Legislator Case Law & Legislation
e684281c-48e2-46de-9d98-c757bb18ac08 AI generated

e684281c-48e2-46de-9d98-c757bb18ac08 · Kauno apygardos teismas

Case Number e684281c-48e2-46de-9d98-c757bb18ac08
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M., atstovaujamo advokato Stasio Zabitos apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-134-652/2013 pagal ieÅ¡kovo B. M. ieÅ¡kinį bendraatsakoviams G. M. ir Å . M., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl žalos atlyginimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas B. M. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų G.

Legislator headnote

AI generated

e684281c-48e2-46de-9d98-c757bb18ac08 · Kauno apygardos teismas: ir Å . M. turi atlyginti padarytÄ Å¾alÄ solidariai. Be to, teismas sprendė, kad iÅ¡ atsakovų priteistinos ieÅ¡kovo reikalaujamos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (654,00 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. 2012-08-22, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d.). Teismas iÅ¡ atsakovų priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams - proporcingai atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.III.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1522-657/2013Teisminio proceso Nr. 2-13-02461-2012-7                          Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.2.4.1.; 44.5.2.; 44.5.2.14.; 44.5.2.17.;44.8.; 121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 9 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Leono Jachimavičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B.

M., atstovaujamo advokato Stasio Zabitos apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-134-652/2013 pagal ieÅ¡kovo B. M. ieÅ¡kinį bendraatsakoviams G. M. ir Å . M., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl žalos atlyginimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas B. M. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų G.

M. ir Å . M. 9737,60 Lt turtinę žalÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.1, b.l. 1-4). Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė G. M. yra gyvenamojo namo, žemės sklypo ir inžinerinių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Atsakovai pažeidė jo turtines teises, savavaliÅ¡kai pastatydami karkasinį priestatÄ su antstatu, ir dėl to padarė žalos ieÅ¡kovo turtui – ieÅ¡kovas negali naudotis namo palėpe, kuri tapo atvira atmosferiniams pokyčiams, atvėso jo namo dalis, atsirado pelėsis ir įtrÅ«kimai, namas įgavo avarinės bÅ«klės požymių.

Ekspertizės iÅ¡vadose nurodyta, kad bÅ«tina skubiai nuardyti savavaliÅ¡kai pastatytÄ anstatÄ , tačiau ir toliau daroma žala ieÅ¡kovo turtui, kenkia ieÅ¡kovo sveikatai. UAB „Skena“ ekspertas A. Z. paskaičiavo ieÅ¡kovo turtui padarytÄ Å¾alÄ , todėl ji priteistina iÅ¡ atsakovų, kaip iÅ¡ kaltų, žalÄ padariusių asmenų.Atsakovai G. M. ir Å . M. su ieÅ¡kiniu nesutiko (T.1, b.l. 84-88). Nurodė, kad tarp Å¡alių dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių kilęs ginčas iÅ¡spręstas Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 sprendimu ir 2011-10-07 papildomu sprendimu.

Atsakovai įpareigoti per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ priestatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atstatyti iki rekonstrukcijos buvusiÄ Å¡iÄ namo dalį, paruoÅ¡us projektÄ atstatyti į pirminę padėtį laikančias konstrukcijas, jas sutvirtinti, baigus darbus sutvarkyti statybvietę. Atsakovai neturi galimybių įvykdyti sprendimÄ , todėl vykdymas perduotas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Teismas sprendime aiÅ¡kiai nurodė, kokius veiksmus reikia atlikti, o plėstinai aiÅ¡kinti darbų apimtis negali nei ieÅ¡kovas, nei sprendimÄ vykdanti institucija. Tik įvykdžius teismo nurodytus darbus, gali paaiÅ¡kėti realios medžiagų ir lėšų sÄ naudos. Rekonstrukcija buvo pradėta, ieÅ¡kovui sutinkant. Bendraturčiai dėl savo patalpų Å¡ildymo intensyvumo susitarę nebuvo, centralizuotos Å¡ildymo sistemos name nėra. IeÅ¡kovas praÅ¡omos priteisti sumos nepagrindė jokiais įrodymais.Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra (T.1, b.l. 96-97).

Nurodė, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, nors vykdymo procesas prasidėjęs. Mano, kad atstatymo darbų sÄ mata paremta prielaidomis.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėAlytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų G. M. ir Å . M. ieÅ¡kovo B. M. naudai 654,00 Lt nuostoliams atlyginti bei penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (654,00 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. 2012-08-22, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; likusioje dalyje teismas ieÅ¡kinį atmetė.

Be to, iÅ¡ atsakovų G. M. ir Å . M. priteisė po 193,00 Lt iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo B. M. naudai bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ ieÅ¡kovo B. M. priteisė 1867,00 Lt atsakovės G. M. naudai bylinėjimosi iÅ¡laidų, bei paskirstė kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.2, b.l. 59-63). Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo nurodyta stogo atstatymo darbų kaina - 4429,61 Lt gali bÅ«ti orientacinė sprendimo įvykdymo iÅ¡laidų dalis. Teismo nuomone, nėra pagrindo priteisti stogo atstatymo darbų kainÄ , kol nėra įvykdyti teismo sprendimai.

Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, lokalinė sÄ mata nėra analizuojama pagal atskiras pozicijas, dėl kurių pasisakė Å¡alys. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kinys dalyje dėl 4429,61 Lt stogo atstatymo darbų atmestinas. Teismo vertinimu ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – 2012-04-10 patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkui padarytos žalos nustatymo aktas, 2012-04-16 UAB ,,Dezinfa” ataskaita dėl pelėsio židinių, VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro statinio dalinės ekspertizės aktas, iÅ¡ dalies patvirtina ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl patalpų remonto, tačiau sutikdamas su atsakovų argumentais, akcentavo, kad nurodyta ieÅ¡kovo patalpų bÅ«klė atsirado ne tik dėl atsakovų neteisėtai pastatyto priestato, bet ir dėl kitų priežasčių - pastato amžiaus, pelėsio atsiradimo priežasčių, kurios susiję ir su ieÅ¡kovo pastato dalies priežiÅ«ra (sienų danga, ventiliacijos nebuvimas, neapÅ¡ildytos sienos ir pan.).

Teismas sutiko su atsakovų atstovo argumentu, kad byloje nėra duomenų apie pastato bÅ«klę iki priestato pastatymo. ApžiÅ«rint ir lyginant Å¡alių turimas pastato dalis, kurios yra maždaug vienodos savo padėtimi ir iÅ¡sidėstymu pastatyto priestato atžvilgiu (tiek pat lauko sienų, tokia pat dalis naujo stogo) matyti, kad atsakovės G. M. patalpų bÅ«klė yra geresnė. Teismo nuomone nebuvo paneigtos atsakovės G. M. nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas lango vietoje buvo iÅ¡kirtęs duris, kas taip pat galėjo sÄ lygoti patalpos atvėsimÄ ar sienų įtrÅ«kimÄ .

Teismas sprendė, kad Å¡ios nurodytos aplinkybės ir iÅ¡tirti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vidaus patalpų sužalojimai atsirado tiek dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (savavaliÅ¡ka priestato statyba), tiek ir dėl pastato amžiaus, tiek ir dėl ieÅ¡kovo nerÅ«pestingų veiksmų. Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimÄ , žalos atlyginimo principas leidžia nukentėjusįjį grÄ Å¾inti į tÄ padėtį, kurioje jis buvo iki teisių pažeidimo, tačiau ne pagerinti buvusiÄ padėtį, todėl vadovaujantis įrodymų vertinimo tikėtinumo taisykle, nustatė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų atsirado ½ dalis nurodytų nuostolių, susijusių su vidaus patalpų sužalojimais.

Teismas pažymėjo, kad visa nuostolių suma sudaro 1308,00 Lt (atsižvelgiant į ieÅ¡kovo pateiktoje lokalinėje sÄ matoje nurodytas kambarių remonto iÅ¡laidas – 1022,00 Lt, kitus darbus, susijusius su vidaus patalpų remontu – 57,90 Lt bei pridėtinės vertės mokestį – 228,00 Lt), tokiu bÅ«du iÅ¡ atsakovų priteistina suma sudaro 654,00 Lt. Teismo nuomone, kadangi solidarioji skolininkų pareiga yra preziumuojama, jei prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, o civilinėje byloje Nr. 2-1716-179/2012 abu atsakovai buvo pripažinti atlikę neteisėtus veiksmus, savavaliÅ¡kai pastatę priestatÄ , o ieÅ¡kovas nuostolius kildina, bÅ«tent, iÅ¡ atsakovų neteisėtų veiksmų dėl priestato pastatymo, atsakovai G.

M. ir Å . M. turi atlyginti padarytÄ Å¾alÄ solidariai. Be to, teismas sprendė, kad iÅ¡ atsakovų priteistinos ieÅ¡kovo reikalaujamos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (654,00 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. 2012-08-22, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d.). Teismas iÅ¡ atsakovų priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams - proporcingai atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovas, atstovaujamas advokato Stasio Zabitos praÅ¡o pirmos instancijos teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei apelianto naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.2, b.l. 71-73). Apeliantas skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismo sprendimo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ekspertizės atsisakė bÅ«tent atsakovai, o tai reiÅ¡kia, kad jie nepasinaudojo Å¡ia teise ir tokiu bÅ«du nepaneigė ieÅ¡kovo pateikto žalos nustatymo akto iÅ¡vadų ir žalos paÅ¡alinimo darbų lokalinės sÄ matos dydžio.

Be to, nesutinka, kad vykdymo procesas yra prasidėjęs. Apeliantas teigia, kad šis procesas trunka jau metus laiko ir jokie sprendimo vykdymo veiksmai realiai nėra atlikti. Atsakovai sprendimo dėl rekonstrukcijos padarinių šalinimo nevykdo piktybiškai. Teismas be teisėto pagrindo sutiko su atsakovų argumentais, kad nurodyta ieškovo pastatų būklė atsirado ne tik dėl neteisėtai pastatyto priestato, bet ir dėl kitų priežasčių – pastato amžiaus, pelėsio. Teismas nepagrindė, kodėl tik iš dalies sutiko su ieškovo parodymais, kad nuostoliai atsirado kaip atsakovų savavališkai pastatyto priestato padarinys.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad vidaus patalpų defektai atsirado ir dėl paties ieÅ¡kovo nerÅ«pestingų veiksmų. Teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada nemotyvuotas.2. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovui padarytos ir atlygintinos žalos dydžio. Nesutinka, kad ieÅ¡kovo reikalavimo dalis dėl stogo atstatymo darbų iÅ¡ dalies dubliuojasi su teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡laidomis. Teigia, kad ieÅ¡kovas nesiekia pagerinti buvusios padėties, o grįžti į padėtį, buvusiÄ iki gyvenamojo namo rekonstrukcijos, kad savo techniÅ¡kai tvarkinguose namuose galėtų gyventi saugiai.

Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieÅ¡kovas su sutuoktine gyvenantis ginčo name neturi galimybės įsigyti ar iÅ¡sikelti į kitÄ bÅ«stÄ , todėl yra priverstas gyventi avariniame name ir žalos atlyginimo klausimas jam yra ypač aktualus. Laikančiųjų pastato konstrukcijų atstatymas į pirminę padėtį ir jų sutvirtinimas neapima ieÅ¡kovui padarytos žalos paÅ¡alinimo darbų, pagal paskaičiuotÄ lokalinę sÄ matÄ , todėl teismo sprendimų įvykdymo iÅ¡laidos negali dubliuotis su ieÅ¡kovo nurodytais nuostoliais.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , neatribojo sprendimų vykdymo byloje dėl savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos padarinių Å¡alinimo ir to, kas sudaro ieÅ¡kinio dalykÄ , t.y. žalos atlyginimo klausimo. Teismo atsisakymas priteisti stogo dalies atstatymo darbų kainÄ , kol nėra įvykdyti teismo sprendimai, vertintinas kaip imperatyviosios teisės normos pažeidimas, nes žalÄ , padarytÄ asmens turtui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo, Å¡iuo atveju – atsakovai solidariai. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovai praÅ¡o skundÄ atmesti ir atsakovų naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.2, b.l. 80-85).

Nurodė, kad nesutinka, jog teismo sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnio reikalavimų. Teismas iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir medžiagÄ . Apelianto teiginys, kad atsakovai atsisakė ekspertizės yra nepagrįstas, nes atsakovai nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių jos neinicijuos. Esančios specialisto iÅ¡vados dėl kambarių defektų yra Å¡aliÅ¡kos, prieÅ¡taraujančios faktinei padėčiai, kuri objektyviai egzistavo iki savavaliÅ¡ko statinio atsiradimo bei egzistuoja iki dabar. priimti Teismo sprendimo vykdymo procesas užsitęsė dėl to, kad Inspekcija ėmė atsisakinėti teismo jai suteiktos teisės vykdyti teismo sprendimÄ .

Mano, kad teismas teisingai atribojo teismo sprendimo vykdymo esmę ir su tuo susijusias galimas iÅ¡laidas nuo ieÅ¡kovo praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos sudėtinių dalių. Teismas aiÅ¡kiai motyvavo, kodėl nepriteistina stogo atkÅ«rimo sÄ matinė vertė. Apeliacinio skundo motyvai Å¡ioje dalyje nepagrįsti. Nei specialisto pasiraÅ¡ytame akte, nei Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 sprendime, kurį vykdant reikia likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, nepaminėta, kad dėl savavaliÅ¡kos statybos buvo sudarytos sÄ lygos pelėsiui atsirasti. nepagrįsti yra apeliacinio skundo (4, 5 psl. ) teiginiai, kad teismas be teisėto pagrindo vertino, jog ieÅ¡kovo patalpų bÅ«klė atsirado ne tik dėl atsakovų neteisėtai pastatyto priestato, bet ir kitų priežasčių : pastato amžiaus, pelėsio atsiradimo priežasčių.

Teismas objektyviai analizavo visas aplinkybes ir nesirėmė vien tik Å¡aliÅ¡kais specialistų V. L., A. Z. vertinimais, kurių besÄ lygiÅ¡ko pripažinimo reikalavo ieÅ¡kovas. Teismas objektyviai vertino visus pateiktus byloje duomenis apie pastato amžių, pelėsio atsiradimo priežastis, taip pat teismo posėdžio tvarka namo apžiÅ«ros metu nustatytus faktinius duomenis apie konkrečių patalpų bÅ«klę. Mano, kad apeliantas neįrodė, jog visi jo patalpose fiksuoti defektai besÄ lygiÅ¡kai yra tik priestato statybos padariniai.

Neįrodžius priežastinio ryÅ¡io tarp priestato statybos ir ieÅ¡kovo patalpų, iÅ¡skyrus 1-5 kambario kampÄ , defektų kilimo, atsakovų atsakomybė negali bÅ«ti absoliuti tik dėl to, kad statyba teismo pripažinta savavaliÅ¡ka. VisiÅ¡kai nepagrįstai reikalaujama priteisti teoriÅ¡kai paskaičiuotÄ namo stogo Å¡laito atstatymo iÅ¡laidų menamÄ sumÄ , kadangi tai gali bÅ«ti tik teismo sprendimo vykdymo iÅ¡laidos, kurias turės padengti atsakovai. Teismas pilnai ir objektyviai iÅ¡tyrė visus duomenis byloje, sprendime nurodė esminius bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimo motyvus ir teisingai taikė žalos atlyginimo principus.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra (T.2, b.l. 90-92).

Nurodė, kad, atsižvelgus, kad atsakovai teismo sprendimų, kuriais buvo įpareigoti per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, iki 2012 m. balandžio 9 d. neįvykdė, t.y. savavaliÅ¡kai pastatyto gyvenamojo namo priestato (duomenys neskelbtini) nenugriovė ir neatstatė nugriautos (iki rekonstrukcijos buvusios) gyvenamojo namo dalies, o neįvykdymo atveju teisė tai atlikti teismo sprendimu buvo suteikta Inspekcijai, kuri dėl teismo sprendimų vykdymo kreipėsi į antstolio S. V. kontorÄ .

Sutinka, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, privalo visiÅ¡kai atlyginti už jÄ atsakingas asmuo. Be to, pažymėjo, kad atsakovams, siekiant įvykdyti teismo 2011-07-15 sprendimÄ ir 2011-10-07 papildomÄ sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011, reikalinga įgyti statybÄ leidžiantį dokumentÄ â€“ leidimÄ rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei vienÄ projektÄ â€“ gyvenamojo namo rekonstravimo projektÄ , kuriame gali bÅ«ti nurodyti ir numatyti griovimo darbai.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas atmestinas.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ dėl ieÅ¡kovams padarytos turtinės žalos, atsiradusios dėl atsakovų atliktų savavaliÅ¡kų priestato statybos darbų, atlyginimo bei ieÅ¡kovams priteistos žalos dydžio pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, negrÄ Å¾int bylos iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali pakeisti sprendimÄ , siekdamas užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principus (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios, įstatyme įtvirtintos, rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų. Nagrinėjamu atveju ginčo santykiams taikytinos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios CPK 6.246-6.249 straipsnių normos. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.).

Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.). Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas visų Å¡ių sÄ lygų buvimas. Nesant Å¡ių sÄ lygų negali bÅ«ti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. BÅ«tinybę nustatyti Å¡ias sÄ lygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2004; 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2008; 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012).

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovų veiksmai statybos teisėtumÄ reglamentuojančių aktų laikymosi aspektu, statant priestatÄ , yra neteisėti ir tai konstatuota įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 teismo sprendimu ir 2011-10-07 papildomu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1716-179/2012 (T.1, b.l. 11-21), todėl teismas plačiau dėl Å¡ios pirmosios teismo instancijos iÅ¡vados nepasisako (CPK 320 str. 1 d.).

Dėl atsakovų kaltės. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus. Taigi civilinė deliktinė atsakomybė Å¡iuo atveju atsiranda tik nustačius atsakovų kaltę. Atsakovo veiksmai statybos teisėtumÄ reglamentuojančių aktų laikymosi aspektu, (duomenys neskelbtini) yra neteisėti.

Taigi atsakovų kaltę galima konstatuoti tuo atveju, jeigu jų veiksmai bÅ«tų žalos atsiradimo priežastis.Dėl žalos ir priežastinio ryÅ¡io. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai.

Jis gali bÅ«ti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti. Taigi netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys reiÅ¡kia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; kt.).IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 9737,60 Lt nuostolių atlyginimÄ .

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ tarp skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) ir atsiradusios žalos turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys, t. y. atlyginama ne bet kokia žala, bet žala, kuri atsirado kaip skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) padarinys.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo faktu, kad dėl atsakovų savavaliÅ¡kų statybos darbų, ieÅ¡kovui buvo padaryta žala. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad savavaliÅ¡ka statyba dėl namo dalies rekonstrukcijos buvo pradėta ir vykdoma savavaliÅ¡kai, tai, kad atsakovai jau ilgÄ laikÄ nevykdo teismo sprendimo ir nesiekia kuo greičiau likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinių, sudaro teisinį pagrindÄ konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus dėl žalos padarymo, priežastinį ryšį tarp Å¡ių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kuriÄ patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. 2010 m. balandžio 28 d.

VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras Statinio dalinės ekspertizės akte pasiraÅ¡ytas eksperto V. L. (T.1, b.l. 28-31) nurodyta, kad statinys turi avarinės bÅ«klės požymių, todėl bÅ«tina skubiai nuardyti ant žiogrinio namo savavaliÅ¡kai pastatytÄ antstatÄ , atstatyti į pirminę padėtį laikančiÄ sias konstrukcijas, jas sutvirtinti, nes tokie statinio laikančiųjų konstrukcijų pokyčiai, dėl kurių nebeužtikrinamas tolesnis mechaninis atsparumas ir pastovumas.

UAB „Skena“ 2012 m. balandžio 10 d. aktas Nr. 12-04/03 dėl žalos nustatymo taip pat patvirtina padarytÄ Å¾alÄ (T.1, b.l. 49-53). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų atstovo argumentai, kad byloje nėra duomenų apie pastato bÅ«klę iki priestato pastatymo, kad nėra paneigtos atsakovės G. M. nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas lango vietoje buvo iÅ¡kirtęs duris, kas taip pat galėjo sÄ lygoti patalpos atvėsimÄ ar sienų įtrÅ«kimÄ , nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad vidaus patalpų sužalojimai atsirado dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (savavaliÅ¡ka priestato statyba), tačiau tam galėjo turėti įtakos ir  pastato amžius, ir atskiri ieÅ¡kovo nerÅ«pestingi veiksmai (sienų danga palanki pelėsiui, ventiliacijos nebuvimas, neapÅ¡ildytos sienos ir pan.).

Atsakovai neįrodė, kad ne dėl jų atliktų savavaliÅ¡kos statybos darbų ieÅ¡kovas patyrė žalÄ (CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad žala ieÅ¡kovui atsirado dėl atsakovų kaltės ir esant jų neteisėtiems veiksmams. Vertinant byloje surinktų įrodymų visumÄ (CPK 185 str., 216 str., 218 str.), teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tarp ieÅ¡kovams padarytos žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys. Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje buvo nustatytos visos atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti sÄ lygos.Dėl žalos dydžio.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu žalos dydžiu ir teigia, kad teismas neteisingai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus. Teisėjų kolegija su Å¡iuo apelianto argumentu sutinka. CK 6.281 straipsnio 1 dalis numato, kad priteisdamas žalos atlyginimÄ , teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingÄ už žalÄ asmenį atlyginti jÄ natÅ«ra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktÄ , pataisyti sužalotÄ daiktÄ ir pan.) arba visiÅ¡kai atlyginti padarytus nuostolius.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo (CPK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimui turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Teisingos žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad teismas spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrÄ jį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosiuos nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusios asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-05-11. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du; svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus.

Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertę. Atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnyje nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/ sugadinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas.

KaÅ¡tai turi bÅ«ti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamÄ sugadinimo metu objekto fizinę bÅ«klę. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju turi rodyti iÅ¡laidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). IeÅ¡kovas praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų 9737,60 Lt žalos (nuostolių): 4429,61 Lt už stogo atstatymo darbus, 612,46 Lt kambario 1-5 remonto iÅ¡laidas, 409,21 Lt kambario 1-4 remonto darbus, 57,90 Lt už kitus papildomus darbus.

IeÅ¡kovas jam padarytos žalos dydį įrodinėjo UAB „Skena“ aktu Nr. 12-04/03, bei atliktais skaičiavimais lokalinėje sÄ matoje 2011 m. spalio mėnesio kainomis, kurioje nurodyta, kad dėl savavaliÅ¡kos priestato statybos, buvusio stogo atstatymo, sugadintų aitvarų suremontavimui su daline apdaila ieÅ¡kovui priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) remonto darbams atlikti reikėtų 9737,60 Lt (T.1, b.l. 52-61). Teismas, atmesdamas reikalavimÄ priteisti 4429,61 Lt žalos atlyginimÄ už stogo remontÄ , nurodė, kad Å¡i ieÅ¡kovo reikalavimo dalis iÅ¡ dalies dubliuojasi su teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡laidomis, nurodyta darbų kaina gali bÅ«ti orientacinė sprendimo įvykdymo iÅ¡laidų dalis, todėl kol nėra įvykdyti teismo sprendimai nėra pagrindo priteisti Å¡iÄ sumÄ .

Su tokiais teismo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Bylos nustatyta, kad atsakovai teismo sprendimu buvo įpareigoti per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ priestatÄ , atstatyti nugriautÄ namo dalį, paruoÅ¡us projektÄ atstatyti į pirminę padėtį laikančiÄ sias pastato konstrukcijas, jas sutvirtinti, baigus darbu sutvarkyti statybvietę, o atsakovams to neatlikus, tokia teisė suteikta trečiajam asmeniui (T.1, b.l. 11-21).

Teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. vasario mėnesį, tačiau iš bylos medžiagos – atsakovų, trečiojo asmens atsiliepimų į ieškinį, paaiškinimų matyti, jog teismo sprendimo nei atsakovai, nei trečiasis asmuo nėra įvykdę ir patys nesiruošia vykdyti (T.1, b.l. 85; 97; T.2, b.l. 55-56).Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui.

Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymÄ , 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertų pateiktoje lokalinėje sÄ matoje nurodyti darbai, kurie bÅ«tini atlikti tik ieÅ¡kovui priklausančioje namo dalyje (T.1, b.l. 51). Nors atsakovai teigė, kad Å¡iuo įrodymu negalima remtis nustatant sugadinto turto vertę, tačiau patys nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų atsikirtimus, dėl nesutikimo su pateiktu ieÅ¡kovų žalos paskaičiavimu, duomenų apie tai, kokios bÅ«klės ir vertės ieÅ¡kovo namo dalis buvo iki atsakovų savavaliÅ¡kų statybos darbų atlikimo (CPK 178 str.).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs ir iÅ¡plėtojęs gausiÄ ir vienodÄ Ä¯rodinėjimÄ bei įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių civilinio proceso normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimÄ ar nebuvimÄ , o tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja.

Taigi civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ , kai nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, kai byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, tai yra taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri reiÅ¡kia, kad iÅ¡vada apie faktų buvimÄ gali bÅ«ti daroma ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ar jų nebuvimÄ (CPK 176 str.).

Taigi teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį bei pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011). IÅ¡ byloje pateiktos UAB „Dezinfa“ 2012-04-16 raÅ¡to Nr. 243/12 nustatyta, kad pelėsio žininių plitimui reikia atlikti visÄ eilę darbų, kurių atlikimo kaina nėra įtrauktÄ Ä¯ nuostolių sumÄ (T.1, b.l. 59-60).

IÅ¡ byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad namas statytas 1961 metais, yra avarinės bÅ«klės, todėl atkÅ«rimo iÅ¡laidos tokiu atveju yra lygios iÅ¡laidoms, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tačiau nėra įmanoma atkurti ieÅ¡kovų turtÄ tos bÅ«senos, kurios jis buvo iki jo sugadinimo. Visais atvejais tai galima padaryti tik naujomis medžiagomis, todėl turtas vis tiek bus atnaujintas labiau, nei atsakingas dėl jo sugadinimo kaltas asmuo. Todėl jei turtui atkurti yra panaudojamos žymiai geresnės medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesnis už buvusį, ir jeigu visas atkÅ«rimo iÅ¡laidas padengtų žalÄ padaręs asmuo, tai teisiÅ¡kai reikÅ¡tų turto savininko praturtėjimÄ skolininko sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001).

Tokia situacija teisėje netoleruotina, nes kompensacijos institutas bendrojoje civilinės teisės doktrinoje atlieka tik realios žalos atlyginimo funkcijÄ bet negali atlikti kalto asmens dėl žalos nubaudimo funkcijos. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jeigu žalos dydžiui nustatyti remiamasi sÄ matoje apskaičiuota atstatomÄ ja verte, neturi bÅ«ti apsiribojama kaÅ¡tų, reikalingų objektui atkurti, apskaičiavimu. Jie turi bÅ«ti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamÄ sugadinimo metu objekto fizinę bÅ«klę.

Jei sugadintas daiktas yra naujas, tai jo sugadinimo metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas. Pakenkimo metu jo esama būklė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.

Tai yra ekonomiškai pagrįsta, kadangi nusidėvėjusio turto atkūrimo metu, jei panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesniu už buvusį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 patvirtintų Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių 27.2.2. punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto fizinis nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo jo statybos pabaigos metų užfiksuotų Nekilnojamojo turto kadastre. Iš pateikto Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo (T.1, b.l.

9) nustatyta, kad gyvenamojo namo fizinio nusidėvėjimo procentas yra 40 %, todėl vertinant pateiktÄ lokalinę sÄ matÄ Â kaip įrodymÄ , tikslinga atsižvelgti į pastato nusidėvėjimo laipsnį. Teisėjų kolegija įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei remdamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti žalos sumÄ 40 procentų nuo ieÅ¡kovo reikalaujamos sumos nuo 9737,60 Lt iki 5842,56 Lt. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies - pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas padidinant teismo priteistos žalos atlyginimo sumÄ iki 5842,56 Lt (CPK 3226 str. 1 d. 3 p.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kitus apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus ginčo atveju laiko teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å aliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors ji bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 str. 1 d.), todėl perskirstytinos Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovas už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ sumokėjo po 292,00 Lt žyminio mokesčio (T.1, b.l. 5; T.2, b.l. 76).Už advokato pagalbÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas sumokėjo 4000,00 Lt (T.1, b.l. 116-117), apeliacinės instancijos teisme 3500,00 Lt (T.2, b.l. 74-75).

Be to, ieÅ¡kovas yra patyręs papildomų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu: - 332,75 Lt už UAB „Dezinfa“ paslaugas ir 900,00 Lt už UAB „Skena“ paslaugas (T.1, b.l. 119-121). Viso ieÅ¡kovas yra patyręs 9316,75 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovė už advokato pagalbÄ pirmosios instancijos teisme sumokėjo 2000,00 Lt (T.1, b.l. 183-184) ir 2000,00 Lt už pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme (T.2, b.l. 87-89, viso 4000,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies (60 proc.), bei vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintais maksimaliais dydžiais (Rekomendacijų 8.2 p., 8.9 p., 8.18 p.), teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumÄ , posėdžių trukmę, bylos apimtį, į tai, kad posėdžiuose ieÅ¡kovÄ atstovavo advokato padėjėja, iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai priteistina 5350,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 str. 2 d.), o iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams priteistina 1600,00 Lt. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurios turi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ atsakovų, įskaitytinos į bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios turi bÅ«ti priteisiamos atsakovų naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo, ir taip paskirsčius bylinėjimosi iÅ¡laidas jos priteistinos Å¡itaip: ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovų priteistina 3750,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, t.y. iÅ¡ kiekvieno po 1875,00 Lt.  Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimÄ pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų G.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Å . M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 5842,56 Lt (penkis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du litus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is centus) nuostoliams atlyginti bei penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (5842,56 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (nuo 2012-08-22) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti iÅ¡ atsakovų G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Å . M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo B.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po 1875,00 Lt (po vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis litus) iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų.  Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas. Teisėjai                                                                                                           Žibutė Budžienė                                                                               Evaldas BurzdikasLenonas Jachimavičius