e68fbaab-1be2-4c32-87f6-0207789e6b63 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1755-881/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01293-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2; 3.1.7.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjo S. B. praÅ¡ymas atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo arba atidėti Å¡io mokesčio mokėjimÄ . Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo S. B. skundÄ dėl BUAB „Šiaurės kompanija“ kreditorių susirinkimo nutarimų ginčijimo.

2. PareiÅ¡kėjas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarties padavė atskirÄ jį skundÄ . Kartu prašė atleisti jį nuo 32,50 Eur žyminio mokesčio dalies už atskirÄ jį skundÄ sumokėjimo, įpareigojant sumokėti 5 Eur žyminį mokestį, arba, nusprendus netenkinti Å¡io praÅ¡ymo, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo arba atidėti Å¡io mokesčio mokėjimÄ ir nustatė pareiÅ¡kėjui terminÄ atskirojo skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti.

4. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė Å¡iuos duomenis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo S. B. leidžiant naudotis 1 MMA pinigų suma per mėnesį; pažymÄ apie S. B. deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , liudijančiÄ , kad Å¡eima augina 4 nepilnamečius vaikus; praneÅ¡imÄ dėl socialinės paÅ¡alpos skyrimo, kuriame nurodyta, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. S. B. skiriama socialinė paÅ¡alpa; pažymÄ dėl bedarbio registravimo, iÅ¡ kurios matyti, kad S. B. nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. užregistruotas Užimtumo tarnyboje.

5. Teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog mokėtina žyminio mokesčio suma yra 38 Eur, o pateikti įrodymai neatskleidžia visos pareiÅ¡kėjo turtinės padėties (nėra duomenų apie valdomÄ registruojamÄ turtÄ , turimas lėšas kredito įstaigų sÄ skaitose ir kt.), nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymų, susijusių su atleidimu nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ar jo sumokėjimo atidėjimu. III. Atskirojo skundo argumentai 6. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas S. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo arba jo sumokėjimo atidėjimo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį be jokio pagrindo iÅ¡skiriami tam tikri proceso dalyviai ir įpareigojami mokėti žyminį mokestį, nors jie niekuo nesiskiria nuo kitų asmenų, kurie neprivalo mokėti žyminio mokesčio, yra diskriminacija, kuri yra uždrausta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Todėl apeliantas praÅ¡o teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡spręsti, ar CPK 80 straipsnio 2 dalis, kurioje numatytos iÅ¡imtys, įpareigojančios mokėti žyminį mokestį už atskiruosius skundus, atitinka KonstitucijÄ ir nepažeidžia pareiÅ¡kėjo teisių ir laisvių. 6.2.

Teismas skundžiama nutartimi pažeidė pareiÅ¡kėjo kaip kreditoriaus teises ir laisves, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. 6.3. Teismui yra pateikta 2020 m. birželio 3 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiÅ¡kėjui leidžiant naudotis 1 MMA pinigų suma per mėnesį, todėl duomenys apie pareiÅ¡kėjo valdomÄ turtÄ , turimas lėšas kredito įstaigų sÄ skaitose ir kt. yra pertekliniai, neturintys įtakos žyminio mokesčio sumokėjimui, kadangi pareiÅ¡kėjas vis tiek negali disponuoti lėšomis. 6.4.

Teismui pateiktas dokumentas, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. pareiÅ¡kėjui skiriama socialinė paÅ¡alpa, įrodo aplinkybes, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažino pareiÅ¡kėjo Å¡eimÄ neturinčia lėšų pragyvenimui ir todėl iÅ¡ valstybės lėšų skyrė socialinę paÅ¡alpÄ . Å i aplinkybė dar kartÄ patvirtina, kad teismo reikalaujami dokumentai yra pertekliniai. 6.5. Teismui pateiktas dokumentas, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. užregistruotas Užimtumo tarnyboje, tai yra, neturi darbo ir pastovių pajamų ir negali Å¡eimos aprÅ«pinti piniginėmis lėšomis. 6.6.

PareiÅ¡kėjui, gaunančiam socialinę paramÄ ir auginančiam 4 mažamečius vaikus, kiekvienas euras yra svarbus. Tad pareiÅ¡kėjui reikalavimas sumokėti žyminį mokestį reiÅ¡kia teismo reikalavimÄ atsisakyti nuo teisingumo ir galimybės apginti pažeistas teises. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto praÅ¡ymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už atskirÄ jį skundÄ sumokėjimo ar sumokėjimo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Tačiau teisė į teisminę gynybÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui.

Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Ä®statymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingÄ dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei bÅ«tinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realiÄ teisminę gynybÄ , CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.

Dėl Å¡ių institutų paskirties ir jų taikymo yra ne kartÄ pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas.

11. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkiÄ turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad Å¡i padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigÄ sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).

12. Nors atskirajame skunde apeliantas prašė, netenkinus jo praÅ¡ymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ , tačiau jokių argumentų, kad jo nurodoma sunki turtinė padėtis galėtų pagerėti per ilgesnį laikotarpį, nenurodė, t. y. teismų praktikoje suformuluotų žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sÄ lygų neįrodinėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡is apelianto praÅ¡ymas (atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ ) yra nepagrįstas.

13. Remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens praÅ¡ymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. PraÅ¡ymas iÅ¡ dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi bÅ«ti motyvuotas. Prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ . Teismo nutartis dėl Å¡io praÅ¡ymo turi bÅ«ti motyvuota.

14. Teismų praktikoje pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl asmens praÅ¡ymo iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įvertina įrodymų visumÄ (praÅ¡ančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomÄ turtÄ , pinigines lėšas, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) ir jų pagrindu sprendžia, ar asmuo gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Turtinę asmens padėtį rodo Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-538/2011; 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e2-220-943/2015).

15. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė teismui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria 238 936,52 Eur sumai areÅ¡tuotas apelianto ir kitų atsakovų turtas; PažymÄ apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , iÅ¡ kurios galima spręsti, kad apeliantas augina keturis nepilnamečius vaikus; PažymÄ apie įregistravimÄ Užimtumo tarnyboje; PraneÅ¡imÄ apie apeliantui paskirtÄ socialinę paÅ¡alpÄ nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Nors pirmieji trys dokumentai savaime nepatvirtina sunkios apelianto turtinės padėties (nes apskritai tinkamai neatskleidžia apelianto turtinės padėties), tačiau aplinkybė, kad apeliantui pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturtintiems gyventojams įstatymÄ yra paskirta socialinė paÅ¡alpa, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad Å¡i padėtis yra sunki.

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teisę į socialinę paÅ¡alpÄ turi tie asmenys, jeigu vidutinės pajamos, tenkančios vienam iÅ¡ bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio (Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – PSPNGÄ®) 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kas yra 137,50 Eur per mėnesį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 1187 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos iÅ¡mokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo).

Be to, skiriant piniginę socialinę paramÄ , į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtÄ Ä¯skaitomas bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas, iÅ¡vardytas PSPNGÄ® 14 straipsnyje, be kita ko, nekilnojamasis turtas, privalomos registruoti transporto priemonės bei piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose, taip pat bet kokios rÅ«Å¡ies gaunamos pajamos (PSPNGÄ® 17 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad apeliantas nepateikė teismui papildomų duomenų apie registruojamÄ turtÄ , turimas lėšas kredito įstaigų sÄ skaitose ir kt., neužkerta teismui kelio spręsti apie apelianto turtinę padėtį.

17. Apeliantas prašė atleisti jį nuo 32,50 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, įpareigojant už atskirÄ jį skundÄ sumokėti 5 Eur žyminį mokestį.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kuriÄ Å¡alys, tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus, pareiÅ¡kėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020 13 punktas). Teismų praktikoje iÅ¡skiriami tokie žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiami vieÅ¡ajam interesui svarbÅ«s tikslai:

įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiÅ¡kimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimÄ ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiÅ¡kiai nepagrįstų pareiÅ¡kimų (ieÅ¡kinių, skundų); padengti tam tikrÄ valstybės iÅ¡laidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020, kt.).

Konkrečiai CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatydamas atskirųjų skundų bankroto ar restruktÅ«rizavimo bylose apmokestinimÄ Å¾yminiu mokesčiu, įstatymų leidėjas siekė padidinti nemokumo procesų efektyvumÄ , apriboti nepagrįstus skundus, kurie ilgina nemokumo procesus (žr. Valstybės kontrolės 2014 m. lapkričio 25 d. valstybinio audito ataskaitos „Įmonių bankroto proceso valdymas ir kontrolė“ 1.3 papunktį, 2019 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 ir jį lydinčių dokumentų aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ ).

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tinkamÄ pusiausvyrÄ tarp CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatytu žyminiu mokesčiu siekiamų tikslų ir galimybės apeliantui įgyvendinti savo teisę į apeliacinį procesÄ užtikrintų apelianto įpareigojimas sumokėti už atskirÄ jį skundÄ 10 Eur žyminio mokesčio (CPK 185 straipsnis).

20. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį – apelianto praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo patenkinti iÅ¡ dalies, atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ nuo 27,50 Eur žyminio mokesčio už atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarties mokėjimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių dėl CPK 80 straipsnio 2 dalies konstitucingumo, t. y. dėl jos atitikties atskirajame skunde nurodytoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Todėl apelianto praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti minėtos CPK normos atitikimÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijai netenkinamas (CPK 3 straipsnio 3 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį pakeisti. PareiÅ¡kėjo S. B. praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo tenkinti iÅ¡ dalies – atleisti pareiÅ¡kėjÄ S. B. nuo 27,50 Eur (dvideÅ¡imt septyni eurai, 50 ct) žyminio mokesčio už atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarties mokėjimo. Nustatyti pareiÅ¡kėjui S. B. 7 dienų terminÄ nuo Å¡ios nutarties įteikimo dienos sumokėti už atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarties 10 Eur (deÅ¡imt eurų) žyminio mokesčio ir pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėja Vilija Mikuckienė