2021-03-31 Nr. AB-6502-3-61-3-04013-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-229-438/202

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04013-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 42.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus pataisos namai) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VTD) Pretendentų vertinimo komisijoje 2020 m. lapkričio 5 d. protokolu Nr. 27L-2375 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo konkurse į Vilniaus pataisos namų Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo Nr. 45046); 2) priteisti iš atsakovo VTD pareiškėjui jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 21 d. priėmė pareiškėjo skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi dalį bylos pripažino nevieša. Taip pat minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog ši nutartis yra neskundžiama.

2021 m. vasario 18 d. buvo gautas pareiškėjo atskirasis skundas dėl 2021 m. vasario 11 d. nutarties panaikinimo. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, jog teismas klaidingai 2020 m. vasario 11 d. nutartyje nurodė, jog ji neskundžiama.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sutiko su pareiškėju, jog 2021 m. vasario 11 d. nutartyje nurodyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 2 dalis netaikoma ir sprendė, kad nutartis priimta vadovaujantis ABTĮ 49 straipsnio 2 dalies pagrindu, o nurodyta ABTĮ 14 straipsnio 2 dalis yra perteklinė. Tačiau ši 2021 m. vasario 11 d. nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl pagrįstai šioje nutartyje yra nurodoma, jog nutartis yra neskundžiama.

Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo 2021 m. vasario 18 d. atskirąjį skundą dėl 2021 m. vasario 11 d. nutarties panaikinimo.

III. Pareiškėjas J. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartį ir pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo surašymu ir nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjas nurodo, kad ABTĮ 14 straipsnio 2 dalis numato galimybę paduoti atskirąjį skundą dėl teismo priimtos nutarties, kuria bylos medžiaga ar jos dalis yra pripažinta nevieša. Pareiškėjo ginčijama 2021 m. vasario 11 d. nutartis pripinti bylos dalis buvo priimta vadovaujantis tik ABTĮ 14 straipsnio 2 dalimi, todėl teismo vertinimas, kad jo nutartis remiantis ne ABTĮ 14 straipsnio 2 dalimi, o 49 straipsnio 2 dalimi, sudaro pagrindą išvadai, jog teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi suteikė sau apeliacinės instancijos teismo teises ir pats išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą iš esmės bei jį atmetė. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-50-1062/2021 išaiškinimu, tačiau šios ir nurodytos bylose faktinės aplinkybėmis skiriasi. Minėtoje byloje teismas rėmėsi abiem ABTĮ normomis, o šioje byloje tik ABTĮ 14 straipsnio 2 dalimi.

Pareiškėjas pažymi, kad identišku atveju, kai teismo nutartis yra priimama vien tik ABTĮ 14 straipsnio 2 dalies pagrindu, dėl tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.

Pareiškėjo nuomone, skundžiama teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis yra be motyvų. Joje teismas nenurodė jokių faktinių ir teisinių pagrindų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 23 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties dėl to, kad ši nutartis nėra skundžiama ir ji neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Pareiškėjo nuomone, teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis dėl bylos dalies pripažinimo nevieša gali būti skundžiama, kadangi teismas rėmėsi ABTĮ 14 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią tokios teismo nutartys gali būti skundžiamos atskiruoju skundu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.), tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kuriam paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ III dalies IV skyriuje numatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). Tačiau būtina pabrėžti, kad atskirojo skundo objektais gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.).

ABTĮ 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar skundą palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, jog bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. Šia įstatymo norma nagrinėjamu atveju ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2021 m. vasario 11 d. nutartį. Tačiau ABTĮ 14 straipsnio 2 dalis paprastai yra taikoma tik tada, kai byla jau baigta nagrinėti ir joje yra priimtas procesinis sprendimas dėl bylos baigties. Toks teisinis reguliavimas skirtas apsaugoti išnagrinėtoje byloje surinktus ypatingus asmens duomenis, valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį nuo suinteresuotų asmenų, įskaitant ir byloje nedalyvavusius asmenis, žiniasklaidos atstovus ir kt.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką atskiruoju skundu negali būti skundžiama teismo nutartis pagal ABTĮ 49 straipsnio 2 dalį neteikti bylos dokumentų ar medžiagos susipažinti ar kopijuoti, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog teismo nutarties neleisti susipažinti administracinės bylos proceso dalyviams su atitinkamais dokumentais apskundimas nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) numatytas ABTĮ ir negalima teigti, jog tokios teismo nutarties priėmimas užkerta kelią tolesnei bylos eigai (nagrinėjant bylą apeliacine tvarka galės būti vertinama, ar pagrįstai teismas nusprendė neteikti susipažinti tam tikrą bylos medžiagą) (žr., pvz., 2014 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-217/2014; 2008 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-126/2008; 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-169-552/2016 ir kt.). Šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis buvo priimta vadovaujantis ABTĮ 14 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad dėl tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad pareiškėjo atskirasis skundas turėjo būti nagrinėjamas iš esmės.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 1 punktą, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas) per tris darbo dienas po jo gavimo sutikdamas su atskiruoju skundu ir jeigu šis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio įstatymo 103 straipsnyje nurodytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties patvirtintą kopiją (nuorašą, skaitmeninę kopiją) proceso dalyviams. Taigi, ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta tos pačios instancijos teismo teisė peržiūrėti savo priimtą procesinį sprendimą – nutartis (išskyrus dėl bylos nutraukimo), ir įvertinti jo teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad 2020 m. vasario 11 d. nutartis priimta remiantis ne ta ABTĮ norma, turėjo galimybę panaikinti savo priimtą nutartį.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis panaikinama, o atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje dar nėra priimtas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, 155 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui pareiškėjo J. K. atskirojo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys