e6a5ce29-c4f2-4b60-b0d6-5dad9f1399e2 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

    Administracinė byla Nr. I-485-583/2010    Proceso Nr. 3-63-3-00309-2010-0    Teismo procesinio sprendimo kategorija 22; 74  KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Vidos Stonkuvienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant pareiškėjui D.

F., jo atstovui advokato padėjėjui Linui Mažoniui, atsakovo atstovui ArtÅ«rui Rimkui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. F. skundÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariatui dėl 2010 m. balandžio 7 d. oficialaus perspėjimo panaikinimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas D. F. nurodo, kad 2010 m. balandžio 7 d. jam buvo pareikÅ¡tas oficialus perspėjimas pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymÄ .

PareiÅ¡kėjo manymu jam pareikÅ¡tas oficialus perspėjimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis jo teises ir laisves bei orumÄ . PareiÅ¡kėjas nėra susijęs su asmenimis, priklausančiais organizuotoms grupėms ir/ar nusikalstamiems susivienijimams, todėl kelia pagrįstų abejonių tiek pats informacijos apie jį rinkimo teisėtumas, tiek ir toks faktinių ryÅ¡ių ar faktinių aplinkybių nustatymas, kurių pagrindu atsakovas pareiÅ¡kė jam oficialų perspėjimÄ . PareiÅ¡kėjas Å¡iais ir iÅ¡samiau patikslintame skunde iÅ¡dėstytais argumentais mano, kad atsakovas nepagrįstai pareiÅ¡kė oficialų perspėjimÄ Â ir praÅ¡o teismÄ :- panaikinti 2010 m. balandžio 7 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato pareiÅ¡kėjui pareikÅ¡tÄ oficialų perspėjimÄ ;- įpareigoti atsakovÄ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sunaikinti apie D. F. surinktÄ informacijÄ .PareiÅ¡kėjo atstovas advokato padėjėjas L.Mažonis, iÅ¡dėstęs tuos pačius reikalavimÄ pagrindžiančius argumentus, praÅ¡o skundÄ patenkinti. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat nurodė, jog D.F. neginčija, kad jis yra paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos anksčiau laiko, tačiau jis atliko bausmę, jokių nusikalstamų veikų nėra įvykdęs, jis nėra susijęs su nusikalstamais susivienijimais.

PareiÅ¡kėjui oficialus perspėjimas grindžiamas prielaidomis, dėl kurių pagrįstumo pareiÅ¡kėjas negali pasisakyti, nes tokie duomenys jam nėra žinomi ir neteikiami jam susipažinti nurodant, kad tokia informacija yra valstybės paslaptis. Valstybės paslaptį sudaranti informacija negali bÅ«ti įrodymais byloje, kol ji nėra iÅ¡slaptinama, todėl Å¡iais duomenimis negali bÅ«ti grindžiamas oficialaus perspėjimo pareiÅ¡kimo pagrįstumas. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymi, kad Organizuoto nusikalstamumo užkardymo 4 straipsnyje numatyti prevencinių poveikio priemonių taikymo pagrindai, t. y. prevencinės poveikio priemonės gali bÅ«ti taikomos asmenims, jei iÅ¡ įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie Å¡ių asmenų ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad Å¡ie asmenys gali daryti sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumÄ , užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , asmenų teises ir laisves.

Atsakovo teigimu, Klaipėdos apskrities VPK Å ilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos pareigÅ«nas iÅ¡analizavęs įstatymų nustatyta tvarka gautus ir turėtus duomenis, konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas D.F. gali bÅ«ti susijęs su organizuota nusikalstama grupe ar jų nariais ir yra pagrindas manyti, kad minėtas asmuo gali pats vykdyti sunkius nusikaltimus arba labai sunkius nusikaltimus, nuo ko gali nukentėti valstybės interesai, visuomenės nariai bei gali bÅ«ti pažeistos jų teisės ir laisvės. Teigia, kad siekdami užtikrinti valstybės, visuomenės ir jos atskirų narių teisėtus interesus bei saugumÄ Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo pagrindu pareiÅ¡kėjui taikė prevencinę poveikio priemonę – oficialų perspėjimÄ .

Nurodo, kad oficialus perspėjimas nėra bausmė, o prevencinė priemonė, taikoma siekiant riboti ir mažinti organizuotÄ nusikalstamumÄ . Pagal Operatyvinės veiklos įstatymÄ , operatyvinės veiklos subjektai siekdami įgyvendinti Å¡io įstatymo nustatytus tikslus ir uždavinius gali naudoti operatyvinius veiksmus prieÅ¡ operatyvinės veiklos objektus jiems nežinant apie tokių veiksmų atlikimÄ ir tokių veiksmų atlikimo metu buvo gauta ir įforminta nevieÅ¡o pobÅ«džio informacija apie D.F.

Akcentuoja, jog įslaptinta operatyvinė informacija dėl D.F. sudaro valstybės paslaptį, todėl iÅ¡slaptinimas negalimas. Atsakovo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato atstovas, iÅ¡dėstęs tuos pačius argumentus, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teisminio nagrinėjimo metu papildomai paaiÅ¡kino, kad krata D.F. bute buvo atliekama ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje jam įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl pasikėsinimo sunaikinti turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du, tačiau teigia, kad su Å¡iais įvykiais oficialus perspėjimas nėra susietas.

Teismas konstatuoja:Skundas netenkintinas. 2010 m. balandžio 7 d. Klaipėdos apskrities VPK Å ilutės rajono PK nutarimu Nr. 30-94-IL1-11, atsižvelgiant į įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis apie D.F. elgesį, atitinkantį Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnį, pareiÅ¡kėjui nutarta pritaikyti prevencinio poveikio priemonę - oficialų perspėjimÄ . Vykdydamas minėtÄ nutarimÄ ir veikdamas pagal 2010 m. balandžio 7 d. įgaliojimÄ Nr. 30-94-JL-453 (b.l.26), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas, nurodydamas, kad D.F. veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, vadovaudamasis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, pareiÅ¡kė D.F. oficialų perspėjimÄ , kadangi jo veiksmai vertinami kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui.

Lietuvos Respublikos įstatymo vardu buvo pareikalauta laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių bei laisvių, nedaryti teisės pažeidimų, oficialiai perspėjant, kad jeigu jis savo elgesiu tiesiogiai ar netiesiogiai rems organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklÄ arba jam priklausys, teiks organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui finansinę arba materialinę paramÄ bei informacijÄ , naudingÄ nusikalstamai veiklai plėtoti, rengsis padaryti arba padarys nusikaltimus arba vykdys kitokiÄ neteisėtÄ veiklÄ , keliančiÄ didelę žalÄ valstybės, visuomenės ar asmenų interesams, slėps, taip pat nepraneÅ¡ teisėsaugos institucijoms apie Å¡iuos nusikaltimus ir kitokiÄ organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo neteisėtÄ veiklÄ , jam bus taikomos Å¡io įstatymo numatytos teisinio poveikio priemonės, taip pat jis įstatymo nustatyta tvarka bus traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. PareiÅ¡kėjas teigia, kad oficialus perspėjimas nepagrįstas ir turi bÅ«ti panaikintas, nes jis neatliko veiksmų, dėl kurių jam galėtų bÅ«ti skiriamas oficialus perspėjimas.

Å iuo metu jis yra bedarbis, sukÅ«ręs Å¡eimÄ ir jam nesuvokiama dėl kokių priežasčių ribojamos jo teisės ir laisvės. PareiÅ¡kėjo nuomone, įstatymo nustatyta tvarka nėra gauta jokių duomenų, liudijančių jo ryÅ¡ius su nusikalstamomis grupėmis, susivienijimais ar jų nariais. Oficialus perspėjimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, žeidžia jo garbę ir orumÄ , grubiai pažeidžia jo, kaip žmogaus ir piliečio, teises, įtvirtintas ir ginamas įstatymų. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarkÄ (1 straipsnis).

Oficialus perspėjimas yra prevencinio poveikio priemonė, kuri gali bÅ«ti taikoma esant Å¡io įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 straipsnis). Pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnį, Å¡io įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali bÅ«ti taikomos asmenims, jei iÅ¡ įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie Å¡ių asmenų ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad Å¡ie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumÄ , užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , asmenų teises ir laisves.

Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 5 straipsnyje yra pateikta oficialaus perspėjimo sÄ voka, pagal kuriÄ oficialus perspėjimas - tai įgalioto policijos pareigÅ«no raÅ¡ytinis reikalavimas asmeniui bÅ«tinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.  Kadangi įstatymas oficialaus perspėjimo taikymÄ sieja su Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje apibrėžto turinio informacijos (duomenų) apie asmenį turėjimu policijos įstaigoje bei su sÄ lyga, kad Å¡i informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka (Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnis), kilus ginčui dėl oficialaus perspėjimo skyrimo pagrįstumo bei teisėtumo kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTÄ® 57 straipsnis) turi bÅ«ti patikrinta, ar oficialu perspėjimas buvo paskirtas esant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams.

Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatyta informacija apie asmenų ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais gali bÅ«ti surinka vadovaujantis specialiaisiais minėtos informacijos rinkimÄ reglamentuojančiais įstatymais (Operatyvinės veiklos įstatymu). Tokios informacijos turinys nėra vieÅ¡as. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktÄ valstybės paslaptį gali sudaryti detalÅ«s duomenys apie operatyvinės veiklos veiksmų metu gautÄ informacijÄ bei jos pagrindu parengtÄ analitinę informacijÄ .

IÅ¡ minėto teisinio reguliavimo seka, kad asmeniui, kuriam pateikiamas oficialus perspėjimas, Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje iÅ¡vardyti duomenys negali ir neturi bÅ«ti pateikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatyta informacija gali bÅ«ti gauta dėl aplinkybių, nebÅ«tinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimÄ gavusiu asmeniu. Tačiau Å¡ios informacijos turinys turi aiÅ¡kiai parodyti, kad oficialiai perspėtas asmuo turi ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryÅ¡ių bei paties asmens elgesio yra pakankamas pagrindas manyti, kad Å¡ie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A143-803/2008, 2008 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A63-1338/2008 ir kt.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali bÅ«ti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus iÅ¡slaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Å ios įstatymo normos konstrukcija leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali bÅ«ti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus iÅ¡slaptinti įstatymų nustatyta tvarka.

Teisės normoje pavartota sÄ voka paprastai rodo, kad galimi atvejai, kai tokie duomenys gali bÅ«ti laikomi įrodymais ir tuo pačiu teismo turi bÅ«ti įvertinami pagal įrodymų įvertinimo taisykles, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui.

Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad minėtoje įstatymo normoje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t.y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes.

Minimame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad iÅ¡ Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) negalima daryti iÅ¡vados, kad kriterijai, kuriais vadovaudamasis bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, ar faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, gali bÅ«ti įrodymai toje byloje, gali priklausyti nuo kokių nors subjektyvių aplinkybių. SprendimÄ , ar minėti faktiniai duomenys gali bÅ«ti įtraukti į bylÄ kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagÄ ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumÄ . Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas rengiantis bylos nagrinėjimui 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi atsakovui pasiÅ«lė įvertinti, ar nagrinėjamu atveju ginčijamas 2010 m. balandžio 7 d. oficialus perspėjimas, pareikÅ¡tas D.F., nebus grindžiamas Å¡alims nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia informacija ir jeigu bÅ«tų nustatyta, kad ginčijamas oficialus perspėjimas grindžiamas vien valstybės paslaptį sudarančia informacija, pasiÅ«lyta spręsti klausimÄ dėl galimybės nustatyta tvarka informacijÄ iÅ¡slaptinti, o jei ji nebus iÅ¡slaptinta, pateikti tÄ medžiagos dalį, kuri yra vieÅ¡a (b.l.15). 2010 m. birželio 7 d. atsakovas pateikė atsiliepimÄ , kuriuo nurodė, kad informacija nebus iÅ¡slaptinta.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas teismui papildomai pateikė vieÅ¡us duomenis, kuriais taip pat buvo grindžiamas sprendimas dėl oficialaus perspėjimo pareiÅ¡kimo – policijos įskaitos duomenis apie D.F., žinybinio registro duomenis apie D.F. Su Å¡iais duomenimis teisminio nagrinėjimo metu susipažino pareiÅ¡kėjas bei jo atstovas. Teismas 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi (b.l.16-17) taip pat nusprendė, kad bÅ«tina susipažinti ir su įslaptinta informacija. 2010 m. birželio 15 d. teismo posėdžio metu teismui buvo pateikta ir teismas susipažino su atsakovo atstovo pateikta įslaptinta operatyvinės veiklos medžiaga. 2010 m. birželio 15 d. nutartimi teismas konstatavo, kad susipažino su Å¡ia bylos medžiaga ir nutarė jos turinio neatskleisti, o vertinti kaip įrodymus bendrame bylos kontekste kartu su pateikta į bylÄ vieÅ¡a bylos medžiaga (ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalis).IÅ¡ atsakovo pateiktos vieÅ¡os bylos medžiagos – policijos įskaitos, žinybinio registro duomenų, kuriais patvirtinama apie asmens anksčiau įvykdytas nusikalstamas veikas, teisminio nagrinėjimo metu pačio pareiÅ¡kėjo pateiktų duomenų apie 2010 m. balandžio 7 d. pareikÅ¡tus įtarimus apie galimai įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nevieÅ¡os bylos medžiagos, akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje nustatyti prevencinės poveikio priemonės taikymo pagrindai yra.

Pagal policijos žinybinio registro duomenis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra teistas, 2009 m. rugpjūčio 25 d. lygtinai paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos neatlikus 1 metų 1 mėnesio ir 8 dienų paskirtosios laisvės atėmimo bausmės, 2010 m. balandžio 7 d. jam pareikÅ¡tas įtarimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, jog D.F. yra susijęs ryÅ¡iais su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.

Atsakovo pateikti duomenys apie pareiÅ¡kėjÄ atitinka Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytus reikalavimus, Å¡ie duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, prevencinė poveikio priemonė paskirta vadovaujantis įstatymo reikalavimais, jos paskyrimo procedÅ«ra nepažeista. Aplinkybių, leidžiančių teigti, kad oficialiu perspėjimu nepagrįstai pažeistos pareiÅ¡kėjo konstitucinės teisės, teismas nenustatė ir bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeista pusiausvyra tarp bÅ«tinybės apsaugoti valstybės paslaptį sudarančiÄ (ar kitÄ Ä¯slaptintÄ ) informacijÄ (vieÅ¡ojo intereso) ir pareiÅ¡kėjo teisių apsaugos.

Ginčijamas oficialus perspėjimas grindžiamas ne vien įslaptinta medžiaga, bet ir vieÅ¡ais duomenimis, kuriuos atsakovas pateikė teisminio nagrinėjimo metu ir Å¡ių duomenų visuma juos vertinant įrodymų pakankamumo aspektu yra pakankama daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui prevencinio poveikio priemonė - oficialus perspėjimas pritaikyta esant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams. BÅ«tent tokia teisminė praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nagrinėjant analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A556-567/2009; Nr. A146-499/2010;

Nr. A525-597/2010).Taigi įrodymų (tiek įslaptintų, tiek neslaptų) visuma, bylojanti ne pareiÅ¡kėjo naudai, suponuoja teiginį, jog oficialus perspėjimas buvo paskirtas pagrįstai. Konstatavus, kad buvo teisinės prielaidos oficialaus perspėjimo pareiÅ¡kimui akivaizdu, kad nėra teisinių prielaidų pripažinti, kad atsakovas kaip operatyvinės veiklos subjektas neteisėtai naudojo operatyvinius veiksmus prieÅ¡ operatyvinės veiklos objektus ir rinko informacijÄ apie jį. Todėl netenkintinas ir pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovÄ sunaikinti apie jį surinktÄ informacijÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo D. F. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                           Remigijus Arminas                                                                                                                    Vida Stonkuvienė                                                                                                                      Irena Stulpinienė