e68ca71f-28de-4fca-b6d4-d2d60ea0a849 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

                                                                                Civilinė

byla Nr. 2-1509/2013

                                                                                Â

Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.4; 122.1.

Â

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. N. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo J. N. 2013 m. kovo 7 d. paduotÄ atskirÄ jį skundÄ , priimtos civilinėje byloje Nr. A2-769-479/2013 pagal ieÅ¡kovo J. N. ieÅ¡kinį atsakovui D. N. dėl paskolos sutarties nutraukimo, skolos ir palÅ«kanų priteisimo bei atsakovo D. N. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui J. N. dėl paskolos sandorio pripažinimo nesudarytu.

Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ ,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.

2-1012-163/2012 patenkino ieškovo J. N. ieškinį atsakovui D. N.: nutraukė 2010 m. rugpjūčio 15 d. ieškovo ir atsakovo

sudarytÄ paskolos sutartį, įpareigojo atsakovÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui paskolos sumÄ

200 000 JAV dolerių ir 27 500 JAV dolerių palÅ«kanų, priskaičiuotų iki 2011 m. gruodžio 31 d., priteisė 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartimi Å¡ioje civilinėje byloje buvo atnaujintas procesas, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje. 2013 m. vasario 25 d. atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti nesudarytu ir negaliojančiu 2010 m. rugpjūčio 15 d. ieÅ¡kovo ir atsakovo sandorį dėl 200 000 JAV dolerių paskolos suteikimo. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 25 d. vykusio posėdžio metu atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį priėmė bei sprendė, kad atsakovas sumokėjo žyminį mokestį už praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ byloje, todėl jis neturi pareigos mokėti žyminio mokesčio už pateiktÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas su 2013 m. vasario 25 d. protokoline teismo nutartimi nesutiko, todėl 2013 m. kovo 7 d. padavė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo protokolinę nutartį, kuria atsakovas, ieÅ¡kovo teigimu, buvo nepagrįstai atleistas nuo žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį mokėjimo, bei klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – nustatyti atsakovui terminÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigojant už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėti žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos

apygardos teismas 2013 m. kovo 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo J. N. atskirÄ jį skundÄ dėl 2013 m. vasario 25 d. protokolinės

nutarties. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atskiruosius skundus dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, gali paduoti tik asmenys, dėl kurių šios nutartys priimtos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog 2013 m. vasario 25 d. nutartis priimta dėl atsakovo D. N. paduoto priešieškinio neapmokestinimo žyminiu mokesčiu, todėl ieškovas neturi teisės šios nutarties skųsti atskiruoju skundu.

III. Atskirojo skundo argumentai

IeÅ¡kovas J. N. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti jo paduotÄ atskirÄ jį skundÄ dėl 2013 m. vasario 25 d. nutarties ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės: nustatyti atsakovui D.

N. terminÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – įpareigoti sumokėti 10

087 Lt žyminį mokestį. AtskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas grindžia Å¡iais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 100 straipsnio 2 dalį. Teismas nepagrįstai susiaurino CPK 100 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų ratÄ . SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CPK 305 straipsnį ir CPK 100 straipsnio 2 dalį, darytina iÅ¡vada, jog atskirÄ jį skundÄ turi teisę paduoti tas byloje dalyvaujantis asmuo, kurio teisėms ir pareigoms teismo nutartimi dėl žyminio mokesčio yra daromas poveikis.

2. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atsisakydamas priimti ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ , paliko galioti nutartį, kurios turinys aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja nustatytam žyminio mokesčio instituto teisiniam reglamentavimui, tuo pažeisdamas ir vieÅ¡Ä jį interesÄ .  Â

3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas nuostatas, jog žyminis mokestis yra visuotinis ir jį privalo sumokėti kiekvienas asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ praÅ¡ydamas apginti jo pažeistÄ ar ginčijamÄ teisę, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama tik esant įstatyme nustatytam pagrindui – sunkiai turtinei padėčiai.

4. Ä®statymas numato teismo teisę atleisti tik nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, gi pirmosios instancijos teismas atsakovÄ atleido nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo.

           Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ negautas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  Apeliacijos objektÄ sudaro teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo J. N. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 25 d. protokolinės nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

            Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡analizavęs pateiktÄ bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ . Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, o taip pat kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 100 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dėl teismo nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, gali bÅ«ti duodamas atskirasis skundas. CPK 100 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys, dėl kurių Å¡ios teismo nutartys priimtos, gali paduoti atskirÄ jį skundÄ .

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo pateikto prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , 2013 m. vasario 25 d. protokolinėje nutartyje nurodė, jog atsakovas sumokėjo žyminį mokestį už praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ byloje, todėl teismas sprendė, jog atsakovas neprivalo mokėti žyminio mokesčio už joje paduodamÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. Apeliantas (ieÅ¡kovas), nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl nurodytos protokolinės nutarties, aiÅ¡kindamas, jog teismas nepagrįstai atsakovÄ atleido nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad ieÅ¡kovas neturi teisės skųsti tokios nutarties, 2013 m. kovo 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ . Apeliantas atskirajame skunde iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , jog pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsakovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pažeidžiamos jo teisės, kadangi, suteikus atsakovui privilegijÄ (atleidus nuo žyminio mokesčio mokėjimo), atsakovas galėjo nevaržomai pareikÅ¡ti akivaizdžiai nepagrįstÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais.

Kaip minėta, CPK 100 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminio mokesčio mokėjimu, atskirÄ jį skundÄ gali paduoti asmenys, dėl kurių Å¡ios teismo nutartys yra priimtos. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog 2013 m. vasario 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė procesinį klausimÄ dėl žyminio mokesčio už paduotÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. Be kita ko, apeliacinis teismas nesutinka su apelianto pozicija, jog 2013 m. vasario 25 d. nutartimi atsakovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo 2013 m. vasario 25 d. posėdžio protokolo turinį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo argumentus, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovui nereikia mokėti žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį. Minėta aplinkybė suponuoja sÄ lygÄ , jog atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinimo atveju Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos (žyminis mokestis) nebÅ«tų iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ Å¡alies (Å¡iuo atveju iÅ¡ ieÅ¡kovo).

Gi atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atveju kyla kitokios teisinės pasekmės – bylinėjimosi iÅ¡laidos, patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį, turėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog visi su žyminio mokesčio mokėjimu susiję klausimai, visų pirma, siejami su valstybės ir asmens, kurio atžvilgiu priimta nutartis dėl žyminio mokesčio, santykiu. Atitinkamai teismas, spręsdamas visus su žyminio mokesčio sumokėjimu valstybei susijusius klausimus, sprendžia bÅ«tent dėl valstybės nustatytų įstatymo reikalavimų taikymo konkrečiam asmeniui, todėl tik Å¡is asmuo gali bÅ«ti suinteresuotas kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinio teismo vertinimu, teismui priėmus procesinį sprendimÄ (nutartį) dėl civilinio proceso Å¡aliai vykdytinos žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetÄ pareigos, mokesčio grÄ Å¾inimo iÅ¡ valstybės biudžeto, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir kt., dėl tokių proceso Å¡alies ir valstybės santykį nustatančių procesinių sprendimų (nutarčių) atskirÄ jį skundÄ gali paduoti tik asmenys, dėl kurių Å¡ie procesiniai sprendimai (nutartys) yra priimti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 2013 m. vasario 25 d. nutartis buvo priimta dėl atsakovo, t. y. Å¡ia nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas, pateikdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, neturi pareigos mokėti žyminio mokesčio. Apeliacinio teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai, kuriais bandoma iÅ¡plėsti CPK 100 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, turinčių apeliacijos teisę, ratÄ , iÅ¡ esmės suteikiant galimybę tokio pobÅ«džio nutartis skųsti visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, yra nepagrįsti.

Apelianto teikiamas šios įstatymo nuostatos aiškinimas visiškai paneigia apeliacijos ribojimo galimybę CPK 100 straipsnio 2 dalies pagrindu. Be to, iš atskirojo skundo medžiagos nenustatyta, jog 2013 m. vasario 25 d. nutartis užkirto galimybę tolesnei bylos eigai (CPK

334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog ieškovas neturi subjektinės teisės skųsti 2013 m. vasario 25 d. nutartį.

Apeliacinis teismas pažymi, jog atskirojo skundo priėmimo klausimÄ sprendžia nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskirasis skundas nepriimamas ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui, nustačius, jog skundÄ padavė neturintis teisės jį paduoti asmuo (CPK

315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieÅ¡kovas neturi subjektinės teisės skųsti 2013 m. vasario 25 d. nutarties, ieÅ¡kovo pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ teisėtai atsisakė priimti.

Apeliacinis teismas nevertina apelianto argumentų, esÄ 2013 m. vasario 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas suteikė atsakovui galimybę pareikÅ¡ti akivaizdžiai nepagrįstÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. Teismo 2013 m. vasario 25 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nėra Å¡ios apeliacijos objektas. Antra vertus, pažymėtina, jog ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) pagrįstumas vertinamas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, o ne ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) priėmimo stadijoje.

           Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo

(nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m.

birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

         IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

           Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                                                                                                            Â

Gintaras Pečiulis