Legislator Case Law & Legislation
e6a9e3c8-ee15-4f9d-87f4-bf8b1484257f AI generated

Lithuanian court partially allowed appeal to reduce compensation for property improvement by correcting calculation errors.

Case Number e6a9e3c8-ee15-4f9d-87f4-bf8b1484257f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal partially allowed the appellant's request to reduce the compensation awarded for property improvements. The first-instance court correctly applied substantive law but failed to adjust the compensation amount due to a specific calculation error regarding the deduction of certain costs. Consequently, the appellate court modified the judgment to reflect the correct sum of 13,005.29 Litas and recalculated the associated litigation costs and state fees accordingly.

Legislator headnote

AI generated

CPK 326 str. 1 d. 3 punktas; CPK 331 str.: If a first-instance court fails to correctly calculate the amount of compensation for property improvement, the appellate court must correct the judgment and reduce the awarded sum to the legally accurate figure.

Keywords

AI generated
property improvement compensation litigation costs allocation calculation error correction appellate jurisdiction civil procedure law

Cited Legislation

AI generated
CPK 326 str. 1 d. 3 punktas
CPK 331 str.
CPK 93 str. 5 d.
CPK 98 str.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-165-413/2012pirmosios instancijos teismo teisėja Lina Šafronienė;                                                                   procesinio sprendimo kategorijos: 51.;121.15.; 121.18.;121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė) ir Gintauto Koriagino (pranešėjas), sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,dalyvaujant atsakovo teisių perėmėjai I.

Å . ir jos atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. Å . (teisių perėmėjos I. Å . ir I. Å .) apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-11372-814/2011 pagal ieÅ¡kovės E. M.-B. ieÅ¡kinį atsakovui A. Å ., tretysis asmuo I. Å ., dėl kompensacijos priteisimo. Teisėjų kolegija nustatė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė E. M.-B. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A.

Å . 32 007,85 Lt dydžio piniginę kompensacijÄ už atsakovo buto pagerinimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos iki prievolės visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 50-52).IeÅ¡kovės reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad 2009 m. birželio 6 d., mirus atsakovo (ieÅ¡kovės žento) motinai D. Å ., atsakovas paveldėjo 2 kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Su atsakovo žinia ir pritarimu ieÅ¡kovė apsigyveno Å¡iame bute, sumokėjo skolas už buto komunalinius patarnavimus, savo lėšomis butÄ suremontavo (pagerino), investuodama į remonto darbus dideles pinigų sumas.

Atsakovas retkarčiais atvykdavo pažiÅ«rėti kaip vyksta remonto darbai, jų atlikimui neprieÅ¡taravo ir teigė, kad sutvarkiusi butÄ ieÅ¡kovė galės jame gyventi, o jo dukrai pradėjus mokytis Kaune, pastaroji turės normalias gyvenimo sÄ lygas. PaÅ¡lijus atsakovo ir ieÅ¡kovės dukters - trečiojo asmens I. Å . santykiams ir teisme iÅ¡kėlus civilinę bylÄ dėl santuokos nutraukimo, atsakovas atsiuntė ieÅ¡kovei raÅ¡tÄ dėl buto atlaisvinimo ir praÅ¡ymÄ pateikti jam visus su buto eksploatacija ir remontu susijusius kvitus.

Pradžioje ieÅ¡kovas žadėjo atlyginti buto remonto iÅ¡laidas ir su ieÅ¡kove atsiskaityti, tačiau pažado neįvykdė. Sutinkamai su CK 6.501 straipsniu ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų buto pagerinimo iÅ¡laidas. Buto pagerinimui ir skolų už jį apmokėjimui ieÅ¡kovė iÅ¡leido 32 007,85 Lt. SkolÄ už buto pagerinimÄ sudaro Å¡ios iÅ¡laidos: ketverios vidaus durys – 2 034 Lt; durų įstatymo darbai – 400 Lt; kampinio balkono įstiklinimo plastiku darbai – 2 500 Lt; virtuvės, svetainės ir miegamojo kambario plastikiniams langams su dviejų balkonų durimis ir lauko Å¡arvo durims įsigyti iÅ¡laidos – 7 000 Lt; signalizacijos įvedimas – 750 Lt; medžiagos buto remontui – 15 923,85 Lt.

IeÅ¡kovės nuomone, bute buvo atliktas kapitalinis remontas. Atliekant remonto darbus Å¡alių santykiai buvo draugiÅ¡ki, ji pasitikėjo atsakovu, atsakovas leido remontuoti butÄ ieÅ¡kovės nuožiÅ«ra, todėl raÅ¡ytine forma remonto darbo apimtys ir kaina su atsakovu nebuvo derinama, o buvo tariamasi žodžiu. Atsakovas remonto darbus matė ir ieÅ¡kovei jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. Kilus atsakovo ir jos dukters nesutarimams, atsakovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ dėl ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo iÅ¡ paminėto buto.

Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , kadangi buto remonto darbai buvo atlikti be jo žinios. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 14 068,63 Lt dydžio piniginę kompensacijÄ už turto pagerinimÄ ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (14 068,63 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovės 698,98 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš ieškovės 19,28 Lt, iš atsakovo 15,12 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (b.l. 104-114).Teismas nustatė, kad atsakovui A. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), dėl kurio perdavimo neatlygintinai naudotis 5-6 metams atsakovas 2009 m. liepos mėnesį susitarė su ieškove E. M.-B.

Å alys raÅ¡ytinės gyvenamųjų patalpų panaudos sutarties nebuvo sudariusios, tačiau pripažino, jog toks susitarimas buvo žodinis. Remdamasis Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais bylos įrodymais, teismas nustatė, kad atsakovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė atliko remontÄ , kurį įvertino 32007,85 Lt suma. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepaneigė ieÅ¡kovės teiginių, jog bute buvo pakeistos grindys, virtuvės, svetainės ir miegamojo kambario langai su dviejų balkonų durimis, vietoje kai kurių vidaus durų padarytos arkos, pakeistos lauko durys, radiatoriai, tamsaus kambariuko, svetainės ir miegamojo durys, Å¡ildymo sistema, vamzdynai, vonios kambaryje įrengta duÅ¡o kabina, pakeistos sienų ir lubų dangos, sudėtos keramikinės plytelės, bei atlikti kiti buto remonto darbai.

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė, suremontavusi atsakovo butÄ , jame apsigyveno 2009 m. gruodžio 5 d. ir atsakovo sutikimu turėjo teisę jame gyventi 5-6 metus. Prasidėjus atsakovo ir ieÅ¡kovės dukters I. Å . skyrybų procesui, tarp Å¡alių santykiai pablogėjo, atsakovas ieÅ¡kiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ dėl ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo, o pastaroji įsipareigojo iÅ¡sikraustyti iÅ¡ buto iki 2011m. spalio 1 d. Atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės ir atsakovo tarpusavio santykius, buvusius iki paminėtos datos, teismas sprendė, kad Å¡alims nebuvo bÅ«tinybės sudaryti raÅ¡ytinės panaudos sutarties ar remonto darbų sÄ matos.

Remdamasis liudytojų D. N. bei K. S. parodymais ir atsižvelgdamas į atsakovo elgesį (ieÅ¡kovei nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl remonto darbų, nepareikalavo nutraukti Å¡iuos darbus, pats davė įrankius remonto darbams, neprašė ieÅ¡kovės iÅ¡sikelti), teismas daugiau tikėtinais pripažino ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, jog atsakovas žinojo ir sutiko jog ieÅ¡kovė atliktų buto remonto (pagerinimo) darbus. Nagrinėjant bylÄ , ginčo dėl buto pagerinimo nekilo. Kad buvo reikalingas kosmetinis buto remontas, pripažino ir atsakovas.

Todėl teismas konstatavo, kad ieškovė, atlikusi buto remonto darbus su atsakovo sutikimu, jį pagerino, butas tapo vertingesnis. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pažymėjo, kad daikto pagerinimo išlaidas civilinėje teisėje apibūdina trys požymiai:

1) realumas;

2) būtinumas;

3) protingumas. Realumo požymis reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidomis pripažįstamos iÅ¡ tikrųjų iÅ¡leistos lėšos. ReikÅ¡damas reikalavimÄ dėl iÅ¡laidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sÄ naudas ar kaÅ¡tus, o iÅ¡ tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-62/2008) .IeÅ¡kovės reiÅ¡kiamo 32 007,85 Lt reikalavimo dydis suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo atlikti didelės apimties remonto darbai.

Teismas, nustatydamas ginčo atveju atlygintinų pagerinimo iÅ¡laidų dydį, rėmėsi ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. IÅ¡ pateiktų statybinių medžiagų, įrangos įsigijimo, paslaugų pirkimo kvitų teismas sprendė, kad statybinės medžiagos buto remontui, įrangos įsigijimas, transporto paslaugos, ketverios vidaus durys ieÅ¡kovei kainavo 15 610,62 litus (b.l. 9-39). Atsakovas Å¡ių iÅ¡laidų dydžio leistinais įrodymais nepaneigė. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės pirkta siuvimo maÅ¡ina „Vagner“ 204,70 Lt vertės (b.l.

29) bei mineralinis vanduo 3,58 Lt vertės, nesusiję su buto pagerinimo iÅ¡laidomis, todėl atsakovas atlyginti Å¡ių pirkinių vertės neprivalo. Atsakovas sutiko, kad ieÅ¡kovė pasiimtų sau visus su buto pagerinimu susijusius daiktus. IeÅ¡kovė sutiko pasiimti Å¡iuos daiktus: dujinę viryklę 759 Lt vertės (b.l. 12), vonios baldų komplektÄ 389 Lt vertės (b.l.12), pakabinamÄ Å¡viestuvÄ 85 Lt vertės (b.l.34), lentynÄ 175 Lt vertės (b.l.34), pakabinamÄ Å¡viestuvÄ 55 Lt vertės (b.l.36), Å¡viestuvÄ 43 Lt vertės (b.l.36), užuolaidas 35,99 Lt vertės (b.l.37), iÅ¡ viso daiktų už 1 541,99 Lt, todėl teismas nusprendė sumažinti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti kompensacijÄ nurodyta 1 541,99 Lt suma.Pasisakydamas dėl atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytų motyvų, jog ieÅ¡kovės pateiktas 900 Lt čekis neapsprendžia konkrečių statybinių medžiagų įgijimo, o pateikti du kvitai 755,63 Lt ir 387,75 Lt sumai yra neįskaitomi, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog UAB „Okas“ už 900 Lt buvo pirktos statybinės medžiagos ir tapetai.

Teismo posėdžio metu buvo pateikti statybinių medžiagų, įrangos įsigijimo, paslaugų pirkimo kvitų originalai, atsakovas su šiais dokumentais susipažino ir pastabų dėl jų nepareiškė, todėl teismas atmetė atsakovo argumentus kaip nepagrįstus. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti Krovinio važtaraščiai Nr. VLA-15 ir Nr. 8832085 (b.l. 16-17) patvirtina aplinkybę, kad ieškovei buvo perduotos minėtuose važtaraščiuose buto remontui skirtos prekės už 1857 Lt ir 467 Lt sumas pasirašytinai.

Iš ieškovės pateikto Materialinių vertybių inventorizacijos apyrašo (b.l. 35 ) teismas nustatė, kad atsakingu už buto remonto darbus buvo meistras K., materialinių vertybių pristatymo vieta - (duomenys neskelbtini), materialinės vertybės įkainotos 141,33 Lt suma, prekės skirtos santechnikos darbams atlikti. Iš ieškovės paaiškinimų teismas nustatė, kad už važtaraščiuose ir Materialinių vertybių inventorizacijos apyraše nurodytas buto remontui skirtas prekes ieškovė yra sumokėjusi.

Atsakovas Å¡ių aplinkybių nepaneigė, todėl teismas sprendė, kad Å¡ie ieÅ¡kovės pateikti dokumentai yra raÅ¡ytiniai įrodymai, pagrindžiantys ieÅ¡kovės turėtas buto remonto iÅ¡laidas. IÅ¡ kitų pateiktų raÅ¡ytinių duomenų teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė savo reikalavimo dalies 14 050 Lt apimtyje (už durų įstatymÄ â€“ 400 Lt, už kampinio balkono įstiklinimÄ â€“ 2 500 Lt, už virtuvės, svetainės ir miegamojo kambario plastikinius langus su dviejų balkonų durimis ir lauko Å¡arvo durimis –3400 Lt, už buto remonto darbus - 7 000 Lt, už signalizacijos įvedimÄ â€“ 750 Lt), kadangi nepateikė jokių Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų.

Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovės reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas 14 068,63 Lt apimtyje (15 610,62-1541,99=14 068,63), todėl Å¡iÄ sumÄ priteisė iÅ¡ atsakovo vadovaudamasis 6.38, 6.501 straipsnių, 6.629 straipsnio 2 dalies pagrindais. Likusioje reikalavimų dalyje ieÅ¡kinį atmetė kaip neįrodytÄ . Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti procesines palÅ«kanas pripažino pagrįstu.

Atsižvelgdamas į patikslinto ieÅ¡kinio patenkintų reikalavimų dalį (patenkinta 43,95 proc.), teismas paskirstė Å¡alims bylinėjimosi iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovo A. Å . atstovė praÅ¡o panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 114-121). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1.

Teismas  netinkamai  taikė  materialines  teisės  normas, reglamentuojančias panaudos santykius. Panaudos santykius reguliuoja CK XXXII skyrius. Skirtingai nei nuomos santykiuose, panaudos gavėjui perduodamas naudotis turtas neatlygintinai, todėl pagal CK 6.636 straipsnį panaudos gavėjui tenka pareiga iÅ¡laikyti ir saugoti daiktÄ , taip pat daryti turto einamÄ jį ir kapitalinį remontÄ bei apmokėti visas daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Sutinkamai su CK 501 ir 6.636 straipsniais, ieÅ¡kovė, kaip panaudos gavėja, pirmiausiai turėjo pareigÄ daryti einamÄ jį ir kapitalinį buto remontÄ , o manydama, kad Å¡ios pareigos neturi ir norėdama atlikti patalpų pertvarkymus (pagerinimus), turėjo gauti atsakovo, kaip panaudos davėjo, leidimÄ konkretiems, aiÅ¡kiai apibrėžtiems ir suderintiems tiek pagal kainÄ , tiek pagal skaičių ir techninį pobÅ«dį, remonto darbams.

Atsakovas nedavė ieÅ¡kovei leidimo bÅ«sto remonto darbams atlikti ir netgi nežinojo apie ieÅ¡kovės atliekamus remonto darbus. Be to, ieÅ¡kovės darbai atlikti nekokybiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovui nepriimtinų medžiagų (tapetai), ieÅ¡kovei nebuvo bÅ«tinybės vienas apdailos medžiagas keisti kitomis, atsakovas nebÅ«tų davęs sutikimo atlikti tuos darbus, kuriuos atliko ieÅ¡kovė. Teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kad iÅ¡laidų už buto pagerinimÄ ieÅ¡kovė pareikalavo tik tuomet, kai atsakovas pareikalavo jÄ iÅ¡sikelti iÅ¡ patalpų.

Todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo, be to, ieÅ¡kovė pagal CK 6.636 straipsnio nuostatas Å¡iuos darbus turėjo atlikti jau vien todėl, kad patalpomis naudojosi neatlygintinai.2. Nesant Å¡alių raÅ¡ytinės sutarties, teismas nepagrįstai sprendė, kad buto pagerinimo darbai buvo atliekami su atsakovo žinia ir sutikimu. IeÅ¡kovei bute buvo leista apsigyventi laikinai. Jokios kalbos apie ketinamÄ atlikti buto remontÄ nebuvo. Å ias aplinkybes patvirtina tai, kad Å¡alys tarpusavyje neaptarė remonto masto, iÅ¡laidų sÄ matos, ieÅ¡kovė atliko remonto darbus ir rinkosi medžiagas savo nuožiÅ«ra.

Kad nebuvo Å¡alių susitarimo remontuoti butÄ patvirtina pačios ieÅ¡kovės veiksmai: prieÅ¡ pradėdama remontÄ ieÅ¡kovė užfiksavo jo stovį, rinko kvitus apie turėtas iÅ¡laidas, nors darbai buvo baigti 2009 m. rugsėjo-spalio mėn., tačiau iki ieÅ¡kinio padavimo atsakovui nebuvo keliami reikalavimai atlyginti remonto iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė su analogiÅ¡ka situacija jau buvo susidÅ«rusi, kadangi dar iki apsigyvenant ginčo patalpose, ji savo asmenines lėšas investavo į savo sutuoktino asmeninį turtÄ , dėl ko vėliau bylinėjosi teisme dėl kompensacijos priteisimo.

Taigi neinformavusi atsakovo apie remonto darbus ir jo apimtis, tačiau remdamasi asmenine patirtimi, ieÅ¡kovė tikėjosi pasibaigus panaudos santykiams reikalauti bÅ«sto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, tuo parodydama savo nesÄ Å¾iningumÄ atsakovo atžvilgiu.3. Nepagrįsti teismo argumentai, kad raÅ¡ytinio susitarimo nebuvimÄ sÄ lygojo Å¡alių geri santykiai ir tarpusavio pasitikėjimas. IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu nuolat teigė apie atsakovo ir trečiojo asmens įtemptus santykius, apie apelianto neva tai netinkamÄ elgesį Å¡eimoje, todėl teismo padarytos iÅ¡vados yra nelogiÅ¡kos ir prieÅ¡taraujančios ieÅ¡kovės nurodytoms aplinkybėms.

Be to, teismas nagrinėja ir kitÄ civilinę bylÄ dėl apelianto ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo, todėl teismui buvo žinoma ir daugiau su jo Å¡eima susijusių aplinkybių - toje byloje trečiuoju asmeniu yra įtraukta ir ieÅ¡kovė, kuri pateikusi atsiliepimÄ byloje bei davusi paaiÅ¡kinimus parengiamajame posėdyje, kur atsakovÄ apibÅ«dino iÅ¡imtinai neigiamai. Todėl akivaizdu, kad remontuodama turtÄ , kuris niekada nebuvo Å¡eimos turtu ir kuriuo ieÅ¡kovei buvo leista naudotis laikinai, bÅ«dama rÅ«pestinga ir atsakinga, ji privalėjo susitarimÄ dėl buto remonto įtvirtinti raÅ¡tiÅ¡kai.4.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovui turėjo bÅ«ti žinoma apie atliekamus remonto darbus. Apeliantas teismo posėdyje nurodė, kad leido ieÅ¡kovei apsigyventi bute ir perdavė jai buto raktus. Atsakovas su Å¡eima gyveno Jonavos rajone, o Kaune lankydavosi retai, todėl 2009 m. vasarÄ perdavus ieÅ¡kovei buto raktus, vėliau ginčo bute atsakovas apsilankė maždaug po dviejų mėnesių, kai ieÅ¡kovė paprašė padėti surinkti baldus ir kai remontas jau buvo padarytas. Tuomet ieÅ¡kovei buvo pareikÅ¡tos žodinės pretenzijos dėl buto remonto, tačiau nenorėdamas su ja konfliktuoti, daugiau apie tai atsakovas su ieÅ¡kove nekalbėjo.5.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad po buto remonto jis tapo vertingesnis, kadangi byloje nėra jokių Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtinančių įrodymų. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ buto iÅ¡sikėlus, buto apdailos medžiagos yra apgadintos, sienose paliktos skylės, laidai nupjaustyti, vonios ir virtuvės plytelės pažeistos. Butui reikalingas naujas remontas, todėl jo vertė negalėjo padidėti.6. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovas neprieÅ¡taravo buto remontui, padėjo atlikti baigiamuosius remonto darbus (surinkti baldus, pakabinti karnizus, Å¡viestuvus), davė ieÅ¡kovei darbo įrankius, kadangi atsakovas padėjo surinkti baldus jau po buto remonto darbų, kitų darbų jis neatliko.

Teismas nesiaiÅ¡kino kokius konkrečiai įrankius atsakovas buvo davęs ieÅ¡kovei, be to, nei elektrinis suktuvas, nei atsuktuvai nepriskiriami prie remonto įrankių.7. Teismas nepagristai rėmėsi liudytojų D. N. ir K. S. parodymais apie atsakovo apsilankymÄ remontuojamose patalpose. Vykstant remonto darbams ir bute nesant daiktų, mažai tikėtina, kad atsakovas, liudytoja ir ieÅ¡kovė galėjo gerti kavÄ . Liudytojas K. S. teisme patvirtino, kad remontuojamame bute atsakovo nematė, o apie tai, kad atsakovas pakabino bute Å¡viestuvus, sužinojo iÅ¡ ieÅ¡kovės.8.

Teismas netinkamai vertino pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius buto remonto išlaidų dydį:8.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad krovinio važtaraštis Nr. 8832085 patvirtina aplinkybę, jog ieškovei buvo perduotos 467 Lt vertės prekės, kadangi ant šio dokumento nėra nei vieno parašo, prekių gavėju nurodoma ne ieškovė, o kitas asmuo (K.); 8.2. Tas pat pasakytina ir apie krovinio važtaraštį Nr. VLA-15, šiame važtaraštyje nurodyta suma nėra apmokėta, todėl teismo padaryta išvada dėl šių išlaidų pagrįstumo yra neteisėta ir ieškovės neįrodyta; 8.3.

Materialinių vertybių inventorizacijos apyraÅ¡as, pagal kurį ieÅ¡kovei priteista 141,33 Lt suma, negali bÅ«ti vertinamas kaip mokestinis dokumentas. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡is dokumentas nepatvirtina ieÅ¡kovės turėtų iÅ¡laidų fakto. Be to, Å¡is dokumentas pasiraÅ¡ytas tik vienos ieÅ¡kovės, jame nenurodyta komisijos sudėtis, nėra kitų asmenų parašų; 8.4. Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl UAB "Sanistal" užsakymo patvirtinimo 455,01 Lt sumai, o ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų apie Å¡io užsakymo apmokėjimÄ .

Teismui dėl Å¡io įrodymo nepasisakius, lieka neaiÅ¡ku ar ši suma yra įtraukta į priteistÄ ieÅ¡kovei kompensacijos  sumÄ .  Sprendžiant iš  teismo  sprendimo  motyvų, t.y. teismui nurodžius, kokios iÅ¡laidos nepriteistinos, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iame užsakyme nurodyta suma ieÅ¡kovei yra priteista, tačiau tam nebuvo pagrindo, kadangi paties užsakymo patvirtinimas dar nepatvirtina Å¡io užsakymo apmokėjimo. Be to, pagal šį užsakymÄ pirkėjas yra N. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), o ir prekių pristatymo adresas nurodomas (duomenys neskelbtini);8.5.

Pagal 2009 m. rugpjūčio 25 d. pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 2158860, 13,32 Lt už 2-jų vandens skaitiklių plombavimÄ sumokėjo N. K.. Byloje nepateikti jokie duomenys, kad skaitiklių plombavimas buvo atliekamas bÅ«tent ginčo bute, užplombavus skaitiklius turėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas tai patvirtinantis aktas, o paskui pagal jį atliktas apmokėjimas;8.6. Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad prekės buvo perkamos panaudojant skirtingas mokėjimo korteles: vienuose kvituose korteles numeris baigiasi skaičiais "8562", kituose "0376" bei "5238".

Tai leidžia pagrįstai abejoti pateiktų iÅ¡laidų pagrįstumu, kadangi ieÅ¡kovei nurodžius, jog už statybines medžiagas mokėjo ji, tai atsiskaitymo čekiuose turėjo bÅ«ti taip pat vienas ir tas pats kortelės numeris. Pati ieÅ¡kovė nepateikė duomenų apie savo kortelės numerį, todėl teismas, nevertindamas Å¡ių aplinkybių, buvo neobjektyvus ir bylos aplinkybes nagrinėjo iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės interesais. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė E. M.-B. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 168-170).

Nurodo, kad Å¡alys pripažino faktÄ , jog dėl buto disponavimo tarp Å¡alių buvo susiklostę turto panaudos santykiai ir sudaryta žodinė sutartis. Tiek Kauno miesto, tiek Jonavos rajono apylinkės teismuose A. Å . pripažino, kad tarp Å¡alių 2009 m. pabaigoje buvę sudaryta žodinė buto panaudos sutartis. Santykiai tarp Å¡alių buvo geri, ieÅ¡kovė rÅ«pinosi Å . vaikais, padėjo juos auginti. Todėl natÅ«ralu, kad esant tokioms aplinkybėms tarp Å¡alių buvo sudaryta žodinė buto panaudos sutartis.

Butas po atsakovo motinos mirties buvo apleistas (tai patvirtino liudytojai ir tretysis asmuo). Atsakovas planavo, kad butu naudosis jo dukra. Buto remontui reikalingos medžiagos buvo sandėliuojamos gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Atsakovas ne tik sandėliavo visas remontui reikiamas naujas statybines medžiagas, bet ir susirinko senus, jau demontuotus daiktus: duris, dujinę viryklę ir kt. Atsakovas neneigia, kad jis žinojo apie buto remontÄ , kad remonto metu buvo remontuojamame bute, kad padėjo atlikti tam tikrus darbus.

Tai, kad vietoje tapetų jam labiau patiktų buto dažymas ieÅ¡kovė sužinojo tik tuomet, kai atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ , nes iki tol dėl remontui panaudotų medžiagų jokių pastabų nebuvo. Pretenzijas atsakovas pradėjo reikÅ¡ti, kai teismui buvo paduotas ieÅ¡kinys dėl buto remonto iÅ¡laidų atlyginimo. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus apie darbų kainas ir teismas juos vertino. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis savarankiÅ¡kai galėjo atlikti remonto darbus, kad Å¡ie darbai galėjo kainuoti pigiau ir pan., tačiau, mirus jo motinai, atsakovas jokio remonto nedarė, statybininkų nesamdė, medžiagų nepirko.

Civilinės bylos nagrinėjimas pagrįstas rungimosi principu (CPK 12 str.) Šis principas kartu ir CPK 178 straipsnio nuostatos įpareigoja šalis pateikti teismui įrodymus, kad teismas juos galėtų įvertinti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti, tačiau reikalauja atmesti ieškovo pateiktus įrodymus ir nesivadovauti byloje liudijusių asmenų parodymais. Apelianto pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, kadangi apeliantas pats išgręžė sienose skyles karnizams ir spintelėms pakabinti, beto, šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatinėjamos.

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Dėl neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) ir jo pagerinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo Pagal panaudos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos tam tikros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios taisyklės, tarp jų ir nustatančios daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ (CK 6.501 str., 6.629 str. 2.).

Ä®statymas Å¡iam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali bÅ«ti sudarytas ir žodžiu (CK 1.72 str. 1 d.). Bylos duomenimis, tarp Å¡alių 2009 m. birželio mėn. buvo sudaryta žodinė turto (buto (duomenys neskelbtini) panaudos sutartis ir Å¡i aplinkybė nebuvo ginčijama. Byloje kilo ginčas dėl panaudos davėjo (atsakovo) leidimo pagerinti panaudos gavėjui (ieÅ¡kovei) suteiktÄ butÄ , atliktų buto pagerinimų apimties ir ieÅ¡kovės teisės tokius pagerinimus atlikti. Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ pagerina, jis turi teisę į turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato kÄ kita.

Å i teisės norma taikoma ir panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 str. 2 d.). Sprendžiant dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, bÅ«tina nustatyti tokias sÄ lygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino iÅ¡sinuomotÄ (naudotÄ neatlygintinai) daiktÄ ; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimÄ daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų dydį; įstatymų ar Å¡alių sutarties nenustatyta kitokių Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo taisyklių.

Taigi viena bÅ«tinų sÄ lygų, suteikiančių teisę į iÅ¡laidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimÄ , – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo (panaudos davėjo) leidimÄ . Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra Å¡alių susitarimo dalykas. Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktÄ naudojančiam asmeniui leidimÄ pagerinti daiktÄ , turi teisę detaliai iÅ¡siaiÅ¡kinti, kÄ ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų.

Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas (panaudos gavėjas) taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Leidime gali būti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali būti ir abstraktesnio pobūdžio. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Å¡alių ir liudytojų D. N. ir K. S. parodymais, nustatė, jog Å¡alys žodžiu susitarė dėl ieÅ¡kovės neatlygintino apsigyvenimo apeliantui nuosavybės teise priklausančiose patalpose; ieÅ¡kovė atliko žymius buto pertvarkymo darbus; darbų atlikimui raÅ¡ytinės formos sutikimo atsakovas nedavė; buto pagerinimo metu ir kurį laikÄ po to Å¡alis siejo artimi ryÅ¡iai (atsakovas buvo ieÅ¡kovės dukters sutuoktinis, jų santykiai buvo geri, grįsti pasitikėjimu, kÄ patvirtina aplinkybė, jog panaudos sutartis nebuvo sudaryta raÅ¡ytine forma); panaudos sutartis buvo neterminuota; apie atliekamus darbus apeliantas buvo informuotas, pagerinimus matė, pats atliko kai kuriuos darbus, darbams pritarė, ieÅ¡kovei pretenzijų nereiÅ¡kė ir buto panaudos santykių nenutraukė.

Taigi teismas turėjo pagrįstÄ pagrindÄ konstatuoti, kad buto pagerinimo darbai buvo atlikti suderinta Å¡alių valia, esant apelianto leidimui. Sprendžiant iÅ¡ 2010 m. rugpjūčio 25 d. atsakovo praneÅ¡imo dėl patalpų palaisvinimo (b.l.

43) ir 2011 metais pateikto teismui ieÅ¡kinio dėl ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo spręstina, kad Å¡alių santykiai pablogėjo galimai 2010 metais, kai buvo pradėtas atsakovo ir ieÅ¡kovės dukters (trečiojo asmens) skyrybų procesas. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog buto pagerinimo darbų metu Å¡alių santykiai buvo konfliktiÅ¡ki, juolab, kad apeliantas savo procesiniuose dokumentuose taip ir nenurodė momento, nuo kurio bÅ«tų galima spręsti apie santykių pablogėjimÄ .

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog apylinkės teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus ir neturėjo pagrindo jais vadovautis. Visų pirma, teismas liudytojų D. N. ir K. S. parodymus vertino byloje surinktų įrodymų visumos kontekste. Antra, iÅ¡ liudytojų D. N. ir K. S. parodymų akivaizdu, kad liudytojai matė atsakovÄ kai buvo atliekami buto gerinimo darbai (iÅ¡imtos grindys, kabinamas Å¡viestuvas), ryÅ¡ium su liudytojų nurodytomis aplinkybėmis atsakovas jiems jokių klausimų neuždavė, jų parodymų nekritikavo ir kitaip dėl jų nepasisakė (b.l. 94, 95, 96), o savo abejones iÅ¡reiÅ¡kė tik paduodamas apeliacinį skundÄ .Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais cituojant įstatyminę teisės normÄ , jog panaudos gavėjas privalo iÅ¡laikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotÄ daiktÄ , taip pat daryti turto einamÄ jį ir kapitalinį remontÄ bei apmokėti visas daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 str.).

Dėl to iÅ¡laidoms daiktui pagerinti paprastai nepriskiriamos ir iÅ¡laidos, patirtos palaikant normaliÄ daikto bÅ«klę, reikalingÄ jam eksploatuoti. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal CK 6.501 straipsnį nuomininkas (panaudos gavėjas) gali reikalauti bÅ«tinų iÅ¡laidų, turėtų daiktui pagerinti, atlyginimo. Daikto pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).

Nagrinėjamo ginčo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė esminius buto pagerinimus (pakeisti buto langai, durys, santechnika, Å¡ildymo sistema, naujai įrengta virtuvė, vonios kambarys, kt.) ir su tokiu vertinimu teisėjų kolegija sutinka. Taigi ieÅ¡kovės atlikti darbai, atsižvelgiant į jų mastÄ ir vertę, pagrįstai buvo pripažinti daikto pagerinimu CK 6.501 straipsnio prasme. Todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, jog ieÅ¡kovės atlikti darbai buvo reikalingi tik normaliam daikto bÅ«klės palaikymui, susijusiam su pareiga panaudos gavėjui daryti turto einamÄ jį ir kapitalinį remontÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad ieÅ¡kovės atlikti buto pagerinimai atsakovui nebuvo bÅ«tini, o butas galėjo bÅ«ti naudojamas ir jo nepagerinus. Nuomotojas (panaudos davėjas), davęs leidimÄ darbams, gerinantiems daiktÄ , negali atsisakyti atlyginti pagerinimui bÅ«tinų iÅ¡laidų tuo pagrindu, kad atlikti pagerinimai jam nebÅ«tini ar kad daiktas galėjo bÅ«ti naudojamas ir jo nepagerinus. CK 6.501 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu iÅ¡laidų atlyginimas nesiejamas su pagerinimų atlikimo bÅ«tinumu.

Jame įtvirtinta nuostata, kad atlyginamos bÅ«tinos iÅ¡laidos, reiÅ¡kia atlygintinų iÅ¡laidų dydžio ribojimÄ (atlyginamos tos iÅ¡laidos, kurios buvo bÅ«tinos sutartam pagerinimui atlikti). Taigi atsisakyti atlyginti iÅ¡laidas (jų dalį) nuomotojas (panaudos davėjas) gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios iÅ¡laidos virÅ¡ija bÅ«tinas Å¡iam tikslui (daikto pagerinimui) iÅ¡laidas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

Byloje tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, Å¡ių aplinkybių nepatvirtina ir prie apeliacinio skundo atsakovo pateikti 2011 m. spalio 13 d. priėmimo-perdavimo aktas bei 2011 m. spalio 14 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b.l. 124-150).Dėl įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymoCivilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Tai reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Ä®rodinėjimo priemonės nurodytos CPK 177 straipsnio 1, 2 dalyse. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ jų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).Pirmosios instancijos teismas nurodė, kuriais įrodymais jis vadovaujasi, o kuriuos atmeta kaip nepagrįstus.

Teismo iÅ¡vados argumentuotos, pagrįstos byloje surinktų įrodymų analize ir su tokiu įrodymų vertinimu teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog prekės buvo perkamos panaudojant skirtingas mokėjimo korteles. Visų pirma, asmuo gali turėti ne vienÄ atsiskaitymo kortelę. Antra, atsakovo argumentai grindžiami tik abejone, kad už prekes galėjo mokėti ne ieÅ¡kovė, o kitas asmuo, arba, kad tos prekės galėjo bÅ«ti panaudotos ne atsakovo buto remontui.

Trečia, pareiga įrodyti aplinkybę, jog pagal ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus statybinės ir/ar apdailos medžiagos (įrengimai) nebuvo panaudoti atsakovo buto remontui tenka atsakovui (CPK 178 str.). Tačiau tokių duomenų atsakovas nepateikė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo 8.2 ir 8.5 punktuose nurodytais argumentais dėl prekių apmokėjimo pagal 2009 m. liepos 24 d. krovinio važtaraÅ¡tį Nr. VLA-15 ir 2009 m. rugpjūčio 25 d. pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 2158860.

