Legislator Case Law & Legislation
e6948adb-35a3-444c-8868-fe3c278104f7 AI generated

Court declares planning permits invalid and orders demolition of unauthorized residential building on forest land.

Case Number e6948adb-35a3-444c-8868-fe3c278104f7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Allowed / Granted

Legislator summary

AI generated

The court declared the planning conditions, construction permit, and inspection stamp invalid and ordered the defendant to demolish the residential building within six months. The plaintiff, the Prosecutor's Office, argued that the land was registered as forest and the construction violated zoning laws, while the defendant claimed no fault for the construction. The court ruled in favor of the plaintiff because the land's forest classification and the lack of proper permits constituted a clear violation of planning regulations.

Legislator headnote

AI generated

LR CPK 270 str.; LR CPK 96 str.: The court may declare administrative acts invalid and order demolition of structures built on land designated for forest use without proper permits when the construction violates zoning regulations.

Keywords

AI generated
unauthorized construction forest land zoning planning permit invalidity demolition order civil procedure law administrative acts annulment procedural costs allocation

Cited Legislation

AI generated
LR CPK 270 str.
LR CPK 96 str.
R., lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 572 Lt žyminio mokesčio, 6,17 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 578,17 Lt, valstybei (LR CPK 96 str.).
LR CPK 96 str. 5 d.
LR CPK 3 str. 1 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-472-860/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02886-2012-1                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija:35.3.6; 36.1; 99.5; 99.7; 114.9.3; 114.11; 116.4; 116.8.  S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 27 d.Vilnius            Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis, sekretoriaujant E.Jasmontaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui – prokurorui J.Rinkevičiui, atsakovo M.

R. atstovui adv. pad. S.Virkečiui, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei I. Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo - Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos bei M. R. dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos aktų pripažinimo negaliojančiais bei statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo, n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas - prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o: pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio Å«kio ir teritorijos planavimo skyriaus iÅ¡duotÄ 2005-12-29 projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2006-07-03 posėdžio protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio Å«kio ir teritorijų planavimo skyriaus iÅ¡duotÄ 2006-07-05 statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2011-05-18 pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto“;

įpareigoti M. R. per 6 mėnesių terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir savo lėšomis nugriauti gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir sutvarkyti statybvietę (b.l. 1-7).IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2002-12-30 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota atsakovo M. R. nuosavybės teisė į 1,1135 ha miÅ¡kų Å«kio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

VisÄ minėto žemės sklypo plotÄ užima miÅ¡ko žemė. 2005-12-29 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio Å«kio ir teritorijos planavimo skyrius patvirtino ir iÅ¡davė projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) projektuoti statytojo M. R. planuojamÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ ant esamų pamatų, o 2006-07-03 Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija rekomendavo (2006-07-03 posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡duoti statybos leidimÄ statyti M.

R. gyvenamÄ jį namÄ minėtame žemės sklype. 2006-07-05 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio Å«kio ir teritorijų planavimo skyrius iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo statytojui M. R. leista statyti gyvenamÄ jį namÄ ant esamų pamatų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). 2011-05-18 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius iÅ¡davė pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto“, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2011-05-20 buvo įregistruotas nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantis minėtame žemės sklype (duomenys neskelbtini) 2012-08-28 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius atlikęs faktinį duomenų patikrinimÄ vietoje, nustatė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra atlikti statybos darbai - įrengti pamatai, medžiaga - monolitas.Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. (redakcija, galiojusi minėtų aktų priėmimo ar iÅ¡davimo metu) žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ bei pobÅ«dį.

Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje ir miÅ¡ko žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių ir kitų su miÅ¡ku susijusių įrenginių statyba, o visų kitų statinių statyba nėra leidžiama. Teigia, jog bÅ«tent toks minėtų Žemės įstatymo ir MiÅ¡kų įstatymo nuostatų aiÅ¡kinimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimas byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2007-09-21 nutartis a.b.

Nr. A3-754-07, 2010-09-20 nutartis Nr. A556-714/2010, 2010-12-09 nutartis a.b. Nr. A556-1048/2010, 2011-10-21 nutartis a.b. Nr. P525-115/2011 ir kt.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2008-06-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-117/2008, 2008-07-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-360/2008, 2012-02-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-20/2012). Kadangi miÅ¡kų Å«kio paskirties žemė ir miÅ¡ko žemė negali bÅ«ti urbanizuojama, gyvenamojo namo statyba joje negalima, todėl aukščiau nurodytus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinius aktus, t.y. 2005-12-29 projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Nuolatinės statybos komisijos 2006-07-03 posėdžio protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-07-05 statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo parengti, priimti ir iÅ¡duoti pažeidžiant Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1 p., 26 str. 1 d. 3 p., MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 3 d. nuostatas, praÅ¡o pripažinti negaliojančiais kaip neteisėtus ir prieÅ¡taraujančius aukÅ¡tesnės galios teisės aktams.

Nurodo, jog pripažinus, kad statybos leidimas iÅ¡duotas neteisėtai ir jį panaikinus, turi bÅ«ti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, t.y. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2011-05-18 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto“. Kadangi gyvenamojo namo statyba pagal ginčijamÄ 2006-07-05 statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) yra pradėta, įrengti pastato pamatai, pastatas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl pripažinus negaliojančiu 2006-07-05 statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal jį statomas ginčo gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) turi bÅ«ti nugriautas, todėl praÅ¡o įpareigoti Å¡io pastato statytojÄ ir savininkÄ M.

R. per 6 mėnesius teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis juos nugriauti ir sutvarkyti statybvietę (Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p., 28 str. 3 d). Teigdamas, kad kaltė dėl statybos, vykdomos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tenka tiek institucijoms, iÅ¡davusioms tokį dokumentÄ ir pritarusioms jo iÅ¡davimui, tiek statytojams, kurie kreipėsi dėl tokio neteisėto statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo ir vykdė statybÄ pagal jį, ieÅ¡kovas nurodė, kad draudimas miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje ir miÅ¡ko žemėje statyti ne medienos sandėlius ar su miÅ¡ku susijusius įrenginius įtvirtintas Žemės įstatyme ir MiÅ¡kų įstatyme, t.y. aukščiausios juridinės galios teisės aktuose, kurie yra skelbiami; jų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo atsakomybės ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, be to, įstatymui visi asmenys lygÅ«s, todėl atitinkamÄ Å½emės įstatymo ir MiÅ¡kų įstatymo reglamentavimÄ , neleidžiantį miÅ¡kų Å«kio paskirties bei miÅ¡ko žemėje gyvenamųjų namų statybos, privalo žinoti tiek vieÅ¡ojo administravimo subjektai, iÅ¡duodantys statybos leidimus ar pritariantys jų iÅ¡davimui, tiek asmenys, kurie ketina vykdyti statybÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties ar miÅ¡ko žemėje ir negali nepaisyti minėtų statybos miÅ¡kų Å«kio paskirties ir miÅ¡ko žemėje įstatyminių ribojimų.

Atsakovas - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos sutikdamas su ieškiniu, atsiliepime (b.l. 93-95) išdėstė iš esmės analogiškus argumentus, kaip ir nurodyti ieškinyje. Papildomai atkreipė dėmesį į tai, jog Statybų privačioje žemėje reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos 1995-12-11 nutarimu Nr. 1608, 2 punktas nustato, kad statant naujus statinius miškų ūkio paskirties žemėje būtinas nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas planas, kuris nagrinėjamu atveju parengtas nebuvo.

Pasisakydamas dėl kaltų asmenų, nurodė, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 1.5 str. 1 d. civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, o pagal Civilinio kodekso 1.6 str. - įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo; valstybėje teisės aktai yra vieÅ¡i, t. y. skelbiami, todėl tam tikrų teisinių santykių dalyviai privalo juos žinoti ir jais vadovautis.

Mano, jog tai, kad ginčo atveju Vilniaus rajono savivaldybės administracija priėmė sprendimus dėl statybos leidimo iÅ¡davimo, savaime nereiÅ¡kia, kad M. R. turėjo besÄ lygiÅ¡kai jais vadovautis. Atsižvelgiant į tai, statytojas tiek besikreipdamas dėl statybos leidimo iÅ¡davimo, tiek vykdydamas statybos darbus privalėjo domėtis teisės aktų reikalavimais, kurie reguliuoja minėtus teisinius santykius, tačiau Å¡iuos veiksmus statytojas atliko nerÅ«pestingai, neapdairiai, todėl turį prisiimti rizikÄ .

Kita vertus, kaltu asmeniu pripažintinas ne vien tik statytojas, bet taip pat ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija, kurios neteisėti veiksmai lėmė statybos padarinių atsiradimÄ . Vadovaujantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis individualus administracinis aktas (Å¡iuo atveju statybos leidimai buvo individualÅ«s administraciniai aktai) turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, tai reiÅ¡kia, kad administracinis sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas tinkamomis galiojančių teisės aktų nuostatomis ir atitikti faktines aplinkybes, tačiau Å¡iuo atveju statybos leidimo iÅ¡davimas nebuvo pagrįstas ir pažeidė imperatyvias teisės normas.

Prašo ieškinį tenkinti visiškai.Atsakovas M. R. nesutikdamas su ieškiniu, atsiliepime (b.l. 98-101) nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., 2 d., 3 str. 1 d. 1 p. įstatymų leidėjas įsakmiai nurodė, kad valstybės institucijos turi veikti atsakingai, kruopščiai ir išsamiai išnagrinėdamos visas konkrečias aplinkybes ir faktus, susijusius su konkrečiu atveju; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Teigia, jog 2005 m. kreipdamasis dėl projektavimo sÄ lygų sÄ vado iÅ¡davimo planuojamam statyti gyvenamajam namui atsakovas manė ir tikėjosi, kad jo praÅ¡ymas teisėtas ir pagrįstas tuo metu galiojančiais įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais, o savivaldybės institucijos veiksmas, t.y. 2005-12-29 projektavimo sÄ lygų sÄ vado Nr. (duomenys neskelbtini) 04 projektuoti gyvenamÄ jį namÄ , iÅ¡davimas tik patvirtino jo pagrįstus lÅ«kesčius ir teisėtÄ interesÄ atstatyti gyvenamÄ jį namÄ .

Kadangi statybÄ leidžiantis dokumentas buvo iÅ¡duotas atsakovui tik 2006-07-05, daro iÅ¡vadÄ , kad institucijos, priimdamos sprendimÄ turėjo pakankamai laiko įsigilini į visas faktines aplinkybes ir jų pagrindu priimti teisingÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Pabrėžė, kad atsakovas M. R. atsakingai ir teisės aktų nustatyta tvarka teikė visus reikalingus dokumentus bei neturėjo jokios praktinės galimybės įtakoti sprendimų priėmimÄ Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje.Mano, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“, Vilniaus rajono savivaldybės darbuotojai, vykdydami savo funkcijas, iÅ¡duodant minėtÄ dokumentÄ , nustatytų teisės aktuose procedÅ«rų nepažeidė.

Pažymėjo, jog valstybės institucijos, priėmusios individualų administracinį teisės aktÄ remiantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 9 str. 1 ir 2 d., taip pat turi įstatymo nustatytÄ pareigÄ prižiÅ«rėti ir kontroliuoti, kaip įgyvendinamas administracinis aktas. Kadangi 2011-05-18 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius iÅ¡davė pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto“, kurios pagrindu nekilnojamojo turto registre 2011-05-20 buvo įregistruotas nebaigtas statyti gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas - 7%), esantis (duomenys neskelbtini), o Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nurodyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad jo veiksmai yra teisėti ir atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Atsakovas taip pat pabrėžė, kad pagal dabar susidariusiÄ situacijÄ , t.y. prokurorui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , visos neigiamos pasekmės tenka tik atsakovui: panaikinus statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir priėmus sprendimÄ paÅ¡alinti neigiamas pasekmes, jam tektų visa finansinė naÅ¡ta, nugriaunant esamus pamatus, taip pat bÅ«tų pažeisti jo teisėti lÅ«kesčiai ir interesai, siekiant pasistatyti gyvenamÄ jį namÄ , taip pat bÅ«tų sumenkintas valstybės institucijų autoritetas, nes esant tokioms pačioms sÄ lygoms, priimami prieÅ¡ingi sprendimai.Atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovas neatsižvelgė į tai, kad statyba buvo vykdoma ant esamų pamatų, todėl ieÅ¡kovo padaryta iÅ¡vada, kad reikia pripažinti neteisėtais ir nugriauti visus pamatus, galimai neatitinka esamos faktinės situacijos ir neatsako į klausimÄ , kokia apimtimi reiktų Å¡alinti neigiamas pasekmes.

Be to, mano, kad pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje, pažeidžiamas teisinių santykių stabilumas, nes valstybės institucijos, keletÄ metų visiÅ¡kai nekreipusios dėmesio į atsakovÄ , priima prieÅ¡ingus jau priimtiems sprendimus, tuo pažeisdamos jau susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ ir sukeldamos atsakovui tokias teisines pasekmes, kurių jis nelaukė ir kurios pažeidžia jo teisėtus lÅ«kesčius ir teisėtus interesus. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas - Vilniaus rajono savivaldybės administracija su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b.l. 104-106) nurodė, kad ginčijamo Statybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojo Statybų privačioje žemėje reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608, kurio 3 p. buvo nustatyta, jog žemės Å«kio paskirties ir miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius (vietoje buvusių), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus Å«kinius pastatus. Atkreipė dėmesį, jog statinio projekte yra Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005-05-2 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje patvirtinamas faktas apie tai, jog planuojamojoje statyti vietoje buvo gyvenamasis namas (pagrindas Statybų privačioje žemėje reglamento 3 p. taikyti), sklypo plano su inžineriniais tinklais brėžinys yra suderintas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu (institucija, atsakinga už aplinkos apsaugÄ ), gautos kitų kompetentingų institucijų iÅ¡vados ir suderinimai.Pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-14 priėmė nutarimÄ byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04, pateikdamas iÅ¡vadÄ dėl Statybų privačioje žemėje reglamento 2 p. teisėtumo, tačiau Å¡ioje byloje Konstitucinis Teismas nenagrinėjo Reglamento 3 p. atitikimo Konstitucijai ir kitiems teisės aktams, todėl teigia, kad Å¡is punktas buvo teisėtas ir galiojantis iki Reglamento pakeitimo, t.y. iki 2007-02-04.

Dėl Å¡ių priežasčių mano, jog Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas negali remtis minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu.Pabrėžė, jog teisėtų lÅ«kesčių principas įpareigoja Savivaldybę atlikti procedÅ«ras pagal procedÅ«ros pradžios metu galiojančius teisės aktus. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. Dl-708, 7 p. statinio projektavimo pradžia yra laikoma statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vado patvirtinimo diena, o statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vado patvirtinimo dienÄ galiojančiame Statybų privačioje žemėje reglamento 3 punkte buvo įtvirtinta galimybė statyti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų) namus, Konstitucinis Teismas 2006-03-14 prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai ir kitiems įstatymams pripažino tik Statybų privačioje žemėje reglamento 2 p., o pareigÄ statybÄ pradėti tik pagal nustatyta tvarka parengtus projektus ir gavus atitinkamÄ leidimÄ statytojas M.

R. įvykdė, teigia, jog nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti Statybos leidimÄ ir kitus su juo susijusius teisės aktus negaliojančiais.Taip pat praÅ¡o atsižvelgti į teismų praktikÄ , o bÅ«tent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2012, kurioje pasisakyta dėl Statybų privačioje žemėje reglamento 3 p. taikymo: „Reglamento 3 punkte nustatyta, kad žemės Å«kio paskirties žemėje ir miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus Å«kinius pastatus.

Ši Reglamento nuostata galiojo iki 2007 m. vasario 4 d. (panaikinta Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 106). Taip įstatymo lydimuoju aktu buvo nustatyti leistinos miško žemėje statybos atvejai, nenustatyti įstatymų. Teisinio reguliavimo neaiškumai galėtų būti aiškinami asmens naudai, nes pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos standartus nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias apribojamos Konvencijoje garantuojamos asmens teisės, turi būti pakankamai prieinamos, aiškios ir numatomos (žr., pvz., (duomenys neskelbtini)v.

United Kingdom, judgment of 21 February 1986, Series (duomenys neskelbtini)no. (duomenys neskelbtini), par. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)v. United Kingdom, judgment of 8 July 1986, Series (duomenys neskelbtini). no. (duomenys neskelbtini), par. (duomenys neskelbtini)). Tačiau pažymėtina, kad net ir sutinkant su kasatoriaus pozicija, kad pagal Reglamento 3 punktÄ miÅ¡kų Å«kio žemėje esančiose sodybvietėse statyba tam tikru laikotarpiu buvo galima, ji turėjo bÅ«ti vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka.

Tokiai statybai taikytinos Statybos įstatymo nuostatos dėl statinio projekto ir leidimo bÅ«tinumo (20, 23 straipsniai). Asmens teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas reiÅ¡kia, kad garantuojama asmens, kuriam teisinė sistema duoda pagrindÄ tikėtis, jog jis turės tam tikrÄ rezultatÄ , jei veiks teisėtai, interesus. Taigi asmens teisėtų lÅ«kesčių apsaugai svarbu paties asmens veiksmų teisėtumas. Å is principas taip pat reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos“.Atsižvelgdami į iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, teisės normas bei teismų praktikÄ , praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas palaikė ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį tenkinti; nesutiko su atsakovų pozicija, jog statyba teisėta pagal Statybų reglamento 3 punkto nuostatas, kadangi yra įtvirtintas įstatymo virÅ¡enybės principas. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teigia, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , gali pasisakyti, kad reikia vadovautis aukÅ¡tesniu aktu. Pažymėjo, jog nėra ir neabejotinų duomenų, kad atsakovo sklype tikrai buvo gyvenamasis namas – yra duomenys, jog 1927 m. virÅ¡ 60 ha plote buvo sodyba su priklausiniais, tuo tarpu atsakovo M.

R. sklypas yra 1 hektaro plote; sodybos požymių ten nėra – tai yra gilumoje, ne prie privažiuojamų kelių. Be to, yra duomenys, kad tame pačiame buvusios sodybos sklype yra iÅ¡duotas dar vienas leidimas dėl gyvenamojo namo statybos; pažymėjo, jog dvi sodybos vietoje vienos negali bÅ«ti atkuriamos. PraÅ¡o nugriauti pastatÄ kaltų asmenų, t.y. atsakovo M. R. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, lėšomis; kadangi nenustatyta, kieno kaltė yra didesnė, mano, jog iÅ¡laidos turi bÅ«ti paskirstytos lygiomis dalimis.

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovė I. Å . palaikė ieÅ¡kinį atsiliepime bei prokuroro nurodytais argumentais. Mano, jog statybos iniciatorius, t.y. M. R., turėjo žinoti, kad miÅ¡ke gyvenamojo namo statyba negalima. InspekcijÄ tenkintų sprendimas dėl statybos padarinių paÅ¡alinimo, ir kad miÅ¡ko žemėje nebÅ«tų vykdomos statybos. Savo kaltės inspekcija nemato, kadangi jos pažyma iÅ¡duota pateiktų dokumentų pagrindu.Atsakovo atstovas adv. pad.

S.Virketis su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas dėl Reglamento 3-io punkto nieko nepasisakė. Administracinė procedÅ«ra pradėta pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, iki Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo; reglamentas nustojo galioti tik 2007-02-04. Atkreipė dėmesį į galiojantį teisėtų lÅ«kesčių principÄ , nurodė, kad negalima reikalauti iÅ¡ asmens, kad jis žinotų visÄ Ä¯statymų sistemÄ . Dėl namo buvusioje sodyboje, nurodė, kad iÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, jog buvo pamatai – Lietuvos centrinio archyvo: planas, Hipotekos knygos iÅ¡raÅ¡as, notaro aktas apie parduotÄ sodybÄ su visais pastatais.

Buvusios sodybos vietoje buvo suformuotas ne vienas sklypas, ir neaiÅ¡ku, kurioje konkrečiai vietoje buvo gyvenamasis namas; mano, kad pastatai galėjo bÅ«ti abiejuose naujai suformuotuose žemės sklypuose. Atstovo žiniomis, J. R. sklype joks pastatas nepradėtas statyti. IeÅ¡kinys tenkintinas. Å alių paaiÅ¡kinimais ir byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2002-12-06 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre atsakovo M. R. vardu nuosavybės teise registruotas 1,1135 ha miÅ¡kų Å«kio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 13-15, 43-48). 2005-12-29 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio Å«kio ir teritorijos planavimo skyrius patvirtino ir iÅ¡davė projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) projektuoti statytojo M.

R. planuojamÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ ant esamų pamatų, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 33-35).Teismas pažymi, kad nors Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisijos 2006-07-03 posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini), jo 6 punkte, nėra pažymėtas komisijos sprendimas, t.y. rekomenduoti iÅ¡duoti ar neiÅ¡duoti statybos leidimÄ statyti M. R. gyvenamÄ jį namÄ minėtame žemės sklype (kitaip tariant tinkamai neužpildyta minėto 6 punkto grafa) (b.l. 30), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio Å«kio ir teritorijų planavimo skyrius, 2006-07-05 iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) statytojui M.

R. statyti gyvenamÄ jį namÄ ant esamų pamatų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2005 UAB „Arkilida“ parengtÄ projektÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 29). Nuolatinės statybos komisijos 2006-07-03 posėdyje dalyvavę statinio projektavimo sÄ lygas iÅ¡davusių institucijų (subjektų) (Savivaldybės administracijos, Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Vilniaus rajono prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos, AB „Rytų skirstomieji tinklai“, Vilniaus regiono Vilniaus rajono skyriaus, AB „Lietuvos telekomas“ ir AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo) atstovai pagal kompetencijÄ patikrinę pateiktus dokumentus pritarė (peržiÅ«rėjo) statinio projektui ir savo iÅ¡vadas patvirtino paraÅ¡ais. Gavęs atsakovo M.

R. praÅ¡ymÄ , Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius 2011-05-18 iÅ¡davė pažymÄ apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto (b.l. 18-19), kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2011-05-20 buvo įregistruotas nebaigtas statyti (baigtumas 7 %) gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-15).Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius, gavęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2012-08-07 praÅ¡ymÄ (b.l. 11-12), atliko faktinį duomenų patikrinimÄ vietoje ir nustatė, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra įvykdyti statybos darbai - įrengti pamatai, medžiaga – monolitas (b.l. 25-27).

Inspekcija, surinkusi dokumentus, susijusius su statybos leidimo minėtame miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype, iÅ¡davimu, bei atsižvelgdama į tai, jog miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo statyba negalima, 2012-09-24 Vilniaus apygardos prokuratÅ«rai pateikė praÅ¡ymÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ kreiptis į teismÄ dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006-07-05 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2011-05-15 pažymos panaikinimo bei statybos padarinių paÅ¡alinimo (b.l. 24, 28, 8-10).Nagrinėjamu atveju, ginčo dėl to, jog visÄ atsakovui M.

R. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotÄ užima miÅ¡ko žemė nėra. Å ias aplinkybes patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e esantys duomenys, jog pagrindinė tikslinė sklypo naudojimo paskirtis „miÅ¡kų Å«kio“. Be to, Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2012-10-11 raÅ¡te nurodyta, jog į žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka (duomenys neskelbtini) miÅ¡kų urėdijos Nemenčinės(duomenys neskelbtini) girininkijos 180 kvartalo 24 taksacinis sklypas, 181 kvartalo 15 taksacinis sklypas ir 191 kvartalo 7,10, 11 taksaciniai sklypai, kurie Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre registruoti 2003-10-16 pagal 2000 metų valstybinės miÅ¡kų inventorizacijos duomenis; ir kad minėtame sklype esantis miÅ¡kas yra priskirtas II miÅ¡kų grupės Rekreaciniams miÅ¡ko sklypams (b.l. 70-73).

Pagal Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ bei pobÅ«dį. Ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusio Žemės įstatymo 26 str. 1 d. numatė, kad miÅ¡kų Å«kio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami:

1) mišku apaugęs plotas (medynai);

2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos;

3) žemė, kuriÄ užima miÅ¡ko keliai, kvartalų, technologinės ir prieÅ¡gaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su miÅ¡ku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikÅ¡telės, žvėrių paÅ¡arų aikÅ¡telės;

4) žemė, kurioje numatyta įveisti miÅ¡kÄ ;

5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Iš esmės analogiškai miško žemė apibūdinama ir Miškų įstatymo 2 str. 3 d., t.y. apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas; miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.Statybų privačioje žemėje reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608, 2 p. numatė, jog miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama pagal parengtus detaliuosius planus šių miškų savininkams, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai.

Pagal Reglamento 3 punktÄ - žemės Å«kio paskirties ir miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus Å«kinius pastatus.Remiantis 2006-03-14 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu (byla Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04) nustatyta, kad Å¡io reglamento 2 punkto nuostata „MiÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miÅ¡kų Å«kio veiklai“ ta apimtimi, kuria miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su miÅ¡ku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui.

Minėtame nutarime nurodyta, jog Miškų įstatymo 3 str. 1 d. miško žemei priskiriami inter alia medienos sandėliai bei kiti su mišku susijusių įrenginių plotai, pagal Žemės įstatymo 26 str. 1 d. 3 p., miškų ūkio paskirties žemei priskiriami inter alia medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, o kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės, Miškų įstatyme ir Žemės įstatyme nebuvo ir nėra.

Nutarime pažymėta (10 p.), kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchijÄ ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi bÅ«ti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebÅ«tų grindžiamas įstatymais. Konstitucinis Teismas ir anksčiau yra ne kartÄ pasisakęs savo nutarimuose, kad poįstatyminiais teisės aktais negali bÅ«ti reguliuojami santykiai, kurie turi bÅ«ti reguliuojami tik įstatymais, taip pat jais negali bÅ«ti nustatomas toks teisinis reguliavimas, kuris konkuruotų su įstatyminiu reguliavimu, nebÅ«tų grindžiamas įstatymais ir pan.Tiek Reglamento 2 p., tiek 3 p. panaikinti Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr.106 (nuo 2007-02-04).Nagrinėjamu atveju, vertinant ginčijamų aktų teisėtumÄ , svarbi aplinkybė yra ta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio Å«kio ir teritorijų planavimo skyrius statybos leidimÄ atsakovui M.

R. išdavė tuomet, kai oficialiai buvo paskelbtas minėtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, o jame pabrėžtas teisės aktų hierarchijos principas, ir nustatyta, kad Konstitucijai ir kitiems įstatymams prieštarauja Reglamento 2 punkto nuostata ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus. Nors Konstitucinis Teismas tiesiogiai ir netyrė minėto Reglamento 3 punkto atitikties Konstitucijai, tačiau iš pateiktų Konstitucinio Teismo išaiškinimų tapo akivaizdu, kad Reglamento 3 punkto nuostata, kuri nėra grindžiama jokiu įstatymu, t.y. nei miškų įstatymas, nei žemės įstatymas, nei koks kitas įstatymas nenumato galimybės miškų ūkio paskirties žemėje esančiuose sodybvietėse statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir pan., yra prieštaraujanti Konstitucijai.

Taigi, kompetentinga institucija, iÅ¡duodama statybos leidimÄ privalėjo įvertinti, ar numatoma statyba neprieÅ¡tarauja įstatymų reikalavimams ir nustačiusį tokį prieÅ¡taravimÄ - privalėjo atsisakyti iÅ¡duoti statybos leidimÄ . Dėl Å¡ių priežasčių 2005-12-29 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio Å«kio ir teritorijos planavimo skyriaus patvirtintas ir iÅ¡duotas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas Nr. (duomenys neskelbtini), kaip prieÅ¡taraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, turėjo bÅ«ti nebevykdomas ir panaikintas.

Tuo pačiu konstatuotina, jog statybos leidimas, kuris iÅ¡duotas 2006-07-05, t.y. po minėto Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimo, yra neteisėtas, iÅ¡duotas pažeidžiant aptartas MiÅ¡kų bei Žemės įstatymų imperatyvias nuostatas. Atsakovai M. R. bei Vilniaus rajono savivaldybės administracija teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai ir kitiems įstatymams tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punktÄ ; tačiau Å¡io Reglamento 3 punktas galiojo iki 2007-02-04, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti Statybos leidimÄ ir kitus su juo susijusius teisės aktus negaliojančiais.Jau minėta, kad po minėto Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimo priėmimo tapo akivaizdu, kad Reglamento 3 p. nuostata taip pat neatitinka Konstitucijos.

Antra vertus, pažymėtina, kad iÅ¡analizavęs analogiÅ¡kus argumentus, kuriuos Å¡ioje byloje nurodė atsakovas M. R. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas klausimÄ dėl proceso atnaujinimo, 2011-10-21 nutartyje padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo keisti nusistovėjusios teismų praktikos, ir atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pripažinus, jog pati nuostata, kai miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su miÅ¡ku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, yra antikonstitucinė, remiantis reikalavimu teisės aktų nuostatas aiÅ¡kinti sistemiÅ¡kai, atitinkamai kitos tame pačiame teisės akte (Reglamente) įtvirtintos nuostatos, kurių pagrindu bÅ«tų buvę galima miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su miÅ¡ku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, taip pat negalėjo bÅ«ti taikomos.

Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime aiÅ¡kiai nurodė, kad pagal MiÅ¡kų įstatymÄ ir Žemės įstatymÄ miÅ¡ko (miÅ¡kų Å«kio paskirties) žemėje galima statyti medienos sandėlius bei kitus su miÅ¡ku susijusius įrengimus (įrenginius), o kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali bÅ«ti ant miÅ¡ko (miÅ¡kų Å«kio paskirties) žemės, nei MiÅ¡kų įstatyme, nei Žemės įstatyme nėra. Tokios MiÅ¡kų įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatos galiojo ir ginčo administracinių aktų iÅ¡davimo metu, todėl jomis privalomai turėjo bÅ«ti vadovaujamasi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-21 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-115/2011).Atsakovai savo pozicijÄ grindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2012, kurioje teismas pasisakė dėl Statybų privačioje žemėje reglamento 3 p. taikymo.Pažymėtina, jog nurodytoje bei nagrinėjamoje byloje skiriasi faktinės bylos aplinkybės. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas klausimÄ dėl Reglamento 3 p. taikymo ir teisėtų lÅ«kesčių pasisakė, kad tokiu atveju svarbus ir paties statytojo veiksmų teisėtumo faktas.

Antra vertus, ieÅ¡kovas 2013-02-07 teismo posėdžio metu, pateikė įrodymus, kad remiantis tais pačiais archyviniais dokumentais dėl sodybos toje vietovėje buvimo, projektavimo sÄ lygų sÄ vadas bei statybos leidimas buvo iÅ¡duotas Å¡alia esančio sklypo savininkui J. R.. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų matyti, kad J. R. iÅ¡duotame Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004-04-21 pažymėjime nurodyta, jog 1921-12-20 J. K. nusipirko, o 1927-09-29 su pastatais, miÅ¡ku ir kitais priklausiniais pardavė M.

J. 54,90 deÅ¡. ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡ B. dvaro M. (duomenys neskelbtini); ir kad 1938 metais J. M., (duomenys neskelbtini)vietovėje turėjo 59 ha žemės. Atsakovo M. R. projekte esančioje Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005-05-23 pažymoje taipogi nurodyta, jog pagal 1927-09-27 notarinį aktÄ , J. K. pardavė M. J. (J.) (duomenys neskelbtini). su visais pastatais (b.l. 39-42, 64-65). J. R. projektavimo sÄ lygų sÄ vadas gyvenamojo namo žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statybai iÅ¡duotas 2004-11-30; o statybos leidimas Nr(duomenys neskelbtini).

Å iuo metu minėtas 1,0500 ha miÅ¡kų Å«kio žemės sklypas nuosavybės teise priklauso M. Å . ir I. Å .. Atsižvelgiant į tai, jog leidimas statybai J. R. priklausiusiame žemės sklype remiantis archyviniais dokumentais, kuriuose yra duomenys apie vienos sodybos buvimÄ 59 ha plote, buvo iÅ¡duotas anksčiau nei atsakovui M. R., į tai, kad abiejų asmenų atžvilgiu projektavimo sÄ lygų sÄ vado ir leidimo iÅ¡davimo klausimus nagrinėjo ta pati institucija, pripažintina, kad atsakovui M. R. iÅ¡duotas ginčijamas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas bei statybos leidimas iÅ¡duoti pažeidžiant ir Statybų privačioje žemėje reglamento 3 punkto reikalavimus, t.y. nenustačius fakto apie M.

R. priklausančiame žemės sklype buvusiÄ sodybÄ (gyvenamÄ jį namÄ ). Be to, pažymėtina ir tai, kad projektavimo sÄ lygų sÄ vaduose bei statybos leidimuose nurodytas toks pats tiek J. R., tiek M. R. adresas, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nepaneigė, kad jie yra giminaičiai, todėl darytina iÅ¡vada, kad aplinkybės apie anksčiau iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ tuo pačiu pagrindu atsakovui M. R. buvo žinomos. Taigi, atsakovas žinodamas, kad tų pačių dokumentų pagrindu yra iÅ¡duotas kitam asmeniui statybos leidimas ir pats kreipdamasis dėl jo iÅ¡davimo iÅ¡ esmės elgėsi neteisėtai.

Ä®vertinus surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad ieÅ¡kovo reikalavimai dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio Å«kio ir teritorijos planavimo skyriaus iÅ¡duoto 2005-12-29 projektavimo sÄ lygų sÄ vado Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2006-07-03 posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio Å«kio ir teritorijų planavimo skyriaus iÅ¡duoto 2006-07-05 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei jų pagrindu iÅ¡duotos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2011-05-18 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto“, pripažinimo negaliojančiais yra pagrįsti, todėl tenkintini.

Statybos įstatymo 281 str. 2 d. numatyta, kad teismui savo sprendimu pripažinus statybÄ leidžiantį dokumentÄ negaliojančiu, jis savo sprendimu:

1) įpareigoja statytojÄ (užsakovÄ ) ar kitÄ Å¡io Ä®statymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytÄ asmenį per nustatytÄ terminÄ teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

2) įpareigoja statytojÄ (užsakovÄ ) ar kitÄ Å¡io Ä®statymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytÄ asmenį per nustatytÄ terminÄ teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis iÅ¡ardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti į buvusiÄ padėtį (atkurti) kultÅ«ros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas;

3) leidžia per nustatytÄ terminÄ pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; Å¡ių veiksmų per nustatytÄ terminÄ neatlikus, – vykdyti Å¡ios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus;

4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytÄ terminÄ pagal statytojo (užsakovo) ar kito Å¡io Ä®statymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ (jeigu tai bÅ«tina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų teritorijų planavimo ar kitų įstatymais jiems prilygintų teritorijų planavimo dokumentų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų ar specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, iÅ¡duoti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ tuo atveju, kai statybÄ leidžiantis dokumentas buvo iÅ¡duotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedÅ«rų.Kadangi gyvenamojo namo statyba pagal Å¡iuo metu galiojančius įstatymus miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje neleidžiama, todėl pripažinus negaliojančiu 2006-07-05 statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal jį statomas ginčo gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) turi bÅ«ti nugriautas.

Nustatant kaltus dėl statybos, vykdomos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ 2006-07-05 statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), asmenis, kurių lėšomis turėtų bÅ«ti griaunamas ginčo pastatas, atsižvelgtina į tai, kad draudimas miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje ir miÅ¡ko žemėje statyti ne medienos sandėlius ar su miÅ¡ku susijusius įrenginius įtvirtintas Žemės įstatyme ir MiÅ¡kų įstatyme, t.y. aukščiausios juridinės galios teisės aktuose; be to, statybos leidimo iÅ¡davimo metu buvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, kuris turi įstatymo galiÄ ir yra privalomas visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams.

Ä®statymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo atsakomybės ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. numato, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis įstatymo virÅ¡enybės principu, kuris reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ turi bÅ«ti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog atsakovas M. R. žinojo turimo žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį, todėl siekdamas statyti statinius, turėjo domėtis ir sklypui taikomais apribojimais. Niekas negali turėti jokio teisėto lÅ«kesčio, kad jam bus leista vykdyti statybÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties ar miÅ¡ko žemėje nesilaikant minėtų ribojimų. Kaip minėta, M. R. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai teikė archyvinius dokumentus, žinodamas, kad remiantis analogiÅ¡kais dokumentais statybos leidimas buvo iÅ¡duotas kitam asmeniui.

Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, darytina iÅ¡vada, kad kaltė dėl statybos, vykdomos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tenka tiek institucijai, iÅ¡davusiai tokį dokumentÄ (Vilniaus rajono savivaldybės administracijai), tiek statytojui (M. R.), kuris kreipėsi dėl tokio neteisėto statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo ir vykdė statybÄ pagal jį, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovÄ M. R. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir savo lėšomis nugriauti gyvenamÄ jį namÄ ir sutvarkyti statybvietę tenkintinas (Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažyma apie statinio statybÄ , rekonstravimÄ , kapitalinį remontÄ be esminių nukrypimų nuo projekto buvo iÅ¡duota jau po leidimo statybai iÅ¡davimo ir pastačius 7 procentus statinio (įrengus pamatus), todėl nėra pagrindo konstatuoti jos kaltę dėl neteisėtų statybų vykdymo.IÅ¡ atsakovų – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir M. R., lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos: 572 Lt žyminio mokesčio, 6,17 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 578,17 Lt, valstybei (LR CPK 96 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, iÅ¡ esmės inicijavo procesÄ dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, Å¡io atsakovo interesai byloje visiÅ¡kai sutapo su ieÅ¡kovo interesais, Å¡is atsakovas pilnai palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 str. 1 d.), bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nepriteistinos (CPK 96 str. 5 d.).  Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, n u s p r e n d ė:

IeÅ¡kinį tenkinti.Pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio Å«kio ir teritorijos planavimo skyriaus iÅ¡duotÄ 2005-12-29 projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statytojo M. R. planuojamo statyti gyvenamojo namo ant esamų pamatų, adresu (duomenys neskelbtini), projektavimo;Pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2006-07-03 posėdžio protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini); Pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio Å«kio ir teritorijų planavimo skyriaus iÅ¡duotÄ 2006-07-05 statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) statytojui M.

R. statyti gyvenamÄ jį namÄ ant esamų pamatų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini);Pripažinti negaliojančia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2011-05-18 pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto“;Ä®pareigoti M. R. per 6 mėnesių terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir savo lėšomis nugriauti gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir sutvarkyti statybvietę.IÅ¡ atsakovų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, kodas (duomenys neskelbtini), ir M.

R., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, t.y. po 289,08 Lt (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis litus ir 0,8 ct) iÅ¡ kiekvieno atsakovo, valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).  Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                    (paraÅ¡as)                                         Saulius JakaitisKopija tikra: