Legislator Case Law & Legislation
e69ed137-ef3d-490f-afaf-5bfc0bc87832 AI generated

e69ed137-ef3d-490f-afaf-5bfc0bc87832 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Case Number e69ed137-ef3d-490f-afaf-5bfc0bc87832
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1-338-1036/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19490-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3;1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.6.1                   VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS   N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 14 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, vertėjaujant vertėjai Galinai Tijūnėlienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui, nukentėjusiajam A.

Legislator headnote

AI generated

e69ed137-ef3d-490f-afaf-5bfc0bc87832 · Vilniaus rajono apylinkės teismas: Konfliktas vyko virtuvėje, kur jis žiÅ«rėjo televizorių. SÅ«nus griebė Å¡luotÄ , kuri stovėjo prie krosnies ir 2 kartus sudavė jam Å¡luotos kotu per pečius. Jis konflikto metu buvo apsirengęs striuke, bet jam vis tiek skaudėjo. Nuo smÅ«gių Å¡luotos kotas lūžo. Sudavęs sÅ«nus nusiramino ir nuėjo į kiemÄ rÅ«kyti. Tada jis paskambino į policijÄ ir pranešė apie įvykį. Jis pats sÅ«naus nemušė, nes žinojo, kad su juo nesusitvarkytų. Tai yra pirmas kartas, kai sÅ«nus smurtavo prieÅ¡ jį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1-338-1036/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19490-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3;1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.6.1                   VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS   N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 14 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, vertėjaujant vertėjai Galinai Tijūnėlienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui, nukentėjusiajam A.

J., kaltinamajam A. J., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), MostiÅ¡kių k., LavoriÅ¡kių sen., Vilniaus r. sav., nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, bedarbis, teistas 7 kartus, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį,                                                           n u s t a t ė:

A. J. 2017 m. balandžio 23 d., apie 20.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), MostiÅ¡kių k., LavoriÅ¡kių sen., Vilniaus r. sav., Lietuva, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.57 ‰ girtumas), konflikto metu tyčia 2 kartus Å¡luotos kotu sudavė savo tėvui A. J. į pečius, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmÄ . Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai. Parodė, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje Å¡luotos kotu sudavė savo tėvui du kartus į petį.

Mano, kad nuo jo suduotų smÅ«gių tėvui turėjo skaudėti. Å iuos veiksmus atliko alkoholio pasėkoje, blaivus taip bÅ«tų nepasielgęs. Konflikto metu tėvas taip pat buvo neblaivus. Su tėvu susitaikė iÅ¡ karto po konflikto kai vyko į policijos komisariatÄ . Gailisi dėl savo veiksmų, pažada daugiau nenusikalsti. Nukentėjusysis A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su sÅ«numi susitaikė, praÅ¡o bylÄ nutraukti. SÅ«nus jo atsiprašė, jis jam atleido. Be kaltinamojo A. J. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.Nukentėjusysis A.

J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su sūnumi A. J. gyvena name, esančiame Medaus 6, Mostiškių k., Lavoriškių sen., Vilniaus r. sav., Lietuva. Jis yra šio namo savininkas. 2017-04-23 jis ir sūnus buvo neblaivūs. Kur sūnus vartojo alkoholinius gėrimus, jis nežino, nes grįžo namo neblaivus apie 17.00 val. Grįžęs sūnus nuėjo miegoti ir miegojo iki 20.30 val. Prabudęs sūnus buvo labai piktas. Sūnus pradėjo šaukti, kad jis neduoda jam valgyti. Jis atsakė sūnui, kad neprivalo išlaikyti suaugusio sūnaus.

Konfliktas vyko virtuvėje, kur jis žiÅ«rėjo televizorių. SÅ«nus griebė Å¡luotÄ , kuri stovėjo prie krosnies ir 2 kartus sudavė jam Å¡luotos kotu per pečius. Jis konflikto metu buvo apsirengęs striuke, bet jam vis tiek skaudėjo. Nuo smÅ«gių Å¡luotos kotas lūžo. Sudavęs sÅ«nus nusiramino ir nuėjo į kiemÄ rÅ«kyti. Tada jis paskambino į policijÄ ir pranešė apie įvykį. Jis pats sÅ«naus nemušė, nes žinojo, kad su juo nesusitvarkytų. Tai yra pirmas kartas, kai sÅ«nus smurtavo prieÅ¡ jį.

Atvykę policijos pareigÅ«nai sulaikė sÅ«nų. Jis pareigÅ«nams perdavė sulaužytÄ Å¡luotÄ . Po to jie visi nuvyko į Vilniaus apsk. VPK Vilniaus m. 2 P. P. jie susitaikė, nes sÅ«nus jo atsiprašė ir jis jam atleido. Pas teismo medicinos ekspertus jis vykti atsisako (b. l. 11). Policijos tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017-04-23, apie 21.30 val., gautas praneÅ¡imas, jog (duomenys neskelbtini), MostiÅ¡kių k., LavoriÅ¡kių sen., Vilniaus r. sav., Lietuva smurtauja sÅ«nus.

Atvykus į vietÄ , nustatyta, kad policijÄ kvietė A. J., gim. 1957 m. Vietoje buvo nustatyta, kad 2017-04-23 apie 20.30 val. sÅ«nus A. J., gim. 1980 m., jam 2 kartus medine lazda trenkė per nugarÄ ir taip sukėlė fizinį skausmÄ . A. J. paaiÅ¡kino, kad tėvo nemušė. Abu įvykio dalyviai buvo pristatyti į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK. IÅ¡ įvykio vietos paimta lazda, kuria galimai buvo smurtauta (b. l. 17-18). IÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A.

J. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, sudavė Å¡luotos kotu du kartus į petį savo Å¡eimos nariui – tėvui. Å ie kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iÅ¡ bÅ«tinų bausmės individualizavimo sÄ lygų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai jÄ sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte.

Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė iÅ¡aiÅ¡kėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo praÅ¡ymo pakeisti kaltinimÄ , ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos A. T. 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylÄ nagrinėjant teisme nustatyta, kad A. J. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau Å¡i aplinkybė kaltinamajame akte nurodyta nebuvo, kaltinimas Å¡ioje dalyje bylÄ nagrinėjant teisme pakeistas nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 4 dalis), dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoÅ¡irdžiai prisipažino, dėl savo elgesio gailisi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, pastarasis jam atleido.

Kaltinamasis praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, esant jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių, yra pagrindas manyti, kad jis padarė išvadas dėl savo elgesio, kad ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis).

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, nukentėjusiojo pozicijÄ , pripažįsta, kad Å¡ioje byloje tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 722 straipsnyje, - įpareigoti A. J. per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,                  n u s p r e n d ė: Taikant BK 38 straipsnį, A. J., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. J. ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 722 straipsnyje, - įpareigoti A.

J. per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                               Mindaugas Povilanskas