e69b762d-e6b6-45e3-8a6a-3eb58c5db986 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

N U T A R T I S                                              Administracinė byla Nr. eI-5514-142/2016                                            Teisminio proc. Nr. 3-61-3-00167-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2; 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė,dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui R.

P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal V. F. skundÄ dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo R. P.. Teismas n u s t a t ė: Teisme per elektroninių paslaugų portalÄ 2016 m. sausio 14 d. gautas pareiÅ¡kėjos V. F. skundas ir 2016 m. sausio 25 d. patikslintas skundas. 2016 m. sausio 26 d. nutartimi teismas priėmė nagrinėti tik pareiÅ¡kėjos skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,      1 mln. Eur neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėja savo skundo reikalavimus grindžia tuo, kad vietoj teisingumo ministro į planuotÄ susitikimÄ atvyko tik viceministras ir Å¡is į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus ir paaiÅ¡kinimus nereagavo. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo turinio daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja skundė ministrui antstolės veiksmus, tačiau antstolei netgi nebuvo iÅ¡kelta drausmės byla.

Pareiškėja mano, kad jos skundas teisingumo ministrui buvo išnagrinėtas netinkamai, nebuvo įsigilinta į jos prašymus. Pareiškėja patikslintame skunde nurodo, kad jai ir jos šeimai buvo padaryta labai didelė moralinė žala, nes per antstolę                 R. P. trečiųjų asmenų veiksmais buvo pasisavintas nekilnojamasis turtas. Pareiškėja skunde Teisingumo ministerijai nurodė, kokius konkrečius antstolės ir jos kontoros darbuotojų veiksmus skundžia.

Mano, kad teisingumo ministras sÄ moningai nekelia antstolei drausmės bylos, leidžia jai toliau daryti pažeidimus, todėl pareiÅ¡kėja skundžia vilkinimÄ . PareiÅ¡kėja nurodo gavusi ministro atsakymÄ , tačiau atsakyta bendrais bruožais. PareiÅ¡kėja nurodo, kad skundžiasi dėl to, kad antstolė nepriima sprendimo dėl jos praÅ¡ymo, o tik atraÅ¡o, jog byla teisme, kuris ir turi nuspręsti dėl to praÅ¡ymo. Nurodo, kad ir teismai jos praÅ¡ymų nenagrinėja ir į juos nesigilina. Moralinę žalÄ patyrė, nes suvokė, kad Lietuvoje beveik neįmanoma pasiekti teisingumo.

Jos laikas buvo gaiÅ¡inamas, todėl pageidauja, kad už tai bei už prarastÄ tikėjimÄ teisine valstybe bÅ«tų atlyginta. PareiÅ¡kėja žalÄ apskaičiuoja įvertindama ir jos investuotÄ laikÄ Ä¯ namÄ , kuris, pasak jos, buvo neteisėtai nusavintas. Taip pat pareiÅ¡kėja pateikė papildomÄ paaiÅ¡kinimÄ kaip atsiliepimÄ Ä¯ R. P. atsiliepimÄ , kuriame detaliai iÅ¡dėsto, kokius neteisėtus veiksmus atliko antstolė, ir praÅ¡o visus jos skundus dėl antstolio veiksmų perduoti Kauno apylinkės teismui.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta. PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas perduoti skundÄ Kauno apylinkės teismui negali bÅ«ti tenkinamas, nes toks procesinis veiksmas nenustatytas Administracinių bylų teisenos įstatyme.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir atsakovės atstovė, Teisingumo ministerija) atsiliepime į skundÄ paaiÅ¡kina, kad su skundu nesutinka. Atsiliepime vadovaujasi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, 6.273 straipsniu, Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 ir paaiÅ¡kina, kad Teisingumo ministerija atstovauja valstybei tik bylose dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų.Remiasi Antstolių įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, kitomis nuostatomis ir paaiÅ¡kina, kad procesinių antstolio veiksmų teisėtumo kontrolė priklauso teismui, drausmės ir darbo tvarkos įvertinimas, kurį gali lemti ir teisminė kontrolė – Teisingumo ministerijai ir Antstolių rÅ«mams.

Pagal Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalį Teisingumo ministerija ir Antstolių rÅ«mai gali antstoliui iÅ¡kelti drausmės bylÄ dėl antstolio procesinės teisės normų pažeidimų, tik jei Å¡ie buvo konstatuoti teismo sprendime. Nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerija neturėjo teisinio pagrindo antstolei kelti drausmės bylÄ , todėl nurodo, kad nėra žalai atlyginti bÅ«tino pagrindo, valdžios institucijos neteisėtų veiksmų.Atsiliepime paaiÅ¡kina, kad deliktinei atsakomybei kilti bÅ«tina nustatyti ir kitas civilinės atsakomybės sÄ lygas, kurios nurodytos CK 6.246–6.249 straipsniuose.

Teigia, kad pati pareiÅ¡kėja neįrodinėja esant Å¡ias sÄ lygas. Be to, paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjos nurodomas neturtinės žalos dydis yra neadekvatus, aiÅ¡kiai neatitinka protingumo kriterijų. PraÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Teismo posėdyje atsakovės atstovė nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepime į skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka.PaaiÅ¡kina, kad atliko vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0183/14/00254, iÅ¡ieÅ¡kojo skolÄ iÅ¡ skolininkės M.

G. P.. PaaiÅ¡kina, kad teikė atsakymus pareiÅ¡kėjai į jos skundus ir raÅ¡tus, jie buvo siunčiami registruotomis paÅ¡to siuntomis ir pareiÅ¡kėjos nurodytu elektroninio paÅ¡to adresu. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjai buvo suteikta galimybė susipažinti su baigta vykdomÄ ja byla ir tai ji padarė 2015 m. rugpjūčio 20 d. Teigia, kad į pareiÅ¡kėjos keliamus klausimus buvo atsakoma, ji buvo priimama kontoroje. Be to, pateikė visus Teisingumo ministerijos darbuotojų reikalaujamus dokumentus, atsakė į visus jų paklausimus, taip pat teikė atsakymus į kitų institucijų paklausimus, nurodytÄ vykdomÄ jÄ bylÄ teikė pagal pareikalavimÄ Kauno apylinkės teismui.

PaaiÅ¡kina, kad minėtoje vykdomojoje byloje pareiÅ¡kėja nebuvo nei proceso Å¡alis, nei bylos dalyvis, todėl antstolė netikrino nei jos turtinės padėties, nei areÅ¡tavo jos sÄ skaitas, nei priėmė nutartį, kuriÄ nurodo pareiÅ¡kėja.Teismo posėdyje R. P. palaikė atsiliepimÄ ir su skundu nesutiko. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas netenkinamas. Ginčas kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamai atliekamo vieÅ¡ojo administravimo valdžios institucijoje – Teisingumo ministerijoje – atlyginimo.

PareiÅ¡kėja patikslintame skunde akcentuoja, kokius veiksmus, jos manymu, turėjo atlikti Teisingumo ministerija (ministras), nagrinėdama jos skundÄ dėl antstolės veiksmų, nurodo, kad Å¡ių veiksmų neatliko, todėl pareiÅ¡kėja patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, tai pakenkė jos sveikatai, todėl patyrė moralinę žalÄ . Teismas įvertina ir tai, kad daugiausia dėl patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų pareiÅ¡kėja kaltina bÅ«tent antstolę. Be to, į žalos dydį pareiÅ¡kėja siekia įskaityti ir turtinę žalÄ (pinigai, investuoti į namÄ , kuris vykdymo procese buvo perimtas už skolÄ ).

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje negali bÅ«ti nagrinėjami nurodyti klausimai, t. y. ar neturtinė žala pareiÅ¡kėjai padaryta antstolės veiksmais, ar žalos dydis gali bÅ«ti grindžiamas pateiktais dokumentais dėl turėtų iÅ¡laidų. Tokia iÅ¡vada daroma dėl to, kad administraciniams teismams Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu priskirta nagrinėti bylas tik dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

CK 271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Antstolė nėra nei valstybės valdžios institucija, nei tokios institucijos darbuotoja. Dėl praÅ¡omos atlyginti žalos dydžio teismas įvertina tai, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o tik neturtinės žalos atlyginimo, todėl nėra pagrindo vertinti pateiktus dokumentus, susijusius su iÅ¡laidomis už įvairius darbus (garantija iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini), 2007 m. gruodžio 20 d., 2007 m. balandžio 14 d. iÅ¡ankstinio apmokėjimo sÄ skaita, serija AT Nr. 000012, 2008 m. birželio 12 d. rangos sutartis, komercinis pasiÅ«lymas, laiptų pagaminimo sutartis, 2008 m. kovo 3 d., darbų sÄ mata 2008 m. balandžio 23 d., kt.). PareiÅ¡kėja skunde teismui nurodė, kad jos nepriėmė teisingumo ministras, nors buvo užsiraÅ¡iusi į priėmimÄ .

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja buvo įtraukta į sÄ raÅ¡Ä Ä¯ priėmimÄ pas teisingumo viceministrÄ 2015 m. rugsėjo 28 d. 13.50 val. jai rÅ«pimu klausimu dėl skundų ir peticijų antstolių veiklos klausimais, nurodant, kad pareiÅ¡kėja rašė ir Teisingumo ministerijai. PareiÅ¡kėja patvirtina skunde, kad ji buvo Å¡iame priėmime, paaiÅ¡kino jai rÅ«pimÄ klausimÄ . Teisingumo ministerija teismui pateikė Vyriausybės kanclerio 2014 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-68 patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių vykdomo Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų asmenų priėmimo Vyriausybės rÅ«muose tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ir ApraÅ¡as), kuriame nustatyta tokių priėmimų tvarka.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad ji užsirašė į priėmimÄ pas ministrÄ , tačiau Teisingumo ministerija 2016 m. kovo 10 d. raÅ¡tu teismui paaiÅ¡kino, kad teisingumo ministras interesantų ministerijoje nepriima, o pareiÅ¡kėja buvo priimta pagal ApraÅ¡o nuostatas Vyriausybėje. Teisingumo ministerija gavo iÅ¡ Vyriausybės sÄ raÅ¡Ä asmenų, pageidaujančių atvykti į priėmimÄ pas viceministrÄ . Pagal ApraÅ¡e nustatytÄ tvarkÄ (7 punktas) sudarant sÄ raÅ¡us nurodomi asmenys, kurie pageidavo susitikti su Vyriausybės nariu, bet nebuvo užraÅ¡yti, nurodomos ir priežastys, dėl kurių Å¡ie asmenys nebuvo užraÅ¡yti.

Tokio sÄ raÅ¡o nėra. PareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, kad ji buvo užsiraÅ¡iusi pas Vyriausybės narį – teisingumo ministrÄ â€“ į priėmimÄ . Taigi, byloje yra tik įrodymas, kad pareiÅ¡kėja buvo įraÅ¡yta į sÄ raÅ¡Ä Ä¯ priėmimÄ pas teisingumo viceministrÄ , ji priėmime buvo. PareiÅ¡kėja nenurodo, kad bÅ«tų viceministrui teikusi kokį nors naujÄ raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ ar žodžiu teikusi naujÄ praÅ¡ymÄ , t. y. ne tokio pobÅ«džio, kokie jau buvo iÅ¡nagrinėti ne kartÄ Teisingumo ministerijoje.

PareiÅ¡kėja ir teismui nurodo, kad ji visÄ laikÄ kelia klausimÄ dėl konkrečios antstolės padarytų pažeidimų parduodant (ar kitaip perleidžiant) jos nurodomÄ konkretų nekilnojamÄ jį turtÄ atitinkamoje vykdomojoje byloje. PareiÅ¡kėja teismui pateikė Teisingumo ministerijos 2015 m. spalio 2 d. atsakymÄ Ä¯ jos                  2015 m. rugsėjo 17 d. praÅ¡ymÄ ir kažkokį nenurodytos datos praÅ¡ymÄ teisingumo ministrui. Teisingumo ministerija teismui pateikė 2015 m. gruodžio 8 d. atsakymÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos 2015 m. lapkričio 26 d. ir 2015 m. gruodžio 2 d. elektroninius laiÅ¡kus, taip pat pateikė Å¡iuos laiÅ¡kus.Nurodyta medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėja su visais Å¡iais praÅ¡ymais kreipėsi į Teisingumo ministerijÄ dėl antstolės R.

P., prašė stabdyti jos įgaliojimus, nurodė, kad antstolė nereaguoja į gautus praÅ¡ymus, teismas taip pat neteisingai reaguoja į jos praÅ¡ymus, nurodė, kad kreipiasi ne pirmÄ kartÄ , kad tuo pačiu klausimu kreipėsi į Seimo kontrolierių, į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetÄ , iÅ¡ nurodytų institucijų gavo atsakymus, kreipėsi į Generalinę prokuratÅ«rÄ (15 kartų), į Vyriausybę, nurodė, kad nesutinka su Teisingumo ministerijos nuomone, jog Antstolių rÅ«mai yra nepriklausoma institucija, reikalavo ne tik stabdyti antstolės įgaliojimus, bet ir kompensuoti jai už jos atliktÄ tyrimÄ , įgalioti Generalinę prokuratÅ«rÄ tirti asmenų veiklÄ pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas, nurodė, kad nesutinka su CK 512 straipsnio nuostatomis.

IÅ¡ Teisingumo ministerijos pateiktų elektroninių pareiÅ¡kėjos raÅ¡tų (gautų 2015 m. gruodžio 2 d.,     2015 m. lapkričio 26 d.) daroma iÅ¡vada, kad keliami tie patys klausimai: pareiÅ¡kėja prašė iÅ¡kelti antstolei drausmės bylÄ , klausia ministro, ar iÅ¡kėlė drausmės bylÄ antstolei, jeigu bylos neinicijavo, praÅ¡o praneÅ¡ti dėl kokios priežasties. PareiÅ¡kėjai 2015 m. spalio 2 d. ir gruodžio 8 d. pateikti Teisingumo ministerijos atsakymai, kurie grindžiami CK 510 straipsnio 4 dalimi, 6.272 straipsniu, Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsniu, paaiÅ¡kinama antstolio veikla, nurodoma Teisingumo ministerijos kompetencija ir tai, kad Ministerijos kompetencijai nepriskirta STT, policijos kontrolė, paaiÅ¡kinama ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarka, nurodoma, kad dėl turtinių teisių gynimo pareiÅ¡kėja turėtų kreiptis į advokatÄ ir į teismÄ , paaiÅ¡kinama dėl antstolių įgaliojimų sustabdymo (nurodomas Antstolių įstatymo 11 straipsnis), dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo antstolei (Antstolių įstatymo 13 straipsnis), nurodoma, už kÄ antstolei gali bÅ«ti taikoma drausminė atsakomybė, nurodoma, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o iÅ¡kelti drausmės bylÄ už vykdymo proceso pažeidimus, tačiau Ministerija neturi duomenų apie teismo priimtÄ sprendimÄ , kuriame bÅ«tų konstatuoti antstolės padaryti imperatyvių procesinių teisės normų pažeidimai, dėl to drausmės bylos iÅ¡kėlimo klausimas ir nebuvo nagrinėtas.PareiÅ¡kėja ir kreipdamasi į teismÄ nesutinka su Teisingumo ministerijos nurodomais argumentais, dėl kurių ji atsisako kelti drausmės bylÄ , pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjos nurodomos antstolės veiksmų vykdymo procese.

PareiÅ¡kėja teigia, kad yra antstolės veiksmuose nusikaltimo požymių parduodant pareiÅ¡kėjos nurodomÄ turtÄ , apskritai teigia, kad buvo parduotas ne tas turtas, kuris nurodytas dokumentuose, kad buvo parduotas pareiÅ¡kėjai priklausantis turtas. Atsižvelgiant į byloje esančiÄ medžiagÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Teisingumo ministerija, kaip valstybės valdžios institucija, priėmė neteisėtus aktus ar atliko neteisėtus veiksmus ar neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti pareiÅ¡kėjos apraÅ¡omų aplinkybių kontekste.IÅ¡ bylos medžiagos daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja nesutinka su antstolės veiksmais, atliktais vykdomojoje byloje Nr. 0183/14/00254, kurioje antstolė vykdė 2014 m. gegužės 30 d.

Kauno m. 18-ojo notaro biuro vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. I-2642 dėl 29 115,12 Eur skolos ir 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo 100 000,00 Lt nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki visiÅ¡ko vykdomojo įraÅ¡o įvykdymo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės M. G. P. iÅ¡ieÅ¡kotojo R. S. naudai. PareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, kad ji bÅ«tų teikusi skundÄ Teisingumo ministerijai dėl aplinkybių, kurias nurodė tik teismui reaguodama į antstolės R. P. atsiliepimÄ teismui, o bÅ«tent, kad antstolė, jos darbuotojai, pareiÅ¡kėjai nuvykus į kontorÄ , elgėsi netinkamai.

PareiÅ¡kėja teismui nurodė, kad tuos veiksmus skundė policijai, o ne Teisingumo ministerijai, todėl daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų nesieja su tuo, jog Ministerija neiÅ¡tyrė antstolės atliktų neprocesinių veiksmų, t. y. netinkamo aptarnavimo kontoroje, ten atlikto kažkokio Å¡aukimo įteikimo, o sieja tik su, jos manymu, neteisėtu namo vertės perdavimu iÅ¡ieÅ¡kotojui, t. y. su vykdymo veiksmais.Atsižvelgiant į teisinį reguliavimÄ , daroma iÅ¡vada, kad Teisingumo ministerijai nepavesta kontroliuoti tuos antstolių atliekamus procesinius veiksmus, kurie pagal Civilinio proceso kodekso (CPK) nuostatas gali bÅ«ti skundžiami teismui (CPK 510, 512, 513 straipsniai).

O pareiÅ¡kėja iÅ¡imtinai Ministerijai skundžia bÅ«tent tokius veiksmus, nurodo, kad antstolė realizavo turtÄ , kurio negalėjo perduoti (ar kitaip perleisti). PareiÅ¡kėja nenurodo, kokie asmeniniai ar giminystės ryÅ¡iai jÄ sieja su skolininku ir iÅ¡ieÅ¡kotoju nurodytoje vykdomojoje byloje, tačiau akivaizdu, kad, kaip ir nurodoma viename iÅ¡ teismui pateiktų Ministerijos atsakymų, ginčas greičiausiai yra dėl nuosavybės teisinių santykių, o tokius santykius gali nagrinėti tik bendrosios kompetencijos teismas.

PareiÅ¡kėja antstolę kaltina pardavus ne nurodytos skolininkės turtÄ , bet pareiÅ¡kėjai priklausantį turtÄ . Tokių klausimų sprendimas nepriklauso Teisingumo ministerijos kompetencijai, tÄ Ministerija ir nurodė, pasiÅ«lė kreiptis į advokatÄ ir į teismÄ . Vykdymo procesiniai veiksmai taip pat skundžiami teismui CPK nustatyta tvarka. Tai, kad pareiÅ¡kėja praleido terminÄ , nustatytÄ CPK 512 straipsnyje, skundui paduoti, taip pat nesusiję su Ministerijos kompetencija, terminų atnaujinimo ir kitus klausimus taip pat gali iÅ¡spręsti tik teismas.

Teisingumo ministerija pareiÅ¡kėjai pateiktame viename iÅ¡ atsakymų pagrįstai nurodė, kad pagal Antstolių įstatymo 11 straipsnį antstolių įgaliojimai gali bÅ«ti sustabdomi tik Å¡iame įstatyme nurodytais atvejais. PareiÅ¡kėja nenurodo, kad Å¡is Teisingumo ministerijos argumentas yra nepagrįstas, nes yra nurodytoje teisės normoje nustatytas pagrindas sustabdyti antstolio įgaliojimus. Bet kuriuo atveju pareiÅ¡kėja pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatas, radusi kokius nors antstolės daromus pažeidimus, įgyja teisę tik praneÅ¡ti apie juos kompetentingai institucijai ir gauti atsakymÄ , kaip buvo reaguojama į praneÅ¡imÄ .

PareiÅ¡kėja savo nuomonę pranešė, gavo atsakymÄ , vadinasi, Ministerija vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliko tinkamai. Antstolio įgaliojimų sustabdymas niekaip neapgintų pareiÅ¡kėjos teisių ir teisėtų interesų, taip pat nepanaikintų jos nurodomų pasekmių (jos turtinių praradimų), todėl Å¡i Ministerijos atsakymo dalis pareiÅ¡kėjos teisėms įtakos neturi. Å ie klausimai pareiÅ¡kėjai taip pat detaliai iÅ¡aiÅ¡kinti viename iÅ¡ nurodytų Ministerijos atsakymų.

Tas pats pasakytina apie drausmės bylos iÅ¡kėlimÄ antstolei. Ministerija nurodė pareiÅ¡kėjai Antstolių įstatymo 13 straipsnį, kuriame nustatyta drausmės bylos procedÅ«ra. Å iame straipsnyje nurodyta, kad drausmės byla gali bÅ«ti iÅ¡keliama tik už neprocesinę antstolės veiklÄ , o pareiÅ¡kėja skunduose Ministerijai aiÅ¡kino apie procesinę antstolės veiklÄ â€“ turto pardavimÄ skolai padengti. Ministerija pagrįstai ir teisingai nurodo, kad nėra teismo sprendime konstatuotų imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimų, kurie bÅ«tų pagrindas iÅ¡kelti drausmės bylÄ .

Atsižvelgęs į Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjos keliamus klausimus, teismas taip pat įvertina, kad Antstolių įstatymo 16 straipsnyje nustatyta antstolio ir jo darbuotojų atsakomybė už žalÄ . Antstolis už žalÄ atsako tiesiogiai, o kaip valstybės pareigÅ«nas jis gali bÅ«ti traukiamas tik baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. PareiÅ¡kėja žalos atsiradimÄ sieja beveik iÅ¡imtinai tik su antstolės veikla.   Teisingumo ministerija tinkamai atsakė ir į kitus pareiÅ¡kėjos keliamus klausimus dėl ikiteisminio tyrimo, dėl STT ir policijos veiklos kontrolės ir kt.Atsižvelgęs į nustatytas bylos aplinkybes teismas Å¡ioje byloje konstatuoja, kad nėra neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, todėl nėra ir Å¡ios bÅ«tinos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos.

CK 6.271 straipsnis nustato, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);                  4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Vis dėlto CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėta veika gali pasireikÅ¡ti ir neteisėtais veiksmais, ir neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ar interesams.

Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalÄ (ir turtinę, ir neturtinę) privalo bÅ«ti tenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ (vilkinimÄ atlikti veiksmus), žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ nekyla (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).PareiÅ¡kėja taip pat nepagrindė fakto, kad valdžios institucijos, Teisingumo ministerijos, veiksmais ar neveikimu jai buvo padaryta nurodyta neturtinė žala.

Pirmiau minėta, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės žalos atsiradimÄ sieja su jos nurodomomis aplinkybėmis – su tuo, kad antstolė, pareiÅ¡kėjos manymu, neteisėtai pardavė jai priklausantį turtÄ siekdama iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , su tuo, kad neatsakydavo į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus, netinkamai elgėsi kontoroje, taigi, dvasinius iÅ¡gyvenimus pareiÅ¡kėja patiria dėl antstolės veiksmų ar neveikimo, o ne dėl to, kad Teisingumo ministerija netinkamai atlieka savo funkcijas. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad valdžios institucijos veiksmais ar neveikimu pareiÅ¡kėjai buvo padaryta neturtinė žala.

Ä®vertinus visas nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos V. F. skundÄ atmesti.Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                                                                                                                            Halina Zaikauskaitė