2024-06-19 Nr. AB-9855-3-61-3-02805-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-613-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02805-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą pareiškėjui E. Č. (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. Ž.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, Administracija) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 21R-316(AG-269/03-2022) (toliau – ir Sprendimas) ir pareiškėjo E. Č. (toliau – ir pareiškėjas) skundą atmesti.

2. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno seniūnijai (toliau – ir Seniūnija) pateikė prašymą „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo“ (reg. Nr. A203-462/22(2.4.2.14-SEN), kuriame prašė panaikinti V. Ž., A. Š. ir G. Š. bei R. Š. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, nurodant, kad asmenys bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), negyvena. Seniūnija kreipėsi į V. Ž. ir A. Š.. Seniūnijoje 2022 m. kovo 2 d. gautas V. Ž. prašymas (reg. Nr. A5-434/22), kuriame V. Ž. prašė neišdeklaruoti jo iš gyvenamosios vietos, esančios Bute, nes jis šiuo adresu gyvenamąją vietą deklaruoja nuo 2004 m. rugsėjo 16 d., kitos gyvenamosios vietos neturi, O. Š. yra V. Ž. žmona, kuri turi neįgalumą ir jis ja rūpinasi. Seniūno 2022 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. A204-753/22(2.4.2.14-SEN) „Dėl deklaravimo duomenų panaikinimo“ buvo nuspręsta nenaikinti V. Ž. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų adresu (duomenys neskelbtini); panaikinti A. Š., R. Š., ir G. Š. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini). Apie šį sprendimą pareiškėjui pranešta 2022 m. kovo 17 d. raštu Nr. A6-1735/22(2.4.2.14-SEN).

3. Atsakovas nurodė, kad nesutikdamas su minėtu sprendimu, pareiškėjas 2022 m. balandžio 5 d. Administracijai pateikė skundą (reg. Nr. A50-12354/22). Administracija 2022 m. balandžio 13 d. raštu Nr. A51-49623/22(3.3.2.26E-AD24) „Dėl pateikto prašymo“ (toliau – ir Raštas) pranešė pareiškėjui neturinti teisinio pagrindo tenkinti prašymo panaikinti V. Ž. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini), kadangi nėra duomenų, įrodančių, jog V. Ž. yra pakeitęs gyvenamąją vietą. Nesutikdamas su Raštu, pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, prašydamas jį panaikinti.

4. Atsakovas nesutiko su Komisijos Sprendimu. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 3 dalies 6 punktu ir teigė, kad atlikus teisės aktų numatytas tikrinimo procedūras, V. Ž. atvykus į Seniūniją ir 2022 m. kovo 1 d. raštu pateikus prieštaravimą (reg. Nr. A5-434/22) dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo buvo nustatyta, kad V. Ž. kartu su negalią turinčia žmona O. Š. nuolat gyvena Bute, kitos gyvenamosios vietos neturi, ir nėra jos pakeitęs, todėl Seniūnija neturėjo teisinio pagrindo panaikinti V. Ž. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų adresu (duomenys neskelbtini). Seniūnijai atsisakant tenkinti prašymą dėl asmens išdeklaravimo iš gyvenamosios vietos, užtenka aplinkybės, kad asmuo gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, nėra pakeitęs gyvenamosios vietos ar neteisingai nurodęs gyvenamąją vietą. Atsakovas nesutiko su Komisijos Sprendimo teiginiu, kad prašomas išdeklaruoti asmuo pagal Nekilnojamojo turo registro duomenų bazės išrašus ar pagal kitus dokumentus nėra niekaip susijęs su Butu. Kartu su atsiliepimu teiktame Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše yra žyma, nurodanti sąlygą turto perleidėją išlaikyti iki gyvos galvos pagal 2019 m. rugpjūčio 28 d. išlaikymo iki gyvos sutartį Nr. VB7-5985, turto perleidėja nurodoma O. Š., kuri, kaip nurodoma V. Ž. 2022 m. kovo 2 d. pateiktame prašyme Seniūnijai, yra V. Ž. žmona, kuri turi neįgalumą ir kuria jis rūpinasi. Seniūnė buvo nuvykusi į Butą, duris atidarė V. Ž., kuris patvirtino, kad bute gyvena su O. Š., asmenys nėra susituokę, bet kartu gyvena jau 22 metus, ja rūpinasi. Išdeklaravus V. Ž. iš gyvenamosios vietos, jis galėtų būti iškeldintas, o toks, pasak V. Ž., ir yra pareiškėjo tikslas, nes tokiu atveju turto perleidėja O. Š. liktų be ją prižiūrinčio asmens ir taip pat turėtų palikti gyvenamąją vietą. Atsakovo vertinimu, Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl Komisijos Sprendimas turi būti panaikintas, o pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu atsakovo Administracijos prašymą patenkino, t. y. panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 21R-316(AG-269/03-2022).

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše įrašyta sąlyga – turto perleidėją O. Š. išlaikyti iki gyvos galvos pagal 2019 m. rugpjūčio 28 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. VB7-5985. Bute gyvenamąją vietą nuo 2004 m. rugsėjo 16 d. deklaravo V. Ž.. Pareiškėjas Seniūnijai pateiktame 2022 m. vasario 22 d. prašyme prašė panaikinti V. Ž., A. Š. ir G. Š. bei R. Š. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis Bute, nurodydamas priežastį, kad asmenys jame negyvena. Seniūnija, be kita ko, 2022 m. vasario 22 d. raštu Nr. A6-1265/22(2.4.2.14-SEN) kreipėsi į V. Ž., nurodydama, kad yra sprendžiamas jo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo klausimas ir paprašė jo paskambinti į Seniūniją nurodytu telefono numeriu. V. Ž. 2022 m. kovo 1 d. prašyme prašė nepanaikinti jo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų, nurodė Bute gyvenamąją vietą deklaruojantis nuo 2004 m. rugsėjo 16 d., kitos gyvenamosios vietos neturintis, gyvenantis kartu su neįgalumą turinčia žmona O. Š., kuria jis rūpinasi. Seniūnas 2022 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. A204-753/22(2.4.2.14-SEN), be kita ko, nusprendė nenaikinti V. Ž. deklaravimo duomenų Bute.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 5 d. prašyme Administracijos prašė panaikinti V. Ž. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis Bute. Administracija Rašte, vadovaudamasi Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punktu bei valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-24 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 68.1 punktu, pareiškėjui nurodė neturinti teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymo, kadangi nėra duomenų, įrodančių, kad V. Ž. pakeitęs gyvenamąją vietą. Nesutikdamas su Raštu, pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, kuri skundžiamu Sprendimu panaikino Administracijos Raštą ir įpareigojo Administraciją pareiškėjo 2022 m. balandžio 5 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

8. Teismas aptarė ginčui aktualias Įstatymo ir Taisyklių nuostatas ir pažymėjo, kad pagal Taisyklių 70 punktą atsakovas patikrino ir nustatė, jog Bute V. Ž. gyvena, kitos gyvenamosios vietos neturi, ir nėra jos pakeitęs.

9. Teismas konstatavo, kad deklaravimo duomenys gali būti keičiami tik tuo atveju, jeigu gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo pateikė neteisingus duomens arba jei gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo pakeitė deklaravimo duomenis (išvyko). Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iš šių Įstatyme įtvirtintų sąlygų, todėl Administracija pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir panaikinti V. Ž. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis Bute.

10. Teismas vertino, kad nors Komisija Sprendime nurodė, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus ar pagal kitus dokumentus V. Ž. niekaip nėra susijęs su Butu, aptartuose teisės aktuose nėra nurodyta tokia sąlyga, t. y., kad deklaravęs gyvenamąją vietą asmuo turi būti susijęs su Butu. Be to, Komisija Sprendime nepagrindė šios išvados jokiais teisės aktais.

11. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Komisijos Sprendimas negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu, todėl atsakovo prašymą tenkino ir Sprendimą panaikino.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo atsakovo prašymą atmesti.

13. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, priimtas nevertinus Komisijos Sprendimo teisėtumo.

14. Pareiškėjas nurodo, kad pagrindas panaikinti atsakovo Raštą buvo tai, kad atsakovas priėmė sprendimą nesilaikydamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų. Komisija, atsižvelgdama į teismų praktiką taikant VAĮ 10 straipsnį, nustatė, kad prašomas išdeklaruoti asmuo pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus ir pagal kitus dokumentus nėra niekaip susijęs su Butu. V. Ž. nurodė, kad O. Š. yra jo žmona. Bylos nagrinėjimo metu, buvo kreiptasi į atsakovą su prašymu pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad O. Š. ir V. Ž. yra vyras ir žmona, bet tokių įrodymų pateikta nebuvo. Komisija Raštą panaikino konstatavusi, kad Raštas nepagristas, neišsamus bei nemotyvuotas t. y. prieštaraujantis VAĮ 10 straipsnio nuostatoms.

15. Pareiškėjas teigia, kad teismas apsiribojo tik tuo, jog byloje nėra ne vienos iš numatytų sąlygų panaikinti arba pakeisti deklaravimo duomenis pagal Įstatymą, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl Komisijos Sprendimo argumentų dėl Rašto neatitikimo VAĮ 10 straipsnio reikalavimams. Pareiškėjas vadovaujasi ir gero administravimo principu.

16. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nėra paneigta, jog prašomas išdeklaruoti asmuo nėra niekaip susijęs su Butu, jis neįrodė, kad O. Š. yra jo žmona.

17. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovo Raštas nepagrįstas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir neteisėtas, neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

18. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu teikia 2022 m. rugpjūčio 16 d. V. Ž. pareiškimą ir prašo jį prijungti prie bylos. Pareiškime V. Ž. pripažįsta, jog nėra niekaip susijęs su Butu (pvz., neprisideda prie Buto išlaikymo, pasirodo epizodiškai) ir paimdavo pinigus (pašalpą) iš O. Š., išleisdamas juos alkoholiui.

19. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Atsakovas teigia, kad Rašte nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo Administracija rėmėsi priimdama sprendimą. Iš pareiškėjo skundo Komisijai matyti, kad pareiškėjui buvo suprantamos V. Ž. neišdeklaravimo iš Buto priežastys. Pareiškėjas klausimo dėl Rašto išsamumo, detalumo ir pagrįstumo Komisijai teiktame skunde, atsiliepime į skundą teismui, nekėlė, todėl pareiškėjas neįrodė skundžiamo akto panaikinimo pagrindų, nepagrindė jo neteisėtumo. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

Šiuo konkrečiu atveju, atlikus teisės aktų numatytas tikrinimo procedūras bei V. Ž. atvykus į Žvėryno seniūniją ir 2022 m. kovo 1 d. raštu pateikus prieštaravimą (reg. Nr. A5-434/22) dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo buvo nustatyta, kad V. Ž. kartu su negalią turinčia žmona O. Š. nuolat gyvena Bute, kitos gyvenamosios vietos neturi, ir nėra jos pakeitęs. Atitinkamai, Administracijos Žvėryno seniūnija neturėjo teisinio pagrindo panaikinti V. Ž. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų Buto adresu.

Seniūnijai atsisakant tenkinti prašymą dėl asmens išdeklaravimo iš gyvenamosios vietos, užtenka to, kad asmuo gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, nėra pakeitęs gyvenamosios vietos ar kitaip neteisingai nurodęs gyvenamąją vietą. Nekilnojamojo turto registre yra žyma, nurodanti sąlygą turto perleidėją išlaikyti iki gyvos galvos pagal 2019 m. rugpjūčio 28 d. išlaikymo iki gyvos sutartį Nr. VB7-5985, turto perleidėja nurodoma O. Š., kuri, kaip nurodoma 2022 m. kovo 2 d. Administracijos Žvėryno seniūnijai pateiktame V.

Ž. prašyme, yra jo žmona, turinti neįgalumą ir jis ją rūpinasi. Žvėryno seniūnė patikrino aplinkybes nuvykusi į Butą. Išdeklaravus V. Ž. iš gyvenamosios vietos, jis galėtų būti iškeldintas, o toks, pasak V. Ž., ir yra pareiškėjo tikslas, nes tuomet turto perleidėja O. Š. liktų be ją prižiūrinčio asmens ir taip pat turėtų palikti gyvenamąją vietą. Administracija laikosi pozicijos, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti V. Ž. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų Bute, atitinkamai, Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, jame nurodyti esamu teisiniu reguliavimu pagrįsti argumentai, kurie paaiškina dėl kokių konkrečių priežasčių asmuo negali būti išdeklaruotas iš gyvenamosios vietos, todėl teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

Nėra nė vienos iš Įstatyme įtvirtintų sąlygų, todėl Administracija pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir nepanaikino V. Ž. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis Bute.

21. Atsakovo nuomone, pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2022 m. rugpjūčio 16 d. V. Ž. pareiškimas neturėtų būti vertinamas, nes jis galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 21R-316(AG-269/03-2022), pagrįstumo ir teisėtumo.

23. Pirmosios instancijos teismas atsakovo skundą patenkino, konstatavęs, kad priimtas Administracijos Raštas yra teisėtas.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, kad pirmos instancijos teismas netyrė Komisijos Sprendimo ir dėl jo nepasisakė. Pareiškėjo nuomone, toks sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (pagal galiojančią redakciją 10 str.) reikalavimams. Prašomas išdeklaruoti asmuo niekaip nėra susijęs su butu (duomenys neskelbtini), ir pateikia naują raštinį įrodymą, kuris, jo nuomone, patvirtina minėtą aplinkybę.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacinis procesas yra ne bylos nagrinėjimas iš naujo ar bylos nagrinėjimo pratęsimas apeliacinėje instancijoje, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas apeliacinio skundo ribose. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

27. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr.20772/92 Helle prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr.30544/96 Garcia Ruiz prieš Ispaniją).

28. Ginčui aktualus teisinis reguliavimas – Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas bei VĮ Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-24 patvirtintos Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės.

29. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punktą, siekiant panaikinti deklaravimo duomenis patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.

30. Taisyklių 68.1 punktas nustato, kad deklaravimo duomenys naikinami, jeigu gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Patalpos, iš kurios prašoma panaikinti deklaravimo duomenis, adresas turi būti tikslus – su namo, korpuso, buto numeriu (numeriais).

31. Pagal Taisyklių 70 punktą sprendimą dėl deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ar naikinimo priima deklaravimo įstaigos vadovas. Sprendimas užregistruojamas sprendimų dėl deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ir naikinimo registre (6 priedas). Pakeisti ar ištaisyti deklaravimo duomenys įrašomi į Gyventojų registrą. Gavusi patalpos savininko (bendraturčio) prašymą panaikinti negyvenančių asmenų deklaravimo duomenis, prieš priimdama sprendimą, deklaravimo įstaiga privalo patikrinti, ar nurodytas asmuo (asmenys) nurodytu adresu tikrai negyvena.

32. Bylos duomenys patvirtina, kad V. Ž. gyvena bute (duomenys neskelbtini). Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kuriame yra žyma, nurodanti sąlygą turto perleidėją išlaikyti iki gyvos galvos pagal 2019 m. rugpjūčio 28 d. išlaikymo iki gyvos sutartį Nr. VB7-5985, turto perleidėja nurodoma O. Š., kuri, kaip nurodoma 2022 m. kovo 2 d. Administracijos Žvėryno seniūnijai pateiktame V. Ž. prašyme (reg. Nr. A5-434/22) yra V. Ž. žmona, kuri turi neįgalumą ir jis ją rūpinasi. Pagal bylos duomenis yra matoma, kad Administracijos Žvėryno seniūnė, komisijai pateikus paklausimą, nuvyko į butą adresu (duomenys neskelbtini), duris atidarė V. Ž., kuris patvirtino, jog bute gyvena su O. Š., asmenys nėra susituokę, bet kartu gyvena jau 22 metus, ja rūpinasi, kitos gyvenamosios vietos neturi.

33. Atmestinas ir pareiškėjo argumentas, kad V. Ž. neprisideda prie buto išlaikymo, Ginčo atveju yra taikytina viešoji teisė, tuo tarpu šie pareiškėjo argumentai susiję su civiliniais teisiniais santykiais. Jie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kolegija taip pat nevertina prie apeliacinio skundo pridėto naujo rašytinio įrodymo, t. y. V. Ž. pareiškimo, kadangi, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teisme byla nėra nagrinėjama iš naujo, tai priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Argumentų, kodėl šis rašytinis įrodymas nebuvo teikiamas pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas nepateikė.

34. Apeliantas taip pat kelia Rašto atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui klausimą (pagal galiojančią redakciją 10 str.) nurodydamas, kad Raštas neišsamus ir nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Ši teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

36. Kadangi 2022 m. balandžio 13 d. rašte Nr. A51-49623/22(3.3.2.26E-AD24) nurodytos faktinės aplinkybės, argumentai ir įrodymai, patvirtinantys šio sprendimo pagrįstumą ir teisinis jo priėmimo pagrindimas, Raštas atitinka aptartus VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmestini.

37. Įvertinusi bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė