e6a205dd-ce56-4c01-a94b-5ef59634d06d · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1-162-659/2014                                                                          Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00070-2010                                  Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.29.1.;1.1.7.2.7;1.1.10.1;2.3.6.4.5 (S)                            KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 18 d.Klaipėda              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta BalčiÅ«nienė,sekretoriaujant Linai BeniuÅ¡ienei, Vitai Å imkienei, dalyvaujant prokurorams Ginai Skersinskytei, Irinai Valadkienei, Vidai Kaubrytei, Simonui Geniui, gynėjams advokatams Daivai Rocevičienei, Petrui Maceniui, Vaclovui Juciui, Gintautui BalseraičiuivieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje              J.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, be pastovios gyvenamosios vietos, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) “ juristu, išsiskyręs, teistas: - 2008-07-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 70 MGL (8750 Lt) dydžio bauda, bauda nesumokėta,- 2011-09-07 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrintos šiuo nusprendžiu paskirtos bausmės su 2008-07-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 70 MGL dydžio 8750 bauda, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes ir J. S. paskirta galutinė 90 MGL dydžio (11 250 Lt) bauda, sumokant per 12 mėnesių. Klaipėdos apygardos teismas 2012-02-09 nuosprendžiu pakeitė Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir J.

S. iÅ¡ kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį paÅ¡alino epizodus dėl 2002-01-25, 2002-02-19 bei 2002-06-18 tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios pakirsti pasitikėjimÄ asmeniu, paskleidimo. Pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį už S. N. Å¡meižimÄ paskyrė 18 MGL dydžio (2250 Lt) baudÄ . Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo bÅ«du subendrino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-09-07 nuosprendį su 2008-07-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 70 MGL dydžio 8750 Lt bauda iÅ¡ dalies jas sudedant ir paskyrė galutinę subendrintÄ 86 MGL (10 750 Lt) dydžio baudÄ .

KitÄ nuosprendžio dalį paliko nepakeistÄ ;- 2012-03-13 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3250 Lt) bauda; nuosprendžiu paskirtoji bausmė, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta su 2008-07-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 70 MGL (8750 Lt) bauda ir galutinė bausmė paskirta 95 MGL (12 350 Lt) bauda. 2012-12-21 Kauno apygardos teismo nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas;-2012-09-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagtal LR BK 284 str. 1 d. 1 metams 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ir per 6 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nuosprendis įsiteisėjęs;- 2012-12-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio l, 3, 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinti su bausme, paskirta 2011-09-07 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2012-02-09 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, jas visiÅ¡kai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 86 MGL (10 750 Lt) dydžio bauda. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktÄ , laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Nuosprendis įsiteisėjo 2013-01-14; - 2013-05-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 302 str. 2 d., 63 str. 1 d., 5 d., 9 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012-03-13 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2012-12-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams ir 120 MGL dydžio, t.y. 15000 Lt bauda.

Taikytas LR BK 75 str. , ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant J. S. per du mėnesius pradėti dirbti, bausmės atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, nuosprendis neįsiteisėjęs, pagal ankstesnius teiswmo nuosprendžius bausmių neatlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs,              kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, ir             V.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbanti, naÅ¡lė, neteista,             kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ n u s t a t o:                          J. S. ir V. J. suklastojo dokumentÄ , be to, J.

S. juo ir disponavo, o bÅ«tent:                          jie, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslÄ pakeisti juridinio asmens (duomenys neskelbtini) vadovÄ ir valdymo organų sudėtį, nebÅ«dami (duomenys neskelbtini) dalyviais, 2009-11-19 Klaipėdos miesto savivaldybės posėdžių salėje, adresu Liepų g. 11, Klaipėdoje, suraÅ¡ydami ir pasiraÅ¡ydami (duomenys neskelbtini) patikslintÄ susirinkimo protokolÄ Nr. 3A, į kurį įrašė žinomai tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , t.y., kad susirinkime dalyvavo 18 nevyriausybinių organizacijų, t.y.

Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo sÄ junga, Jungtinio demokratinio judėjimo Å ilutės skyrius, laikraščio „Žmogaus teisės“ redakcija, vieÅ¡oji įstaiga „Birutės kapela“, bendrija „PajÅ«rio krantai“, klubas „RÅ«ta“, visuomeninė organizacija „Vakaro žaros“, Klaipėdos apskrities latvių asociacija „AtpÅ«ta“, Jungtinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyrius, klubas Klaipėda, Alternatyvusis meno centras, Klaipėdos daugiavaikių Å¡eimų bendrija, organizacija „Mentoringo žingsniai“, Lietuvos moterų lyga, Klaipėdos žaliųjų sÄ junga, R.

S. atstovaujama nevyriausybinė organizacija, pensininkų klubas „Klaipėda“, asociacija „Žalia banga“, o taip pat nurodė, jog visos šios organizacijos vieningai priėmė sprendimus dėl (duomenys neskelbtini) veiklos, t.y. atšaukė iš (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko pareigų M. Ž., atšaukė (duomenys neskelbtini) valdybos įgaliojimus, atšaukė iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų V. S., patvirtino laikinai atstovauti J. S. ir V. J. (duomenys neskelbtini), patvirtino laikinai eiti J.

S. (duomenys neskelbtini) pirmininko ir direktoriaus pareigas bei suteikė įgaliojimus J. S. ir V. J. veikti (duomenys neskelbtini) vardu, kai tuo tarpu (duomenys neskelbtini) patikslintame susirinkimo protokole Nr. 3A nurodytos organizacijos „Jungtinio demokratinio judėjimo “Šilutės skyrius“, Laikraščio „Žmogaus teisės“ redakcija, „Alternatyvusis meno centras“, R. S. atstovaujama nevyriausybinė organizacija nėra registruotos Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre, o Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sÄ junga, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių bendrija „PajÅ«rio krantai“, Klaipėdos miesto socialiai remtinų gyventojų klubas „RÅ«ta“, Jungtinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyrius, Lietuvos moterų lyga, Klaipėdos žaliųjų sÄ junga, Asociacija NVO „Žalioji banga“ nurodytame susirinkime nedalyvavo, o Visuomeninė organizacija „Vakaro žaros“, Klaipėdos miesto pensininkų klubas „Klaipėda“, Visuomeninė organizacija „Mentoringo žingsniai“ dėl priimamų susirinkime sprendimų nebalsavo.

Tokiu bÅ«du J. S., veikdamas kartu su V. J., įraÅ¡ydami tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir jÄ patvirtindami savo paraÅ¡ais, pagamino netikrÄ dokumentÄ .             Po ko, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2009-11-27 J. S. žinomai netikrÄ dokumentÄ , t.y. (duomenys neskelbtini) patikslintÄ susirinkimo protokolÄ Nr. 3A, pateikė Valstybinės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui kaip (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo protokolÄ , pagal kurį 2009-12-15 buvo pakeisti juridinio asmens (duomenys neskelbtini) vadovas ir valdymo organų sudėtis, t.y.

J. S. buvo užregistruotas kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, o juridinio asmens (duomenys neskelbtini) valdybos nariais - V. J. ir G. T.. Tokiu bÅ«du J. S., veikdamas kartu su V. J., suklastojo ir žinomai panaudojo suklastotÄ dokumentÄ .             Kaltinamasis J. S. kaltės nepripažino, parodymus duoti atsisakė. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įtarimo esmė neaiÅ¡ki, jis jokio nusikaltimo nepadarė. Tai laiko eiliniu Klapėdos miesto teisės ir teisėtvarkos institucijų persekiojimu (t. 2 b. l. 21).

             Kaltinamoji V. J. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2009 m. buvo susirinkimas, tikrai dalyviai buvo, dalyvavo. Vieni prisimena, kiti neprisimena, dėl ko buvę susirinkę. Susirinkimas buvo, protokolÄ pildė sekretorius J. S.. Sutinka, kad protokole yra netikslumų, tačiau ji jį pasirašė neskaičiusi. O kai vėliau rado netikslumų, jai buvo nepatogu. Protokole du kartus buvo įraÅ¡yta ta pati organizacija, nebuvo patikslinta darbotvarkė. Jie negavo kai kurių (duomenys neskelbtini) dokumentų, bandė susitiekti su M.

Ž. ir V. S.. Kai susirinkime dalyvavo seimo narys svečio teisėmis, ji jo paprašė, kad Å¡is susisiektų su V. S., kuris atneÅ¡tų medžiagÄ , susijusiÄ su (duomenys neskelbtini). Pasirodo, kad M. Ž. padarė perversmÄ , ir juos visus iÅ¡metė, padarė naujus organizacijos įstatus, buvo 15 narių, liko 4 nariai. M. Ž. turėjo iÅ¡eiti vadovauti visos Lietuvos nevyriausybinėm organizacijom, tačiau jis nepaliko (duomenys neskelbtini), pastoviai kuravo, prižiÅ«rėjo ir netgi bylas jiems kelia.

M. Ž. negražiai atsiliepia apie pirmÄ pirmininkÄ , apie kurį jie labai geros nuomonės. Iki Ž. organizacijai vadovavo V. ir juos tai tenkino. Ateidamas M. Ž. su 4 nariais, iÅ¡metė kitus narius, o jie norėjo grįžti į tÄ pradinį variantÄ , kuris buvo iki M. Ž.. 2009-11-19 susirinkimas buvo. V. S. vadovavo pagyvenusių asmenų amžiaus kolektyvams. Savivaldybės finansavimas, 8 ar 9 organizacijoms, kurioms vadovavo V. S., buvo neblogas. Po jo mirties, kitos organizacijos liko nepatenkintos jų veikla. Liudytojos, kurios davė parodymus teisme, senyvo amžiaus, jos užsimirÅ¡o apie susirinkimÄ .

Dėl to, kad susirinkimai vyko savivaldybėje, J. S. neturėjo autoriteto, žmonės nei ja, nei juo nepasitikėjo, jie negalėjo bÅ«ti vadovais, jais buvo tik pereinamajame laikotarpyje. Susirinkimas yra protokoluotas. Tie žmonės, kurie vadovauja centrui, jie turi bÅ«ti moralÅ«s, kad žmonės galėtų jais pasitikėti. Vyko rinkimai, visÄ nevyriausybinių (duomenys neskelbtini) turėjo perimti R. S.. Sekretorius J. S. surašė susirinkimo protokolÄ , nepatikrinusi to protokolo ji jį pasirašė.

Susirinkimas buvo, vyko, buvo priimtas sprendimas perimti valdžiÄ . Pati dalyvavo, kalbino seimo narį E. J.. Pereinamuoju laikotarpiu reikėjo iÅ¡sirinkti valdžiÄ . Ji pasitikėjo J. S., dokumentÄ reikėjo užregistruoti registrų centre. J. S., kaip bylininkas, turi teisinės patirties, žino daugiau nei advokatai. S. pasakė, kad dokumentÄ reikia užregistruoti. E. J. svečio teisėmis dalyvavo susirinkime, po to jis išėjo. E. J. pavėlavęs atėjo į susirinkimÄ ir buvo reikalingas tik tam, kad paskambintų V.

S.. Steigiamasis susirinkimas vyko, E. J. nedalyvavo pilnai susirinkime. S. buvo reikalingas perrenkant valdžiÄ , jie jo laukė, bet V. S. neatėjo. Visi dokumentai buvo pas sekretorių. Bendru sutikimu suformuodavo darbotvarkės klausimus. IÅ¡ gatvės žmonių nebuvo. Dalyvavo visi nevyriausybininkai, kuriuos pažinojo. Neturėjo įstatų, todėl norėjo, kad V. S. ateitų ir atneÅ¡tų įstatus. Ji nebuvo steigėjų narė. Anksčiau vadovavo socialiniam komitetui bet iÅ¡metė jÄ ir V. iÅ¡ to komiteto 2009 m.

Tai padarė M. Ž.. (duomenys neskelbtini) buvo sužlugdytas. 2009-11-19 J. S. surašė patikslintÄ protokolÄ ir nunešė jį į registrų centrÄ .             Liudytoja B. O. K. parodė, kad dalyvavo viename susirinkime, manydama, kad jÄ kviečia jų asociacijos pirmininkas S.. Jai paskambino „RÅ«tos“ asociacijos pirmininkė ir pranešė, kad bus susirinkimas. Ji yra ansamblio „Vakaro žaros“ pirmininkė. Nuvyko į susirinkimÄ , tose patalpose buvo apie 10 žmonių.

Jiems buvo pasiųstas tuščias lapas, kad užsiregistruoti, kas atvyko į susirinkimÄ . Susirinkime pakalbėjo, tačiau nebuvo aptarinėjamas klausimas dėl S. nuvertimo. Apie tai ji tik vėliau sužinojo. SusirinkimÄ Â vedė J. S., jo tuomet nepažinojo. Ėjo kalba apie savivaldybės patalpas. Kažkas pasakojo apie naujÄ valdybÄ . Po to vyko ir susirinkimai, ir renginiai. Organizacijai vadovavo S., kito prezidento nebuvo, bent ji to nežinojo. V. J. tuo metu buvo daugiavaikių Å¡eimų kolektyvo pirmininkė, jÄ pažinojo.Tuo metu susirinkime nebuvo S., Ž., buvo tik keletas kolektyvų pirmininkų.

Susirinkusiųjų nebuvo tiek, kiek dažniausiai susirenka į susirinkimus. Buvo mažiau atvykusių, tad niekas jokių klausimų nesprendė, nes neužteko žmonių. Kai jai paskambino dėl Å¡io susirinikimo, ji manė, kad tai bus normalus eilinis susirinkimas, todėl jame truputį pabuvusi išėjo.              Liudytoja B. U. parodė, kad jÄ Ä¯ susirinkimÄ kvietė S., ji buvo tos organizacijos narė. Jautė, kad į jų organizacijas vis mažiau kreipiamas dėmesys, kad jų organizacijų nariai lieka nuoÅ¡aly, nebekviečiama į renginius.

Jos organizacijos „Birutės kapela“ nariai buvo nepatenkinti. Nutarė susirinkti, pasakyti savo nuogÄ stavimus. M. Ž.- (duomenys neskelbtini) vadovas Lietuvos mÄ stu. Norėjo, kad susirinkime jiems paaiÅ¡kintų, reikalavo įstatų, kad jei kas netinka, bÅ«tų pakeista. Jie prašė įstatų, tačiau nesulaukė nei įstatų, nei S., nei Ž.. Tada nutarė laikinai iÅ¡sirinkti atstovus, kad bÅ«tų paimti įstatai. Susirinkimo metu iÅ¡sirinko aktyvesnius narius, tokius kaip J. S., kuris (duomenys neskelbtini) pirmininkas, J.. Prašė Å¡ių asmenų iÅ¡gauti įstatus, kad viskas vyktų teisiÅ¡kai.

J. S. buvo laikinai įgaliotas pirmininkas. Susirinkimai vykdavo ir buvo protokoluojami, o kur protokolai, ji negali pasakyti. Buvo visų pritarta, kad J. S. ir V. J. bus laikinai iÅ¡rinkti į tarybÄ , kol gaus įstatus. J. S. buvo iÅ¡rinktas direktoriumi, sekretore J.. IÅ¡rinkus S. ir J., jie užsiregistravo registrų centre, nes kitaip nebÅ«tų gavę įstatų. Susirinkime vyko balsavimas dėl S., J. ir T.. S. nepasirodė susirinkime nė karto, o po to jis mirė. Datų, kada vyko susirinkimai, nepamena, bet susirinkimai dažnai vykdavo.

Po keleto vykusių susirinkimų-galutiniame variante nutarė iÅ¡rinkti 3 narius. Tame susirinkime dalyvavo apie 20 asmenų. Susirinkimas vyko vasara. Po to susirinkimų jau nebebuvo. S. buvo jų koordinatorius, bet jis rÅ«pinosi kitomis organizacijomis. NaujÄ valdžiÄ iÅ¡rinko ne vienbalsiai, bet dauguma tam pritarė. Kvietė ir S., bet jis neatvykdavo. BÅ«davo, kviečia S.į susirinkimÄ , jis prižada, kad ateis, bet neateina, o kai jam skambino, jis nekeldavo telefono ragelio. KartÄ susirinkime dalyvavo ir seimo narys E. J., jis skambino S., bet negalėjo jo pakviesti.             Liudytoja J.

S. parodė, kad ji yra mirusio S. žmona. Vyras trumpÄ laikÄ dirbo nevyriausybinėse organizacijose, su saviveiklos kolektyvais, dalyvaudavo konkursuose, koncertuose. Žino, kad Tiltų g. buvo patalpėlės, tos patalpėlės, kurios priklausė savivaldybei. Buvo 3 kambarių butukas su salyte. Po vyro mirties tvarkydama spinteles, rado (duomenys neskelbtini) anspaudÄ . Tada gavo kvietimÄ Ä¯ prokuratÅ«rÄ . Po to buvo kviečiama į policijÄ , anspaudÄ paėmė policijoje, ten jÄ dar apklausė. Po vyro mirties gavo prokurorės raÅ¡tÄ , kad S. kuria paralelinę organizacijÄ , dėl to iÅ¡kelta byla.

Jos vyras domėjosi daug kuo - chore dainavo, kÅ«rė knygÄ apie tėviÅ¡kę. Prokuroras jai paaiÅ¡kino, kad S. nori tapti (duomenys neskelbtini) vadovu. Vyras jai nieko nesakė apie S..             Liudytojas M. Ž. parodė, kad yra asociacija, kurios nariai tik fiziniai asmenys, kas yra įstatuose nurodyta. Asociacija-(duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kurios nariai yra tik fiziniai asmenys. Narių sÄ raÅ¡as yra pridėtas prie protokolų. Iki 2005 m. jis buvo Å¡ios organizacijos direktoriumi.

Gavo praneÅ¡imÄ - kaltinimus, kad organizacija nieko nedaro, kad organizacija užvaldžiusi patalpas, kad tos patalpos turi atitekti S.ir t.t. Jie siekė uzurpuoti, perimti valdžiÄ ir valdyti tÄ organizacijÄ . Pagal civilinį kodeksÄ , juridinis asmuo pagal asociacijos įstatymÄ , tai yra savarankiÅ¡kas darinys, kurio valdymÄ organizuoja tik visuotinis narių susirinkimas. Ä®vyko keli susitikimai su seimo nariais, su įvairiom nevyriausybinėm organizacijom ir žmonės pasirašė ant protokolo, lyg tai buvo visuotiniame narų susirinkime, o iÅ¡ tikrųjų jie buvo paprastame susirinkime su seimo nariais.

Ir registrų centrui buvo pateiktas sÄ raÅ¡as pakeisti valdžiÄ . Tame sÄ raÅ¡e kaip juridiniai vienetai yra suraÅ¡yti nariai, o tai absoliučiai neteisėta. Kreipėsi į registrų centrÄ , kad atstatytų. Registrų centras atsisakė tai padaryti, motyvavo tuo, kad susirinkime dalyvavo seimo nariai, žinomi žmonės. Jis skambino E. J., klausė, ar Å¡is dalyvavo susirinkime, jam buvo atsakyta, kad susirinkime nedalyvavo, buvo tik susitikimas kaip seimo nario su bendruomene. Tie žmonės, kurie dalyvavo susirinkime su seimo nariais, yra juridiniai vienetai, jie neturėjo teisės taip elgtis, nes jie nėra tos organizacijos nariai.

Organizacijos nariai yra iÅ¡vardinti. Jie nėra atskaitingi žmonėms, o tik savo nariams. Kitos organizacijos buvo klaidinamos, kad jie yra jų vadovai, koordinatoriai, bet jie yra asociacija, vykdo privačiÄ iniciatyvÄ . Jų vykdomos veikla susijusi su informavimu, mokymu, projektais. Veikla niekieno nefinansuojama. Jam buvo raÅ¡ytas raÅ¡tas, bet J. jam neskambino, jis nėra atskaitingas fiziniams subjektams.              Liudytoja D. K. K. parodė, kad yra organizacijos „Mentoringo žingsniai“ tarybos pirmininkė ir vakarų Lietuvos moterų oragnizacijos asociacijos narė.

Kaip Moterų organizacijos astovė dalyvavo susirinkime merijoje, paskui dalyvavo susirinkime, kuris vyko universitete. Kartu su ja dalyvavo ir kitos narės. PirmÄ kartÄ taip susiėjo į tokį susirinkimÄ . Anksčiau, kai buvo (duomenys neskelbtini), jie dažnai dalyvaudavo susirinkimuose. Tam centrui vadovavo M. Ž., o po to S.. Ä® universitetÄ nuėjo, kai kažkas paskambino ir paklausė, ar ji gali nueiti, nes kažkas rodo iniciatyvÄ . Ji nuėjo į susirinkimÄ , norėdama iÅ¡girsti tÄ informacijÄ .

Susirinkime ji klausė, kokiu tikslu susirinko, kÄ spręs, nes ten buvo ir seimo narys E. J.. Po mano klausimo, kÄ mes čia darome, J. S. ir J. ėmėsi iniciatyvos. Nebuvo panaÅ¡u į susirinkimÄ , greičiau tai priminė pasiÅ¡nekėjimus apie viskÄ . Nieko rimto susirinkime nebuvo kalbama, pagrinde, buvo kalbėta tik apie 2 procentus. Buvo mėginama kažkÄ primesti. Buvo kalbama, kad per spaudÄ reikia paskelbti apie susirinkimÄ , kad jie rÅ«pinsis susirinkimais, kad apie juos praneÅ¡inės. Tuo viskas ir baigėsi.

Universitete buvo organizuojamas susirinkimas. Ji gavo elektroninį laiÅ¡kÄ apie susirinkimÄ ir tryse į jį nuėjo. Ten jau vyko asmenų registracija, buvo paleistas lapas, kuriame reikėjo pasiraÅ¡yti, kas dalyvauja. Lape ji įrašė savo pavardę, ir kÄ atstovauja. SusirinkimÄ vedė J. S., ji nežinojo, kad jis vadovas. J. S. aiÅ¡kino, jog vyksta nusikaltimai, kad daug kas iÅ¡eikvota, kad greitai bus viskas iÅ¡aiÅ¡kinta. Buvo kalbama apie įstatus, kad juos reikia peržiÅ«rėti, pakoreguoti.

Buvo klausimas, kas tuo užsiims. Jai susidarė nuomonė, jog norima, kad patalpos pakliÅ«tų į kažkieno rankas. Susirinkime nebuvo nė vieno rimto klausimo aptarta. Po to per spaudÄ sužinojo, kad S. yra pirmininkas. Susirinkime S. nebuvo. Buvo žerti kaltinimai tiek S., tiek Ž.. Baigėsi susirinkimas pasiÅ¡nekėjimu. Anskčiau J. S. nėra buvęs susirinkimuose. Nežinojo to susirinkimo pasekmių. Jokio balsavimo susirinkime nebuvo. Tiesiog nusprendė, kad S. išėjo iÅ¡ organizacijos ir reikėjo peržiÅ«rėti įstatus.

Konferencijoje ji buvo vasara, su S. ir P.. Buvo sutarę, kad bus visuotinis susirinkimas, kad pateiks pakoreguotus įstatus. S. buvo pavesta paruoÅ¡ti įstatus.             Liudytoja B. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V. J. pažįsta apie 10 metų kaip Klaipėdos miesto daugiavaikių Å¡eimų bendrijos pirmininkę. Ji supažindino jÄ su J. S., tačiau kada bÅ«tent jau neprisimena. J. S. matė tik 2-3 kartus, tačiau jis jai labai nepatiko. Todėl su juo nenorėjo turėti jokių bendrų reikalų.

V. S. pažinojo apie 8-9 metus – jis buvo 2009 m. (duomenys neskelbtini) (toliau Centro) direktorius. Ji tuo metu buvo, kaip ir dabar, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių bendrijos „Pajūrio krantai“ pirmininkė. Kiek atsimena, kol M. Ž., būdamas Jaunimo bendrijos pirmininkas, visi, kurie dirbo kultūros srityje, susirinkimus darė Tiltų g. 6, Klaipėdoje. Po to susirinkimai vyko Klaipėdos miesto savivaldybės posėdžių salėje. Datų neprisimena. Girdėjo, kad kai kurie žmonės šmeižė V.

S., kad tas kaip Centro direktorius gauna pinigus iÅ¡ valstybės, o kitiems neduoda, nesidalina su jais, su kitom bendrijom. Apie 2009-11-19 (duomenys neskelbtini) patikslintÄ susirinkimo protokolÄ Nr. 3 A gali pasakyti, kad nors ir 5 p. yra užraÅ¡yta, kad jos bendrija dalyvavo tame susirinkime, tačiau ji tikrai jame nebuvo, jokių įgaliotų asmenų į jį nesiuntė nuo savo bendrijos, apie tÄ susirinkimÄ nieko nežinojo, į jį kviečiama nebuvo. Jeigu ir turėtų tokių įgaliojimų, kad keisti V.

S. į kÄ nors kitÄ , tai tikrai V. S. nekeistų į J. S.. G. T. nepažįsta. Kas buvo Centro nariai nežino (t. 1 b.l. 152-153).             Liudytoja M. P. parodė, kad buvau pensininkų klubas „Klaipėda“ pirmininkė. Jai paskambino, pranešė, kad vyks susirinkimas. Atėjo į susirinkimÄ , tačiau nesulaukė susirinkimo pabaigos. Truputi pabuvo, pasiklausė ir išėjo. Nežino, kas jai paskambino telefonu, bei informavo, kad bus pirmininkų susirinkimas. Visada susirinkimuose bÅ«davo S..

Aptariamas susirinkimas vyko savivaldybėje, jame S. nebuvo. Kas vedė susirinkimÄ , ji nežino, negali pasakyti, nes buvo daug žmonių. Susirinkime buvo S., jis sėdėjo, susirinkimo nevedė. Dėl veiklos sprendė klausimÄ , bet ji jau buvo nutarusi nebebÅ«ti to klubo pirmininke. Todėl tame susirinkime nebuvo ilgai, atsiprašė ir išėjo. Ji pasirašė, kad dalyvavo, lape, įrašė klubas „Klaipėda“. Nesidomėjo, kuo baigėsi susirinkimas, ieÅ¡kojo, kas jį pakeis tame klube. Nežino, kÄ nusprendė tame susirinkime.             Liudytoja Z.

D. parodė, kad yra nevyriausybinės organizacijos „ Žalioji sÄ junga“ pirmininkė. Minėta orgnanizacija veikia nuo 1990 metų. 2009 m. kaltinamoji V. J. buvo Å¡ios organizacijos narė, tačiau įgaliojimo atstovauti OrganizacijÄ jai nedavė. Ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V. J. pažįsta daug metų kaip Klaipėdos miesto daugiavaikių Å¡eimų bendrijos pirmininkę. Jų nuomonės kai kurias klausimais skiriasi. J. S. pažįsta nuo atgimimo laikų - kaip laikraščio „Darbininkų balsas“ redaktorių.

Å iuo metu jis save laiko (duomenys neskelbtini) pirmininku. Jų pamastymai moraliniais klausimais daugeliu atveju skiriasi. Su Å¡io žmogumi nebendrauja. V. S. nepažįsta. M. Ž. taip pat nepažįsta. Apie (duomenys neskelbtini) tik girdėjo, kad toks yra, tačiau kokia jo veikla nežino. Apie 2009-11-19 (duomenys neskelbtini) patikslintÄ susirinkimo protokolÄ Nr. 3 A gali pasakyti, kad nors ir 15 p. yra užraÅ¡yta, kad dalyvavo susirikime Klaipėdos žaliųjų sÄ junga, tačiau ji tikrai ten nedalyvavo.

Tuo metu buvo Klaipėdos žaliųjų sÄ jungos pirmininkė - kaip ir dabar, tikrai nieko neįgaliojo iÅ¡ Å¡ios organizacijos ten dalyvauti ir priimti kokius nors sprendimus. Niekada nebuvo to Centro narė (t. 1, b.l. 169-170).             Liudytojas G. T. parodė, kad 2009 m. buvo Klaipėdos kraÅ¡to latvių tautinės bendrijos pirmininkas. PrieÅ¡ tris metus atsisakė pirmininkavimo, bet vadovauja Klaipėdos apskrities Latvijos asociacijÄ â€žAtpÅ«ta“ nevyriausybinėm organizacijom.

Buvo susirinkimas savivaldybėje ir jie dalyvių sÄ raÅ¡e pasirašė savo organizacijos vardu. Klaipėdos savivaldybės posėdžių salėje vyko nevyriausybinių organizacijų svarstymas. Norėjo sumažinti vietoj 2 procentų, skirti 1 procentÄ . Jie kreipėsi į siemo narį E. J., kad atstovėtų jiems nevyriausybinių organizacijų tuos 2 procentus. IÅ¡aiÅ¡kėjo, kad vyksta susirinkimas. Pradėjo kiekvienas pasisakyti apie (duomenys neskelbtini). Visi norėjo aiÅ¡kumo. E. J. skambino V.

S., bet jo nebuvo dėl sveikatos problemų. Buvo nutarta, kad S. raÅ¡ys įpareigojimÄ Â E. J., kad Å¡is atstovėtų 2 procentus. Jis taip pasižadėjo. Dar įvyko rinkimai į valdybÄ . Jį J. pasiÅ«lė į valdybÄ . Jie norėjo aiÅ¡kumo dėl finansinių dalykų, dėl to buvo iÅ¡rinkta taryba. Jis buvo iÅ¡rinktas į tarybÄ . Nebuvo rinkimų, buvo kažkoks prabalsavimas. Nežino, kas tas pirmininkas, kas sekretorius, Nesuprato, kam jį reikėjo rinkti į tarybÄ . Jie norėjo finansinio ir juridinio aiÅ¡kumo.

Prieš tai jie buvo pas S., paprašė įstatų, kad būtų aiškumas. Tačiau S. jiems jų nepateikė ir tuo viskas pasibaigė. Buvo daug susirinkimų, keliuose jis nedalyvavo, pagrinde susirinkimas buvo dėl 2 procentų. Susirinkime pirmininko nebuvo pasiūlyta, buvo paprašyta J. S., kaip žmogaus, patyrusio juridiniuose klausimuose, kad jis tuo užsiimtų. Jie nieko nerinko. J. S. daug kartų būdavo susirinkimuose, rinko nevyriausybininkus, bet jis nedalyvavo. Nežinojo, kad jis yra išrinktas juridiškai pirmininku.

Nesitikėjo, kad taip gali bÅ«ti. Tame susirinkime buvo labai daug žmonių. Buvo balsavimas. J. S. laikinai buvo papraÅ¡ytas dėl aiÅ¡kumo. Jie visi ten buvo laikini. SusirinkimÄ vedė J., sekretorius buvo J. S..              Liudytoja D. U. parodė, kad nedalyvavo jokiame susirinkime. Yra buvusi organizacijos „ Informacijos centras“ nare. Ä®statuose aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kad tik fiziniai asmenys gali bÅ«ti įregistruoti, juridiniai asmenys negali bÅ«ti įregistruoti nariais. Kai valdžia pasikeitė, susirinkime nebuvo.

             Liudytojas E. P. parodė, kad veiksmai buvo atlikti neteisėtai, nes pagal įstatus tos organizacijos valdybos nariai turėjo bÅ«ti ne juridiniai asmenys. Turi bÅ«ti paisoma įstatų. Pirmiausiai, visuotiniame narių susirinkime priimamas sprendimas, kurio kompetencijos klausimas yra valdybos skyrimas. Tada valdyba jau priima sprendimÄ dėl įstaigos vadovo. Šiuo atveju viskas buvo padaryta absurdiÅ¡kai. Jis nebuvo įraÅ¡ytas į tÄ protokolÄ . Policijoje jam rodė atÅ¡viestÄ popieriaus lapÄ , kuriame buvo vardai, pavardės ir paraÅ¡ai, bet nebuvo datos.

Jis niekada nedalyvavo susirinkime. Jo vardas ir pavardė buvo įrašyti, bet jis dalyvavo konferencijoje, Palangoje, datos nepamena ir tai buvo prieš daug metų. Jis nebuvo (duomenys neskelbtini) nariu, dirbo valdybos administracijoje socialinio departamento vadovu, tai tuos socialinius klausimus ir kuravo. Jam teko susidurti ir su visuomenininkais. J. S. nėra niekada kreipęsis į jį.              Liudytoja D. P. parodė, kad dirba registų centre. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu dėl J.

S.. Kai ateina žmogus, dirbanti priėmime darbuotoja, priima dokumentus, žmogus užpildo praÅ¡ymÄ , pateikia dokumentus, patikrinama asmens tapatybė. Po to jie tuos duomenis registruoja pagal nustatytÄ terminÄ -3 darbo dienas. Jie tikrina dokumentų atitikimÄ Ä¯statymo reikalavimui tiek, kiek tai reglamentuoja nuostatai. Dokumentai turi bÅ«ti pateikti tokie, kokie yra pagal įstatymÄ privalomi. PraÅ¡ymas turi bÅ«ti tam tikros formos, protokolas kaip po toks. Jei tikrina valdybÄ , atsiverčia įstatus ir žiÅ«ri, ar tose įstatuose yra numatytas sudaromas toks valdymo organas.

Jie jai atnešė registruoti duomenis ir pateikė protokolÄ , pasiraÅ¡ytÄ susirinkimo pirmininko, sekretorės. Å itie dalykai yra numatyti civiliniame kodekse, kaip yra suraÅ¡omas protokolas. Dalyvių sÄ raÅ¡as turi bÅ«ti, už tai jie yra atsakingi patys. Jie žiÅ«ri į protokolus. Šiuo konkrečiu atveju, buvo pateiktas narių susirinkimas. Taip įvardijamas „susirinkimas“. BÅ«na atvejų, kai įstatuose numatyta, kad, tarkim, valdyba renka vadovÄ . Bet bÅ«na, kad atneÅ¡a, kai narių susirinkimas iÅ¡renka vadovÄ .

Nemano, kad tai bÅ«tų toks prieÅ¡taravimas. Narių susirinkimas vieÅ¡am juridiniam asmeniui yra aukščiausias valdymo organas.              Liudytoja G. S. parodė, kad ji yra pagyvenusių žmonių bendrijos klubo „RÅ«ta“ pirmininkė ir visada pati atstovaudavo savo bendrijÄ susirinkimuose, jokių įgaliojimų niekam neteikė. Susirinkime buvo kalbos, kad S. nebegali dirbti, bet tÄ kartÄ jokio balsavimo nebuvo, buvo tik kalbos, kad reikia balsuoti. Ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V.

J. pažįsta nuo 1994 metų, kuri yra Klaipėdos miesto daugiavaikių Å¡eimų bendrijos pirmininkė. J. S. pažįsta nuo 1995 metų. G. T. taip pat pažįsta apie 4-5 metus. V. S. pažinojo apie 5-6 metus. Žino, kad jis dainavo Klaipėdos miesto savivaldybės priklausančiame chore „Alna“, po to buvo Pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentu. Taip pat buvo (duomenys neskelbtini) direktoriumi, po M. Ž.. Datų neatsimena. Apie 2009-11-19 (duomenys neskelbtini) patikslintÄ susirinkimo protokolÄ Nr. 3 A gali pasakyti, kad 6 p. yra užraÅ¡yta, kad jos organizacija „RÅ«ta“ dalyvavo tame susirinkime.

Tačiau ji tame susirinkime nebuvo. Jokių įgaliotų asmenų nesiuntė ten dalyvauti. Ji buvo viename susirinkime, kurį organizavo V. J. ir J. S.. Susirinkimas buvo Klaipėdos miesto universitete. Ten buvo kalbama apie tai, kad reikia keisti (duomenys neskelbtini) įstatus, buvo kalbama, kad reikia atgauti patalpas adresu Tiltų g. 6, Klaipėdoje. Tačiau jokių sprendimų nebuvo priimta. Ji už tai nebalsavo. Žino, kad V. J. ir J. S. rengė susirinkimus Klaipėdos miesto savivaldybėje dėl tų pačių klausimų, tačiau ji į tuos susirinkimus nenorėjo eiti (t. 1, b.l. 154-155).

             Liudytojas V. Ž. parodė, kad patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V. J. pažįsta apie 3-4 metus kaip Klaipėdos miesto daugiavaikių Å¡eimų bendrijos pirmininkę. Taip pat ji buvo Jungtinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus pirmininko H. L. pavaduotoja - datų neatsimena. J. S. pažįsta apie 2-3 metus kaip (duomenys neskelbtini) pirmininkÄ . V. S. matė tik 5-6 kartus, žino, kad jis buvo 2009 m. (duomenys neskelbtini) direktorius. Žino, kad jis labai pykosi su J.

S., tačiau dėl ko bÅ«tent, tiksliai pasakyti negali, liktai dėl kažkokio antspaudo, ar dėl kažkokių pinigų. Apie 2009-11-19 (duomenys neskelbtini) patikslintÄ susirinkimo protokolÄ Nr. 3 A gali pasakyti, kad 9 p. yra užraÅ¡yta, kad Jungtinio demokratijos judėjimo Klaipėdos skyrius dalyvavo tame susirinkime. Jis buvo Klaipėdos skyriaus narys, tačiau datų neprisimena kada įstojo į tÄ organizacijÄ . Tame 2009-11-19 susirinkime tikrai nedalyvavo, apie jį nieko nežino, nieko negirdėjo. 2010 m. iÅ¡stojo iÅ¡ Jungtinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus ir įkÅ«rė savo Klaipėdos jungtinį demokratinį judėjimÄ ( 1 t. b.l. 161-162 ).             Liudytoja Janina D.

Ž. parodė, kad kalba buvo apie susirinkimÄ , bet ji tame susirinkime nedalyvavo. Pati vykdavo į susirinkimus, niekam nesuteikdavo įgaliojimo dalyvauti susirinkimuose. Ji patvirtino ikteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V. J. pažįsta apie 15 metų kaip Klaipėdos miesto daugiavaikių Å¡eimų bendrijos pirmininkę. J. S. pažįsta apie 10 metų kaip Žmogaus teisių organizacijos pirmininkÄ . V. S. pažinojo apie 10 metų – jis buvo Pagyvenusių žmonių nevyriausybinės organizacijos pirmininkas.

Kad jis bÅ«tų (duomenys neskelbtini) direktoriumi nežino. Apie 2009-11-19 (duomenys neskelbtini) patikslintÄ susirinkimo protokolÄ Nr. 3 A gali pasakyti, kad nors ir 18 p. yra užraÅ¡yta, kad jos asociacija „Žalia banga“ dalyvavo tame susirinkime, ji tikrai jame nebuvo, jokių įgaliotų asmenų į jį nesiuntė nuo savo bendrijos, apie tÄ susirinkimÄ nieko nežino, į jį kviečiama nebuvo. Žino tik, kad (duomenys neskelbtini) direktorius buvo M. Ž., daugiau apie tÄ CentrÄ nieko nežino (t. 1, b.l. 173-174).             Liudytojas H.

L. parodė, kad kiek jam žinoma, jie Klaipėdos savivaldybės salėje kÅ«rė (duomenys neskelbtini). Buvo toks centras Klaipėdoje, o jie norėjo kito centro. Susirinko virÅ¡ 20 nevyriausybinių organizacijų, pasirašė, padarė kaip steigiamÄ jį susirinkimÄ ir nutarė, kad steigėjai bus trys - G. T., V. J., J. S.. Prabalsavo, kad jie bus steigėjai, J. S. darys visus veiksmus. Nepamena susirinkimo datos, buvo žiema-sausis ar vasaris. Jis buvo Jungtinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus atstovas, laikinai ėjo pirmininko pareigas. Buvo dar Č..

Nežino, kodėl neįtiko buvęs (duomenys neskelbtini), čia J. S. sprendė, kuris geriau žinojo. Jis buvo tik į KlaipėdÄ atvažiavęs iÅ¡ Mažeikių. Jį informavo, kad (duomenys neskelbtini) neveikia, reikia kito, veikiančio centro. Apie tuo metu veikiantį (duomenys neskelbtini) žinojo, pažinojo jo vadovÄ V. S.. Mažai su juo buvo susitikęs, pas jį teko bÅ«ti keliuose susirinkimuose. V. S. jiems duodavo plotÄ . Jokių konfliktų nebuvo. To buvusio centro veiklÄ vertino nei už, nei prieÅ¡.

Kai vyko susirinkimas, buvo paaiÅ¡kinta, kad (duomenys neskelbtini) silpna veikla, kad reikia pakeisti šį centrÄ , kad bÅ«tų geresnė veikla. Ä®status tvarkė steigėjai- G. T., V. J., J. S.. Jie tarp savęs sprendė, kas bus pirmininku. Ne paslaptis, kad pirmininku tapo J. S.. Jis turėjo patirties. Naujas (duomenys neskelbtini) buvo užregistruotas registrų centre, jis dar turi registracijos kopijÄ . Patys pasidarė spaudÄ , nes girdėjo, kad senasis buvo padirbtas. Kai dalyvavo susirinkime jų organizacija buvo Jungtinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyrius.

Seniau buvo visos Lietuvos, o 1999 m. vasario 14 d. buvo įsteigtas atskirai Klaipėdos skyrius. Č.buvo pirmininkas. 1999 m. pradžioje vadovavo T., o po to išėjo, kada tiksliai neatsimena. Kada jis tapo pirmininku, negali pasakyti, tačiau susirinkimo metu tik laikinai ėjo Å¡ias pareigas. Buvo vienas (duomenys neskelbtini). Gal ir registravosi lapelyje, kai atvyko į susirinkimÄ . Dėl trijų narių atskirai balsavo susirinkime rankų pakėlimu, bet nepamena gerai. Dėl pačios organizacijos balsavo rankų pakėlimu.

Jis balsavau už tuos steigėjus.             Liudytoja O. V. parodė, kad į organizacijÄ â€ž Moterų lyga“ atėjo 1992-10-29, kaip eilinė narė. Dirbo Vilniaus universitete dėstytoja, vėliau profesore, todėl jai buvo pasiÅ«lyta vadovauti mokslo ir Å¡vietimo kultÅ«ros sekcijai. 1993 m. įsikÅ«rus Lietuvos konservatorių sÄ jungos partijai, jų vadovė N. O. išėjo į koncervatorių partijÄ , ir jÄ pasiÅ«lė „Moterų lygos“ pirmininke. Nuo 1994-03-04 vadovauja „Lietuvos Moterų lygai“ iki Å¡iol.

Lygos buveinė-centras yra Vilniuje. Kai įsikÅ«rė, vyko judėjimai, jie buvo entuziastingi, todėl turėjo nemažai skyrių. Turi dar stiprų skyrių Kaune, skyrių Kretingoje, Klaipėdoje ir Marijampolėje. Kiekvienais metais iki Å¡iol jie renkasi į kasmetines konferencijas, Palangoje Universiteto viloje Birutės alėjoje, ir Å¡iemet ten rinktis. Klaipėdos skyriui kurį laikÄ vadovavo G. B.. Bet po to atsirado medikių, gydytojų, kurios veržėsi į garbinimo statusÄ . Nesutiko garbint žmones, kurie neatitiko jos kriterijų, todėl Genutę ir jos drauges tai supykdė, kad jos nusprendė nebevažiuoti į PalangÄ , į jų konferencijas jau prieÅ¡ 6 metus.

Klaipėdos skyrius tarsi mirė, neduoda ataskaitų, nebendrauja. Nuo 2005 m. nebendrauja su B.. Pastaroji nebeatvažiuoja su savo draugėmis į PalangÄ . Apie 2009 m. lapkričio mėn. vykusį susirinkimÄ jai nieko nežinoma, tuo metu į susirinkimus jos nebekvietė. Ä® KlaipėdÄ anksčiau kvietė, į konferencijas. Nevyriausybinių organizacijų konferencijos buvo organizuojamos, jÄ pakvietė skaityti parneÅ¡imÄ . 2009 m. neteko dalyvauti steigiamajame susirinkime, jokio kvietimo negavo.             Liudytoja R.

S. parodė, kad jai pažįstami ir kaltinamoji V. J., ir kaltinamais J. S.. Su V. J. dalyvaujant visuomeninėje veikloje tenka susidurti. Su J. S. yra susidÅ«rusi nuo 2011 m. pavasario. Anksčiau jo nepažinojo visai. Ji yra Lietuvos piliečių sÄ jungos tarybos narė, dalyvauja visuomeniniame miesto gyvenime, dabar yra „Klaipėdos piliečiai“ nevyriausybinės organizacijos asociacijos pirmininkė. Jų asociacijÄ sudaro 5 nariai. Apie (duomenys neskelbtini) iÅ¡girdo 2011 m. pavasarį. Žino tik, kad susibÅ«rė organizacijos, stipriai veikė, viskas buvo gerai, turėjo vinerio fondÄ , po to pasibaigė jų veikla nes kažkas buvo su pinigais.

Tai organizacijai vadovavo-M. Ž. ir S.. 2011 m. pavasarį Universitete dviejų žmonių iniciatyva pradėjo rinktis įvairios organizacijos, po du atstovus į paruoÅ¡iamuosius susirinkimus, kurti kažkÄ panaÅ¡aus į bendrÄ miesto darinį-organizacijÄ . Buvo kviečiami (duomenys neskelbtini) nariai. Ateidavo į tuos paruoÅ¡iamuosius susirinkimus, pabÅ«davo ir po to nebeateidavo. Viskas vyko 2011m., gal 2010 m. Vienu metu atsirado J. S., jis ėmė lankytis paruoÅ¡iamuosiuose susirinkimuose. Jie nusprendė, kad reikia atgaivinti (duomenys neskelbtini) ir tada pradėjo rinktis, spręsti tuos klausimus.

Procesas vyko dėl (duomenys neskelbtini) gaivinimo, tai vėliau vadovavimÄ perėmė J. S.. Vyko susirinkimai. Viename susirinkime, kuriame dalyvavo ir ji, buvo iÅ¡rinkta valdyba iÅ¡ tų ten dalyvaujančių organizacijų, į kuriÄ pateko ir ji. Tai ne 2009 m. lapkričio mėn.9 d. susirinkimas. Tai galėjo bÅ«ti vėliau, galėjo bÅ«ti 2010 m. pabaiga. Pati veikla- susirinkimai, valdžios iÅ¡rinkimai- prasidėjo 2011 m. Ji tapo valdybos nare. 2011 m. birželio ar liepos mėn. jÄ iÅ¡rinko pirmininke.

Visos organizacijos norėjo labai veiklos, buvo motyvuotos, norėjo kilti, veikti. Bet niekas nevykdavo, nes J. S. netvarkė pagrindinių dokumentų-įstatų. Senų įstatų negavo iÅ¡ J. S.. Ji pati iÅ¡siėmė iÅ¡ registrų centro įstatus ir iÅ¡raÅ¡us. Per notarÄ reikia registruoti organizacijÄ , jie nusprendė, kad registruos, tam pritarė ir J. S., kuris kalbėjo, kad reikia eiti pas merÄ , reikalauti patalpų. Bet jie nieko nedarė. Valdyba nusprendė, kad ji sutvarkys dokumentus. Tvarkymo procesas vyko pusę metų.

Nėjo gauti jokių dokumentų iÅ¡ J. S.. Reikėjo pakeisti įstatus, kad (duomenys neskelbtini) nariai ne fiziniai asmenys, o juridiniai asmenys. Jų statusas kitoks. Nesulaukė susirinkimo, kad pakeisti tÄ punktÄ . J. S. meluodavo, kad tuos įstatus nunešė į registrų centrÄ . VienÄ dienÄ valdyba nusprendė, kad nereikia daugiau vargti su tuo J. S., ir kurs naujÄ organizacijÄ . Taip atsirado „Klaipėdos piliečiai“. Kai jie nusprendė, kad su J. S. nebedraugaus, visus dokumentus jam grÄ Å¾ino.

Ji neturi jokių protokolų. Turi tik keletÄ protokolų kopijų, kur yra J. S. pavardė. Viskas vyko 2011 metais. Ji neturi jokių dokumentų, visus dokumentus atidavė J. S.. Nepakeitė įstatų punkto, jiems nepakeitė to punkto. Pati tvarkė naujos organizacijos dokumentus, turėjo bÅ«ti visur paraÅ¡ai, tvarka griežta. Nepriima dokumentų be notarų. Notaras peržiÅ«ri visus įstatus, susirinkime kÅ«rė tuos įstatus. Be notarų patvirtinimo registrų centras net nekalba.             Liudytojas E. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) jam žinomas, organizacija veikė Klaipėdos mieste. (duomenys neskelbtini) 2005 m. -2006 m. vadovavo M.

Ž.. Jis tuo metu dirbo individualių namų savininkų bendruomenės pirmininku, buvo kaip atstovas. Prie savivaldybės buvo įkurta dar bendradarbiavimo taryba, kur buvo vertinami visuomeniniai projektai. Kai M. Ž. iÅ¡vyko į Vilnių vadovauti Lietuvos organizacijai (nevyriausybinių organizacijų), jo vietÄ užėmė V. S., kuris buvo aktyvus žmogus. Dėl Å¡ios priežasties jis pakvietė V. S. į jo –seimo nario- padėjėjus. Viso buvo 5-6 padėjėjai, kurie vykdė veiklÄ . Žinojo, kad tos organizacijos dalyvauja įvairiose Å¡ventėse.

Kiek buvo organizacijų nežino. Susirinkimuose nedalyvaudavo, bet jam, kaip seimo nariui teko gėles, suvenyrus jiems dovanoti. Jo, kaip seimo nario pareiga, padėti dėl finansavimo. V. S. mirė, tuo viskas ir pasibaigė. Kol V. S. buvo padėjėjas, jis žinojo, kad vyksta renginiai. Kas vyko po to, jam nežinoma. Girdėjo, kad J. S. ėmėsi iniciatyvos vėl suburti organizacijas ir tęsti darbus. Jam teko bendrauti su J. S.. Penktadieniais savo seimo nario biure, adresu Taikos pr. 99, leisdavo visuomeninėms organizacijoms daryti susirinkimus.

Visokių organizacijų bÅ«davo. Visuomenininkai dažniausiai neturi patalpų. V. S. sakė, kad kažkoks piktumas yra, minėjo J. S. pavardę, bet jis neturėjo laiko į tai gilintis. Buvo vienas susitikimas 2009-11-19. Buvo registruojami žmonės, dalyviai, buvo ir jis su N. P., kalbėjo apie seimo darbÄ . Jis skatino bÅ«ti aktyviems, buvo bendra diskusija, salėje buvo daug žmonių, jie paraÅ¡u registravosi kaip dalyviai, nebuvo kalba apie steigimÄ . Tai buvo kaip susitikimas su rinkėjais. Nebuvo jokių balsavimų.

Jis dalyvavo svečio teisėmis. Gal ir buvo prašymas iš V. J. paskambinti V. S., bet jis tik perdavė jai V. S. numerį. Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo V. S. (kuris yra miręs) matyti, jog 2009 metais vasario mėnesį, tikslaus laiko nepamena, jis buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) direktoriumi. (duomenys neskelbtini) turėjo patalpas, kurios buvo adresu Tiltų g. 6, Klaipėdoje. Jomis naudojosi pagal panaudos sutartį su Savivaldybe. J. S. jų organizacijoje neturėjo jokios veiklos.

Jis ateidavo pas juos kaip klientas, jam labai rÅ«pėjo patalpos. Taip pat pas jį ateidavo ir V. J., kuri irgi reikÅ¡davo pretenzijas, kad su tomis patalpomis reikia kažkÄ daryti. J. S., G. T. ir V. J. darydavo susirinkimus, į kuriuos kviesdavo ir kitus asmenis. Tuos susirinkimus darydavo Savivaldybės salėje. NaujÄ valdybÄ turėjo iÅ¡rinkti (duomenys neskelbtini) nariai. Apie 2009-11-19 susirinkimÄ , jis nieko nežinojo. Jis žinojo apie ankstesnius susirinkimus, bet juose nedalyvavo. Kadangi jų organizuojami susirinkimai neturėjo nieko bendro su jų organizacija, todėl J.

S. organizuojami susirinkimai jiems nieko nereiÅ¡kė. Vėliau sužinojo, kad yra pakeista valdyba. Visi Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų informacijos centro dokumentai yra pas M. Ž.. (duomenys neskelbtini) nauja valdyba buvo iÅ¡rinkta nesilaikant įstatų, nes juos turėjo rinkti nariai. J. S. bei juridiniai asmenys niekada nebuvo (duomenys neskelbtini) nariais. (b.l. 73-74, tomas 1)             IÅ¡ 2010-03-02 pareiÅ¡kimo matyti, kad V. S. kreipėsi į Klapėdos apylinkės prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo J.

S. atžvilgiu (t. 1 b. l. 13).             Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų informacijos centro įstatų matyti, kokia tvarka gali būti renkama nauja valdyba (t. 1 b. l. 16-19).             Narių saraše matyti, kokie asmenys priklauso Nevyriausybinių organizacijų informacijos centrui (t. 1 b. l. 20)             Iš 2012-03-20 poėmio protokolo matyti, kad iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registravimo skyriaus buvo paimti 2009-11-27 J.

S. pasiraÅ¡ytas praÅ¡ymas registruoti Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų informacijos centrÄ Juridinių asmenų registre bei 2009-11-19 patikslintas susirinkimo protokolas Nr. 3A, iÅ¡ kurio matyti, kad susirinkime laikinai atstovauti (duomenys neskelbtini) patvirtintas J. S., V. J. ir G. T.. J. S. patvirtintas laikinai eiti Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų valdybos pirmininko ir Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų informacijos centro dirketoriaus pareigas. PatikslintÄ protokolÄ pasiraÅ¡ydami patvirtino susirinkimo pirmininkė V.

J. ir susirinkimo sekretorius J. S. (t. 1 b. l. 55-62).             2011-11-24 daiktų dokumentų pateikimo protokole matyti, kad J. S. pateikė antspaudÄ su užraÅ¡u “(duomenys neskelbtini)” (t. 1 b. l. 82).             Pagal Lietuvos Respublikos 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Å ioje straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl veikos baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo.

Å io nusikaltimo objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, kas reiÅ¡kia, kad baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vienÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje iÅ¡vardytų pavojingų veikų. Subjektyviajam Å¡io nusikaltimo požymiui – kaltei yra bÅ«dinga tiesioginė tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad pagamindamas netikrÄ ar klastodamas tikrÄ dokumentÄ , jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nori taip veikti.

IÅ¡analizavus ir įvertinus surinktų įrodymų visumÄ , matyti, kad kaltinamieji J. S. ir V. J. nepripažįsta suklastoję dokumentų. Vis dėlto kaip matyti iÅ¡ V. J. parodymų, ji neneigia, kad 2009-11-19 dalyvavo susirinkime, kur, pasak jos, buvo siekiama pakeisti (duomenys neskelbtini) valdžiÄ ir nors ji nebuvo (duomenys neskelbtini) steigėjų narė, tačiau pasirašė susirinkimo protokolÄ , kurį surašė kaltinamasis J. S. (t. 3 b. l. 79-80). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis J.

S. , turėdamas aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡manydamas teisę, negalėjo nesuvokti savo padėties (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis, žinodamas teisės normas, sugebėdamas sklandžiai dėstyti teisės aktų nuostatas, negalėjo nežinoti ir nesuvokti, jog tam, kad bÅ«tų galima atstovauti šį centrÄ , asmens, kaip Å¡io centro pirmininko, statusas turi bÅ«ti įforminamas teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu bÅ«du, vertinant kaltinamojo veiksmų apimtį, vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuotina, jog kaltinamojo tyčia suklastoti dokumentus, pagaminti netikrÄ dokumentÄ ir juos iÅ¡leisti į teisinę apyvartÄ buvo tiesioginė, iÅ¡ anksto susiformavusi ir tikslingai nukreipta.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamieji suprato, jog neturi teisės tiek dalyvauti, tiek spręsti su minėtos organizacijos valdymo organų rinkimais susijusių klausimų. IÅ¡ įstatų matyti, kad tik (duomenys neskelbtini) visuotinis narių susirinkimas turi teisę priimti ir Å¡alinti narius, rinkti ir atÅ¡aukti valdybos narius. Be to, dokumente nurodoma, kad valdyba skiria ir atleidžia vadovÄ , nustato jo pareiginį apraÅ¡ymÄ , darbo apmokėjimo tvarkÄ bei renka valdybos pirmininkÄ (t. 1 b. l. 17).

Ä®statuose taip pat nurodyta, kad apie visuotinį narių susirinkimÄ turi bÅ«ti praneÅ¡ta visiems nariams asmeniÅ¡kai pagal narių pateiktus kontaktus (t. 1 b. l. 17). Tuo tarpu, iÅ¡analizavęs surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad organizacijos nariams bÅ«tų tinkamai praneÅ¡ta apie vykusį susirinkimÄ . Liudytojas M. Ž. parodė, kad dalyvavę asmenys susirinkime neturėjo teisės priimti sprendimų dėl (duomenys neskelbtini) valdymo organų pakeitimo, nes jie nėra organizacijos nariai (t. 2 b. l. 189-190).

Liudytojas E. P. iÅ¡ esmės patvirtino M. Ž. parodymus, kad tik visuotiniame narių susirinkime gali bÅ«ti priimtas sprendimas dėl valdybos skyrimo, o tik po to valdyba priima sprendimÄ dėl įstaigos vadovo. Nors 2009-11-19 susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡e yra įraÅ¡yti jo vardas ir pavardė, tačiau jis neigia, kad bÅ«tų dalyvavęs tame susirinkime (t. 2 b. l. 193). Liudytojos B. S., Z. D., J. D. Ž., O. V. taip pat neigia dalyvavusios minėtame susirinkime ar įgaliojusios kitus asmenius jame dalyvauti (t. 2 b. l. 191-192).

Liudytojai B. O. K., D. K. K., G. T., G. S., E. J. patvirtino, kad nieko rimto susirinkime kalbama nebuvo, niekas apie V. S. nuvertimÄ nesvarstė ir jokio balsavimo nebuvo (t. 2 b. l. 187, 190, 192, t. 3 b. l. 49-50, 78). 2009-11-19 (duomenys neskelbtini) patikslinto susirinkimo protokole Nr. 3 a matyti, kad susirinkime dalyviais įraÅ¡yti 18 nevyriausybinių organizacijų, iÅ¡ kurių apie 4 organizacijas jokių duomenų Juridinių asmenų registre iÅ¡ viso nėra (t. 1 b. l. 61, 112). Susirinkimo patikslintÄ protokolÄ pasirašė susirinkimo pirmininkė V.

J. ir susirinkimio sekretorius J. S. (t. 1 b. l. 61-62). Kadangi kaltinamoji V. J. patvirtino, kad patikslintÄ protokolÄ pasirašė ji ir J. S., teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ių parašų autentiÅ¡kumu. Tai, kad suklastotÄ protokolÄ kaltinamasis J. S. pateikė registruoti Juridinių asmenų registre, įrodo kaltinamojo J. S. užpildyta praÅ¡ymo forma bei joje nurodyti kolegialaus valdymo organo narių pavardės (t. 1 b. l. 55-59).             Kaltinamoji V. J. be dokumentų klastojimo dar buvo kaltinama ir tuo, kad suklastotÄ dokumentÄ panaudojo.

Tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, suklastotÄ dokumentÄ panaudojo tik J. S., pateikdamas Valstybinės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui kaip (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo protokolÄ , pagal kurį 2009-12-15 buvo pakeisti juridinio asmens (duomenys neskelbtini) vadovas ir valdymo organų sudėtis. Kadangi byloje nėra duomenų, kad V. J. minėtÄ dokumentÄ bÅ«tų pateikusi kartu su J. S., Å¡i kaltinimo dalis Å¡alintina.              Taigi teismas, atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad J.

S. ir V. J. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius.              Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, suklastojant dokumentÄ , pripažintina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje.              Skiriant bausmę kaltinamiesiems, vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Atsižvelgiama į nusikalstamų veikų pobÅ«dį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , kaltinamųjų asmenybes bei kitus byloje nustatytus faktus.             Kaltinamasis J. S. padarė vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas. Praeityje teistas. NaujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , o tai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio nuostatas laikytina nusikaltimų recidyvu.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad J. S. praeityje ne kartÄ teistas už analogiÅ¡kas veikas, ir tai charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį klastoti dokumentus ir nenorintį keisti tokio gyvenimo bÅ«do. Dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino ir nesigailėjo, kas rodo, kad kaltinamasis savo elgesio kritiÅ¡kai nevertina. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas. Kaip matyti iÅ¡ J. S. teistumų, ankstesniais nuosprendžiais jam jau buvo paskirta minimali bausmė – bauda, tačiau jis Å¡ių bausmių iki Å¡iol nėra atlikęs. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, teismuose yra nagrinėjamos net 5 bylos, kuriose J.

S. yra kaltinamasis, todėl, teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies bausmę, teismas vertina tiek J. S. charakterizuojančiÄ medžiagÄ , tiek vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio teisės normomis, kurios numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Kadangi ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės jau buvo subendrintos 2013-05-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, todėl Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesnėmis teismų paskirtomis bausmėmis nebendrintina.             Taip pat, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsniu, J.

S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos keistina į suėmimÄ .              Kaltinamoji V. J. padarė vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas. Kaltinamoji dėl padarytos veikos neprisipažino ir nesigailėjo, kas rodo, kad V. J. savo elgesio kritiÅ¡kai nevertina, anksčiau neteista. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas.

Teismo manymu, bausmės tikslai nebÅ«tų pasiekti paskyrus baudÄ , nes kaltinamoji niekur nedirba ir baudos sumokėjimui neturėtų lėšų. Kadangi kaltinamoji praeityje neteista, areÅ¡to bausmė neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, V. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatomis, atidėtinas.                V. J. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti.

             Liudytojams iÅ¡mokėtos kelionės iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamųjų V. J. ir J. S. solidariai valstybės naudai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-307straipsniais, n u s p r e n d ž i a: V. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 8 mėnesius laisvės atėmimo.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.             V.

J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.              J. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerius) metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo.             Bausmę nustatyt atlikti pataisos namuose.             KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos panaikinti ir paskirti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , J.

S. suimant teismo posėdžių salėje. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Priteisti solidariai iÅ¡ kaltinamųjų proceso iÅ¡laidas – 566, 36 Lt, iÅ¡mokėtas iÅ¡ teismo lėšų liudytojo M. Ž. atvykimui į 2012-09-21 d. ir 2012-10-26 d. teisiamuosius posėdžius, - 255,50 Lt, iÅ¡mokėtas iÅ¡ teismo lėšų liudytojos O. V. atvykimui į 2012-12-14 d. ir 2013-05-14 d. teisiamuosius posėdžius valstybės naudai.                           Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos aypagrdos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                              Violeta Balčiūnienė