2019-02-13 Nr. AB-4345-3-64-3-01940-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-62-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01940-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. P., J. Ž., R. L. ir K. Ž. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai V. P., J. Ž., R. L. ir K. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštą „Dėl skundų nagrinėjimo“ Nr. ISS-2457-(7.5) (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjai paaiškino, kad NŽT Pakruojo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2.) buvo patvirtintas Lygumų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (toliau – ir Projektas) ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos bei plotai; nustatyta žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdai; taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos; patvirtintas asmenų, kuriems Projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas. Sąraše 0,03 ha ploto žemės sklypas Nr. 916 suprojektuotas NŽT, nustatant kodą 7 – teisę svetimam statinio naudotojui naudoti žemės sklype esantį statinį. Pareiškėja V. P. apskundė NŽT Pakruojo skyriaus vedėjo įsakymą NŽT ir prašė panaikinti įsakymą dalyje dėl žemės sklypo Nr. 916 suprojektavimo NŽT, tačiau atsakovas 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. ISS-2457-(7.5) pareiškėjos prašymo dalis, susijusias su žemės sklypo suformavimu kiemo rūsiui eksploatuoti, paliko nenagrinėtomis, nurodydamas, kad pareiškėja 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 18 d. prašymuose dėl žemės sklypo kiemo rūsio eksploatacijai suformavimo nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių nuginčyti bei pakeisti NŽT 2016 m. birželio 16d. raštą Nr. 1SS-1859-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo”.

3. Pareiškėjai teigė, kad pareiškėja 2016 m. liepos 16 d. skundu kreipėsi į NŽT dėl NŽT Pakruojo skyriaus 2016 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2), kuriuo buvo pakeistas Asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas, 0,03 ha ploto sklypo valdytoju vietoje „V. P., J. L., K. Ž.“ nurodant „Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio misterijos”, todėl mano, kad NŽT 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. ISS-2457-(7.5) nepagrįstai atsisakė šį pareiškėjos skundą nagrinėti kaip kartotinį.

4. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad jo 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštas Nr. ISS-2457-(7.5) negali būti laikoma, teisės aktu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies prasme, todėl ginčas šioje dalyje nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Nurodytas raštas yra informacinio pobūdžio, pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių, nelemia jų materialinių teisių ir pareigų, juo nesuformuluotos pareiškėjams privalomos elgesio taisyklės, nesuteikiama privalomo pobūdžio patvarkymų. Šis raštas yra priimtas kompetentingo administravimo subjekto, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, rašte nurodyta apskundimo tvarka, todėl jis atitinka visus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, pagrindo jį panaikinti nėra.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino ir NŽT 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 1SS-2457-(7.5.) panaikino, įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti V. P. 2016 m. liepos 15 d. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2.) ir priimti vieną iš Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, 30 punkte numatytų sprendimų.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėja su 2016 m. birželio 16 d. skundu (b. l. 79-80) kreipėsi į NŽT, prašydama papildomai ištirti Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo A. R. ir jo darbuotojų veiklą vykdant žemės sklypų pardavimo Kazimierai ir J. Ž., K. Ž., V. P. ir R. L. Pakruojo rajono Lygumų seniūnijos Bitaičių kaime. NŽT Pakruojo skyriaus vedėjas 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2.) (b. l. 6, 7–10) patvirtino Lygumų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus, nustatytas žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdus, taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašą ir asmenų, kiek pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtus anksčiau patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte ar žemės sklypų planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, suprojektuotus žemės sklypus, sąrašą. Pareiškėja su 2016 m. liepos 15 d. skundu (b. l. 11–13) kreipėsi į NŽT direktorių su prašymu panaikinti NŽT Pakruojo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 29VĮ-1422(14.29.2) dalį, kuria suformuotas valstybinės žemės sklypas Nr. 916, sklypo plotas 0,03 ha ploto, ribos, paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios naudojimo sąlygos, nustatant teisę statinio naudotojui naudoti žemės sklype esantį statinį. Ginčijamu Sprendimu atsakovas, vadovaudamasis VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja 2016 m. birželio 16 d. ir 2016 m. liepos 16 d. prašymuose dėl žemės sklypo suformavimo kiemo rūsio eksploatacijai nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių nuginčyti bei pakeisti administracinės procedūros sprendimus, pareiškėjos 2016 m. liepos 16 d. skundą šioje dalyje paliko nenagrinėtą.

8. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju individualus administracinis aktas, tiesiogiai sukeliantis pareiškėjams teisines pasekmes, yra NŽT Pakruojo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2) (b. l. 6), priimtas žemės reformos žemėtvarkos projektų sudarymo, svarstymo, derinimo ir tvirtinimo procedūros metu (Žemės reformos įstatymo 19, 20 str.). Teismas nurodė, kad pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tokia įstatyminės nuostatos formuluotė suponuoja išvadą, kad NŽT yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Teismas atkreipė dėmesį, kad ir NŽT Pakruojo skyriaus 2016 m. birželio 22 d. įsakyme Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2) yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. suinteresuotiems asmenims išaiškinta, jog, nesutikdami su įsakymu, jie turi teisę jį skųsti NŽT direktoriui. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja tinkamai ir laiku įgyvendino šią savo teisę ir nesutikimą su minėto 2016 m. birželio 22 d. įsakymo dalimi Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2) išreiškė 2016 m. liepos 15 d. pateikdama skundą NŽT direktoriui (b. l. 11-13). Teismas taip pat nurodė, kad fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimų), pateikimo ir nagrinėjimo NŽT tvarką reglamentuoja Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklės, patvirtintos NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 (toliau – ir Taisyklės).

9. Teismas, vadovaudamasis VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi ir vertindamas aplinkybę, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą VAĮ 23 straipsnio 6 dalies pagrindu, pažymėjo, jog šiuo atveju NŽT pareiga nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus yra įtvirtinta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje, o galimi NŽT sprendimai yra įtvirtinti taisyklių 30 punkte. Todėl teismas sprendė, kad NŽT, priimdama 2016 m. rugpjūčio 5 d. Sprendimą, nepagrįstai ir netinkamai vadovavosi VAĮ 23 straipsnio 6 dalies nuostata, todėl toks sprendimas nelaikytinas teisėtu ir turi būti panaikintas.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad Taisyklių 8 punkte yra numatyta NŽT teisė skundo nenagrinėti, jeigu skunde, su kuriuo tas pats asmuo kreipiasi į NŽT tuo pačiu klausimu, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios skundo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu. Teismas sprendė, jog šiuo atveju ir ši Taisyklių nuostata negali būti taikoma, nes pareiškėjos V. P. 2016 m. birželio 16 d. bei 2016 m. liepos 15 d. skundai nelaikytini tapačiais. Atkreipė dėmesį, kad V. P. 2016 m. birželio 16 d. kreipiantis į NŽT su skundu, dar net nebuvo priimtas, pareiškėjos vertinimu jos teises pažeidžiantis NŽT Pakruojo skyriaus 2016 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2). Byloje nėra jokių duomenų, kad NŽT anksčiau būtų patikrinusi šio įsakymo teisėtumą ir priėmusi kokį nors sprendimą ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.

11. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas yra neteisėtas iš esmės, prieštaraujantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 8 bei 30 punktų nuostatoms (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), taip pat akivaizdžiai pažeidžiantis pareiškėjų teisę į teisminę gynybą (ABTĮ 5 str. 1 d.), kadangi NŽT nepriėmus sprendimo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, pareiškėjai netenka teisės NŽT Pakruojo skyriaus 2016 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2) teisėtumą patikrinti teismine tvarka (ABTĮ 26 str. 1 d.).

12. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas Sprendimą panaikino kaip neteisėtą ir įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos V. P. 2016 m. liepos 15 d. skundą bei priimti Taisyklių 30 punkte numatytą sprendimą.

III. 13. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjų V. P., J. Ž., R. L. ir K. Ž. skundas tenkintinas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. 1 SS-2457-(7.5.) panaikintas.

14. Atsakovo pažymi, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas administracinį ginčą turėjo atsižvelgti ir tinkamai įvertinti ne tik skundžiamą 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. lSS-2457-(7.5), tačiau ir kitus NŽT specialistų surašytus raštus. Administracinėje byloje teismui buvo pateiktas visas NŽT susirašinėjimas su pareiškėja (pareiškėjais). Tarnyba, atsakydama į pareiškėjos prašymą parduoti 0,03 ha žemės sklypą, aiškiai išdėstė nesutikimo priežastis, nurodydama šiam veiksmui prieštaraujančius šiuo metu galiojančius teisės aktus.

15. Atsakovas akcentuoja, jog ginčijamame Sprendime jis pareiškėjams suteikė ir kitą jų prašomą informacija, susijusią su nuosavybės teisių atkūrimu, todėl skundžiamame sprendime teismas netinkamai interpretavo, jog nagrinėjamu atveju NŽT Sprendimas yra neteisėtas iš esmės ir prieštaraujantis teisės aktams. Pažymi, kad galimai neteisėta yra tik ta rašto (Sprendimo) dalis, kuri susijusi su žemės sklypo suformavimu kiemo rūsiui eksploatuoti, palikta nenagrinėta, taigi gali būti naikintina tik ta rašto dalis, o ne visas raštas. Analizuojant Sprendimą dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams, būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Taigi atsakovo nuomone, teismas turėjo teisę naikinti tik rašto (Sprendimo) dalį, kurioje buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos V. P. prašymus, susijusius su prašymu panaikinti NŽT Pakruojo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 29VĮ-1422(14.29.2) dalį, kuria suformuotas valstybinės žemės sklypas Nr. 916, sklypo plotas 0,03 ha ploto, ribos, paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios naudojimo sąlygos, nustatant teisę statinio naudotojui naudoti žemės sklype esantį statinį.

16. Atsakovas vertina, kad ginčijamą Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, Sprendimas dalyje dėl nuosavybės teisų atkūrimo ir kt. yra pagrįstas ir objektyviais duomenimis (faktais), teisės aktų nuostatomis, jame yra nurodyta rašto apskundimo tvarka, todėl jis atitinka visus VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti visą Sprendimą negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes prieštarauja esminiams teisingumo ir protingumo principams.

17. Atsiliepimai į atsakovo apeliacinį skundą nepateikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.“. Taigi apeliacinio skundo turinys apsprendžia bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas.

19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. rugpjūčio 5 d. rašto „Dėl skundų nagrinėjimo“ Nr. ISS-2457-(7.5) teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina, kad ginčijamas administracinis aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad Sprendimas (2016 m. rugpjūčio 5 d. raštas Nr. ISS-2457-(7.5) prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 daliai, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 daliai ir Taisyklių 8 bei 30 punktų nuostatoms, pažeidžia pareiškėjų teisę į teisminę gynybą ir šie ginčijamo administracinio akto trūkumai yra esminiai, taigi Sprendimą pripažinus naikintinu, taip pat yra pagrindas įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos V. P. 2016 m. liepos 15 d. skundą bei priimti Taisyklių 30 punkte numatytą sprendimą.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės pakartoja savo argumentus, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymėdamas, kad jo vertinimu, galimai neteisėta yra tik ta rašto (Sprendimo) dalis, kuri susijusi su žemės sklypo suformavimu kiemo rūsiui eksploatuoti, palikta nenagrinėta, tačiau nėra pagrindo dėl to naikinti visą raštą. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių apeliaciniame skunde keliamas ginčas, t. y. dėl Sprendimo atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams.

22. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. esant konkrečiai situacijai, tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-629/2019).

23. Nesutiktina su atsakovo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik 2018 m. rugpjūčio 5 d. rašto (Sprendimo) vertinimu, kadangi iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog teismas nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, susijusias ir su kitais individualiais administraciniais aktais, priimtais sprendžiant pareiškėjų klausimą. Pažymėtina, kad teismas atkreipė dėmesį ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju individualus administracinis aktas, tiesiogiai sukeliantis pareiškėjams teisines pasekmes, yra NŽT Pakruojo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 22 d. Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2), priimtas žemės reformos žemėtvarkos projektų sudarymo, svarstymo, derinimo ir tvirtinimo procedūros metu, o pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai sprendė, jog tokia įstatyminės nuostatos formuluotė lemia, kad NŽT yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Be to, pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad ir pačiame NŽT Pakruojo skyriaus 2016 m. birželio 22 d. įsakyme Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2) yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, o pareiškėja V. P. tinkamai ir laiku įgyvendino šią savo teisę ir nesutikimą su minėto 2016 m. birželio 22 d. įsakymo dalimi išreiškė 2016 m. liepos 15 d. pateikdama skundą NŽT direktoriui. Taip pat byloje konstatuota ir atsakovo nepaneigta aplinkybė, kad pareiškėjos V. P. 2016 m. birželio 16 d. bei 2016 m. liepos 15 d. skundai nelaikytini tapačiais.

24. Primintina, kad Taisyklių 30 punkte nustatyta, jog atsižvelgiant į skundo turinį ir keliamus reikalavimus, NŽT direktorius turi teisę priimti vieną (ar kelis, jei skunde keliami du ar daugiau reikalavimų) iš sprendimų: 30.1. skundą (ar dalį jame iškeltų reikalavimų) atmesti kaip nepagrįstą; 30.2. panaikinti (visą ar iš dalies) teritorinio padalinio priimtą sprendimą; 30.3. panaikinti (visą ar iš dalies) teritorinio padalinio priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą; 30.4. pakeisti teritorinio padalinio priimtą sprendimą; 30.5. įpareigoti teritorinį padalinį atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su skunde keliamų reikalavimų įgyvendinimu.

25. Taigi nustačius, kad pareiškėjos V. P. 2016 m. birželio 16 d. bei 2016 m. liepos 15 d. skundai nebuvo tapatūs, atsakovui nebuvo jokio pagrindo taikyti VAĮ 23 straipsnio 6 dalį, įtvirtinančią viešojo administravimo subjekto teisę skundo nenagrinėti, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, pagrindu.

26. Taigi šiuo atveju atsakovui teisės aktai (Žemės reformos įstatymo 18 str., VAĮ 8 str., Taisyklių 30 p.) imperatyviai NŽT numato pareiga nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus ir piimti atitinkamą sprendimą, jeigu nėra įstatyme nurodytų kliūčių. Šiuo atveju byloje nesant įrodymų (ur atsakovui nepateikus tokių įrodymų kartu su apeliaciniu skundu), kad NŽT jau yra patikrinusi NŽT Pakruojo skyriaus 2016 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2) teisėtumą ir pagrįstumą bei priėmusi atitinkamą sprendimą kaip ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai panaikino ginčijamą Sprendimą (t. y. atsakovo 2018 m. rugpjūčio 5 d. raštą) kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, taip pat pažeidžiantį Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Taisyklių 8 bei 30 punktus ir pamatinę pareiškėjų teisę į teisminę gynybą (ABTĮ 5 str. 1 d.), t. y. atsakovui užkirtus pareiškėjams galimybę skųsti teismine tvarka NŽT Pakruojo skyriaus 2016 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2) teisėtumą. Dėl nurodytų aplinkybių ir atsakovo argumentas, kad teismas šiuo atveju turėjo panaikinti tik dalį ginčijamo rašto (Sprendimo), yra atmestinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys