęs teisės vairuoti),todėl ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Susisiekus su apgadinto automobilio savininku, jis teigė, kad „VW Passat“ automobiliui padaryta žala – 293 Eur. Pateiktuose paaiškinimuose nei vairuotojas, nei su juo buvę asmenys taip pat kategoriškai neneigė, jog nejautė kontakto su „VW Passat“ automobiliu.Skunde teigiama, kad šios aplinkybės paneigia teismo argumentus, kad asmuo nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis.

Kaip matyti Å¡iuo atveju surinkti įrodymai atskleidžia pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, subjektyvinę pusę – tyčinį pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos, kadangi asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemonių, yra linkęs daryti teisės pažeidimus. Kaip matyti iÅ¡ iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, jis daug kartų baustas už KET reikalavimų nesilaikymÄ . Pažymi, kad V. S. 2017 m. vasario 23 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, tai rodo, kad jis yra sistemingas pažeidėjas, nemokantis paskirtų nuobaudų – piniginių baudų, taip pat yra nedirbantis, o tai rodo, jog jis siekė iÅ¡vengti atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Mano, kad analizuojant byloje esančius įrodymus V. S. kaltė yra visiÅ¡kai įrodyta, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus duomenis, matyti, kad nėra jokios protingos abejonės dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ dėl V. S. padaryto nusižengimo, t. y. iÅ¡samiai neįvertino surinktų įrodymų, pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡dėstytų aplinkybių, fotonuotraukose užfiksuotų transporto priemonių apgadinimų, paties pažeidėjo duotų paaiÅ¡kinimų teisme ir pirminiame paaiÅ¡kinime iÅ¡dėstytų faktų.

V. S. teiginys teismo posėdyje, kad jo automobilis nebuvo apgadintas, reiÅ¡kia, kad jis domėjosi tuo ir apžiÅ«rėjo savo transporto priemonę po eismo įvykio. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , k o n s t a t u o j a : Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininko Dano Česnausko apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje ginčo pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimÄ .

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra jokios protingos abejonės dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos pažeidžiant KET, praÅ¡oma bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo apylinkės teisme, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTÄ®) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.

To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , kuris atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatyto administracinio nusižengimo požymius, Å¡i veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ ANK straipsnį, kai jame nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punkte nustatyta, kad perkvalifikuojant veikÄ pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, Å¡velnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimÄ nustatyta Å¡velnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, arba Å¡velnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos, taip pat kai pagal ATPK už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areÅ¡tas ar nuÅ¡alinimas nuo darbo (pareigų), taip pat kai už padarytÄ veikÄ ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu deÅ¡imt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas V.

S. atžvilgiu nutraukė bylos dalį tiek dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, tiek dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , vadovaujasi ANK 426 straipsnio 1 dalimi, kadangi Å¡iame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas numato Å¡velnesnę atsakomybę, nei yra numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas Å¡ioje byloje nustatydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumÄ , todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V.

S. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties, ir nepagrįstai Å¡ioje dalyje nutraukė V. S. administracinio nusižengimo bylos teisenÄ .ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ . Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčia, taip pat bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V.

S. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia, suvokęs jog sukėlė eismo įvykį, ir tikėdamasis iÅ¡vengti atsakomybės, kadangi jis jau ne kartÄ buvo baustas už KET pažeidimus, nėra įgijęs teisės vairuoti, taigi suvokė, jog už eismo įvykio sukėlimÄ jo laukia gana griežta administracinė nuobauda. IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad V. S. vairuojamas automobilis važiuodamas atbuline eiga atsitrenkia į gale stovėjusį automobilį „VW Passat“, kuris nuo kontakto sujuda, taip pat Å¡iam automobiliui buvo padaryti akivaizdÅ«s apgadinimai – žymiai įlenktos galinės deÅ¡inės pusės durelės. Po kontakto V.

S., suvokęs, jog dėl atsitrenkimo į kitÄ automobilį pravažiuoti jam tapo nebeįmanoma, pavažiavo į priekį ir tuomet iÅ¡važiavo kitų automobilių nekliudydamas. Darytina iÅ¡vada, kad V. S. turėjo realiÄ galimybę ir privalėjo suprasti (pajusti), kad kliudė kitÄ automobilį, tačiau, bÅ«damas susijęs su eismo įvykiu, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino apie jį nukentėjusiajam ar policijai nepranešęs, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės tiek už transporto priemonės vairavimÄ neturint teisės vairuoti, tiek už sukeltÄ eismo įvykį.Apeliaciniame skunde Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininkas Danas Česnauskas praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad ANK nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme. Be to, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡tirti ne visi įrodymai. Tačiau, iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, matyti, jog teismas iÅ¡ surinktų įrodymų padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl administracinio nusižengimo sudėties, taigi bylos perdavimas nagrinėti pirmosios instancijos teismui nebÅ«tų tikslingas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas liudytojas G. J., tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, šio liudytojo parodymai byloje nėra būtini, jis pasišalinimo iš eismo įvykio tiesiogiai nematė, taigi negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti, ar V. S. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog iš esmės siekiama patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, todėl, teismo nuomone, nustačius, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, ir patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn, nebus išeita už apeliacinio skundo ribų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. S. ne tik 2016 m. gruodžio 13 d., apie 9.30 val., Kaune, Draugystės g. prie 8C namo, „Senukų“ automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo transporto priemonę „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti motorinės transporto priemonės, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atsitrenkė į stovintį automobilį, dėl ko eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, tačiau ir neteisėtai, pažeisdamas KET, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryta 293 Eur (t. y. 7,78 bazinių bausmės dydžių) žala, V. S. veika kvalifikuotina pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudÄ neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų.

To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis).

IÅ¡nagrinėjus administracinio nusižengimo bylÄ Å¡io kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rÅ«Å¡ys parenkamos iÅ¡ Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rÅ«Å¡ių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).Baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad V. S. padarė vienÄ neatsargų ir vienÄ tyčinį administracinius nusižengimus. Skiriant nuobaudÄ pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį atsižvelgtina į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudÄ , taip pat atsižvelgia ir į tai, kad V. S. anksčiau ne kartÄ baustas administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus, tarp jų tris kartus už vairavimÄ neturint teisės vairuoti transporto priemonių, Å¡iuo metu turi galiojančių administracinių nuobaudų.

Pažymėtina ir tai, kad po Å¡io administracinio nusižengimo padarymo V. S. 2017 m. vasario 23 d. vėl buvo sulaikytas vairuojantis transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti (b. l. 42–46), taigi manytina, kad jis teigiamų iÅ¡vadų nedaro, o tai neabejotinai atskleidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens daromų pažeidimų sistemiÅ¡kumÄ , Kelių eismo taisyklių reikalavimų ignoravimÄ ir leidžia teigti, kad anksčiau teisės pažeidėjo atžvilgiu taikytos poveikio priemonės nėra efektyvios.

Todėl aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai Å¡iuo atveju bus pasiekti V. S. paskiriant baudÄ , artimÄ vidutinei ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai nuobaudai, taip pat skiriant V. S. priklausančios transporto priemonės, su kuria buvo ir iki Å¡iol yra daromi administraciniai teisės pažeidimai ir nusižengimai – automobilio „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimÄ . Manytina, kad Å¡i ANK 29 straipsnyje reglamentuota administracinio poveikio priemonė realiai apribos V.

S. galimybę daryti naujus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir vairuoti transporto priemones neturint tam teisės. ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis Å¡io kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda Å¡iam asmeniui skiriama pagal sankcijÄ , nustatytÄ už sunkesnįjį iÅ¡ padarytų administracinių nusižengimų, todėl Å¡iuo atveju galutinė administracinė nuobauda V.

S. skirtina ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. nutarimu nepagrįstai V. S. atžvilgiu nutraukė administracinę teisenÄ pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, todėl Å¡i nutarimo dalis naikinama, institucijos skundas tenkinamas iÅ¡ dalies ir V. S. skirtina administracinė nuobauda sankcijos ribose su administracinio poveikio priemone – transporto priemonės konfiskavimu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininko Dano Česnausko apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d nutarimo dalį, kuria administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teisena nutraukta, nesant Å¡io pažeidimo sudėties, ir nutarimo dalį, kuria administracinio nusižengimo teisena V. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį nutraukta, kadangi padaryta veika, neturi administracinio nusižengimo požymių, panaikinti ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ nutarimÄ :V.

S. pripažinti padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudÄ â€“ 1 000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) baudÄ su transporto priemonės – automobilio „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. WAUZZZ44ZLN111476, konfiskavimu.Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudÄ V. S. paskirti 1 000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) baudÄ su transporto priemonės – automobilio „Audi 100 Avant“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. WAUZZZ44ZLN111476, konfiskavimu.KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .Å is nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėja             Danguolė Å iugždinytė