Iš krovinio važtaraščio Nr. VLA-15 turinio spręstina, kad jo iÅ¡raÅ¡ymo ir apmokėjimo už prekes data sutampa (įraÅ¡ai „pardavimo data“, „iÅ¡krovimo vieta, data, laikas“), prekes priėmė ieÅ¡kovė, dėl ko yra pagrindas iÅ¡vadai, kad už prekes ieÅ¡kovė atsiskaitė tÄ pačiÄ dienÄ (b.l. 16). IÅ¡ 2009 m. rugpjūčio 25 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 2158860 akivaizdu, kad pinigai (13,32 Lt) sumokėti už dviejų skaitiklių plombavimÄ atsakovo bute (duomenys neskelbtini), pinigus sumokėjo ieÅ¡kovės samdytas asmuo N. K. (b.l. 33).

Taigi apelianto teiginiai prieÅ¡tarauja faktinei bylos medžiagai.Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo 8.1., 8.3., 8.4. punktų argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo, kiek tai liečia krovinio važtaraÅ¡tį Nr. 8832085 dėl 467 Lt apmokėjimo (b.l. 17), Materialinių vertybių inventorizacijos apyraÅ¡Ä dėl 141,33 Lt apmokėjimo (b.l 35), UAB"Sanistal" sÄ skaitÄ dėl 455,01 Lt apmokėjimo (b.l. 18). Kaip teisingai nurodo apeliantas, dėl UAB "Sanistal" sÄ skaitos teismas sprendime nepasisakė ir Å¡io dokumento netyrė.

Pažymėtina ir tai, kad tenkindamas ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, teismas priteisė ieÅ¡kovei tik tas jos iÅ¡laidas, kurios buvo pagrįstos mokėjimų dokumentais. Nei viename iÅ¡ paminėtų dokumentų nėra įrašų, kad už prekes bÅ«tų atsiskaityta jų iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ , ieÅ¡kovė taip pat nepateikė teismui mokėjimÄ patvirtinančių dokumentų, kad už Å¡ias prekes ji atsiskaitė. Todėl yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundÄ Å¡ioje dalyje patenkint, teismo sprendimÄ pakeisti ir priteistÄ iÅ¡ atsakovo 14 068,63 Lt dydžio kompensacijÄ sumažinti 1063,34 Lt suma (467+141,33+455,01), t.y. iki 13 005,29 Lt.Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčo santykiui tinkamai taikė materialinės teisės normas, iÅ¡ esmės nepažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančių proceso normų, todėl tenkinti apeliacinį skundÄ pilna apimtimi ir panaikinti teismo sprendimÄ nėra pagrindo.

Tačiau, kaip jau nurodyta, yra pagrindas sprendimÄ pakeisti ir sumažinti iÅ¡ atsakovo priteistÄ kompensacijÄ už buto pagerinimÄ 1063 Lt suma.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeitus ir sumažinus iÅ¡ atsakovo priteistÄ kompensacijÄ iki 13 005,29 Lt (14068,63-1063), perskirstomos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės patenkintų reikalavimų dalis sudarytų 40,63 proc. ieÅ¡kinio sumos, o atmestų reikalavimų 59,37 proc. Todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteista žyminio mokesčio suma mažintina iki 390,14 Lt, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistos atstovavimo iÅ¡laidos didintinos iki 1187,40 Lt.

Atlikus priteistų sumų užskaitas, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 797,26 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atitinkamai pakeičiamos ir teismo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei: iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 20,43 Lt, iÅ¡ atsakovo 13,97 Lt. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas (teisių perėmėja) turėjo 1000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų ir sumokėjo 200 Lt žyminį mokestį. Apeliacinį skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies (patenkinta dalis nuo ginčijamos sumos sudaro 7,55 proc.), atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 75,50 Lt atstovavimo iÅ¡laidų ir 15,10 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d., 98 str.).  Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, nutaria: pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ ir sumažinti priteistÄ ieÅ¡kovei E. M.-B., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo A.

Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) kompensacijÄ už nekilnojamojo turto pagerinimÄ iki 13005,29 Lt (trylikos tÅ«kstančių penkių litų 29 ct).Padidinti priteistÄ atsakovui A. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės E. M.-B., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį iki 797,26 Lt (septynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt septynių litų 26 ct).Padidinti iÅ¡ ieÅ¡kovės E. M.-B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistas valstybei paÅ¡to iÅ¡laidas iki 20,43 Lt (dvideÅ¡imties litų 43 ct).Sumažinti iÅ¡ atsakovo A.

Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistas valstybei paÅ¡to iÅ¡laidas iki 13,97 Lt (trylikos litų 97 ct).Kitoje dalyje palikti teismo sprendimÄ nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės E. M.-B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) (teisių perėmėjams) 90,60 Lt (devyniasdeÅ¡imt litų 60 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                    Jolita Cirulienė Virginija Gudynienė Gintautas Koriaginas