e69d6830-0b21-4d03-aca1-e04767a62a95 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                    Administracinė byla Nr. I-3736-189/2016                                                    Proceso Nr. 3-61-3-03768-2015-4                                                    Procesinio sprendimo kategorija 1.21., 1.15.2.3.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 4 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l.

1) praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .              PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kino, kad neturtinę žalÄ dėl netinkamų suėmimo sÄ lygų jis patyrė jam kalint LukiÅ¡kių TI-K. Nurodė, jog LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko ploto vienam asmeniui reikalavimų.

Gyvenimo sÄ lygos neatitiko apÅ¡vietimo reikalavimų, sienos, lubos buvo padengtos pelėsiu. Pabrėžė, jog kalėdamas tokiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas jautėsi žeminamas, iÅ¡gyveno emociÅ¡kai.             Atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 6–11) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.              Pateikdami pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikÄ nurodė, jog neneigia aplinkybių, susijusių su nustatytu plotu higienos reikalavimuose, tačiau pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.

Todėl pasitaiko, kad, kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos. Taip pat pažymėjo, kad stengiasi, jog asmenys, kurie laikomi ploto reikalavimų neatitinkančiose kamerose, juose bÅ«tų kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į kitas laisvesnes kameras.              Dėl pareiÅ¡kėjo nurodomų kitų pažeidimų nurodė jog administracija su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ yra sudariusi sutartis dėl vabzdžių ir graužikų naikinimo, todėl nuolat atlieka jų naikinimo darbus.

Kamerų remontas atliekamas pagal turimus finansinius ir darbo iÅ¡teklius.              Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad pareiÅ¡kėjas savo argumentus grindžia tik abstrakčiais argumentais, nusiskundimai bendro pobÅ«džio, nėra konkretÅ«s. Pabrėžė, jog bÅ«tina įrodyti, kad gyvenimo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K tiesiogiai pareiÅ¡kėjÄ Ä¯takojo ir tokia įtaka jam sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes.              Proceso Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis).

Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 80 str.).             Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė ginčo laikotarpiu jam kalint LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.              Byloje pateiktas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas (b. l.

6) tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2012-08-23 iki 2012-09-05, viso 14 parų.             Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų.

Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes Å¡ios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu.

Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais.

Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.              Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, todėl Å¡iuo atveju taip pat yra aktualus ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ ).              Atkreiptina, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.             Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas žalÄ kildina dėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė tuo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose, taip pat, kad kameros neatitiko teisės aktais nustatytų higienos reikalavimų.             Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Minėta nuostata yra įtvirtinta ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003-07-03 įsakymu Nr. 194, 111. 2 punkte.             Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas viso 14 parų. IÅ¡ jų tik 2012-08-23 vakare pareiÅ¡kėjui teko praleisti perpildytoje kameroje, t. y. pažeidžiant teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ (3,6 kv. m.) vienam asmeniui reikalavimus. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ bei nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu kitomis paromis kamerose tekusi kameros ploto dalis visiÅ¡kai atitiko teisės aktų reikalavimams, t. y. laikotarpiu, iÅ¡skyrus 2012-08-23 vakarÄ , vieÅ¡ojo administravimo institucija veikė teisės aktų nustatyta tvarka.

             PareiÅ¡kėjas atkreipė dėmesį, kad vertinant asmeniui realiai tenkantį plotÄ kameroje, turėtų bÅ«ti atsižvelgta taip pat ir į plotÄ baldams ir kitiems įrenginiams. Å iuo aspektu pažymėtina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, kad į Å¡ių taisyklių 111.2 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Todėl Å¡is argumentas negali bÅ«ti pagrindu sprendžiant klausimÄ dėl teisės aktais numatyto ploto vienam asmeniui reikalavimo pažeidimo.              Vertinant pareiÅ¡kėjo argumentus dėl kamerų neatitikimo higienos reikalavimams (higienos reikalavimų neatitinkantis apÅ¡vietimas, sienos ir lubos padengtos pelėsiu) pažymėtina, kad įrodinėjimo naÅ¡ta pagrįsti savo dėstomus argumentus, pagal bendrÄ jÄ taisyklę, tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTÄ® 57 str. 4 dalį, įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti proceso dalyviai.

Tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, tokiu atveju sprendimas priimamas tos Å¡alies naudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-15 nutartis Nr. A-17-301/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio byloje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atsižvelgus į kilusio ginčo pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo statusÄ , pareigÄ paneigti skundo teiginius, susijusius su teisės aktų pažeidimu, tenka atsakovei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-02 nutartis Nr. A-492-176/2013).             Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

Å ios Normos 62 punkte nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 dalyje taip pat nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.             IÅ¡ byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų nustatyta, kad atsakovė 2012-08-27 atlikusi patikrinimÄ kameroje Nr. 254, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2012-08-27 iki 2012-09-05, užfiksavo ant sienų ir lubų matomas dėmes, taip pat ant sienų atsilupusių dažų ir tinko plotus (b. l. 18).

Atsakovė Å¡ioje kameroje atlikusi patikrinimÄ 2012-09-05 taip pat nustatė, kad Å¡ioje kameroje naktinis dirbtinis apÅ¡vietimas neatitiko higienos reikalavimų (b. l. 25). Kitų pažeidimų nustatyta nebuvo. Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog jam kalint LukiÅ¡kių TI-K nevisiÅ¡kai buvo užtikrintos tam tikros higienos sÄ lygos ir tuo buvo pažeistos jo teisės, iÅ¡ esmės vertintini pareiÅ¡kėjo naudai. PareiÅ¡kėjo naudai vertintini ir argumentai dėl higienos reikalavimų neatitinkančių kamerų Nr. 109 ir 252.

Atsakovės atstovas dėl šių kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams pareiškėjo teiginių nepaneigė.              Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir juos išanalizavus aptartų tesės aktų nuostatų kontekste, nustatyta, kad pareiškėjo subjektinė teisė kalėti teisės aktų nuostatas atitinkančiose kamerose buvo pažeista dėl to, kad pareiškėjui pusę paros teko kalėti perpildytoje kameroje bei, kad kameroje Nr. 254 buvo užfiksuoti tam tikri higienos reikalavimų pažeidimai (higienos normų neatitinkantis naktinis apšvietimas bei dėmės ant lubų ir sienų; atkreiptina, jog patikrinimo aktais pelėsis kameroje nebuvo užfiksuotas), todėl sutiktina su pareiškėju, kad kalėjimas perpildytoje ir tam tikrų higienos reikalavimų neatitinkamoje kameroje pareiškėjui galėjo sukelti tam tikrų nepatogumų ir todėl buvo pažeista jo subjektinė teisė.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo nurodytus fizinius ir emocinius sveikatos sutrikimus, kurie, pareiÅ¡kėjo teigimu, bÅ«tų pagrindas neturtinei žalai priteisti, tačiau, įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas tam tikrÄ laikÄ buvo kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.             Pažymėtina, jog valstybė turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys bÅ«tų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybės nuteistojo apgyvendinti patalpoje atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A-502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A-756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A-756-122/2012).             PareiÅ¡kėjas skundo argumentais praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ , į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis padarė negrįžtamÄ poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatos bÅ«klei, į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu padarytÄ realiÄ Å¾alÄ sveikatai, o skunde teismui, bÅ«tent Å¡iuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, kartu įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas bei remiantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 60 Eur kompensacija pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str., n u s p r e n d ė:

             PareiÅ¡kėjo K. P. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti K. P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 60 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.             Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ Teisėjas                                                                                           Bronius JanuÅ¡ka