e6921b2f-b4a9-4ff0-bb08-85bdb4dd3f1f · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas V                                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-336/2011         Proceso Nr. 1-10-1-01255-2010-9                                Procesinio sprendimo kategorijos:                           (S)                                1.2.3.2.2; 1.2.3.2.3; 1.2.3.2.6; 1.2.4.2.2;                                     1.2.4.2.3; 1.2.4.8.1.                                           LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio, teisėjų:

Albino Bielskio, SvajÅ«no Knizlerio, sekretoriaujant Gabrielei SamaÅ¡kienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui, gynėjui advokatui Aldevinui Å vedui, nuteistajam E. B. , vertėjai Žanai Tadorovskajai, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., 6 p., 135 str. 2 d. 2 p., 3 p., 140 str. 1 d. ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., 6 p. laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų;- pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 2 p., 3 p. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2010 m. rugpjūčio 27 d. epizodas) laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo bÅ«du ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. E. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2010 m. balandžio 20 d. – 2010 m. birželio 20 d. epizodas) iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2010 m. rugpjūčio 31 d iki 2011 m. vasario 28 d.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : E. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d., apie 19.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo tėvu R. J. B. metu, tyčia pastarajam sudavė vienÄ kartÄ kumščiu į pilvÄ , padarydamas jam poodinę kraujosruvÄ pilve, pokapsulinį kepenų plyÅ¡imÄ , ko pasėkoje sunkiai sutrikdė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės dėl neįgalumo, savo Å¡eimos nario - tėvo R.

J. B. sveikatÄ .E. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d., 19.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo tėvu R. J. B. metu, tyčia pastarajam sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 18 kartų į krÅ«tinės sritį, padarydamas jam 10 poodinių kraujosruvų krÅ«tinėje su žalsvu atspalviu, 8 poodines kraujosruvas krÅ«tinėje su žalsvai gelsvu atspalviu, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir taip nežymiai sutrikdė R. J. B. sveikatÄ .E. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 30 d., tarp 6.00-15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo tėvu R.

J. B. metu, tyčia pastarajam sudavė rankomis ne mažiau 29 smÅ«gius į krÅ«tinės sritį, padarydamas jam kepenų kapsulės plyÅ¡imÄ ir kraujavimÄ Ä¯ pilvaplėvės ertmę, krÅ«tinės sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį daugybinėmis kraujosruvomis krÅ«tinėje, odos nubrozdinimu krÅ«tinėje, krÅ«tinkaulio ir abipusių II, III Å¡onkaulių lūžiais su krÅ«tinplėvės ir plaučių sužalojimais, kraujosruva Å¡irdies riebalyne, kas komplikavosi kraujavimu į krÅ«tinplėvės ertmes, oro susikaupimu krÅ«tinplėvės ertmėse ir krÅ«tinės poodyje, kvėpavimo nepakankamumu, ko pasėkoje R.

J. B. mirė, t. y. E. B. sukeldamas nukentėjusiajam dideles fizines kančias tyčia itin žiauriai nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės dėl neįgalumo savo Å¡eimos narį - tėvÄ R. J. B. .E. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 20 d. iki 2010 m. birželio 20 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo tėvu R. J. B. metu, sudavė pastarajam ranka į veidÄ , kitas kÅ«no vietas, taip sukeldamas Å¡iam fizinį skausmÄ , t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžiu E. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuteistasis E. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o apygardos teismo nuosprendį pakeisti, perkvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., 6 p, į Lietuvos Respublikos BK 130 str. bei paskirti jam Å¡velnesnę bausmę. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, neteisingai kvalifikavo jo nusikalstamus veiksmus ir paskyrė jam per griežtÄ bausmę. Nuteistasis nesutinka su kaltinimo teiginiu, jog jo tėvas buvo neįgalus.

Å is teiginys, anot E. B. , nepatvirtintas jokiais medicininiais dokumentais, o pagrįstas tik subjektyvia nuomone. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nusikaltimo padarymo metu jis buvo neblaivus, tvirtina, kad tÄ dienÄ buvo iÅ¡gėręs alaus, tačiau Å¡i aplinkybės neturėjo įtakos jo veiksmams. Nuteistojo teigimu, tėvas nuolat įžeidinėdavo jį ir jo Å¡eimos narius, nuolatos tyčiodavosi iÅ¡ jų, toks tėvo elgesys sukeldavo stiprias neigiamas emocijas, agresijÄ , bÅ«tent, itin įžeidžiantis tėvo elgesys įtakojo jo veiksmus ir įvykio metu.

Apeliantas pažymi, kad prieÅ¡ tėvÄ jis smurtaudavo tik tais atvejais, kai tėvas jį įžeisdavo ir iÅ¡ karto po neteisėto tėvo elgesio, įvykio metu smurtÄ prieÅ¡ tėvÄ jis pavartojo taip pat iÅ¡ karto po tėvo įžeidinėjimų. Visos Å¡ios aplinkybės, nuteistojo nuomone, rodo, kad jo veiksmai tėvo atžvilgiu turi bÅ«ti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str., o ne pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d., kaip kvalifikavo pirmosios instancijos teismas. E. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad viso proceso metu jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, davė nuoseklius parodymus, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti visas bylos aplinkybes, pats iÅ¡kvietė tėvui medikus ir policijÄ , niekur nesislapstė, jo nusikalstamiems veiksmams įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, nusikalstamÄ veikÄ jis padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti tėvo veiksmai.

Å ios aplinkybės, nuteistojo nuomone, turi bÅ«ti pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde neneigia vartojęs smurtÄ prieÅ¡ savo tėvÄ , nuteistasis iÅ¡ esmės neneigia, jog tėvas mirė nuo jo suduotų smÅ«gių, tačiau nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., 6 p., nurodo, jog tėvÄ nužudė dėl didelio susijaudinimo, kurį įtakojo itin įžeidžiantis tėvo elgesys ir praÅ¡o jo veikÄ kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str.

Lietuvos Respublikos BK 130 str. nustatyta privilegijuota nužudymo sudėtis, kai nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia specifine tiesioginės tyčios forma – afektine tyčia, tai yra kai veika padaroma staiga labai susijaudinus. Nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str. tada, kai nukentėjusiajam gyvybės atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto bÅ«senos, kuriÄ sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimÄ asmenį nukentėjusiojo poelgis.

Nužudymas laikomas padarytu fiziologinio afekto bÅ«senoje ir kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str. tik nustačius aplinkybių, nurodytų minėtame straipsnyje, visumÄ :

1) nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį poelgis, 2) staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, 3) kaltininko veiksmai yra greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtÄ ar įžeidžiantį poelgį. Neteisėtais asmens veiksmais laikomas bet koks prieÅ¡ kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį nukreiptas prieÅ¡ingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali pasireikÅ¡ti kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatÄ , turtÄ , smÅ«gių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtÄ , tyčiojimusi, Å¡antažu ir kitaip.

Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieÅ¡tarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumÄ ir kaip tai paveikia kaltininkÄ , atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes. Baudžiamasis įstatymas nenurodo konkretaus laiko, per kurį kaltininkas turi padaryti savo veiksmus, tačiau kaltininko atsakas į neteisėtÄ ar įžeidžiantį poelgį turi sekti iÅ¡ karto po nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto bÅ«sena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimÄ , tęsiasi labai trumpÄ laikÄ .Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo E. B. bei liudytojos A.

Z. parodymų, nukentėjusysis R.J. B. beveik nevaikščiojo, nes nyko jo kojų raumenys, jis gulėjo lovoje, jam buvo reikalinga priežiÅ«ra, tačiau, nepaisant to, R.J. B. elgdavosi neadekvačiai, t. y. jis dažnai nusimaudavo sauskelnes ir tuÅ¡tindavosi tiesiai ant lovos, iÅ¡matomis iÅ¡tepdavo sienÄ , daužė indus, plėšdavo tapetus. Nuteistasis E. B. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 30 d., grįžęs į namus apie 15 val., rado sudaužytus indus, tėvas buvo nusiplėšęs sauskelnes, iÅ¡matomis iÅ¡tepęs sienÄ prie lovos, ant jo rėkė, todėl jis susinervino ir sudavė tėvui į veidÄ , po to sudavė dar du smÅ«gius tėvui į krÅ«tinę.

Toks nukentėjusiojo elgesys, iÅ¡ tikrųjų buvo netinkamas, įžeidžiantis ir, iÅ¡ principo, galėjo sukelti nuteistajam neigiamÄ reakcijÄ ir didelį susijaudinimÄ , o E. B. veiksmai galėtų bÅ«ti vertinami, kaip greitas atsakas į nukentėjusiojo netinkamÄ elgesį. Tačiau veikos teisinį vertinimÄ tokioje situacijoje apsprendžia kaltininko didelio susijaudinimo ar, kitais žodžiais tariant, fiziologinio afekto buvimas. Veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str. bÅ«tina nustatyti, jog didelį susijaudinimÄ sukėlė nelauktas, staiga padarytas, netikėtas kaltininkui nukentėjusiojo poelgis.

Å ioje byloje paties nuteistojo E. B. , jo sugyventinės A. Z. parodymais nustatyta, kad toks nukentėjusiojo R.J. B. elgesys buvo įprastas, tęsėsi jau gana ilgÄ laikÄ , dėl tos pačios priežasties - besitęsiančio netinkamo tėvo elgesio (nukentėjusysis R.J. B. nusimaudavo sauskelnes, tuÅ¡tindavosi į lovÄ , iÅ¡matomis iÅ¡tepliodavo sienas, daužydavo indus, E. B. įžeidinėdavo žodžiais) nuteistasis E. B. nuolat konfliktuodavo su tėvu, byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog smurtÄ dėl tos pačios priežasties prieÅ¡ tėvÄ nuteistasis vartojo ir 2010 m. birželio 27 d. - kumščiu sudavė R.J.

B. į pilvÄ , taip sunkiai sutrikdymas nukentėjusiojo sveikatÄ , taip pat tuo pat metu tėvui sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 18 kartų į krÅ«tinės sritį, tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatÄ . Å ios aplinkybės rodo, jog nieko neįprasto, netikėto, staigaus 2010 m. rugpjūčio 30 d. iÅ¡ nukentėjusiojo pusės neįvyko, R.J. B. elgesys 2010 m. rugpjūčio 30 d. nebuvo nuteistajam staigus ir nelauktas, galėjęs sukelti E. B. tokį susijaudinimÄ , kuris iÅ¡ dalies aptemdė nuteistojo sÄ monę ir įtakojo ne mažiau 29 smÅ«gių sudavimÄ nukentėjusiajam į krÅ«tinės sritį, tuo padarant sužalojimus, sukėlusius R.J.

B. mirtį. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad smurtÄ prieÅ¡ tėvÄ nuteistasis E. B. vartojo ne dėl staigaus didelio susijaudinimo bÅ«senos, kuriÄ sukėlė nukentėjusiojo atlikti veiksmai, bet iÅ¡ pykčio ir, nors nuteistojo tyčia nužudyti R.J. B. susiformavo staiga, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog E. B. nužudė savo tėvÄ , bÅ«damas fiziologinio afekto bÅ«senoje bei kvalifikuoti jo veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str.

Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo tėvas buvo neįgalus. Šis nuteistojo apeliacinio skundo argumentas prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1223/10 (01) nurodyta, jog medicininiuose dokumentuose užfiksuota informacija, kad dėl apribotos judėjimo funkcijos dėl dešinio klubo EP išnirimo ir kairės kojos klubo, kelio kontūrų bei raumenų hipotonijos, psichinės būklės, 2009 m.

R.J. B. buvo nustatyta slauga. Iš ambulatorinėje kortelėje įklijuotos VU slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninės išrašo, išduoto 2010 m. kovo 31 d., matyti, kad R.J. B. buvo diagnozuoti dešinio šlaunikaulio kaklelio lūžimo, EP išnirimo padariniai, lėtinė galvos smegenų išemija, depresija. Obj., ligonio padėtis gulima, jis atsikelia su pagalba, nevaikšto, nestovi, judesiai riboti, raumenys sustingę (t. 1, b. l. 38 ). Aplinkybes, jog R.J. B. buvo reikalinga nuolatinė priežiūra bei, kad nukentėjusysis paskutinius metus iki mirties beveik nevaikščiojo, nurodė pats nuteistasis E. B. , taip pat liudytojai A.

Z. , I. Z. , S. P. . Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad R.J. B. iÅ¡ tikrųjų turėjo fizinę bei psichinę negaliÄ ir, kad nuteistasis E. B. suvokė tėvo bejėgiÅ¡kumÄ . Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog E. B. suvokė, kad jo tėvas R.J. B. buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, suprato, jog, suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau kaip 29 smÅ«gius į krÅ«tinės sritį, sukelia jam dideles fizines kančias, numatė, kad tokiais veiksmais gali atimti tėvui gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti, t. y.

E. B. nužudė savo tėvÄ veikdamas netiesiogine tyčia ir teisingai Å¡iÄ nuteistojo veikÄ kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., 6 p. Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. E. B. padarė tris nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių dvi priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nuteistasis atėmė gyvybę savo tėvui.

Byloje nustatyta viena E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p.). Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir jo prisipažinimÄ padarius nusikalstamas veikas bei nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si, padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamas veikas, taip pat aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti tėvo veiksmai.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar jÄ darant dalyvavusius asmenis pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato:

1) kad kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir 2) kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padeda iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ arba nustatyti jÄ darant dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai jis savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes atliekant ikiteisminį tyrimÄ ar bylÄ nagrinėjant teisme.

Kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kai laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamÄ jÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo padarinius. Å i aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ , pagal praneÅ¡imo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.

Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai padeda tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog E. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, tvirtino, jog tėvo nužudyti nenorėjo, gailėjosi dėl tokių savo veiksmų, kritiÅ¡kai vertino savo elgesį. Tačiau vien tik nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme, kaltininkas taip pat turi pilnai prisipažinti padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Tuo tarpu, E. B. viso proceso metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo pripažino tik iÅ¡ dalies, tvirtindamas, jog tėvui 2010 m. rugpjūčio 27 d. vienÄ kartÄ Ä¯spyrė koja į krÅ«tinę ir du kartus kumščiu sudavė į krÅ«tinę, 2010 m. rugpjūčio 30 d. tėvui sudavė tik tris smÅ«gius, t. y. viso proceso metu nuteistasis stengėsi sumažinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį. Tokie nuteistojo E. B. parodymai nesutampa su teismo nustatytomis esminėmis, pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų, aplinkybėmis, todėl negali bÅ«ti pripažinti prisipažinimu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo E. B. prisipažinimo ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Negali bÅ«ti tenkinamas ir nuteistojo E. B. praÅ¡ymas pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti tėvo veiksmai. Å ioje nutartyje jau aptartais įrodymais nustatyta, kad E. B. nužudė savo tėvÄ veikdamas netiesiogine tyčia, bet ne afektine tyčia (staiga labai susijaudinus), didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėtas ar itin įžeidžiantis E. B. ar jo artimÄ asmenį nukentėjusiojo poelgis, požymis E. B. veikoje nenustatytas, todėl Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pripažinta ir nuteistojo atsakomybę lengvinančiaByloje nustatyta viena E. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde nesutinka ir su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, tvirtina, jog tÄ dienÄ , kai nužudė tėvÄ , jis buvo iÅ¡gėręs tik alaus, tačiau Å¡i aplinkybė neturėjo įtakos jo veiksmams. Apsvaigimas nuo alkoholio pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe tuomet, kai asmuo buvo apsvaigęs ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Å i aplinkybė apibÅ«dina nusikalstamos veikos subjektÄ ir rodo didesnį jo pavojingumÄ , kadangi girtas asmuo gali netekti savitvardos, pasidaryti įžūlus, jis lengvai pasiduoda neigiamiems potraukiams, nesugeba kritiÅ¡kai vertinti savo veiksmų.

Kaip matyti iÅ¡ liudytojų I. Z. , V. U. , S. P. , A. Z. , taip pat paties nuteistojo E. B. parodymų, tiek 2010 m. rugpjūčio 27 d., tiek 2010 m. rugpjūčio 30 d., t. y. E. B. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, E. B. vartojo alkoholinius gėrimus. Pats nuteistasis nurodė, jog 2010 m. rugpjūčio 30 d. jis ruošėsi eiti į darbÄ , tačiau iÅ¡ pat ankstaus ryto nuvažiavo pas savo seserį ir su jos vyru iÅ¡gėrė butelį degtinės, tada, iÅ¡ sesers pasiskolinęs pinigų, nusipirko dar vienÄ dviejų litrų talpos butelį alaus, kurį iÅ¡gėrė su kaimynu S. P. , po to, kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių, apie 15 val. grįžęs į namus, mirtinai sumušė tėvÄ ir iki 3.00 val.

– 4.00 val. ryto gėrė su I. Z. . 2010 m. rugpjūčio 31 d., 8.49 val. E. B. buvo nustatytas 2.20 promilių girtumas (t. 1, b. l. 160). Å ios aplinkybės, o taip pat nusikaltimo pobÅ«dis, t. y. nuteistojo veiksmų neadekvatumas nukentėjusiojo elgesiui, bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogui suduotų smÅ«gių skaičius leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog E. B. girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Todėl, Å¡i aplinkybė pagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. B. bausmes tiek už kiekvienÄ nusikalstamÄ Â veikÄ atskirai, tiek galutinę subendrintÄ bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, atsižvelgė E. B. padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius požymius - E. B. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi du mažamečius vaikus, registruotas darbo biržoje, į tai, kad byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , E. B. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., 6 p., padarymÄ paskyrė bausmę, lygiÄ straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės medianai, už kitas dvi nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, mažesnes nei straipsnių sankcijose nustatytų bausmių vidurkiai.

Ä®vertinus tai, kad E. B. padarė tris nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių dvi priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nustatytos dvi sunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojančios aplinkybės – E. B. sunkiai sužalojo savo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės tėvÄ bei trys nužudymÄ kvalifikuojančios aplinkybės – E. B. itin žiauriai nužudė savo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės tėvÄ , nelaikytina, jog E. B. paskirta galutinė subendrinta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta, bausmės Å¡velninti nėra teisinio pagrindo.Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo E. B. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                Viktoras Kažys Teisėjai                                                                                                      Albinas Bielskis                                                                                                                Svajūnas Knizleris