2023-10-25 Nr. AB-22489-3-62-3-01831-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-640-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01831-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ivetos-Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „FUDO“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „FUDO“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „FUDO“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija), kuriuo prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtą 2023 m. birželio 2 d. įsakymą „Dėl Kultūros paveldo objekto – Linkuvos dvaro sodybos fragmentų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 182) žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo“ Nr. A-1718 (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – draudimą Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atlikti veiksmus, susijusius su statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų organizavimu ir vykdymu dėl šių pareiškėjai UAB „Fudo“ nuosavybės teise priklausančių statinių: 1) pastato – mechaninių dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 2) pastato – veršidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)); 3) pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)); 4) pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)); 5) pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)); 6) pastato – kluono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)); 7) pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)); 8) pastato – veršidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)); 9) pastato – karvidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau visi kartu – ir Statiniai).

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad skundžiamo Įsakymo pagrindu buvo patvirtinti Linkuvos dvaro sodybos fragmentų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 182) žemės sklypo detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) sprendiniai, kuriais yra numatyta perimti visuomenės poreikiams pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius Statinius ir kai kuriuos iš jų nugriauti. Pareiškėjo teigimu, įgyvendindama skundžiamu Įsakymu patvirtinto Detaliojo plano sprendinius, Kauno miesto savivaldybės taryba 2023 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą Nr. T-438 „Dėl Kultūros paveldo objekto – Linkuvos dvaro sodybos fragmentų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 182) teritorijoje esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams“ (toliau – ir Sprendimas). Priėmus nurodytą Sprendimą, buvo nuspręsta pradėti procedūras, susijusias su visų pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių Statinių paėmimu visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į priimtus Įsakymą ir Sprendimą, Administracija 2023 m. rugsėjo 14 d. raštu „Dėl Kultūros paveldo objekto – Linkuvos dvaro sodybos fragmentų teritorijoje esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams“ Nr. R-2413 (toliau – Raštas) informavo pareiškėją, kad Administracija inicijuoja procedūras ir teiks prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriui dėl Statinių, reikalingų gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms, kuriuos numatoma perimti visuomenės poreikiams.

Pareiškėjo tvirtinimu, su skundu reiškiami reikalavimai yra tikėtinai (lot. prima facie) pagrįsti, t. y., egzistuoja tikimybė dėl pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo šioje byloje. Pareiškėjo vertinimu, Kauno miesto savivaldybės tarybos šiuo metu atliekami veiksmai patvirtina realią grėsmę dėl neatitaisomos (arba sunkiai atitaisomos) žalos atsiradimo, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės šioje byloje.

Pareiškėjo nuomone, Detaliojo plano sprendiniai, kuriais numatytas Statinių nugriovimas, neatitinka išduotų teritorijų planavimo sąlygų, buvusios Statinių padėties atkūrimas, kuri buvo iki galimo teisės pažeidimo, taptų neįmanomas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas grindžia prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tuo, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju taptų neįmanomas buvusios Statinių padėties atkūrimas, kuri buvo iki galimo teisės pažeidimo, nes Statiniai galės būti paimti visuomenės poreikiams ir kai kurie iš jų nugriauti.

Teismas konstatavo, kad negalima daryti išvados, jog, netaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kokia žala kiltų, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių. Įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl didelės žalos, teismas atkreipė dėmesį, kad Statiniai yra negyvenamosios paskirties, apleisti. Detaliojo plano sprendiniuose nurodoma, jog jei atlikus taikomuosius mokslinius tyrimus bus nustatyta, kad pareiškėjui priklausantys Statiniai neturi vertingųjų savybių ir nėra susiję su dvaro sodyba, siekiant išryškinti autentiškus statinius, siūloma juos nugriauti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog šiuo metu priimti konkretūs sprendimai nugriauti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius Statinius ar pradėti vykdyti Statinių griovimo veiksmai. Sprendime, kuriuo prašyme remiasi pareiškėjas, nėra duomenų apie Statinių ar jų dalies griovimą.

Teismo vertinimu, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra abstraktus, nekonkretizuota, kokias konkrečias procedūras, susijusias su Statinių paėmimu visuomenės poreikiams, ir jų vykdymą siekiama uždrausti. Be to, reikalavimo užtikrinimo priemonę prašoma taikyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atžvilgiu, kuri šioje byloje net nėra šalis.

Įvertinęs pareiškėjo prašymo formuluotę ir prašyme nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyta reali grėsmė, jog, netaikius pareiškėjo nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas pabrėžė, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes ateityje, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – draudimą Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su pareiškėjui UAB „Fudo“ nuosavybės teise priklausančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų organizavimu ir vykdymu.

Pareiškėjas atskirajame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme nurodytus argumentus. Pareiškėjas pažymi, kad, teikdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo šioje byloje, jis nurodė išsamius argumentus ir pridėjo juos patvirtinančius rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Realią grėsmę dėl neatitaisomų padarinių pagrindžia Administracijos atliekami veiksmai (Sprendimo priėmimas, kuriuo atsakovui suteikiami visi reikiami įgaliojimai pradėti pareiškėjo Statinių paėmimą visuomenės poreikiams; kreipimasis į NŽT dėl Statinių paėmimo visuomenės poreikiams).

Pareiškėjo teigimu, Statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūra atliekama, įgyvendinant parengto ir Įsakymu patvirtinto Detaliojo plano sprendinius. Detaliojo plano sprendiniuose nurodyta, kad Statinius, kurie bus paimti visuomenės poreikiams, numatoma nugriauti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017). Be to, kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012 ir kt.).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pažymėtina, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas valdo Statinius nuosavybės teise (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas 2023 m. liepos 4 d., 1 t., b. l. 21–29). Pareiškėjas, susipažinęs su Detaliojo plano sprendiniais, sužinojo, kad visi Statiniai patenka į Detaliuoju planu planuojamą teritoriją, pateikė pasiūlymus ir pastabas Administracijai, vykdančiai planavimo organizatoriaus funkcijas, tačiau jie visi buvo atmesti (1 t., b. l. 30–62). Pareiškėjas pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (toliau – ir Inspekcija) (1 t., b. l. 63– 64). Inspekcija, išnagrinėjusi skundą, pateikė Administracijai 2022 m. rugpjūčio 5 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1540, kuriuo įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo teiktus pasiūlymus ir pateikti jam motyvuotą atsakymą (1 t., b. l. 65– 71). Administracija 2022 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. (33.200.E)R-2264 nurodė pareiškėjui, kad jo pasiūlymai dėl Detaliojo plano atmetami ir nurodė atmetimo motyvus (1 t., b. l. 65– 71). Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, derindamas Detaliojo plano sprendinius, 2022 m. birželio 3 d. atsisakė derinti parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius, motyvuodamas tuo, kad Statinių paėmimas visuomenės poreikiams ir jų dalies nugriovimas yra nesavalaikis ir tuo metu netikslingas (1 t., b. l. 72– 76). Administracija, suderinusi parengtą Detalųjį planą su visomis planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, priėmė Įsakymą, kuriuo patvirtino Detalųjį planą (1 t., b. l. 77– 134).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 8 punktas numato NŽT kompetenciją žemės paėmimo visuomenės poreikiams procese, t. y. NŽT nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai NŽT vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, o jeigu toks sprendimas buvo apskųstas, – įsiteisėja administracinio teismo sprendimas netenkinti skundo dėl NŽT vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio įstatymo 48 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita (Žemės įstatymo 46 str. 7 d.). NŽT vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Skundas turi būti išnagrinėtas per 45 kalendorines dienas nuo skundo priėmimo dienos, o apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo – per 45 kalendorines dienas nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos (Žemės įstatymo 46 str. 6 d.).

Iš pareiškėjo skunde dėstomų reikalavimų matyti, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teikia skundą tik dėl Įsakymo, kuriuo patvirtintas Detalusis planas.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kokia žala kiltų, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių. Teismas taip pat padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, kad priimti konkretūs sprendimai nugriauti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius statinius ar pradėti vykdyti statinių griovimo veiksmai.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad pareiškėjas kitoje administracinėje byloje Nr. eI3-11574-505/2023 yra pateikęs skundą dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. T-438 „Dėl kultūros paveldo objekto – Linkuvos dvaro sodybos fragmentų (unikalus kodas kultūros vertybių registre – 182) teritorijoje esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams“ ir prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuri yra nurodyta prašyme, pateiktame ir nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galinčias kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjai gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjai neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017). Galima tam tikra neigiama įtaka pareiškėjų finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Atitinkamai aplinkybė, kad pareiškėjai gali patirti tam tikras neigiamas turtinio pobūdžio pasekmes, per se (savaime) nėra pagrindas Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, atsižvelgusi, kad pareiškėjas šioje nagrinėjamoje byloje nepateikė įrodymų, kad Įsakymo priėmimas sukėlė pareiškėjui jo nurodytas pasekmes, nepagrindė, kad Įsakymo priėmimas yra susijęs su realios didelės žalos padarymu pareiškėjui, taip pat į tai, kad yra nagrinėjama kita administracinė byla Nr. eI3-11574-505/2023, kurioje yra skundžiamas Kauno miesto savivaldybės taryba 2023 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimas Nr. T-438 „Dėl Kultūros paveldo objekto – Linkuvos dvaro sodybos fragmentų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 182) teritorijoje esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams“, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti jo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „FUDO“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis