2025-03-12 Nr. AB-4353-3-61-3-06892-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-218-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06892-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.1.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gasta“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gasta“ skundo atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gasta“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2024 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. A51-103100/24 (3.3.15.4E-PAS) „Dėl 2024 m. birželio 14 d. rašto Nr. A51-89678/24(3.3.15.4E-PAS) pripažinimo netekusiu galios ir miško ploto schemų nederinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. A51-161978/24 (3.3.15.4E-PAS) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. liepos 12 d. rašto Nr. A51-103100/24(3.3.15.4E-PAS) „Dėl 2024 m. birželio 14 d. rašto Nr. A51-89678/24(3.3.15.4EPAS) pripažinimo netekusiu galios ir miško ploto schemų nederinimo“ (Sprendimas Nr. 2).

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Sprendimo Nr. 1 paduoti. Pareiškėjas teigė, kad jis nepraleido termino minėtam sprendimui apskųsti, nes šis sprendimas buvo apskųstas jį priėmusiam subjektui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnyje ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 40-28/23 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir klientų aptarnavimo reglamento (toliau – ir Reglamentas) II skyriuje nustatyta tvarka. Tuo atveju, jei teismas laikytų, jog skundo padavimo terminas buvo praleistas, šis terminas turėtų būti atnaujintas, atsižvelgiant į pareiškėjo bandymus geranoriškai ir operatyviai išspręsti situaciją, Administracijos padarytus pažeidimus (įskaitant prašymų / skundų nagrinėjimo terminų pažeidimus). Pareiškėjo nuomone, Administracija sąmoningai sukūrė nepagrįstas procedūrines kliūtis (neva pareiškėjas netinkamai kreipėsi dėl Sprendimo Nr. 1 panaikinimo). Šiuo atveju nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjo sąžiningumu.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Gasta“ skundą bei nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjui sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad Administracija 2024 m. liepos 12 d. priimtu Sprendimu Nr. 1, atsižvelgdama į tai, kad teritorija, kurioje yra žemės sklypas, galbūt yra itin jautri visuomenei, Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralių buveinių „Vakarų taiga (9010)“ teritorijoms, sutikimas prieštarauja aukštesniems teisės aktams, įstatymų viršenybės ir pamatiniams teisės principams, nusprendė pripažinti 2024 m. spalio 2 d. sutikimą netekusiu galios. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, 2024 m. liepos 22 d. pateikė Administracijos direktoriui skundą, kuriame, be kita ko, prašė panaikinti Sprendimą Nr. 1. Teismas pažymėjo, kad nuo Sprendimo Nr. 1 priėmimo dienos iki skundo teismui pateikimo dienos praėjo 5 mėnesiai. Sprendime Nr. 1 yra nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka, kuri pareiškėjui buvo žinoma. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįgyvendino savo teisės paduoti prašymą teismui įstatyme nustatytu terminu, o tai sudaro pagrindą pripažinti, jog skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių. Proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai reikalauja proceso dalyvių naudotis savo procesinėmis teisėmis kuo aktyviau, operatyviau ir efektyviau, nepiktnaudžiaujant jomis, siekiant kuo greitesnio ginčo išsprendimo. Teismas nenustatė objektyvių, svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjo praleistas terminas šiuo atveju turėtų būti atnaujintas. Teismas pareiškėjo 2024 m. liepos 22 d. pakartotinį kreipimąsi į Administracijos direktorių su skundu dėl Sprendimo Nr. 1 panaikinimo laikė netinkamu pareiškėjo pasirinktu gynybos būdu, nes, kaip minėta, Sprendime Nr. 1 yra aiškiai nurodyta apskundimo tvarka ir terminai.

Teismas pažymėjo, kad Administracija 2024 m. lapkričio 6 d. priimtame Sprendime Nr. 2 nurodė, kad: „duomenų apie tai, kad Raštas būtų apskųstas nustatyta tvarka ir terminais Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio nurodyta tvarka, neturime. Pranešame, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicija nagrinėjamu klausimu nėra pasikeitusi. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad pateiktame 2024 m. liepos 22 d. skunde nenurodėte naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, bei vadovaudamiesi minėtomis teisės aktų nuostatomis informuojame, kad Jūsų pateiktas skundas nebus nagrinėjamas“. Taigi, Administracija patvirtino, kad jos pozicija ginčo klausimu nesikeičia ir pareiškėjo 2024 m. liepos 22 d. skundas nebus nagrinėjamas, t. y. Administracija pareiškėjo 2024 m. liepos 22 d. skundą traktavo kaip pakartotinį skundą dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu bei atsisakė jį nagrinėti iš esmės. Kaip matyti iš Sprendimo Nr. 2 turinio, šiuo raštu Administracija tik informavo pareiškėją, jog jo pateiktas 2024 m. liepos 22 d. skundas nebus nagrinėjamas, nes šis klausimas jau yra išspręstas Sprendimu Nr. 1. Teismo vertinimu, Sprendime Nr. 2 nurodyta informacija yra tik informacinio pobūdžio, susijusi su informacijos pateikimu ir tai niekaip nesukelia materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui. Taigi, toks raštas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui.

III. Pareiškėjas UAB „Gasta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad Administracija, laikydama, jog pareiškėjo 2024 m. liepos 22 d. skundas dėl Sprendimo Nr. 1 yra kartotinis, privalėjo per 5 darbo dienas informuoti pareiškėją, jog ji nenagrinės šio skundo (Reglamento 35 p.). Šiuo atveju susiklostė priešingai, nes pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas iš esmės, tarp šalių vyko komunikacija, derybos (įskaitant 2024 m. spalio 2 d. susitikimą), o Sprendimas Nr. 2 buvo priimtas 2024 m. lapkričio 6 d. Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė į šias aplinkybes. Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad, jei Administracija per 5 darbo dienas būtų pateikusi atsakymą į skundą (t. y. pasisakiusi dėl Sprendimo Nr. 1 apskundimo galimumo), skundo padavimo teismui terminas nebūtų pasibaigęs.

Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad Sprendimas Nr. 2 yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Be to, pareiškėjas mano, kad 2024 m. liepos 22 d. skundas buvo nepagrįstai pripažintas kartotiniu, nes byloje nėra jokių duomenų apie ankstesnius pareiškėjo skundus dėl Sprendimo Nr. 1. Ta aplinkybė, kad Administracija Sprendime Nr. 2 nusprendė ignoruoti pagal VAĮ 14 straipsnį pateiktą pareiškėjo skundą ir jo turinyje nenurodė motyvuotam administraciniam sprendimui būdingų elementų, negali lemti vertinimo, jog Sprendimas Nr. 2 yra tik informacinio pobūdžio. Pareiškėjas pakartoja savo poziciją, jog jis tinkamai apskundė Sprendimą Nr. 1, o Administracija jo skundo nepagrįstai neišnagrinėjo iš esmės ir delsė pateikti atsakymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje nuspręsta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji yra neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos laikytis teisės aktuose įtvirtintos skundų (prašymų, pareiškimų) padavimo tvarkos ir terminų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Administracijos direktorius 2024 m. liepos 12 d. priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriame nusprendė panaikinti (pripažinti netekusiu galios) 2024 m. birželio 14 d. išduotą sutikimą suderinti parengtas Vilniaus miesto savivaldybės siūlomų tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemas ir parengtą siūlomų tikslinti valstybinės reikšmės plotų sąrašą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiais Administracijos veiksmais, kreipėsi į Administracijos direktorių su 2024 m. liepos 22 d. skundu, kuriame prašė panaikinti Sprendimą Nr. 1 ir artimiausiu metu organizuoti šalių susitikimą, bendradarbiaujant ir kooperuojantis spręsti klausimą dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo ir teisėtumo. Administracijos direktorius 2024 m. lapkričio 6 d. priimtame Sprendime Nr. 2 nurodė, kad pareiškėjo 2024 m. sausio 25 d. prašymas jau buvo išnagrinėtas ir į jį atsakyta Sprendime Nr. 1, nėra duomenų apie šio sprendimo apskundimą VAĮ 14 straipsnyje nurodyta tvarka, Administracijos pozicija nagrinėjamu klausimu nėra pasikeitusi, 2024 m. liepos 22 d. skunde nėra nurodyta naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, todėl, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pareiškėjo skundas nebus nagrinėjamas.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jis tinkamai apskundė Sprendimą Nr. 1, pateikdamas Administracijos direktoriui 2024 m. liepos 22 d. skundą, vadovaudamasis VAĮ 14 straipsniu. VAĮ 14 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo administracinio sprendimo ar atsakymo įteikimo (paskelbimo) asmeniui šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos ar veiksmo (neveikimo) arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.

VAĮ 11 straipsnio 3 dalyje yra išvardyti atvejai, kai prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, tarp jų – kai paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (3 p.). Pagal VAĮ 11 straipsnio 4 dalį, <...> jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.

Dokumentų rengimo, tvarkymo, apskaitos, saugojimo ir fizinių bei juridinių asmenų aptarnavimo Vilniaus miesto savivaldybėje tvarką nustato Reglamentas. Reglamento 35 punkte nurodyta, kad, kai kartotinis prašymas ar skundas nenagrinėjamas, Savivaldybės struktūrinis padalinys, kuriam pavesta prašymą nagrinėti, per 5 darbo dienas nuo kartotinio prašymo ar skundo gavimo dienos praneša klientui, kodėl jo prašymas ar skundas nenagrinėjamas, ir nurodo tokio sprendimo apskundimo tvarką. Pranešimą apie atsisakymą nagrinėti kartotinį kliento prašymą arba skundą pasirašo Savivaldybės struktūrinio padalinio vadovas arba Savivaldybės vadovybė.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai <...> (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-415/2024). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-96-815/2024). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020, 2024 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-305-822/2024).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjas, skundą dėl 2024 m. liepos 12 d. priimto Sprendimo Nr. 1 paduodamas teismui 2024 m. lapkričio 29 d., praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu Nr. 1, nusprendė pasinaudoti VAĮ 14 straipsnyje įtvirtinta galimybe apskųsti šį sprendimą jį priėmusiam viešojo administravimo subjektui, bet ne kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją arba administracinį teismą. Sprendime Nr. 1 buvo aiškiai nurodyta apskundimo tvarka, t. y. šis sprendimas (atsakymas) per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui. Taigi, skundo padavimo termino praleidimą lėmė ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys, o pareiškėjo laisva valia pasirinktas elgesio modelis (nesikreipti į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją arba administracinį teismą), todėl nebuvo pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

Teisėjų kolegija, tikrindama kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, akcentuoja, kad viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinami administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Sprendimas Nr. 2 yra informacinio pobūdžio raštas, nes juo pareiškėjas tik informuojamas, jog jo 2024 m. liepos 22 d. skundas nebus nagrinėjamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų apie priimtą kitą sprendimą dėl pareiškėjo 2024 m. liepos 22 d. skundo, nesutinka su pozicija, jog Sprendime Nr. 2 tik pateikiama informacija apie priimtą sprendimą nenagrinėti pastarojo skundo. Išanalizavus Sprendimo Nr. 2 turinį, darytina išvada, jog šiuo administraciniu sprendimu buvo užbaigta procedūra pagal pareiškėjo 2024 m. liepos 22 d. skundą, todėl toks sprendimas sukelia teisines pasekmes. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Sprendimas Nr. 2 gali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą Nr. 2 ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, bet pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir priimti nagrinėti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą Nr. 1 ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o tikrinamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsisakymo priimti nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą Nr. 2 panaikinama, šios skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti ši naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gasta“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. A51-161978/24 (3.3.15.4E-PAS), panaikinti ir perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė