2017-05-31 Nr. AB-11204-3-64-3-00572-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-520-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00572-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hestas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hestas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui dėl patikrinimo išvados.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Hestas“ kreipėsi į teismą su skundu (skundas teisme gautas 2017 m. gegužės 2 d., b. l. 2–6), prašydamas: panaikinti patikrinimo išvadą, pateiktą klausimyno Nr. 0997-0003 8 ir 22 punktuose, ir laikotarpiui, kol tiriamas šis skundas, sustabdyti patikrinimo išvadų, pateiktų klausimyno Nr. 0997-0003 8 ir 22 punktuose, vykdymą.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi (b. l. 53–55) pareiškėjo UAB „Hestas“ skundą atsisakė priimti, nes skundas nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka; nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžino pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, vienas iš reikalavimų yra besikreipiančio asmens suinteresuotumas. Reikalavimas dėl suinteresuotumo yra įtvirtintas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą (dėl pažeistos ar ginčijamos teisės apgynimo) turi teisę kiekvienas suinteresuotas subjektas. Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos matyti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl viešojo administravimo srityje priimtų individualių teisės aktų, sukeliančių jam teisines pasekmes, t. y. darančių įtaką asmens teisėms ir įstatymų saugomiems interesams (LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartis adm. byloje Nr. A7-121/2004; 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis adm. byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis adm. byloje Nr. AS146-391/2009; 2017 m. balandžio 26 d. nutartis adm. byloje Nr. AS-28-438/2017). Taigi, teisinių pasekmių nesukeliantis aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis adm. byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

Kaip matyti iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, pareiškėjas nesutinka su 2017 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Socialinės įmonės patikrinimo kontrolinio klausimyno Nr. TA (Socialinės ĮM PATIK) 0997-0003 užpildytais 8 ir 22 punktais. Skunde pareiškėjas nurodo, jog vyriausioji darbo inspektorė, atlikusi UAB „Hestas“ patikrinimą, klausimyne suformavo išvadas, kad socialinė įmonė nesilaiko draudimo vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą ir reikalavimo nevykdyti veiklos, kuri nėra numatyta jos veiklos (verslo) plane. Pareiškėjas su tokiomis išvadomis nesutinka, todėl prašo jas panaikinti.

Pažymėtina, kad 2017 m. balandžio 28 d. VDI Socialinės įmonės patikrinimo kontroliniame klausimyne Nr. TA (Socialinės ĮM PATIK) 0997-0003 pateikti tikrinimo klausimai ir atsakymai, o klausimyno pabaigoje pažymėta, jog UAB „Hestas“ buvo tikrinamas laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. Minėto klausimyno pabaigoje taip pat rekomenduota, kad socialinės įmonės teikiamose paraiškose gauti valstybės pagalbą ir mokėjimų prašymuose, nurodytos veiklos ir valstybės pagalbos poreikis atitiktų socialinės įmonės Veiklos (verslo) plane nurodytas veiklas ir planuojamą valstybės pagalbos poreikį, kaip tai numatyta Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. Al-135 „Dėl valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ 11.1.6 papunktyje. Taip pat, pareiškėjui rekomenduota laikytis draudimo socialinėms įmonėms vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą kaip tai numatyta Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Vertinant skundžiamo 2017 m. balandžio 28 d. VDI Socialinės įmonės patikrinimo kontrolinio klausimyno Nr. TA (Socialinės ĮM PATIK) 0997-0003 turinį, sprendžiant, ar gali būti ginčo objektu kontrolinis klausimynas, kuriame nėra suformuluotos imperatyvios elgesio taisyklės, o pateikti atsakymai į tyrimo klausimus bei rekomendacijos (pasiūlymai, patarimai), išanalizavus jo turinį, matyti, kad toks dokumentas negali būti laikomas administraciniu aktu, nes pastaruoju nėra išreikštas sprendimas viešojo administravimo srityje dėl pareiškėjo teisių ar pareigų ir pats savaime šis kontrolinis klausimynas jokių pasekmių nesukelia, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017 m. balandžio 28 d. VDI Socialinės įmonės patikrinimo kontroliniame klausimyne Nr. TA (Socialinės ĮM PATIK) 0997-0003 jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai pareiškėjui nėra nustatyti. Skunde teismui pareiškėjas nenurodė, kaip užpildytas kontrolinis klausimynas įtakojo konkrečiai jo teisinį statusą, kokias jo teises ar pareigas skundžiamas atsakovo klausimynas objektyviai nustatė, pakeitė ar panaikino, kokias konkrečias jo teises ar saugomus interesus gali pažeisti ar pažeidžia ginčijamo klausimyno turinys, nenurodė, kokią teisinę reikšmę pareiškėjui turėtų skundžiamo atsakovo klausimyne suformuluotų išvadų panaikinimas.

Teismo nuomone, net ir skundo tenkinimo atveju, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis, kadangi pareiškėjui skundžiamu klausimynu iš esmės rekomenduota laikytis teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju kontrolinis klausimynas yra kaip prevencinė anketa (VDI darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-282, 24 punktas). VDI ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. V-334, 7 punkte numatyta, kad neplaniniai patikrinimai, be kita ko, vykdomi siekiant sumažinti įvykių darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai (toliau – nelaimingi atsitikimai darbe), profesinių ligų skaičių, galimų teisės aktų reikalavimų pažeidimų tikimybę. VDI ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių 43 punkte numatyta, jog baigęs planinį ar neplaninį patikrinimą, VDI inspektorius ūkio subjektui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo patikrinimo ar tyrimo užbaigimo elektroninio ryšio priemonėmis (tam nesant techninių galimybių – faksu ar paštu) išsiunčia užpildytus kontrolinius klausimynus, kuriuose pateikia probleminių klausimų sprendimo rekomendacijas, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka išsiunčia arba įteikia kitus ūkio subjekto patikrinimo metu surašytus dokumentus.

Teismo vertinimu, tik priėmus VDI raštą dėl reikalavimo pašalinti teisės aktų pažeidimus, surašius administracinių teisės aktų pažeidimų protokolą ar pan., pareiškėjo teisinis statusas galėtų pasikeisti bei atsirasti realūs teisiniai padariniai. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniais sprendimais (veiksmais), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankišką reikalavimą) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas tą sprendimą, kuris sukelia teisines pasekmes, tuomet būtų įvertinami iki skundžiamo sprendimo priimti aktai (veiksmai, neveikimas) bei padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui.

Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad skundžiamas kontrolinis klausimynas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, kadangi nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, t. y. nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams. Pareiškėjas ir pats skunde nurodė, jog mano, kad klausimynas kaip dokumentas nesukuria ir negali sukurti jokių teisinių padarinių tikrintam subjektui. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti. Kadangi pareiškėjo skundas atsisakytinas priimti, pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nespręstinas.

III. Pareiškėjas UAB „Hestas“ atskiruoju skundu (b. l. 57−62) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį bei priimti naują – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas akcentuoja, kad niekada nevykdė laikinojo įdarbinimo veiklos, todėl skundžiamas aktas yra nepagrįstas, taip pat nemotyvuotas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyto išsamumo principo. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad joks teisės aktas nereglamentuoja VDI surašomo akto – klausimymo – formos, todėl, pasak pareiškėjo, toks dokumentas išvis nesukuria ir negali sukurti jokių teisinių pasekmių tikrinamam subjektui.

Taip pat pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas klausimynas UAB „Hestas“ jokių pasekmių nesukelia, kadangi Lietuvos darbo biržoje yra sudaroma Socialinių įmonių reikalų komisija, kurios veikloje ir posėdžiuose dalyvauja Lietuvos darbo biržos atstovai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, VDI atstovai. Šios komisijos nariai nagrinėja socialinių įmonių tikrinimų išvadas bei teikia rekomendacijas Lietuvos darbo biržos direktoriui naikinti socialinės įmonės statusą bei nutraukti visos valstybės paramos mokėjimą. Lietuvos darbo biržos direktorius, atsižvelgdamas į šias rekomendacijas, priima sprendimą naikinti socialinės įmonės statusą bei nutraukti valstybės paramos mokėjimą. Pagal Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, socialine įmone yra įmonė, kuri, be kita ko, nevykdo laikinojo įdarbinimo veiklos. Pagal minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, socialinės įmonės statuso netenkama, jeigu socialinė įmonė daugiau nei 6 mėnesius iš eilės per einamuosius metus neatitiko bent vienos iš šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo manymu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad socialinių įmonių reikalų komisija, atsižvelgusi į nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiamą klausimyną, suformuluos rekomendaciją UAB „Hestas“ atžvilgiu nutraukti valstybės paramos mokėjimą.

Atsakovas Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-282 patvirtinto VDI darbo reglamento 24 punkte įtvirtinta, kad VDI inspektoriai, vadovaudamiesi VDI įstatymu ir VDI nuostatais, ūkio subjektų inspektavimų (inspekcinių veiksmų) metu ar kitais būdais nustatę darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus, surašo administracinių teisės aktų pažeidimų protokolus, reikalavimus, patikrinimo aktus, kontrolinių klausimynų (prevencinių anketų) rekomendacijas ir kitokius vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintos formos dokumentus. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-334 patvirtintų VDI ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių 7 punkte įtvirtinta, kad neplaniniai patikrinimai, be kita ko, vykdomi siekiant sumažinti įvykių darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, profesinių ligų skaičių, galimi teisės aktų reikalavimų pažeidimų tikimybę. VDI ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių 43 punkte įtvirtinta, kad baigęs planinį ar neplaninį patikrinimą, VDI inspektorius ūkio subjektui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo patikrinimo ar tyrimo užbaigimo elektroninio ryšio priemonėmis (tam nesant techninių galimybių – faksu ar paštu) išsiunčia užpildytus kontrolinius klausimynus, kuriuose pateikia probleminių klausimų sprendimo rekomendacijas, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka išsiunčia arba įteikia kitus ūkio subjekto patikrinimo metu surašytus dokumentus. Kontroliniai klausimynai negali būti ginčo administraciniame teisine objektu, nes nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, t. y. nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Hestas“ skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju UAB „Hestas“ teismo prašė panaikinti VDI 2017 m. balandžio 28 d. surašyto kontrolinio klausimyno Nr. 0997-0003 8 ir 22 punktuose padarytas išvadas. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje konstatavo, kad skundžiamas aktas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. nedaro įtakos UAB „Hestas“ teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 ir 151 straipsniuose nustatyta tvarka, nurodytai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria ir, vadovaudamasi LVAT bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, kurioje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą (šiuo atveju – atskirąjį skundą), apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.), skundžiamoje nutartyje išdėstytų argumentų iš naujo nekartoja.

Atmesdama pareiškėjo UAB „Hestas“ atskirąjį skundą, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo išdėstyti argumentai, kuriais jis grindžia skundžiamo akto neteisėtumą, nėra nagrinėjamo ginčo dalykas. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinio teismo teisėjų kolegija tikrina pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties teisėtumą, o minėta nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. ginčo iš esmės nenagrinėjo.

Pažymėtina ir tai, kad, ginčydamas pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje padarytas išvadas, jog VDI 2017 m. balandžio 28 d. surašyto kontrolinio klausimyno Nr. 0997-0003 8 bei 22 punktai pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, pareiškėjas atskirajame skunde nurodė iš esmės vienas kitam prieštaraujančius argumentus: pirma, UAB „Hestas“ teigia, jog joks teisės aktas nereglamentuoja VDI surašomo akto – klausimymo – formos, todėl toks dokumentas išvis nesukuria ir negali sukurti jokių teisinių pasekmių tikrinamam subjektui; vėliau pats pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas aktas visgi sukelia jam teisines pasekmes, nes Lietuvos darbo biržoje sudaroma Socialinių įmonių reikalų komisija, kuri, atsižvelgusi į nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiamą klausimyną, galimai suformuluos rekomendaciją UAB „Hestas“ atžvilgiu panaikinti jos turimą socialinės įmonės statusą bei nutraukti pareiškėjui valstybės paramos mokėjimą.

Be to, įvertinusi minėtus pareiškėjo teiginius, teisėjų kolegija sprendžia, kad jie neagrindžia to, jog skundžiamas aktas sukelia pareiškėjui realias teisines pasekmes (pareiškėjas tik spėlioja, kad, atsižvelgiant į skundžiamame klausimyne padarytas išvadas, gali būti priimti kiti sprendimai). Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, tik priėmus VDI raštą dėl reikalavimo pašalinti teisės aktų pažeidimus, surašius administracinių teisės aktų pažeidimų protokolą ar, pavyzdžiui, kaip atskirajame skunde nurodo pareiškėjas – sprendimą, kuriuo UAB „Hestas“ būtų panaikinamas socialinės įmonės statusas, nusprendžiama neskirti valstybės paramos ir kt., pareiškėjui atsirastų realūs teisiniai padariniai.

Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad buvo priimti minėti, teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantys individualūs administraciniai aktai. Tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas.

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra jokio pagrindo.

Pareiškėjo UAB „Hestas“ atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Hestas“ atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė