2025-05-28 Nr. AB-9437-3-64-3-00244-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-776-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00244-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal N. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas N. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir atsakovo atstovas, VDI KTS), 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra ūkininkas, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, įregistruotą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas.

4. Pareiškėjas teigė, kad 2023 m. liepos 27 d. į adresu (duomenys neskelbtini) esančią teritoriją (toliau – ir Teritorija), kurioje yra ir pareiškėjo gyvenamoji vieta, dideliu greičiu atvyko du automobiliai (nors buvo pakabintas informacinis ženklas, kad teritorijoje yra mažamečių vaikų), buvo atliktas patikrinimas pagal VDI KTS vedėjo 2023 m. liepos 26 d. pavedimą atlikti patikrinimą Nr. 1961 dėl nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos). Kartu su VDI KTS darbuotojais buvo atvykę dar du asmenys, kurie neturėjo uniformų, informacinių ženklų ar identifikacinių kortelių. Du minėti nežinomi fiziniai asmenys savo privačiais telefonais filmavo namų teritoriją, kur buvo mažamečiai vaikai, privatūs automobiliai, privatus turtas. VDI KTS darbuotojai darė savo atskirą vaizdo fiksaciją, nors jokia neteisėta veikla nebuvo vykdoma. Iki 2023 m. liepos 27 d. VDI KTS atlikto patikrinimo dėl nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) pareiškėjo atžvilgiu buvo sistemingai atliekami patikrinimai dėl nelegalaus darbo.

5. Pareiškėjo teigimu, VDI KTS darbuotojai: 1) neturėdami teisėto pagrindo ir dėl iki 2023 m. liepos 27 d. atliktų sisteminių pareiškėjo patikrinimų dėl nelegalaus darbo, suvokdami, jog pareiškėjas niekuomet nelegalaus darbo veiklos nevykdė, įsibrovė į pareiškėjo asmenines valdas Teritorijoje, kur yra pareiškėjo gyvenamoji vieta, tuo sukeldami jam dvasines kančias; 2) viršijo savo įgaliojimus, leisdami nežinomiems dviem fiziniams asmenis, neturintiems teisėtų įgaliojimų vykdyti teisėtą patekimą į svetimą nuosavybę, kurie savo privačiais telefonais filmavo namų teritoriją, kur buvo mažamečiai vaikai, privatūs automobiliai, be to, patys darė savo atskirą vaizdo fiksaciją.

6. Pareiškėjas vertino, jog toks VDI KTS darbuotojų elgesys yra nežmoniškas ir žeminantis pareiškėjo orumą, parodyta nepagarba pareiškėjo asmeniniam ir šeimos gyvenimui, buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis ir 8 straipsnio 1 dalis. Dėl nurodytų VDI KTS darbuotojų veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl jam buvo padaryta 50 000 Eur neturtinė žala.

7. Atsakovo atstovas VDI KTS atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovo atstovas paaiškino, kad:

8.1. 2023 m. liepos 20 d. VDI KTS vyriausiesiems darbo inspektoriams A. P. ir R. R. (priklausantiems specializuotai kontrolės ir prevencijos prekybos žmonėmis priverstiniam darbui srityje grupei) bei VDI Administravimo skyriaus vyriausiajai komunikacijos specialistei J. B. ir komunikacijos specialistei R. K. buvo suformuota užduotis Nr. 421287 atlikti patikrinimą kartu su viešąja įstaiga „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“ (toliau – ir KOPŽI), pagal KOPŽI pateiktą informaciją. 2023 m. liepos 26 d. buvo suformuotas pavedimas atlikti pareiškėjo ūkio patikrinimą Nr. 1961;

8.2. Pareiškėjo ūkio, esančio Teritorijoje, patikrinimas buvo atliktas 2023 m. liepos 27 d., dalyvaujant KOPŽI atstovėms D. K. ir E. R.. Patikrinimas buvo atliekamas ne vien dėl galimo nelegalaus darbo, bet ir turint informacijos apie galimą prekybą žmonėmis ir (ar) išnaudojimą priverstiniam darbui ar paslaugoms, todėl patikrinimas buvo atliktas dalyvaujant KOPŽI atstovėms, kurios, nustačius galimas prekybos žmonėmis aukas, galėtų iš karto suteikti joms pagalbą;

8.3. 2023 m. liepos 27 d. patikrinimo metu buvo atliekamas vaizdo įrašas, kurį atliko VDI inspektoriai, naudodamiesi tarnybiniais vaizdo registratoriais. Patikrinimas buvo atliekamas (ir vaizdo įrašas daromas) išimtinai tik ūkio teritorijoje, po kurią patikrinimą atliekančius inspektorius vedžiojo pats ūkio savininkas pareiškėjas. Patikrinimo veiksmus atliko tik VDI tarnautojai, turintys tam įgaliojimus;

8.4. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo pateikęs skundą VDI dėl galimai netinkamų VDI KTS vyriausiųjų darbo inspektorių A. P., R. R. ir VDI Administravimo skyriaus vyriausiosios komunikacijos specialistės J. B. ir komunikacijos specialistės R. K. veiksmų. VDI Vidaus tyrimų ir veiklos procesų kontrolės skyrius, atlikęs tyrimą, 2023 m. rugpjūčio 23 d. pateikė išvadą Nr. ADI-47, kad VDI pareigūnai vykdė savo teises ir pareigas VDI veiklą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka ir pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, pareiškėjas minėtos išvados neskundė.

9. Atsakovo atstovas vertino, kad VDI veiksmai, kai jis kompetencijos ribose, laikydamasi teisės aktų, nustatančių patikrinimo atlikimo tvarką, reikalavimų, atlieka ūkio subjekto patikrinimą, negali būti traktuojami kaip neteisėti, dėl kurių gali kilti neturtinė žala.

II. 10. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo N. M. skundą atmetė.

11. Teismas, nurodęs bylai aktualias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas (6.250 str., 6.271 str. 1 d.) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, visų pirma nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš VDI KTS darbuotojų veiksmų, kai jie įsibrovė į pareiškėjo asmenines valdas Teritorijoje, kur yra pareiškėjo gyvenamoji vieta, darė vaizdo įrašą, viršijo savo įgaliojimus, leisdami dviem nežinomiems fiziniams asmenims, neturintiems teisėtų įgaliojimų vykdyti teisėtą patekimą į svetimą nuosavybę, kurie savo privačiais telefonais filmavo namų teritoriją, kurioje buvo mažamečiai vaikai, privatūs automobiliai; dėl to pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl jam buvo padaryta 50 000 Eur neturtinė žala. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog jam buvo nesuprantamas dviejų nepažįstamų žmonių dalyvavimas patikrinime, teigė, kad buvo peržengtos kompetencijos ribos, kadangi buvo blogai užpildyti dokumentai, supainioti vardai, pavardės, adresai, formuluotės nesuprantamos, ir iš to kildino žalą, vertindamas, kad jam ir jo šeimos asmeniniam gyvenimui buvo parodyta nepagarba, pažeistos žmogaus teisės.

12. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skundė VDI KTS darbuotojų veiksmus VDI Vidaus tyrimų ir veiklos procesų kontrolės skyriui, kuris, ištyręs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, VDI KTS darbuotojų paaiškinimus, su patikrinimu susijusius dokumentus ir patikrinimo metu darytą vaizdo įrašą, konstatavo, kad VDI KTS darbuotojai vykdė savo teises ir pareigas VDI veiklą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka ir pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė.

13. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą (t. y. 2023 m. liepos 20 d. KOPŽI siūlymą, 2023 m. liepos 26 d. pavedimą atlikti patikrinimą Nr. 1961, 2023 m. liepos 27 d. duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos, 2023 m. rugpjūčio 1 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA0809-2344, 2023 m. rugpjūčio 23 d. VDI Vidaus tyrimų ir veiklos procesų kontrolės skyriaus išvadą Nr. ADI-47, vaizdo įrašą) darė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamų VDI KTS darbuotojų veiksmų, kai jie atliko patikrinimą kartu su KOPŽI darbuotojomis, patikrinimo metu veiksmus fiksavo vaizdo įraše, yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais ar pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu). Kadangi pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo patikrinimo atlikimo ir įgaliojimų viršijimo. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad bet kokio patikrinimo atlikimas savaime gali sukelti neigiamus išgyvenimus, emocijas, tačiau tai nereiškia, kad už kiekvieno valstybinės institucijos, prižiūrinčios ūkinę veiklą, patikrinimo atlikimą iš valstybės turi būti priteisiama neturtinė žala. Be to, ūkine veikla užsiimantis asmuo visada turi būti pasiruošęs bet kokiems patikrinimas, o aplinkybė, kad asmens ūkinės veiklos vieta ir gyvenamoji vieta sutampa, negali būti vertinama kaip išskirtinė, nes tai yra paties asmens pasirinkimas. Pats pareiškėjas pasirinko vykdyti ūkinę veiklą ir su šeima gyventi vienoje vietoje, todėl tai negali suponuoti išskirtinių patikrinimo vykdymo sąlygų.

14. Teismas, atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą ir nepažengdamas bylos nagrinėjimo ribų, konstatavo, kad VDI KTS darbuotojai nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakė.

III. 15. Pareiškėjas N. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

17. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat išreiškia reikalavimus išreikalauti iš atsakovo atstovo elektroninį laišką, kurio pagrindu VDI KTS užpildė užduoties kortelę Nr. APS-2-14449 ir kviesti liudytojais A. P., R. R., J. B., R. K., V. L., R. G., L. K., D. K. ir E. R..

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, pakartoja faktines bylos aplinkybes, iš kurių kildina žalą.

19. Pareiškėjo teigimu, teismas neteisingai nurodė byloje esančius rašytinius įrodymus, iškraipė šių įrodymų turinį, įrašydamas nebūtą, prasimanytą turinį. Paneigtini teismo teiginiai, kad buvo skųstas pareiškėjas, kadangi skųstas buvo žemės ūkio kooperatyvas (toliau – ir ŽŪK) „Šeimyniškiai“, kurių veiklos adresai yra skirtingi.

20. Pasak pareiškėjo, teismas nesiaiškino patekimo pas pareiškėją teisėtumo, taip pat nesiaiškino, ar pareiškėjui nevykdant neteisėtos veiklos atsakovo darbuotojai turi teisę vykdyti vaizdo įrašą, įskaitant ir mobiliojo ryšio telefonu. Teismas taip pat nevertino iš VDI KTS su patikrinimu susijusių vaizdo įrašų, kur matoma, kad darbuotoja ir neturintis įgaliojimų fizinis asmuo daro vaizdo įrašą telefonu, o atsakovo darbuotojai tam neprieštarauja.

21. Pareiškėjo vertinimu, teismo teiginiai, kad ūkine veikla užsiimantis asmuo turi būti pasiruošęs bet kokiems patikrinimams yra neadekvatūs ir nelogiški, nes: 1) patikrinimas turi būti teisėtas (šis patikrinimas neturėjo teisėto pagrindo), 2) patikrinimo metu tikrintojai turi turėti įgaliojimus tikrinimui ir elgtis nepažeidžiant teisės aktų. Du nežinomi fiziniai asmenys veikę kartu su VDI KTS darbuotojais neturėjo įgaliojimų tikrinti pareiškėjo, nebuvo reikalingumo filmuoti jo asmeninės nuosavybės.

22. Pareiškėjas pakartoja, jog dėl įvykusio patikrinimo patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl pareiškėjui buvo padaryta 50 000 Eur neturtinė žala, tačiau, pasak pareiškėjo, teismas jo skundo neišnagrinėjo.

23. Atsakovo atstovas VDI KTS atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir prašymų netenkinti.

24. Atsakovo atstovas pakartoja teismui nurodytas faktines aplinkybes, vertina, jog teismas išsamiai ir kvalifikuotai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamų VDI KTS darbuotojų veiksmų, kai jie atliko patikrinimą kartu su KOPŽI darbuotojomis, patikrinimo metu veiksmus fiksavo vaizdo įraše, yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais ar pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu). Kadangi pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, jo argumentai dėl netinkamo patikrinimo atlikimo ir įgaliojimų viršijimo atmestini.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti 50 000 Eur neturtinę žalą, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su, kaip teigiama, teisės aktų reikalavimams prieštaraujančiais VDI KTS pareigūnų veiksmais, atliekant patikrinimą pareiškėjo ūkyje, kuriame yra ir jo gyvenamojo vieta.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą – 2023 m. liepos 20 d. KOPŽI siūlymą, 2023 m. liepos 26 d. pavedimą atlikti patikrinimą Nr. 1961, 2023 m. liepos 27 d. duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos, 2023 m. rugpjūčio 1 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA0809-2344, 2023 m. rugpjūčio 23 d. VDI Vidaus tyrimų ir veiklos procesų kontrolės skyriaus išvadą Nr. ADI-47, vaizdo įrašą – sprendė, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamų VDI KTS darbuotojų veiksmų, kai jie atliko patikrinimą kartu su KOPŽI darbuotojomis, patikrinimo metu veiksmus fiksavo vaizdo įraše, yra deklaratyvūs, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo patikrinimo atlikimo, įgaliojimų viršijimo atmestini. Nesant vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų veiksmų ar neveikimo, skundas atmestinas.

27. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reiškiamą reikalavimą, nurodo, kad nesutinka su skundžiamo sprendimo išvadomis ir iš esmės pakartojo skunde nurodytas aplinkybes dėl, kaip teigiama, teisės aktų reikalavimams prieštaraujančių VDI KTS pareigūnų veiksmų, atliekant patikrinimą jo ūkyje.

28. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), visų pirma pažymi, kad administracinių bylų procesas, išskyrus aptartus atvejus (ABTĮ 80 str. 2 d., 140 str. 1 ir 2 d.), yra grindžiamas dispozityvumo ir rungimosi principais: bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 24 str. 2 d. 6 ir 7 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012); pareiškėjas, formuluodamas teisinius argumentus, kuriais grindžia savo skundą (prašymą), turi aiškiai išreikšti ir pagrįsti savo poziciją. Priešingu atveju nepagrįstai suvaržomos atsakovo teisės išdėstyti savo argumentus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-36/2009). Teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Taigi, remiantis minėtomis nuostatomis, skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

29. ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6–8 punktai nustato, jog skunde turi būti nurodyta: konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta; pareiškėjo reikalavimas.

30. Nagrinėjamu atveju, nei iš pareiškėjo skundo pagrindo, nei iš apeliacinio skundo, kuriame iš esmės tik pakartoti skundo argumentai, nėra galima spręsti, su kokiais VDI KTS pareigūnų veiksmais (neveikimu), kuriuos pareiškėjas mano buvus neteisėtiems, yra siejamas prašomos atlyginti neturtinės žala atsiradimas, taip pat nėra nurodyti įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Šiuo aspektu primintina, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi, viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Taigi, sprendžiant žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės), taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014); pareiga pateikti įrodymus dėl tariamos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, buvimo ir jos dydžio turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-34/2011).

31. Taigi, pareiškėjas turėtų patikslinti savo skundo pagrindą (ABTĮ 24 str. 2 d. 6 ir 7 p.) taip, kad iš jo būtų galima spręsti, kokiomis iš nurodomų aplinkybių pareiškėjas tik išreiškia nepasitenkinimą VDI KTS pareigūnų veiksmais ar pan., o su kokiomis sieja prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012), vengiant dviprasmybių, aliuzijų ir pan.: pavyzdžiui, iš skundo galima spręsti, kad pareiškėjas mano ar teigia, kad patikrinimas vietoje, kuris nebuvo pirmas, atliktas nesant tam pagrindo, tačiau jokių duomenų apie kitus patikrinimus, jų rezultatus nenurodo.

32. Tačiau kartu taip pat primintina, kad teismas, vykdydamas jam priskirtą konstitucinę teisingumo vykdymo funkciją, aiškina ir taiko teisę konkrečiu atveju kiekvienoje konkrečioje byloje spręsdamas konkretų ginčą. Tai, kaip teismas išaiškina teisę prieš ją pritaikydamas, tampa turiniu, kuris lemia atitinkamus teisinius padarinius. Taigi, teismas aiškina ir taiko teisę ne abstrakčiai ar hipotetiškai, bet kiekvienoje konkrečioje byloje nagrinėdamas ir spręsdamas klausimus dėl asmenų pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020).

33. Nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime, dėl pareiškėjo skunde pakankamai aiškiai nurodytų VDI KTS pareigūnų veiksmų, kuriuos pareiškėjas mano esant neteisėtais, t. y. dėl dviejų asmenų, nesančių valstybės institucijų pareigūnais ar tarnautojais, įtraukimo į patikrinimo procedūrą, atliekamoje privataus asmens veiklos vykdymo vietoje, kurioje / šalia kurios yra ir jo gyvenamoji vieta, pirmosios instancijos teismas iš esmės niekaip nepasisakė, apsiribodamas tik abstrakčiais vertinimais, kad pareiškėjas neįrodė tokio pobūdžio VDI KTS pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Šiuo aspektu primintina, kad pagal da mihi factum, dabo tibi ius (lot. proceso šalys turi pateikti teismui faktus, o teismas pateikia teisę (ir atitinkamai – teisės aiškinimą)) principą, proceso šalys turi pateikti teismui faktus, o teismas pateikia teisę (ir atitinkamai – teisės aiškinimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-307/2013; kt.). Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, taikytinas teisės normas (tarptautines sutartis, nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ir kt.) pasirenka teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1280-662/2017; kt.). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teismas pareiškėjo argumentus dėl nurodytų VDI KTS pareigūnų veiksmų atmetė visiškai neanalizavęs teisės aktų, reglamentuojančių patikrinimo atlikimo tvarką.

34. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas.

35. ABTĮ 81 straipsnio, reglamentuojančio ir įrodymų tyrimo tvarką teismo posėdyje, 6 dalis, be kita ko, nustato, kad po proceso šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, apžiūrimi daiktiniai įrodymai, peržiūrimos nuotraukos, vaizdo įrašai, išklausomi garso įrašai. Byloje esantys procesiniai dokumentai, įteikti šio įstatymo nustatyta tvarka, teismo posėdžio metu neskelbiami, išskyrus atvejus, kai bent vienas iš proceso dalyvių prašo juos paskelbti. Taigi, nei ABTĮ 81 straipsnyje, nei šio įstatymo IX skyriuje nėra nuostatų, leidžiančių teismo posėdyje netirti įvardytų rūšių įrodymų, iš jų – ir vaizdo įrašų.

36. Nagrinėjamo ginčo atveju, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo posėdžio įrašu, administracinės bylos proceso dalyviams (pareiškėjui) nereiškus prašymo, teismas vaizdo įrašo netyrė, nors, priimdamas sprendimą, šį įrodymą vertino ir juo pagrindė savo išvadas.

37. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Nagrinėjamu ginčo atveju dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių skundo priėmimą, taip įrodymų tyrimo ir vertinimą, pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, dėl ko skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

38. Sprendimą panaikinus aptartu pagrindu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai šioje bylos proceso stadijoje nėra reikšmingi, todėl dėl jų nėra pasisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan