AS-822-176-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-176/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01453-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą dėl darbo laiko apskaitos pažeidimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. Š. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo įstatymų nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl darbo laiko apskaitos pažeidimų Mažeikių rajono savivaldybės atstovaujamojoje institucijoje.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nepriskirtiną administraciniam teismui bei pasiūlė pareiškėjai su skundu kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakomybė už dėl darbo laiko apskaitos pažeidimą yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 415 straipsnyje. ATPK 233 straipsnyje nustatyta, kad 415 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja Valstybinė darbo inspekcija. Teismas pažymėjo, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Administracinių teisės pažeidimų kodekso redakcija (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija Nr. XI-1142), kurios 291, 292 straipsniuose nustatyta, kad šio kodekso 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnų) (administracinių komisijų prie savivaldybių tarybų; savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnų; policijos, valstybinės inspekcijos ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgaliotų organų (pareigūnų) nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui ATPK 281 straipsnyje nustatyta tvarka (pagal administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą).

II. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjos skundą priimti nagrinėti teisme (b. l. 8).

Nurodė, kad 2012 m. birželio 11 d. raštu kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Telšių teritorinį skyrių, kuris 2012 m. liepos 10 d. raštu Nr. (6)SD-10346 pažymėjo, kad valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo kontrolė ir Vietos savivaldos įstatymo vykdymo kontrolė neįeina į Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją. Taip pat Valstybinės darbo inspekcijos Telšių teritorinis skyrius 2012 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. (S)SD-17243 atsakydamas į pareiškėjos 2012 m. spalio 26 d. prašymą nurodė, jog pareiškėjos apmokėjimo ir darbo laiko apskaitos vedimo klausimas gali būti nagrinėjamas tik teismine tvarka. ATPK straipsniai numatantys atsakomybę dėl neteisingos darbo laiko apskaitos vedimo taikomi darbo teisiniams santykiams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja skundu prašė įstatymų nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl darbo laiko apskaitos pažeidimų Mažeikių rajono savivaldybės atstovaujamojoje institucijoje.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtiną šio teismo kompetencijai, nurodęs, kad pareiškėjos prašymas nustatyti darbo laiko apskaitos pažeidimą, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 415 ir 233 straipsniais turėtų būti pateikiamas nagrinėti Valstybinei darbo inspekcijai, o jos sprendimas apskųstas apylinkės teismui ATPK 281 straipsnio nustatyta tvarka.

Su atskiruoju skundu pareiškėja pateikia Valstybinės darbo inspekcijos Telšių teritorinio skyriaus 2012 m. liepos 10 d ir 2012 m. lapkričio 19 d. atsakymus į pareiškėjos skundus (b. l. 9–10), kuriuose pareiškėjai išaiškinama, kad ATPK straipsniai, numatantys atsakomybę dėl neteisingo darbo laiko apskaitos vedimo, taikomi esant darbo santykiams. Savivaldybių tarybų narių darbo apmokėjimą reglamentuoja Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas ir Vietos savivaldos įstatymas. Šių įstatymų kontrolė neįeina į Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją, todėl pareiškėjos skundas turėtų būti nagrinėjamas teismine tvarka.

Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas apskaičiuojamas pagal skelbiamą VMDU dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama reglamente nustatyta tvarka. Šio atlyginimo dydį nustato savivaldybės taryba. Vadovaujantis Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 7 punktu, savivaldybių tarybų nariai yra valstybės politikai, kuriems taikomas šis įstatymas.

Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo (Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo nuostatos nesuteikia teisės Valstybinei darbo inspekcijai spręsti dėl valstybės politikų darbo laiko apskaitos.

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja teigia, jog Mažeikių rajono savivaldybėje nebuvo vykdoma Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narių darbo laiko apskaita, todėl kreipėsi į teismą prašydama priimti sprendimą dėl darbo laiko apskaitos pažeidimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundas administraciniam teismui turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, laikantis reikalavimų jų formai ir turiniui, išvardytų ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012, 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009 yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 str.), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–91 str.) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 str.) (2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009).

Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011).

Kitaip tariant, skundo reikalavimas, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas.

Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A469-261/2007). Dėl to sprendžiant pareiškėjų teikiamų reikalavimo priėmimo klausimą, turėtų būti išsamiai įvertintas reikalavimo turinys, atsižvelgiant į tai, ko konkrečiai siekiama tokiu reikalavimu ir kokios pasekmės atsirastų tuo atveju, jeigu teismas patenkintų tokį pareiškėjo reikalavimą (2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-392/2010).

Formuluodamas skundo reikalavimus, pareiškėjas turi atsižvelgti į ABTĮ 88 straipsnyje numatytas teismo sprendimo rūšis. Atsižvelgus į tai, asmuo, įgyvendinantis teisę į teisminę gynybą, iš esmės gali reikalauti panaikinti viešojo administravimo subjekto priimtą aktą ar jo dalį, įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą, priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 str.), ar išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu.

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjos skunde formuluojamas reikalavimas netikslus, neatitinka ABTĮ 88 straipsnyje numatytų teismo galimų priimti sprendimo rūšių. Taip pat nėra aišku, kaip būtų apgintos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai patenkinus skunde išdėstytą reikalavimą. Kartu pažymėtina, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsniu, teismas privalo išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų teises. Atsižvelgiant į tai, norint išspręsti skundo priėmimo klausimą, pirmiausia, taikant trūkumų šalinimo institutą (ABTĮ 37 str. 1 d.), pareiškėjai turėtų būti pasiūlyta tikslinti skundo reikalavimą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina Šiaulių apygardos administraciniam teismui iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Virgilijus Valančius

Skirgailė Žalimienė