e696f913-972e-46e8-8e76-e2c5628b4649 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-32260-1094/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26030-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.3.5 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė, sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovams A. B., Z. V. (Z. V.), ieÅ¡kovų atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Černiauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A. B. ir Z. V. (Z. V.) ieÅ¡kinį atsakovui J. B. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovai A. B. ir Z. V. (Z. V.) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o pripažinti, kad atsakovas J. B. nėra nepilnametės M. B., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnametis vaikas, vaikas, dukra), biologinis tėvas; panaikinti nepilnametės M. B. gimimo įraÅ¡e Nr. 186 esančius duomenis, kad vaiko tėvas yra J. B.; nustatyti, kad nepilnamečio vaiko M. B. tėvas yra Z. V. (Z. V.).

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Å alčininkų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), susituokė su atsakovu. Sutuoktiniai kartu gyveno iki 2017 m. pabaigos, nuo Å¡io laiko bendro Å«kio nevedė ir kartu negyveno. 2019 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. e2YT-7216-7371/2019, nutraukė A. B. ir J. B. santuokÄ . 2018 m. pradžioje ieÅ¡kovė susipažino su ieÅ¡kovu – Z. V., su kuriuo pradėjo palaikyti artimus santykius ir vesti bendrÄ Å«kį. 2018 m. pabaigoje A.

B. pastojo, jokių lytinių santykių su kitais vyrais, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovÄ , nurodytu laikotarpiu neturėjo. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovai susilaukė dukros M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) Vaikas gimė ieÅ¡kovei ir atsakovui vis dar esant santuokoje, dėl to vaiko gimimo įraÅ¡e tėvu nurodytas ne biologinis vaiko tėvas, o tuo metu buvęs ieÅ¡kovės sutuoktinis – J. B.. Vaiko gimimo liudijime nurodyta tėvystė neatitinka tikrovės, atsakovo J. B. tėvystė yra formali. Atsakovas J. B. nėra ir negali bÅ«ti vaiko biologinis tėvas, kadangi ieÅ¡kovei pastojant ji su atsakovu negyveno ir nepalaikė jokių artimų santykių jau daugiau nei 1 metus.

IeÅ¡kovas visuomet pripažino savo tėvystę vaikui, nuo pat jo gimimo materialiai iÅ¡laiko vaikÄ , rÅ«pinasi jo auklėjimu, priežiÅ«ra bei kasdienių vaiko ir ieÅ¡kovės poreikių tenkinimu. Po vaiko gimimo ieÅ¡kovai su vaiku visi kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Vaikas nepažįsta atsakovo J. B. ir niekados nėra jo matęs. IeÅ¡kovai įsitikinę, kad vaikas turi žinoti, kas yra tikrasis jo tėvas, toks žinojimas turi bÅ«ti įteisintas ir tai atitiktų nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus augti sveikoje, harmoningoje aplinkoje, teises į Å¡eimos ryÅ¡ius bei vieÅ¡Ä jį interesÄ , kuriuo siekiama užtikrinti teisinį aiÅ¡kumÄ ir apibrėžtumÄ Å¡eimos teisiniuose santykiuose.

3. Atsakovas J. B. atsiliepime sutiko su ieÅ¡kinio reikalavimu nuginčyti jo tėvystę nepilnamečiam vaikui. Nurodė, kad tikrai nėra M. B. biologinis tėvas. Papildomai paaiÅ¡kino, kad vaikas ieÅ¡kovei gimė (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus beveik 2 metams nuo jų faktinio iÅ¡siskyrimo. Vaiko nėra matęs, taip pat nėra jokia forma prisidėjęs prie jo iÅ¡laikymo ir rÅ«pinimosi. Atsakovas įsitikinęs, kad vaiko tėvas yra Z. V.. Sutinka, kad vaiko interesus labiausiai atitiks situacija, kai bus pakeisti neteisingi gimimo įraÅ¡e esantys duomenys apie vaiko tėvÄ , ateityje ieÅ¡kovams sudarius santuokÄ vaikas gyvens visavertėje Å¡eimoje, atitinkančioje tiek nepilnamečio vaiko, tiek jo, tiek ir ieÅ¡kovų interesus. PraÅ¡o teismo neskirti papildomos DNR ekspertizės, bylÄ nagrinėti nedalyvaujant.

4. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad prieÅ¡tarauti ieÅ¡kinio reikalavimui nuginčyti tėvystę neturi pagrindo, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas iÅ¡imtinai nepilnamečio vaiko interesais. IeÅ¡kovai su nepilnamete M. B. gyvena dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), priklausančiame ieÅ¡kovės senelei A. P. Mergaitė turi atskirÄ lovytę tėvų miegamajame, kitus reikalingus kÅ«dikiui daiktus, žaislus, ugdymosi priemones, jai sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos.

5. Teismo posėdžio metu ieškovai ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

6. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai – asmeniÅ¡kai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepime į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad jam žinoma apie nagrinėjamoje byloje 2019 m. lapkričio 4 d., 13.00 val. paskirtÄ parengiamÄ jį teismo posėdį, apie posėdžio datÄ ir vietÄ informuotas tinkamai. Kadangi ginčo nėra, praÅ¡o bylÄ nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.

7. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, pateiktas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a: IeÅ¡kinys tenkintinas 8. Byloje nustatyta, kad:

1) Šalčininkų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistruota ieškovės A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini));

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta;

3) nepilnametė M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra ieÅ¡kovės A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukra, kurios gimimas buvo įregistruotas Å alčininkų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini). gimimo įraÅ¡u Nr. (duomenys neskelbtini); vaiko tėvu įraÅ¡ytas J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo 9. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiÅ¡kia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Å ios teisės užtikrinimÄ laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

10. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, CPK 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011; ir kt.).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningÄ teisinę praktikÄ yra pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi bÅ«ti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

12. IeÅ¡kovai praÅ¡o nuginčyti J. B. tėvystę M. B. IeÅ¡kovai šį savo reikalavimÄ motyvuoja tuo, kad dukros gimimo liudijime tėvu nurodytas ne biologinis vaiko tėvas, o tuo metu buvęs ieÅ¡kovės sutuoktinis J. B. (vaikui gimus ieÅ¡kovė ir atsakovas vis dar buvo santuokoje). Å alys nurodo, kad atsakovas nėra ir negali bÅ«ti vaiko biologinis tėvas, kadangi ieÅ¡kovei pastojant ji su atsakovu negyveno ir nepalaikė jokių artimų santykių jau daugiau nei 1 metus. Vaiko gimimo liudijime nurodyta tėvystė neatitinka realybės, atsakovo J. B. tėvystė yra formali. Atsakovas J. B. atsiliepime patvirtino ieÅ¡kovų nurodomas aplinkybes, kad jis negali bÅ«ti vaiko biologinis tėvas. IeÅ¡kovai teismo posėdyje palaikė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl tėvystės M. B. nuginčijimo ir nustatymo, prašė nustatyti, kad ieÅ¡kovas yra dukros biologinis tėvas. Patvirtino, kad jam niekada nėra kilę abejonių dėl vaiko kilmės, jis vaikÄ augina, auklėja, teikia iÅ¡laikymÄ .

13. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad atsakovo ir ieÅ¡kovės santuoka nutraukta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu, tačiau dar prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, buvę sutuoktiniai bendro gyvenimo negyveno ilgiau nei vienerius metus, atsakovas jokių artimų santykių su ieÅ¡kove nepalaikė. M. B., gimusios (duomenys neskelbtini) gimimo įraÅ¡e (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) tėvu buvo įraÅ¡ytas buvęs sutuoktinis J. B. Procesiniuose dokumentuose, tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovas teigė, kad jiems visuomet buvo žinoma, kad vaiko biologinis tėvas nėra atsakovas J. B.. IeÅ¡kovas teismo posėdyje patvirtino, kad jam niekada nebuvo kilusi abejonė, jog dukros biologinis tėvas yra jis, tokių abejonių nėra ir bylos nagrinėjimo metu. Anot ieÅ¡kovų, dukra nuo gimimo auga faktinėje Å¡eimoje su biologiniu tėvu – ieÅ¡kovu Z. V., kuris ja rÅ«pinasi, auklėja, iÅ¡laiko.

14. Tarnyba pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodo, kad neturi pagrindo prieÅ¡tarauti ieÅ¡kiniui (CK 3.153, 3.178 straipsniai).

15. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iÅ¡ tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Å i teisė gali bÅ«ti įgyvendinama tik nustatant tikrÄ jį vaiko tėvÄ . Be to, už vaiko teisių įgyvendinimÄ yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimÄ atsakingus asmenis.

16. Teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesÄ apie savo genetines Å¡aknis bei nesant ginčo tarp Å¡alių dėl to, kas yra vaiko M. B. biologinis tėvas, vertina Å¡ios kategorijos bylose didelę reikÅ¡mę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymÄ sudaro tėvystės nustatymo pagrindÄ (CPK 376, 389 straipsnis, CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Tai yra, teismas atsižvelgia į tai, kad bylos Å¡alys laikosi vieningos pozicijos, kad vaiko M. B. motina su buvusiu sutuoktiniu J.

B. kartu negyveno ir jokių artimų santykių nepalaikė dar prieÅ¡ santuokos nutraukimÄ , kad ieÅ¡kovai kurį laikÄ palaikė artimus ryÅ¡ius, nuo pat nėštumo pradžios ieÅ¡kovas žinojo, kad ieÅ¡kovė laukiasi jo vaiko, nuo gimimo ieÅ¡kovas rÅ«pinasi savo vaiku, jį iÅ¡laiko ir visapusiÅ¡kai dalyvauja jo gyvenime. Taigi nuoseklÅ«s byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai rodo, kad tarp vaiko ir ieÅ¡kovo yra susiformavę tėvo ir vaiko faktiniai (lot. „de facto“) ryÅ¡iai, tuo tarpu atsakovas J.

B. vaiko tėvu įrašytas vaiko gimimo įraše vadovaujantis tėvystės prezumpcija ir juos sieja tik teisinis ryšys (lot. „de jure“) (CK 3.138 straipsnis, 3.140 straipsnio 2 dalis).

17. Remdamasis iÅ¡dėstytu, teismas pripažįsta byloje įrodyta, kad atsakovas J. B. negali bÅ«ti nepilnamečio vaiko M. B. tėvas, o netiesioginių įrodymų visuma pagrindžia ieÅ¡kovų pareiÅ¡kimÄ , kad vaiko biologinis tėvas yra ieÅ¡kovas Z. V. (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 185, 187 straipsniai, CK 3.149 straipsnis). Esant nurodytam, ieÅ¡kovų reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.150, 3.151 straipsniai, 3.148 straipsnio 1 dalis). Pripažintina, kad atsakovas J. B. nėra vaiko M. B. biologinis tėvas, o M. B. nėra jo dukra. Taip pat pripažintina, kad Z. V. yra M. B. tėvas, o ji yra Z. V. dukra.

18. Teismas laiko, kad šiuo konkrečiu atveju J. B. tėvystės nuginčijimas ir Z. V. tėvystės nustatymas nepažeis nepilnametės M. B. interesų, nes vaikas nelieka be tėvo, o su biologiniu tėvu (ieškovu), minėta, juos sieja faktiniai, socialiniai, emociniai šeimos ryšiai. Dėl to vaiko ir atsakovo J. B. teisinio ryšio nutraukimas ir teisinio ryšio su ieškovu Z. V. nustatymas, teismo vertinimu, yra teisingas tiek teisine, tiek moraline prasme.

19. Be to, teismas pažymi, kad savo laiku duomenų apie vaiko kilmę įraÅ¡ymas gimimo įraÅ¡e vadovaujantis tėvystės prezumpcija (CK 3.138 straipsnis), nepaneigia vaiko prioritetinio intereso ne tik žinoti savo tėvÄ , bet ir turėti tikrovę atitinkantį įraÅ¡Ä apie tėvÄ bei tėvyste grindžiamų vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninių ir turtinių teisių bei pareigų. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

20. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21. Ieškovai paduodami ieškinį sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, tačiau neprašė iš atsakovo priteisti jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

22. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 3,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259–260, 375–380, 392, 394–399 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: Ieškinį tenkinti visiškai. Nustatyti, kad J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nėra M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nėra J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukra. Nustatyti, kad Z. V. (Z. V.) (a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra Z. V. (Z. V.) (a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Ä®siteisėjusio teismo sprendimo kopijÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Irena Bielskytė