e68e75e7-69ce-4e8f-855c-7d9a1ece212e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Teikimas Nr. T-1448-806/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62241-2015-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S) V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U T A R T I S 2020 m. gruodžio 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-246 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimÄ . Teismas n u s t a t ė : L. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2017-10-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, pritaikius 63 straipsnio l dalį, 4 dalį, 641 straipsnį galutine 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia 2017-08-01. Bausmės pabaiga 2023-01-29. 1/2 teismo paskirtos bausmės atliko 2020-04-29.

Neatliktos bausmės dalis 2020-11-30: 2 metai 1 mėnuo 30 dienų. Nuteistasis L. R. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai pristatomas antrÄ kartÄ . 2020-06-01 Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir pateikė rekomendacijas: mokėti priteistus ieÅ¡kinius, dalyvauti elgesio pataisos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių poreikių valdymÄ . 2020 m. lapkričio 30 d. vykusio posėdžio metu Komisija, pakartotinai svarstydama lygtinio paleidimo galimybę, nutarė nuteistajam L.

R. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . Komisija siÅ«lo nuteistajam nustatyti intensyviÄ priežiÅ«rÄ , vykdomÄ Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) nustatyta tvarka. Komisijos nutarime nurodyta, kad L. R. Lietuvoje teistas 4 kartus, Austrijoje 1 kartÄ . Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta. Nusikalstamam elgesiui bÅ«dingas elgesio modelis, finansinės naudos siekimas neteisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis. Per bausmės atlikimo laikotarpį 1 kartÄ baustas, 3 kartus skatintas. Nuteistasis vykdo individualiame plane numatytas priemones. Nuteistasis baigė programos „Tavo strategija“ užsiėmimų ciklÄ , orientuotÄ Ä¯ priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms kontrolę ir tolesnio vartojimo prevencijÄ , kreipėsi į įstaigos psichologÄ ir pradėjo dalyvauti elgesio pataisos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ bei pozityvaus užimtumo priemonėse, stalo žaidimų, sporto turnyruose.

Turi įgijęs pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , mÅ«rininko, tekintojo, želdintojo specialybes. Iki Å¡io suėmimo nedirbo. Bausmių atlikimo metu nedirba. Nuteistasis nėra prieÅ¡iÅ¡kas darbinei veiklai pataisos įstaigoje, pateikė praÅ¡ymÄ dėl likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju ketina įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis pateikė direktoriaus G. Å . pažymÄ , kuria patvirtinama, kad L.

R. bus suteiktas darbas objektuose (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Remiantis Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2020-05-14 Pažyma Nr. 56- 631 dėl vykdomųjų dokumentų, nuteistasis skolingas pagal patvarkymus dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo 19 271,02 eurÄ . Oficialių duomenų apie alkoholio, jo surogatų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimÄ pataisos įstaigoje, nėra. Lengvai prisitaiko prie jį supančios aplinkos, yra empatiÅ¡kas. Pripažįsta visuomenės vertybes, įstatymus ir moralės normas.

Elgesys tapo labiau disciplinuotas. PožiÅ«ris ir nuostatos į jo atžvilgiu vykdomÄ priežiÅ«rÄ ir darbÄ yra teigiamos. Kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis nesivadovauja. Nuteistasis L. R. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai pristatomas 2 kartÄ . Sutinka, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra. Nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), sÄ lygos taikyti intensyviÄ priežiÅ«rÄ tinkamos. Atsižvelgdama į tai, kad nuteistojo L.

R. vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 88 taÅ¡kai (statiniai -25, dinaminiai- 63), stebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , įvykdė Komisijos rekomendacijas, vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistojo elgesys disciplinuotas, bausmės atlikimo metu 3 kartus skatintas už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį ir aktyvų dalyvavimÄ pozityvaus užimtumo priemonėse, motyvuotas valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius veiksmus, nuostatos į priežiÅ«rÄ teigiamos, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju turės darbo vietÄ , o tai yra svarbus veiksnys, kuris užtikrins finansinę nepriklausomybę ir galimybę efektyviau atlyginti priteistus ieÅ¡kinius ir turimas skolas, Komisija nutarė taikyti nuteistajam L.

R. lygtinį paleidimÄ pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . Kartu su Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos teikimu ir nuteistojo asmens byla buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro skundas dėl minėto teikimo. Skunde nurodoma, jog nuteistasis L. R. atitinka formalius lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos kriterijus - įstatyme nustatytÄ bÅ«tinÄ jÄ bausmės dalį atliko 2020-04-29, pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Tačiau formalių kriterijų buvimas tai tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sÄ lyga, o ne pagrindas lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos. Komisijos nutarimas suraÅ¡ytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau jame nebuvo tinkamai įvertinti visi lygtinį paleidimÄ lemiantys veiksniai. Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privaloma vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas formalias lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei socialinius ryÅ¡ius, tačiau bÅ«tina įvertinti nuteistojo asmenybės bruožus, jo elgesį prieÅ¡ atliekant laisvės atėmimo bausmę, ankstesnius teistumus, padarytos veikos pavojingumÄ bei pobÅ«dį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, kitas svarbias aplinkybes bei atsižvelgti į bausmės paskirtį.

Tik įvertinus minėtas aplinkybes galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir gali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigų. IÅ¡ Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis L. R. anksčiau teistas 4 kartus, Austrijos Respublikoje 1 kartÄ . Nuteistajam nepavyksta laikytis visuomenėje pripažintų elgesio normų, kas savaime įrodo didesnį jo pavojingumÄ bei neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama ir į visuomenės interesÄ , reikalaujantį jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms veikoms adekvačiÄ bausmę, kuri paveiktų nuteistÄ jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis L. R. įvykdė sunkų nusikaltimÄ ir už jį paskirtos neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė - 2 metai 1 mėnesis ir 30 dienų.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis L. R. neatitinka visų įstatymo numatytų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, o bÅ«tent: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinanti pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų pagrįstai manyti, Jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis pagal vykdomuosius raÅ¡tus yra skolingas net 19271,02 eurÄ , bausmės atlikimo metu nedirba. Kitaip tariant, nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti pagrįstai iÅ¡vadai, jog nuteistasis gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundo teikiančio prokuroro vertinimu, lygtinai paleidus nuteistÄ jį L.

R., bÅ«tų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis. Å iuo metu teigiama L. R. charakteristika, patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Remdamasis iÅ¡dėstytu prokuroras praÅ¡o atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimÄ Nr. 59-246 taikyti nuteistajam L. R. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis numato - jei dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos buvo gautas skundas, šį klausimÄ teismas iÅ¡nagrinėja ir iÅ¡sprendžia kartu su skundu. Atitinkamai prokuroro skundas nagrinėjamas kartu su Komisijos praÅ¡ymu patvirtinti nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo L. R. taikymo, dėl abiejų jų priimant vienÄ teismo nutartį. Prokuroro skundas tenkintinas, Komisijos teikimas patvirtinti nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija ketverius metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 7 dalis numato, jog  šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam L. R. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos patvirtinimo klausimÄ , susipažinęs su nuteistojo asmens byla, visų pirma įvertina tai, jog nenustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos netaikomas.

Teismas taip pat vertina tai, kad nuteitasis atitinka formaliÄ jÄ lygtinio paleidimo sÄ lygÄ â€“ atlikta įstatymo numatyta bausmės dalis, tačiau prieÅ¡ingai nei mano Komisija, L. R. tik iÅ¡ dalies atitinka materialiÄ jÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygÄ . Be įstatymų leidėjo nustatytos privalomos atlikti bausmės dalies, lygtinio paleidimo galimybė yra susijusi su dar dviem alternatyviomis ir bÅ«tinomis bei nekeliančiomis abejonių sÄ lygomis. Viena sÄ lyga - nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi bÅ«ti maža, ko nagrinėjamu atveju tikrai nėra, kadangi L.

R. nusikalstamo elgesio rizika visu bausmės laikotarpiu buvo vertinama kaip vidutinė. Kita sÄ lyga – L. R. turi bÅ«ti padaręs akivaizdžiÄ , t.y. neabejotinÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Susipažinus su L. R. asmens byla, matyti, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, yra vidutinė ir Å¡ia dienai vertinama 88 taÅ¡kais Tokia ji buvo 2020-05-20 nuteistojo vertinimo prie pirmÄ jį svarstymÄ dėl lygtinio paleidimo metu, tokia iÅ¡liko ir 2020-11-17 vertinimo metu. Nesikeitė nei statinių, nei dinaminių taÅ¡kų skaičius.

Pažymėtina ir tai, kad paties pirmojo vertinimo 2018-02-29 metu jam buvo nustatyta 95 taÅ¡kų pakartotinio nusikalstamumo rizika, kuri Marijampolės pataisos namams atlikus nusikalstamo elgesio rizikos peržiÅ«rÄ buvo sumažėjusi iki 48 taÅ¡kų, tačiau iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados seka, jog tokį pokytį lėmė ne paties kaltinamojo pastangos o greičiausiai nevienodos vertinimo metodikos ir patirtys skirtingose pataisos įstaigose. Dėl akivaizdžiai prieÅ¡taringų duomenų ir nesamos patikimos nuteistojo kriminogeninių sričių įverčių mažėjimo tendencijÄ atspindinčios informacijos bei formalaus pagrindimo Vilniaus pataisos namai peržiÅ«rėjo rizikos vertinimÄ galutinai nustatydami 88 taÅ¡kų rizikÄ .

Tačiau tuo pačiu pažymėjo, jog Å¡is rizikos lygio pokytis nėra siejamas su nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu ypatumais. Tokiu bÅ«du, pagal pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų eigÄ , daryti iÅ¡vados apie akivaizdžiÄ nuteistojo pažangÄ negalima. Duomenys prieÅ¡taringi, o pokyčius lėmė ne nuteistojo elgesys, o matomai skirtingos vertinimų patirtys. Du paskutiniai rizikos įvertinimai, atlikti toje pačioje įstaigoje - Vilniaus pataisos namuose akivaizdaus rizikos mažėjimo nerodo, nepaisant to, jog dinaminiai (galimi koreguoti) rizikos taÅ¡kai sudaro didžiÄ jÄ rizikos įvertinimo dalį.

Susipažinęs su asmens byla teismas laiko, kad ir kiti asmens byloje esantys ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje akcentuojami duomenys nėra pakankami teigti, jog daroma akivaizdi pažanga. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje yra vienodai tiek neigiamai, tiek teigiamai nuteistÄ jį apibÅ«dinančių charakteristikų. Pažymėtina, jog L. R. Å¡iai dienai yra teistas 5 kartus, nusikalstamas elgesys trunka ilgiau kaip 10 metų, nusikaltimai įvairaus pobÅ«džio, tačiau pastebima tendencija, jog jie nuolat sunkėja: nuo nesunkių (savavaldžiavimo, vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo) iki apysunkio (plėšimas) ir galiausiai sunkaus (disponavimo dideliu kiekiu narkotikų).

Visi teistumai dėl naujai daromų veikų tebėra neiÅ¡nykę. Nuteistajam jau du kartus teismai rodė pasitikėjimÄ atidėdami bausmės vykdymÄ , taikydami lygtinį paleidimÄ , tačiau parodyto pasitikėjimo L. R. nepateisindavo, padarydamas naujÄ nusikaltimÄ bausmės vykdymo atidėjimo metu ar nepraėjus nei metams po taikyto lygtinio paleidimo. Naujų nusikalstamų veikų darymÄ nutraukdavo tik realus įkalinimas vykdant paskirtas su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Å ios aplinkybės rodo, jog praeityje atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės taip ir nepadarė nuteistajam teigiamos įtakos ir nesuformavo nuostatų gyventi sÄ Å¾iningai, laikytis įstatymų.

Nuteistojo elgesys praeityje rodo, jog išėjus į laisvę nebuvo bandoma keisti gyvenimo bÅ«dÄ , ieÅ¡koti teisėtų pragyvenimo Å¡altinių, socialinės pagalbos. Nors praeities teistumai savaime neužkerta galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau lemia, jog nuteistojo teiginiai, kad šį kartÄ jis yra pasiryžęs keisti gyvenimo bÅ«dÄ , laikytis įstatymų ir nebedaryti teisės pažeidimų, bus vertinami itin atidžiai, siekiant įsitikinti, jog jie nėra deklaratyvÅ«s. Esant Å¡ioms aplinkybėms nuteistojo elgesys Å¡ios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei jo asmenybės charakteristikos turi bÅ«ti iÅ¡ties nepriekaiÅ¡tingos, jog teismas galėtų patikėti, jog jo mÄ stymas, vertybinės nuostatos, požiÅ«ris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti teisės pažeidimų yra tvirta.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, to nėra. Vien faktai, kad nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja renginiuose ar pozityvaus užimtumo programose, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę. Tuo tarpu socialinio tyrimo iÅ¡vada apie nuteistojo mÄ stymÄ , bÅ«do savybes neduoda pagrindo neabejotinai manyti, kad nuteistasis yra pajėgus sėkmingai adaptuotis laisvėje ir negrįžti prie nusikalstamo gyvenimo bÅ«do.

Psichologai pažymi tokias nuteistojo savybes, kaip atsparumo aplinkos poveikiui stokÄ , kuri akivaizdi jam esant laisvėje, tačiau stebima ir bausmės atlikimo metu. Nurodoma, jog nuteistasis suvokia savo ankstesnio nusikalstamo elgesio sÄ sajų reikÅ¡mingumÄ su jo gyvenimo bÅ«du praeityje, sutinka, kad praeityje buvo lengvai paveikiamas kitų. Jo teistumai rodo, kad jis ypač turėdavo sunkumų atsispirti veikoms, susijusioms su finansine nauda, rodė nepakankamÄ gebėjimÄ atsiriboti nuo rizikingų situacijų, aplinkos įtakos.

Psichologų manymu, jis ir ateityje gali pasiduoti neigiamai įtakai arba pats bÅ«ti jos iniciatoriumi. Taip pat pastebimas nuteistojo polinkis kartoti tas pačias klaidas nevertinant savo ankstesnio patyrimo ar pasekmių. Pažymima, jog nuteistasis verbaliai geba identifikuoti savo paties problemas, tačiau tai atlieka nesiedamas savo elgesio su ypatumais, susijusiais su paties nusikalstamumo priežasčių bei pasekmių vertinimu, giluminėmis įžvalgomis dėl nusikalstamumo iÅ¡takų. Problemų sprendimo įgÅ«džiai laisvėje pasižymėjo tam tikrais sunkumais, problemas siekė spręsti socialiai nepageidautinomis formomis, nusikalsdamas, orientuodamasis į finansinio atlygio motyvacijÄ .

Akcentuojama, jog nuteistasis suvokia savo elgesio pasekmes, tačiau pasekmių suvokimas labiau grindžiamas paties patyrimo bei neigiamų pasekmių įsivertinimu, t. y. stokojama supratimo, jog jo elgsena yra/buvo pavojinga visuomeniniu bei bendruomeniniu aspektais, labiau orientuotas į neigiamas pasekmes - izoliacijÄ - sau pačiam. Stebimas gebėjimas empatizuoti, suprasti kitų žmonių jausmus, tačiau tik tam tikru laipsniu, visgi iÅ¡lieka labiau orientuotas į savo paties interesus ar poreikius. L. R. deklaruoja socialiai priimtinus ateities tikslus, sietinus su Å¡eiminiu gyvenimu, vaikų auginimu, darbine veikla.

Tačiau visgi kasdienėse situacijose linkęs labiau pasikliauti savo tiesioginiu patyrimu. L. R. interviu metu pasisako, jog visuotinas, socialiai priimtinas vertybes linkęs pripažinti, tačiau praeityje, buvo labiau orientuotas į savo paties tikslų realizavimÄ nepaisant visuomenės gerovės ar visuomeninių teisių pagarbos principų. Interviu metu stebima, jog nuteistasis linkęs gailėtis ir apgailestauti dėl savo nusikalstamo patyrimo, tačiau praeityje nesureikÅ¡mino savo veiksmų sekos iki nusikaltimų įvykdymo faktų.

Nepaisant byloje esančio raÅ¡to dėl galimybės įdarbinti nuteistÄ jį laisvėje, teismui kelia abejonių paties nuteistojo motyvacija dirbti, kas tiesiogiai sietina su jo galimybėmis pragyventi tik iÅ¡ legalių pajamų ir nebenusikalsti. Jo darbinė patirtis laisvėje menka, iki įkalinimo jis nebuvo orientuotas į legalius pajamų Å¡altinius užtikrinančiÄ veiklÄ , nepaisant to jog ankstesnių bausmių atlikimo metu buvo įgijęs paklausias mÅ«rininko ir tekintojo specialybes, ir savo įgytas kompetencijas neabejotinai galėjo naudingai pritaikyti laisvėje.

Nedirbdavo ankstesnių bausmių atlikimo metu, nedirbo ir Å¡ios bausmės atlikimo metu. Teikime akcentuojama, jog nuteistasis vykdydamas Komisijos ankstesnes rekomendacijas pradėjo mokėti civilinius ieÅ¡kinius, tačiau iÅ¡ esmės tai daro ne jis, o jo sutuoktinė, pervesdama po 30 Eur į mėnesį, ir tai daroma tik paskutinius keturis bausmės atlikimo mėnesius, matomai, kad tai netaptų kliÅ«timi lygtiniam paleidimui. Nors teigiama, jog pataisos namai neturėjo galimybės nuteistojo įdarbinti, tačiau pati pataisos namų administracija pažymi jo iÅ¡rankumÄ darbo pobÅ«džiui bei atlygiui už jį.

Atsižvelgiant į nuteistojo finansinių įsipareigojimų dydį, priteistų žalos atlyginimo poreikį, galiausiai bÅ«tinybę padėti sutuoktinei iÅ¡laikyti neseniai gimusius du mažamečius vaikus, kuriuos ji Å¡iuo metu priversta auginti ir iÅ¡laikyti viena, teismui nesuprantama nuteistojo pozicija dirbti tik tam tikro pobÅ«džio darbÄ , kurio pasiÅ«lyti pataisos namų administracija galimybės neturi ir tai matomai yra žinoma nuteistajam. Å ios nuteistojo ambivalentiÅ¡kos nuostatos verčia manyti, kad jo motyvacija dirbti nėra itin stipri, o iÅ¡sakomas palankus požiÅ«ris į darbÄ , pareigÄ atlyginti nusikaltimais padarytÄ Å¾alÄ daugiau deklaratyvaus pobÅ«džio.

Nuteistasis intensyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo renginiuose, ypač susijusiuose su aktyviu ir įdomiu laisvalaikiu, tačiau pastebimas ganėtinai formalus požiÅ«ris į dalyvavimÄ intervencinėse programose, liudijančiose pastangas keisti savo asmenybę teigiama linkme. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymima, jog Vilniaus pataisos namuose aukÅ¡ta motyvacija dalyvauti intervencinėse priemonėse nebuvo pastebėta. Tik vykdydamas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas L. R. kreipėsi į įstaigos psichologÄ dėl intervencinių priemonių vykdymo.

Pastebėta, jog pirminė motyvacija jose dalyvauti yra labiau iÅ¡orinė, vis dar ambivalentiÅ¡ka siekiant spręsti su jo nusikalstamumu susijusias problemas. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje. Nuteistojo elgesys praeityje bei aukščiau paminėti psichologų nuteistojo asmenybės įvertinimai kelia pagrįstų abejonių teismui, jog nepaisant jo paties deklaruojamų nuostatų dėl didelio noro keisti gyvenimÄ teigiama linkme, jis pajėgs spręsti laisvėje iÅ¡kilsiančius sunkumus, lengvabÅ«diÅ¡kai nesigriebdamas ankstesnio nusikalstamo gyvenimo bÅ«do.

Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinkti duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bÅ«damas laisvėje L. R. laikysis įstatymų ir nenusikals, Vilniaus pataisos namų 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. 59-246 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ netvirtintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, teismas, n u t a r i a : tenkinti prokuroro skundÄ ir atsisakyti tvirtinti Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimÄ Nr. 59-246 taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam L.

R. Nutartis per 7 dienas nuo nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė