2020-07-29 Nr. AB-14084-3-61-3-01556-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4253-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01556-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST, atsakovas) vado 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą, išdėstytą rezoliucija protokole Nr. 47PR-83, patvirtinti VST Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Vertinimo komisija, Komisija) sprendimą pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus vertinti patenkinamai ir įpareigoti pareiškėją kelti kvalifikaciją; 2) įpareigoti Vertinimo komisiją įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad skundo pateikimo dieną dirbo VST Vilniaus dalinio 5-osios kuopos jaunesniuoju specialistu. Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2018 m. vasario 7 d. parengė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 47VI-644 (toliau – ir Išvada 1), kurioje pareiškėjo tarnybinė veikla už 2017 metus įvertinta patenkinamai. Vertinimo komisija 2018 m. balandžio 5 d. išvada Nr. 47VI-1304 (toliau – ir Išvada 2) priėmė sprendimą pritarti pareiškėjo tiesioginio vadovo įvertinimui ir jo tarnybinę veiklą už 2017 metus įvertinti patenkinamai teikiant pasiūlymą VST vadui įpareigoti pareiškėją tobulinti kvalifikaciją. Vertinimo komisijos sprendimas buvo išdėstytas 2018 m. balandžio 5 d. protokole Nr. 47PR-83, kurį VST vadas 2018 m. balandžio 24 d. patvirtino rezoliucija.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog jo tarnybinių užduočių rezultatai įvertinti 2 balais (patenkinamai), tinkamumas einamoms pareigoms 3 balais (gerai) ir kvalifikacija 3 balais (gerai), iš viso 8 balai, (8:3 = 2,66, suapvalinus turėtų būti – 3), todėl galutinis pareiškėjo įvertinimas, pareiškėjo manymu, turėjo būti įvertintas 3 balais (gerai), o ne patenkinamai, kaip nustatė pareiškėjo tiesioginis vadovas. Manė, kad jo tiesioginis vadovas Vertinimo komisijai suformulavo nemotyvuotą pasiūlymą įpareigoti pareiškėją kelti kvalifikaciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 25 straipsnio 14 dalimi bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 124 punktu, pareiškėjo tiesioginio vadovo parengta išvada turėjo būti svarstoma Vertinimo komisijoje.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Vertinimo komisija turėjo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti jo tarnybinę veiklą, kaip ją įpareigoja teisės aktai. Pareiškėjas teigė, kad Taisyklių 134 punkte nurodyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo, tačiau Vertinimo komisijos posėdžio metu vykusio pokalbio metu, trukusio vos 3 minutes, Vertinimo komisija klausimų, susijusių su tarnybinės veiklos rezultatais, kvalifikacija ir tinkamumu einamoms pareigoms jam nepateikė ir pareiškėjo tarnybinės veiklos minėtais aspektais nenagrinėjo. Pareiškėjas nurodė, kad Vertinimo komisija, turėjusi įvertinti tarnybinę veiklą už 2017 metus, neatliko teisės aktais jai nustatytų funkcijų ir tuo pažeidė Statuto 25 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 132–134 punktų reikalavimus.

5. Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokios pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo aplinkybės yra skundžiamos, išskyrus pagrįstą ir teisėtą įpareigojimą pareiškėjui tobulinti kvalifikaciją, nes jo kovinis, taktinis ir fizinis pasirengimas nustatytų reikalavimų neatitinka. VST Vilniaus dalinio 5-osios kuopos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašo 5.5 punkte imperatyviai nustatyta, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, privalo atitikti specialųjį reikalavimą – antrą fizinio pasirengimo ir papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais, lygį. Priėmimo į vidaus tarnybą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. IV-72 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 126 punkte nustatyta, kad pakartotinai tikrinant (pareiškėjas tikrintas 2017 m. rugsėjo 6 d.) pareigūno fizinį pasirengimą ir neatitinkant bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimų, Statute nustatytais atvejais rengiamas neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas. Paprastai bendrojo fizinio pasirengimo vertinimas baigiamas einamųjų metų spalio arba lapkričio mėnesiais ir pagal šiuo metu galiojančio Tvarkos aprašo reikalavimus, surengti tais pačiais metais pareigūno neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą nepakanka laiko, todėl įpareigojimas pareiškėjui tobulinti kvalifikaciją teikiamas atliekant pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą.

7. Nurodė, kad Vertinimo komisija priėmė sprendimą nesiūlyti atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų (nors jis neatitinka nustatytų kvalifikacinių specialiųjų reikalavimų), o tik įpareigojo pareiškėją tobulinti kvalifikaciją, motyvuojant jį ir suteikiant jam galimybę tobulėti bei gerinti savo veiklos kokybę, siekiant ateityje atitikti specialiuosius reikalavimus, keliamus valstybės tarnautojui, einančiam pareiškėjo pareigas.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas jokio savarankiško ginčo aplinkybių ir ginčo santykių teisinio reguliavimo tyrimo neatliko, kilusio ginčo objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, panaikino VST vado 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą, išdėstytą rezoliucija protokole Nr. 47PR-83, ir įpareigojo VST Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją iš naujo įvertinti D. P. tarnybinę veiklą už 2017 metus.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundo pateikimo metu dirbo Vilniaus dalinio 5-osios kuopos jaunesniuoju specialistu. Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2018 m. vasario 7 d. parengė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 47VI-644, kurioje pareiškėjo tarnybinė veikla už 2017 metus įvertinta patenkinamai. Vertinimo komisija 2018 m. balandžio 5 d. išvada Nr. 47VI-1304) priėmė sprendimą pritarti pareiškėjo tiesioginio vadovo įvertinimui ir jo tarnybinę veiklą už 2017 metus įvertinti patenkinamai teikiant pasiūlymą VST vadui įpareigoti pareiškėją tobulinti kvalifikaciją. Vertinimo komisijos sprendimas išdėstytas 2018 m. balandžio 5 d. protokole Nr. 47PR-83, kurį VST vadas 2018 m. balandžio 24 d. patvirtino rezoliucija. Pareiškėjas, nesutikdamas su tiesioginio vadovo ir Vertinimo komisijos išvada bei VST vado sprendimu pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus vertinti patenkinamai, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundo pateikimo metu buvo statutiniu valstybės tarnautoju – VST dalinio 5-osios kuopos jaunesniuoju specialistu, jam taikomos Statuto ir Taisyklių nuostatos dėl kasmetinio pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų. Teismas vadovavosi Statuto 25 straipsnio 1, 6 ir 7 dalių, Taisyklių 111, 116 punktų, 5, 7, 12 priedų nuostatomis.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas, laikydamasis numatyto teisinio reguliavimo, 2018 m. vasario 7 d. užpildė tarnybinės veiklos vertinimo anketą, kurios pagrindu parengė 2018 m. vasario 7 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 47VI-644, įvertindamas pareiškėjo tarnybinę veiklą ir tarnybinių užduočių rezultatus už 2017 metus patenkinamai.

14. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad Išvados 1 II skyriaus įvertinimas prieštarauja tiesioginio vadovo nustatytoms užduotims ir rezultatams, nes pareiškėjas visas jam patikėtas užduotis įvykdė tinkamai, teismas vadovavosi Taisyklių 118 punktu. Teismas, iš byloje esančios Išvados 1 duomenų nustatė, kad tiesioginis vadovas pareiškėjui numatė šias 3 užduotis: 1) vykdyti valstybinės bei žinybinės reikšmės objektų apsaugą; 2) dalyvauti kovinio ir fizinio pasirengimo, šaudymo bei kituose mokymuose, pratybose, kursuose; 3) užtikrinti patikėtos ginkluotės, amunicijos bei kitų materialinių vertybių tinkamą saugojimą, saugų ir pagal paskirtį naudojimą, teisingą eksploatavimą. Tiesioginis vadovas minėta Išvada 1 (I Skyrius „Tarnybinės veiklos rezultatai“) patvirtino, kad pareiškėjas įvykdė einamųjų metų saugomų objektų sargybas ir gavo už jas ne mažesnį įvertinimą negu „gerai“ bei dalyvavo kovinio ir fizinio pasirengimo, šaudymo bei kituose mokymuose, pratybose, kursuose. Taip pat negavo pastabų dėl patikėtos ginkluotės, amunicijos bei kitų materialinių vertybių tinkamo saugojimo, saugaus ir pagal paskirtį naudojimo, teisingo eksploatavimo. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms (3 balais), jo kvalifikaciją (3 balais) ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus (2 balais), nurodė, kad pareiškėjas įvykdė ne visas užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo kovinis, taktinis ir fizinis pasirengimas nustatytų reikalavimų neatitinka.

15. Teismas, įvertinęs ir palyginęs Išvados 1 I skyriaus „Tarnybinės veiklos rezultatai“ ir II skyriaus „Pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis“ duomenis, nustatė, kad pareiškėjo pasiekti rezultatai yra vertinami prieštaringai. Atkreiptas dėmesys, kad Išvados 1 I skyriuje tiesioginis vadovas patvirtino tai, kad pareiškėjas visas jam numatytas užduotis įgyvendino tinkamai bei negavo jokių pastabų, tačiau Išvados 1 II skyriuje pažymima, jog pareiškėjas įvykdė ne visas užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, kas iš esmės lėmė pareiškėjo įvertinimą 2 balais (patenkinamai). Teismui nebuvo aišku, dėl kokių priežasčių pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatai yra vertinami prieštaringai, taip pat, kokius sutartus vertinimo rodiklius pareiškėjas privalėjo atitikti nagrinėjamu atveju, nes tokių vertinimo rodiklių teismas apskritai nenustatė. Pritarta pareiškėjo nuomonei, kad įvertinimas akivaizdžiai prieštarauja tiesioginio vadovo nustatytoms užduotims bei jų rezultatams. Teismas pažymėjo, jog neatmestina ir tai, kad užduotys suformuluotos abstrakčiai, be konkrečių vertinimo rodiklių, tokiu būdu, pažeidžiant Taisyklių 118 punkto reikalavimus. Atitinkamai galima preziumuoti, kad pareiškėjas tinkamai įvykdė visas jam patikėtas užduotis, atitinkančias vertinimo rodiklius, nes tokių faktiškai nustatyta nebuvo.

16. Dėl pareiškėjo ginčijamo bendro tarnybinių užduočių tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimo vidurkio, kuris, pareiškėjo nuomone, yra apskaičiuotas neteisingai, teismas vadovavosi Taisyklių 117 punktu. Teismas nurodė, kad pareiškėjo tarnybinių užduočių rezultatai įvertinti 2 balais (patenkinamai), tinkamumas einamoms pareigoms – 3 balais (gerai) ir kvalifikacija – 3 balais (gerai), iš viso 8 balais. Remiantis pareiškėjo skaičiavimais, galutinis tarnybinės veiklos įvertinimas turėjo būti 3 balai (gerai), skaičiuojant: 8:3=2,66 (suapvalinus – 3 balai), o ne 2 balai (patenkinamai), kaip nustatė tiesioginis vadovas. Pareiškėjo nuomone, teisingai apskaičiavus bendrą tarnybinės veiklos rezultatų vidurkį ir remiantis Statuto 25 straipsnio 9 punktu, tiesioginis vadovas turėjo skirti vieną iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų, tačiau vadovas Komisijai suformulavo nemotyvuotą pasiūlymą įpareigoti pareiškėją kelti kvalifikaciją. Teismas pažymėjo, kad jam nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų ir siūlymo įgyvendinimo, todėl teismas šiuo klausimu nepasisakė, tačiau atkreipė dėmesį, kad įvertinus ir palyginus Išvados 1 I ir II skyriaus prieštaringus įvertinimus, taip pat, išanalizavus tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą ir apskaičiavimo taisykles, teismui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatų bendro vidurkio teisingo apskaičiavimo.

17. Dėl pareiškėjo ginčijamos Vertinimo komisijos Išvados 2, kuria, pareiškėjo nuomone, netinkamai atliktos Komisijai teisės aktais priskirtinos funkcijos ir netinkamai įvertinti jo tarnybinės veiklos rezultatai, teismas vadovavosi Statuto 25 straipsnio 14 ir 16 dalių, Taisyklių 124, 132–134 punktų nuostatomis. Teismas nurodė, kad Vertinimo komisijos nagrinėjimo ribos yra griežtai apibrėžtos, laikantis Taisyklių 5 priede išvardytų konkrečių kriterijų. Vertinimo komisija privalo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti pareiškėjo tarnybinę veiklą, kaip tai numatyta teisės aktuose. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. balandžio 5 d. vykusiame posėdyje Vertinimo komisija priėmė sprendimą pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinti patenkinamai, šio sprendimo pagrindu parengė 2018 m. balandžio 5 d. išvadą Nr. 47VI-1304. Pareiškėjas su minėta išvada supažindintas 2018 m. balandžio 27 d. pasirašytinai.

18. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvados. Teismas, išanalizavęs Išvados 2 turinį nustatė, kad joje yra pateikta bendra informacija apie Komisijos įvertinimą ir pasiūlymą. Iš minėtos išvados turinio nenustatyta, kokiais kriterijais remiantis Komisija nustatė pareiškėjo tarnybinės veiklos trūkumus ir pritarė pareiškėjo tiesioginio vadovo įvertinimui. Pažymėta, kad kartu su Komisijos posėdžio protokolu atsakovas pateikė Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatų taškų suvestines, kurios patvirtina, kad pareiškėjas vertinimo laikotarpiu neatitiko fizinio pasirengimo reikalavimų. Atsakovo įsitikinimu, atsižvelgiant į šiuos rašytinius dokumentus ir tai, kad pareiškėjas neatitiko pareigybės aprašymo 5.5 punkto nustatyto reikalavimo, pareiškėjas negalėjo būti įvertintas aukščiausiais balais.

19. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju yra vertinama pareiškėjo tarnybinė veikla, o ne pareiškėjo fizinio pasirengimo lygis pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Tarnybinė veikla yra griežtai vertinama remiantis Taisyklių 133 punktu ir Taisyklių 5 priede nurodytais kriterijais. Pažymėjo, kad teismas kritiškai vertina atsakovo pateiktas suvestines nagrinėjamo ginčo kontekste. Paaiškino, jog šios suvestinės nenuginčija fakto, kad pareiškėjas tinkamai vykdė jam nustatytas tarnybinės veiklos užduotis. Šios aplinkybės patvirtinamos ir tiesioginio vadovo išvada, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas visas jam numatytas užduotis atliko ir jokių pastabų dėl jų įgyvendinimo negavo. Viena vertus, teismas neginčija fakto, kad netinkamas fizinio pasirengimo lygis gali daryti įtaką pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų įgyvendinimui, tačiau, kita vertus, pareiškėjo fizinis pasirengimo lygis neturi daryti įtakos pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatams ar kitaip pabloginti pareiškėjo padėtį buvusią iki kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo, nes tarnybinė veikla yra vertinama griežtai, nenukrypstant nuo Taisyklių 133 punkto ir Taisyklių 5 priedo nustatytų kriterijų (tarp kurių nėra kriterijaus, susijusio su fiziniu pasirengimu).

20. Teismo nuomone, atsakovas, vertindamas pareiškėjo neatitiktį fiziniam pasirengimui, turėjo pasinaudoti kitomis teisės aktų suteiktomis priemonėmis ir procedūromis (pvz. surengti neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą, kreiptis į centrinę medicinos ekspertizės komisiją dėl pareiškėjo sveikatos būklės, perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas (esant pareiškėjo sutikimui) ir pan.), o ne vertinti pareiškėjo fizinį pasirengimą atliekant kasmetinį pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo neatitiktis fizinio pasirengimo lygiui yra pateisinama objektyviais (medicininiais) įrodymais, kurie patvirtina, kad pareiškėjui draudžiama laikinai sportuoti. Nepaisydamas nurodymo, pareiškėjas vis tiek tinkamai vykdė jam numatytas užduotis ir veikė darbovietės interesais, tokiu būdu, išlikdamas atsakingu ir lojaliu tarnybai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui tiesioginio vadovo suformuota tarnybinės veiklos 2 užduotis – dalyvauti kovinio ir fizinio pasirengimo, šaudymo bei kituose mokymuose, pratybose, kursuose – įgyvendinta, teigti, kad pareiškėjas dėl fizinio pasirengimo lygio neatitikimo neatliko jam paskirtų užduočių, nėra pagrindo. Reziumuojant teismas nurodė, kad iš aukščiau nustatytų aplinkybių viseto ir teismo atlikto vertinimo matyti, kad Išvada 2 yra neteisėta ir nepagrįsta. Priimdama minėtą išvadą, Vertinimo komisija nesilaikė jai nustatytos vertinimo ir sprendimo priėmimo procedūros, taip pat netinkamai įvertino tiesioginio vadovo pateiktos išvados pagrįstumą.

21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, proceso dalyvių rašytinius įrodymus ir žodinius paaiškinimus bei nustatęs pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo proceso metu padarytus pažeidimus, konstatavo, kad VST vado 2018 m. balandžio 24 d. sprendimas, išdėstytas rezoliucija protokole Nr. 47PR-83 negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas. Atitinkamai, tenkintas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas – įpareigoti VST Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją iš naujo įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus.

22. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 14 straipsnio 2 dalimi ir siekdamas apsaugoti pareiškėjo sveikatos konfidencialumą, VšĮ Karoliniškių poliklinikos pareiškėjo sveikatos istorijos kopijas pripažino neviešomis.

III. 23. Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

24. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad Statuto 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte imperatyviai nurodyta, kad asmuo turi būti tokio bendrojo fizinio pasirengimo, kuris leistų eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje. Statuto 25 straipsnyje numatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ir formaliai taikė tik Taisykles, taip darydamas nepagrįstas ir neteisėtas, prieštaraujančias įstatymui, išvadas. Atsakovo teigimu, teismas pažeidė įstatymų viršenybės principą ir ABTĮ nuostatas.

25. Atsakovas vadovaujasi ABTĮ 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tarnybinio ginčo sąvoka ir pažymi, kad nei pareiškėjas skunde, nei teismas, spręsdamas ginčą, sprendime nenurodė, kokios pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo aplinkybės yra nagrinėjamos, išskyrus pagrįstą ir teisėtą įpareigojimą, nesukeliantį jokių neigiamų pasekmių pareiškėjui – tobulinti kvalifikaciją, nes pareiškėjo kovinis, taktinis ir fizinis pasirengimas neatitiko nustatytų būtinųjų reikalavimų.

26. Atsakovas pabrėžia, kad VST Vilniaus dalinio 5-osios kuopos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašo 5.5. punkte imperatyviai nurodyta, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, privalo atlikti specialųjį reikalavimą – antrą fizinio pasirengimo ir papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais, lygį. Nurodo, kad pareiškėjo tarnybinė veikla privalomai turėjo būti įvertinta vadovaujantis Statuto 25 straipsnio 1 dalimi. Vertinimo objektas – tinkamumas einamoms pareigoms, kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis.

27. Atsakovas pažymi, jog Vertinimo komisija priėmė sprendimą nesiūlyti atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų (nors jis neatitinka nustatytų kvalifikacinių specialiųjų reikalavimų ir nebuvo tinkamas vykdyti pareigas), bet tik įpareigojo pareiškėją tobulinti kvalifikaciją, motyvuojant jį ir suteikiant jam galimybę tobulėti bei gerinti savo veiklos kokybę.

28. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pamatinius teisės principus, netinkamai taikė teisės normas, jų kontekste netinkamai vertino bylos aplinkybes, todėl priėjo prie nepagrįstų ir neteisėtų išvadų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo sprendimo pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus vertinti patenkinamai ir įpareigoti pareiškėją kelti kvalifikaciją teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo, VST Vilniaus dalinio 5-osios kuopos jaunesniojo specialisto tiesioginis vadovas 2018 m. vasario 7 d. parengė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 47VI-644 (b. l. 9–10), kurioje pareiškėjo tarnybinė veikla už 2017 metus įvertinta patenkinamai. Vertinimo komisija 2018 m. balandžio 5 d. išvada Nr. 47VI-1304) (b. l. 11) priėmė sprendimą pritarti pareiškėjo tiesioginio vadovo įvertinimui ir jo tarnybinę veiklą už 2017 metus įvertinti patenkinamai teikiant pasiūlymą VST vadui įpareigoti pareiškėją tobulinti kvalifikaciją. Vertinimo komisijos sprendimas išdėstytas 2018 m. balandžio 5 d. protokole Nr. 47PR-83 (b. l. 12-14), kurį VST vadovas 2018 m. balandžio 24 d. patvirtino rezoliucija. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, todėl teisėjų kolegija jų papildomai neaptarinėja ir remiasi teismo sprendime nustatytais faktais.

31. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (redakcija, galiojusi 2018 m. sausio 1 d. – 2019 m. sausio 1 d.) 25 straipsnio, reglamentuojančio pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą, 1 dalyje įtvirtintas pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras (Statuto 25 str. 23 d.). Statuto 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tikslas įvertinti pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu turi būti suprantamas kaip jo atitikties, be kita ko, ir Statuto 7 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, kurie taikomi asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, įvertinimas. Nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualus 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimas – būti tokio bendrojo fizinio pasirengimo, kuris leistų eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje.

32. Atsižvelgiant į Statute įtvirtintą reglamentavimą, laikytina, kad atsakovas apeliaciniame skunde iš dalies pagrįstai nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu apskritai negali būti vertinamas pareiškėjo fizinio pasirengimo lygis pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, kuri laikytina prieštaraujančia Statuto 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte bei 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų pareigūnams ir jų tarnybinės veiklos vertinimu siekiamų tikslų sisteminiam aiškinimui. Byloje pateikiamame VST Vilniaus dalinio 5-osios kuopos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašo 5.5. punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, privalo atitikti specialųjį reikalavimą – antrą fizinio pasirengimo ir papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais, lygį, taigi pareigūno tinkamumas einamoms pareigoms turėtų būti įvertintas ir aptariamu aspektu. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas argumentas, kad pareiškėjo neatitiktis fiziniam pasirengimui galėjo būti vertinama pasinaudojant kitomis teisės aktų suteikiamomis priemonėmis ir procedūromis, negali savaime reikšti ribojimo, kad atsakovas neturi pareigūno fizinio pasirengimo vertinti ir jo kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo metu, juo labiau, kad tokia atsakovo pareiga kyla iš įstatymo.

33. Kitas nagrinėjamu atveju reikšmingas aspektas yra susijęs su pareigūno kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų, kuriuos nustato vidaus reikalų ministras, tinkamu taikymu. Taisyklių 111 punkte įtvirtinta, kad pareigūno tiesioginis vadovas pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją vertina pagal pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus (5 priedas).

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos ir kriterijų nustatymo diskreciją įstatymo leidėjas suteikė vidaus reikalų ministrui, ir tai reiškia, kad atsakovas, atlikdamas pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą negali nustatytos tvarkos nesilaikyti ar įvesti savo, papildomų kriterijų. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas, ar vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą buvo laikomasi Taisyklėse nustatytos tvarkos ir kriterijų, priimdamas sprendimą Statute įtvirtintų (7 str., 25 str. 1 d.) materialiųjų teisės nuostatų nepažeidė.

35. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams <...> (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1124/2014, kt.). Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama kitoms pirmosios instancijos teismo išvadoms, detaliau bylos aplinkybių nenagrinėja, tik apžvelgia tuos aspektus, kurie aktualūs sprendžiant dėl apeliacinio skundo pagrįstumo.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad pagal galiojančius teisės aktus policijos pareigūnų tarnybinės veiklos įvertinimą atlieka policijos įstaigos viršininkas, Vertinimo komisija. Atlikdami minėtą vertinimą jie turi diskreciją tiek, kiek jos neriboja tam tikri vertinimo kriterijai, ir procesą reglamentuojančios teisės normos, nustatytos teisės aktuose. Teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1111-1062/2019). Ši išvada taikytina ir statutiniams pareigūnams, inter alia (be kita ko) VST pareigūnams.

37. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tarp Taisyklių 5 priedo I skyriaus „Tinkamumas einamoms pareigoms“ ir II skyriaus „Kvalifikacija“ nustatytų kriterijų nėra kriterijaus, susijusio su fizinio pasirengimo vertinimu. Taigi pareiškėjo fizinio pasirengimo lygis nagrinėjamu atveju galėjo būti vertinamas pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų vykdant nustatytas užduotis kontekste, kai atitinkamos užduotys buvo nustatytos ir tinkamai suformuluotos, o vertinimo rodikliai – aiškūs ir nesunkiai patikrinami (Taisyklių 118 p.).

38. Byloje nustatyta, kad tiesioginis vadovas, tarp kitų užduočių, buvo numatęs ir dalyvauti kovinio ir fizinio pasirengimo, šaudymo bei kituose mokymuose, pratybose, kursuose. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms (3 balais), jo kvalifikaciją (3 balais) ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus (2 balais), nurodė, kad pareiškėjas įvykdė ne visas užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo kovinis, taktinis ir fizinis pasirengimas nustatytų reikalavimų neatitinka. Pirmosios instancijos teismas pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų vertinimą 2 balais pagrįstai įvertino kaip prieštaringą, nes Išvados 1 I skyriuje nėra nurodyta pastabų dėl netinkamo tiesioginio vadovo nustatytų metinių užduočių įvykdymo. Taip pat pagrįstai teismo sprendime nurodyta, kad pareiškėjo veiklos įvertinimas „patenkinamai“ atliktas nesilaikant Taisyklių 117 punkto reikalavimų, nukrypus nuo gautų balų aritmetinio vidurkio apskaičiavimo ir nenurodžius jokių tokį nukrypimą pagrindžiančių motyvų. Apeliantas nenurodė šiuos pirmosios instancijos teismo motyvus paneigiančių argumentų. Tokių pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros trūkumų konstatavimas, taip pat nustatyti Vertinimo komisijos 2018 m. balandžio 5 d. vykusio posėdžio priimtos Išvados 2 pagrindimo trūkumai teismui sudarė pakankamą pagrindą tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti atsakovo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą, bei įpareigoti Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją iš naujo įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus.

39. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, aktualią teismų praktiką, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Virginija Volskienė