2023-06-14 Nr. AB-11978-3-65-3-00350-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-728-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00350-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Jolantos Malijauskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (10.17) VPE_SP8-174 „Dėl A. D. pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permokos nustatymo“; VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. (10.17) VPE_SP9-109 „Dėl A. D. pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permokos išieškojimo“; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. (18.2)1-5881 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. (10.17) VPE_SP8-174“ įformintą sprendimą. Priteisti iš atsakovų pareiškėjo A. D. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šias aplinkybes:

2.1 VSDFV Utenos skyrius 2021 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą Nr. (10.17) VPE_SP9-109 „Dėl A. D. pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permokos išieškojimo“, kuriuo nusprendė nuo 2021 m. liepos 1 d. išskaityti 20 procentų per mėnesį iš A. D. gaunamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (10.17) VPE_SP8-174 nustatytą 1615,82 Eur permoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d.

2.2 Pareiškėjas nesutikdamas su sprendimu ir remdamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, dėl ginčo sprendimo padavė skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Fondo valdyba 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. (18.2)1-5881 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. (10.17) VPE_SP8-174“ konstatavo, kad VSDFV Utenos skyrius pagrįstai nustatė 1615,82 Eur priedo permoką ir tuo pačiu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

2.3 VSDFV Utenos skyrius nustatė, jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. susidarė 1615,82 Eur pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permoka. VSDFV Utenos skyrius permokos susidarymą kildino iš aplinkybės, kad pareiškėjas A. D. 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, turinčių įtakos pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą mokėjimui. Atsakovai laikėsi pozicijos, jog pareiškėjas A. D. 2019 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. sausio 31 d. laikotarpiu gavo draudžiamųjų pajamų, kurios per mėnesį viršijo minimalią mėnesinę algą. Su tokia atsakovų pozicija pareiškėjas nesutiko.

2.4 Pareiškėjas buvo Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos I-osios rinktinės 105-osios lengvosios pėstininkų kuopos vadas. Lietuvos kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos centrinė pakomisė priėmė ekspertinį sprendimą, įformintą 2019 m. gegužės 2 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 1405, kuriuo A. D. buvo pripažintas netinkamas tęsti profesinę karo tarnybą pagal nustatytą Z sveikatos grupę. Remdamasis 2019 m. gegužės 2 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 1405, Lietuvos kariuomenės vadas priėmė 2019 m. birželio 27 d.

įsakymą Nr. PK-1120 „Dėl kpt. A. D. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, kuriuo 2019 m. birželio 28 d. atleido kapitoną A. D. iš Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 105-osios lengvosios pėstininkų kuopos vado pareigų; nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su kapitonu A. D. ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Nesutikdamas su atleidimu iš karo tarnybos, pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundė 2019 m. gegužės 2 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 1405 ir Lietuvos kariuomenės vado 2019 m. birželio 27 d.

įsakymą Nr. PK-1120 „Dėl kpt. A. D. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-795-541/2020 tenkino pareiškėjo skundą ir nusprendė panaikinti Lietuvos kariuomenės vado 2019 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. PK-1120 „Dėl kpt. A. D. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ ir panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos centrinės pakomisės 2019 m. gegužės 2 d. ekspertinį nutarimą bei įpareigojo Lietuvos kariuomenės Dr. J.

Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisiją A. D. tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą nagrinėti iš naujo. Lietuvos kariuomenė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-795-541/2020. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2610-492/2021 Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2.5 Lietuvos kariuomenė pareiškėją į karo tarnybą grąžino 2021 m. vasario 25 d. Per visą laikotarpį nuo pareiškėjo atleidimo iš karo tarnybos iki jo grąžinimo į karo tarnybą, t. y nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2021 m. vasario 25 d. pareiškėjas neturėjo draudžiamųjų pajamų, kurios per mėnesį būtų didesnės nei minimali mėnesinė alga. Lietuvos kariuomenės vadas priėmė 2021 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. PK-453 „Dėl profesinės karo tarnybos santykių su kpt. A. D. nutraukimo ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, kuriuo nutraukė 2021 m. balandžio 23 d. profesinės karo tarnybos santykius su kapitonu A.

D., Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo kariu, ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Draudžiamąsias pajamas, kurios viršijo minimalią mėnesinę algą pareiškėjas pradėjo gauti po 2021 m. vasario 25 d., ir gavo iki 2021 m. balandžio 23 d. Minėta, kad nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2021 m. vasario 25 d. pareiškėjas negavo draudžiamųjų pajamų, kurios per mėnesį būtų didesnės nei minimali mėnesinė alga, tai reiškia, kad atsakovai neturėjo jokio pagrindo nustatyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. susidarė 1615,82 Eur pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permoka.

VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendime Nr. (10.17) VPE_SP8-174 „Dėl A. D. pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permokos nustatymo“ kaip teisinis sprendimo pagrindas yra nurodyta Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis. Tačiau Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nėra reglamentuojama pareigūnų ir karių valstybinę pensiją mokančios institucijos teisė priimti sprendimą dėl valstybinės pensijos priedo už tarnybą permokos nustatymo.

Be to, šiame sprendime nėra nurodytas administracinio sprendimo tinkamas teisinis ir faktinis pagrindas. Tuo pačiu tai reiškia, kad sprendimas yra neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų. Aptariamas ginčijamo sprendimo trūkumas yra esminis ir negali būti pateisinamas. Pareiškėjas mano, kad 1615,82 Eur permoka nustatyta nepagrįstai. Tuo pačiu tai reiškia, kad ir VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. (10.17) VPE_SP9-109 „Dėl A. D. pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permokos išieškojimo“ yra nepagrįstas.

2.6 Ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatų. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo pavaduotojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų ir (ar) bet kurios kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams. Taigi Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriui suteikta teisė priimti sprendimą dėl permokos išieškojimo tik tuo atveju, kai išmokos gavėjas yra kaltas dėl neteisėto išmokos išmokėjimo. Minėta, kad nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2021 m. vasario 25 d. pareiškėjas negavo draudžiamųjų pajamų, kurios per mėnesį būtų didesnės nei minimali mėnesinė alga, todėl pareigūnų ir karių pensijos priedas už tarnybą jam buvo mokėtas teisėtai ir pareiškėjas negali būti traktuojamas kaip esąs kaltas dėl to, kad gavo pareigūnų ir karių pensijos priedą už tarnybą. Nesant pareiškėjo kaltės, išieškojimas yra negalimas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2021 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. (10.17) VPE_SP9-109 „Dėl A. D. pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permokos išieškojimo“ yra naikintinas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimams.

3. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1 Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir šį Įstatymą įgyvendinantys bei detalizuojantys Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128.

4.2 Vadovaujantis Įstatymu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-649 „Dėl teisių, pareigų ir atsakomybės personalo administravimo srityje perdavimo 1.1.25 papunkčiu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. VP-84, A. D., išleistam į atsargą 2019 m. liepos 1 d. pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punktą (karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės), buvo paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą nuo 2019 m. liepos 2 d.

4.3 VSDFV Utenos skyrius 2021 m. birželio 10 d. per e. pristatymo sistemą gavo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo persiųstą A. D. prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo bei parengtus pensijos skyrimui reikalingus dokumentus. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas 2021 m. birželio 7 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape Nr. TL-38 nurodė, kad A. D. Lietuvos kariuomenės vado 2021 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. PK-453 buvo pakeista atleidimo iš tarnybos data iš 2019 m. liepos 1 d. į 2021 m. balandžio 23 d.

4.4 A. D. atleidimo iš tarnybos data buvo pakeista atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-795-541/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2610-492/2021. Teismas nusprendė panaikinti Lietuvos kariuomenės vado 2019 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. PK-1120 „Dėl kpt. A. D. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos centrinės pakomisės 2019 m. gegužės 2 d. ekspertinį nutarimą bei įpareigojo Lietuvos kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisiją A. D. tinkamumo profesinei tarnybai klausimą nagrinėti iš naujo. VSDFV Utenos skyrius vadovaudamasis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 7 straipsnio 4 dalimi, 15 straipsnio 1 dalimi, 2021 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. (10.17)VPE-SP5-435 skyrė pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą A. D., kuris Lietuvos kariuomenės vado 2021 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. PK-453 atleistas iš tarnybos 2021 m. balandžio 23 d. pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punktą (paaiškėja ir nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės) nuo 2021 m. balandžio 24 d. neterminuotai. VSDFV Utenos skyrius, išnagrinėjęs A. D. pareigūnų ir karių pensijos bylos dokumentus, 2021 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (10.17)VPE_SP8-174 vadovaudamasis Įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, bei atsižvelgdamas į tai, kad pasikeitė A. D. atleidimo iš tarnybos data iš 2019 m. liepos 1 d. į 2021 m. balandžio 23 d. nustatė, kad laikotarpiu (-iais) nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. susidarė 1615, 82 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą permoka. Permoka susidarė dėl to, kad A. D. 2019 m. rugsėjo 1 d.– 2021 m. sausio 31 d. laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, turinčių įtakos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą mokėjimui.

4.5 Nesutikdamas su Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (10.17) VPE_SP8-174, pareiškėjas šį sprendimą apskundė Fondo valdybai. Fondo valdyba išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą Nr. (1.18.2)-5881, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. VSDFV Utenos skyrius 2021 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (10.17) VPE_SP8-174, vadovaudamasis Pareigūnų pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai nustatė1615,82 Eur priedo permoką, kuri, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, VSDFV Utenos skyriaus direktoriaus 2021 m. birželio 22 d. spendimu Nr. (10.17) VPE_SP9-109 išieškoma iš pareigūnų pensijos ne ginčo tvarka.

4.6 Valstybės valdžios institucijos privalo vykdyti galiojančių įstatymų nuostatas ir neturi teisės ar pareigos spręsti apie galiojančio įstatymo teisėtumą ar tinkamumą. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Fondo valdybai ar Fondo valdybos teritoriniams skyriams nesuteikta teisė skirti ir mokėti pareigūnų ir karių valstybines pensijas kitaip, nei nustatyta Įstatyme ir Nuostatuose. Skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, priimtas išnagrinėjus su pareigūnų ir karių valstybinių pensijų valstybinės pensijos priedo už tarnybą permokos nustatymo pareiškėjui susijusius dokumentus, todėl pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nėra pagrindo.

5. Fondo valdyba nesutiko su skundu prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

6.1 Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kartu su pareigūnų pensija buvusiam pareigūnui, iki jis įgis teisę gauti socialinio draudimo pensiją, mokamas vienos socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio (bazinės pensijos dydis nuo 2019 m. sausio 1 d.– 164,59 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. – 180,95 Eur, nuo 2021 m. sausio 1 d. – 198,29 Eur) pareigūnų pensijos priedas už tarnybą (toliau – priedas). Pareigūnų pensijos priedo mokėjimas siejamas su pensijos gavėjui priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų dydžiu: 1) jeigu pensijos gavėjo draudžiamosios pajamos, kaip jos apibrėžtos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, yra mažesnės negu viena minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) (MMA dydis nuo 2019 m. sausio 1 d.– 555,00 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. – 607 Eur, nuo 2021 m. sausio 1 d. – 642 Eur) ir jis nėra savarankiškai dirbantis asmuo, mokama priedo dalis, kuri apskaičiuojama priedą dauginant iš koeficiento, apskaičiuoto pagal formulę K = (MMA - P) / MMA, kurioje K – koeficientas, P – asmens draudžiamosios pajamos, priskaičiuotos už mėnesį, ėjusį prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas; 2) jeigu draudžiamosios pajamos didesnės negu viena MMA, priedas nemokamas.

6.2 Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad susidarius valstybinės pensijos, kurios skyrimas ir (ar) mokėjimas siejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, kaip jos apibrėžtos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, permokai dėl to, kad valstybinės pensijos gavėjas turėjo šių pajamų už tą laikotarpį, per kurį jam buvo paskirta ir mokėta pensija, permoka valstybinę pensiją mokančios institucijos vadovo (ar jo pavaduotojo) sprendimu išieškoma iš valstybinės pensijos gavėjo ne ginčo tvarka.

6.3 Fondo valdybos 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas buvo priimtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus A. D. 2021 m. birželio 29 d. skundą, kuriuo jis nesutiko su VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimu dėl pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permokos nustatymo.

6.4 Fondo valdyba, nagrinėdama su pareiškėjo 2021 m. birželio 29 d. skundu susijusias aplinkybes, nustatė, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. VP-84 pareiškėjui nuo 2019 m. liepos 2 d. paskirta ir mokama pareigūnų pensija ir priedas už tarnybą. Remiantis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenimis bei Lietuvos kariuomenės pateiktu 2021 m. birželio 2 d. darbo užmokesčio atestatu (pažymėjimu) Nr. PD-893, pareiškėjas iki 2021 m. balandžio 23 d. tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir turėjo draudžiamųjų pajamų, turinčių įtakos priedo mokėjimui. Pareiškėjo draudžiamosios pajamos buvo didesnės negu viena MMA, todėl priedas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. buvo mokamas nepagrįstai. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, Fondo valdyba pagrįstai konstatavo, kad VSDFV Utenos skyrius, vadovaudamasis Pareigūnų pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 2021 m. birželio 18 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai nustatė pareiškėjui 1615,82 Eur priedo permoką, kuri, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 22 d. sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka iš pareiškėjui mokamos pareigūnų pensijos.

6.5 Pareiškėjas reikalavimą panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 22 d. sprendimą dėl pareigūnų pensijos priedo permokos išieškojimo grindė tuo, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, sprendimas dėl permokos išieškojimo galimas tik tuo atveju, kai išmokos gavėjas yra kaltas dėl neteisėto išmokos išmokėjimo. Pareiškėjas taip pat teigė, kad laikotarpiu, už kurį nustatyta permoka, negavo draudžiamųjų pajamų, kurios per mėnesį būtų didesnės negu viena MMA, todėl priedas jam mokėtas teisėtai ir pareiškėjas negali būti traktuojamas kaip esąs kaltas dėl to, kad gavo priedą. Pareiškėjas nurodė, kad nesant jo kaltės, išieškojimas yra negalimas. Fondo valdybos nuomone, šie pareiškėjo argumentai atmestini. Pareigūnų pensijos (ir pensijos priedo) permokos, susidariusios dėl pensijos gavėjo kaltės, išieškojimą reglamentuoja Įstatymo 151 straipsnio 2 dalies nuostatos, o pareigūnų pensijos (ir pensijos priedo) permokos, susidariusios dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo už tą laikotarpį, per kurį buvo paskirta ir mokėta pensija, išieškojimą reglamentuoja pirmiau minėtos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pareiškėjui nustatyta pareigūnų pensijos priedo permoka susidarė ne dėl pareiškėjo kaltės, o dėl to, kad tuo laikotarpiu, kai pareiškėjui buvo paskirta ir mokama pareigūnų pensija ir jos priedas, pareiškėjas per mėnesį turėjo didesnių negu viena MMA draudžiamųjų pajamų (Lietuvos Kariuomenė, kaip buvusi pareiškėjo draudėja, vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo atleidimas iš tarnybos pripažintas neteisėtu, patikslino Registro duomenis apie pareiškėjo draudimo laikotarpį ir turėtas draudžiamąsias pajamas). Esant tokioms aplinkybėms, kad VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 22 d. sprendimas išieškoti ne ginčo tvarka iš pareiškėjui mokamos pareigūnų pensijos 2021 m. birželio 18 d. sprendimu nustatytą 1615,82 Eur priedo permoką, yra teisėtas ir pagrįstas.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas A. D. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2000 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1680-K buvo priimtas į profesinę karo tarnybą. Buvo Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos I-osios rinktinės 105-osios lengvosios pėstininkų kuopos vadas. Lietuvos kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2019 m. gegužės 2 d. ekspertiniu nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas netinkamas tęsti profesinę karo tarnybą pagal nustatytą Z sveikatos grupę.

Remdamasis 2019 m. gegužės 2 d. ekspertiniu nutarimu Lietuvos kariuomenės vadas priėmė 2019 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. PK-1120 „Dėl kpt. A. D. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, kuriuo 2019 m. birželio 28 d. atleido A. D. iš Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 105-osios lengvosios pėstininkų kuopos vado pareigų ir nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su kapitonu A. D. bei išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Nesutikdamas su atleidimu iš karo tarnybos, pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą dėl 2019 m. gegužės 2 d. ekspertinio nutarimo ir Lietuvos kariuomenės vado 2019 m. birželio 27 d.

įsakymo Nr. PK-1120 „Dėl kpt. A. D. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-795-541/2020 patenkino pareiškėjo skundą ir nusprendė panaikinti Lietuvos kariuomenės vado 2019 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. PK-1120 „Dėl kpt. A. D. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos centrinės pakomisės 2019 m. gegužės 2 d. ekspertinį nutarimą bei įpareigojo Lietuvos kariuomenės Dr. J.

Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisiją A. D. tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą nagrinėti iš naujo. Lietuvos kariuomenė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr.eI3-795-541/2020 panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2610-492/2021 Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos kariuomenės vadas 2021 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. PK-211 pareiškėją gražino į karo tarnybą, paskyrė į Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Lietuvos kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2021 m. kovo 30 d. ekspertiniu nutarimo pažyma Nr. 735 A. D. buvo pripažintas netinkamas tęsti profesinę karo tarnybą. Lietuvos kariuomenės vadas priėmė 2021 m. balandžio 21 įsakymą Nr. PK-453 „Dėl profesinės karo tarnybos santykių su kpt.

A. D. nutraukimo ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, kuriuo nutraukė 2021 m. balandžio 23 d. profesinės karo tarnybos santykius su kapitonu A. D., Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo kariu, ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą.

9. Pareiškėjas 2019 m. birželio 24 d. VSDFV Utenos skyriui pateikė prašymą „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo“ .

10. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu (toliau – ir Įstatymas) bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128.

11. Vadovaujantis Įstatymu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-649 „Dėl teisių, pareigų ir atsakomybės personalo administravimo srityje perdavimo 1.1.25 papunkčiu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. VP-84, A. D., išleistam į atsargą 2019 m. liepos 1 d. pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punktą (karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės), buvo paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą nuo 2019 m. liepos 2 d.

12. Pareiškėjas A. D. 2021 m. gegužės 7 d. VSDFV Utenos skyriui pateikė prašymą „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“ .

13. VSDFV Utenos skyrius 2021 m. birželio 10 d. per e. pristatymo sistemą gavo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo persiųstą A. D. prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo bei parengtus pensijos skyrimui reikalingus dokumentus. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas 2021 m. birželio 7 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape Nr. TL-38 nurodė, kad A. D. Lietuvos kariuomenės vado 2021 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. PK-453 pakeista atleidimo iš tarnybos data iš 2019 m. liepos 1 d. į 2021 m. balandžio 23 d. A. D. atleidimo iš tarnybos data buvo pakeista atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-795-541/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2610-492/2021.

14. VSDFV Utenos skyrius vadovaudamasis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 7 straipsnio 4 dalimi, 15 straipsnio 1 dalimi, 2021 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. (10.17)VPE-SP5-435 skyrė pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą A. D., kuris Lietuvos kariuomenės vado 2021 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. PK-453 atleistas iš tarnybos 2021 m. balandžio 23 d. pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punktą (paaiškėja ir nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės) nuo 2021 m. balandžio 24 d. neterminuotai.

15. Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kartu su pareigūnų pensija buvusiam pareigūnui, iki jis įgis teisę gauti socialinio draudimo pensiją, mokamas vienos socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio (bazinės pensijos dydis nuo 2019 m. sausio 1 d – 164,59 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d.– 180,95 Eur, nuo 2021 m sausio 1 d – 198,29 Eur) pareigūnų pensijos priedas už tarnybą (toliau – priedas). Pareigūnų pensijos priedo mokėjimas siejamas su pensijos gavėjui priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų dydžiu: 1) jeigu pensijos gavėjo draudžiamosios pajamos, kaip jos apibrėžtos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, yra mažesnės negu viena minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) (MMA dydis nuo 2019 m. sausio 1 d. – 555,00 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. – 607 Eur, nuo 2021 m. sausio 1 d. – 642 Eur) ir jis nėra savarankiškai dirbantis asmuo, mokama priedo dalis, kuri apskaičiuojama priedą dauginant iš koeficiento, apskaičiuoto pagal formulę K = (MMA - P) / MMA, kurioje K – koeficientas, P – asmens draudžiamosios pajamos, priskaičiuotos už mėnesį, ėjusį prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas; 2) jeigu draudžiamosios pajamos didesnės negu viena MMA, priedas nemokamas.

16. Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad susidarius valstybinės pensijos, kurios skyrimas ir (ar) mokėjimas siejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, kaip jos apibrėžtos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, permokai dėl to, kad valstybinės pensijos gavėjas turėjo šių pajamų už tą laikotarpį, per kurį jam buvo paskirta ir mokėta pensija, permoka valstybinę pensiją mokančios institucijos vadovo (ar jo pavaduotojo) sprendimu išieškoma iš valstybinės pensijos gavėjo ne ginčo tvarka.

17. Remiantis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenimis bei Lietuvos kariuomenės pateiktu 2021 m. birželio 2 d. darbo užmokesčio atestatu (pažymėjimu) Nr. PD-893, pareiškėjas iki 2021 m. balandžio 23 d. tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir turėjo draudžiamųjų pajamų, turinčių įtakos priedo mokėjimui. Pareiškėjo draudžiamosios pajamos buvo didesnės negu viena MMA. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, išnagrinėjęs A. D. pareigūnų ir karių pensijos bylos dokumentus, 2021 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (10.17)VPE_SP8-174 vadovaudamasis Įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, bei atsižvelgdamas į tai, kad pasikeitė A. D. atleidimo iš tarnybos data iš 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. balandžio 23 d. nustatė, kad laikotarpiu (-iais) nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. susidarė 1615, 82 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą permoka. Permoka susidarė dėl to, kad A. D. 2019 m. rugsėjo 1 d.– 2021 m. sausio 31 d. laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, turinčių įtakos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą mokėjimui.

18. Nesutikdamas su VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (10.17) VPE_SP8-174, pareiškėjas šį sprendimą apskundė Fondo valdybai, kuri išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą Nr. (1.18.2)-5881, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Teismas atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, bei galiojantį teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad VSDFV Utenos skyrius 2021 m. birželio 18 d, sprendimu Nr. (10.17) VPE_SP8-174, vadovaudamasis Pareigūnų pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai nustatė 1615,82 Eur priedo permoką

20. Pareiškėjas reikalavimą panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. (10.17) VPE_SP9-109 „Dėl A. D. pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permokos išieškojimo“ grindė ir tuo, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, sprendimas dėl permokos išieškojimo galimas tik tuo atveju, kai išmokos gavėjas yra kaltas dėl neteisėto išmokos išmokėjimo. Pareiškėjas taip pat teigė, kad laikotarpiu, už kurį nustatyta permoka, negavo draudžiamųjų pajamų, kurios per mėnesį būtų didesnės negu viena MMA, todėl priedas jam mokėtas teisėtai ir pareiškėjas negali būti traktuojamas kaip esąs kaltas dėl to, kad gavo priedą. Pareiškėjas nurodė, kad nesant jo kaltės, išieškojimas yra negalimas.

21. Teismas su šais pareiškėjo argumentais nesutiko, kadangi pareigūnų pensijos (ir pensijos priedo) permokos, susidariusios dėl pensijos gavėjo kaltės, išieškojimą reglamentuoja Pareigūnų pensijų įstatymo 151 straipsnio 2 dalies nuostatos, o pareigūnų pensijos (ir pensijos priedo) permokos, susidariusios dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo už tą laikotarpį, per kurį buvo paskirta ir mokėta pensija, išieškojimą reglamentuoja minėtos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pareiškėjui nustatyta pareigūnų pensijos priedo permoka susidarė ne dėl pareiškėjo kaltės, o dėl to, kad tuo laikotarpiu, kai pareiškėjui buvo paskirta ir mokama pareigūnų pensija ir jos priedas, pareiškėjas per mėnesį turėjo didesnių negu viena MMA draudžiamųjų pajamų (Lietuvos Kariuomenė, kaip buvusi pareiškėjo draudėja, vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo atleidimas iš tarnybos pripažintas neteisėtu, patikslino Registro duomenis apie pareiškėjo draudimo laikotarpį ir turėtas draudžiamąsias pajamas).

22. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. (10.17) VPE_SP9-109 „Dėl A. D. pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permokos išieškojimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti nėra teisinio pagrindo.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. D. skundą tenkinti. Priteisti iš atsakovų pareiškėjo A. D. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Pažymėtina, kad teismas savo išvadą, jog pareiškėjas iki 2021 m. balandžio 23 d. tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir turėjo draudžiamųjų pajamų, turinčių įtakos priedo mokėjimui, grindžia Lietuvos kariuomenės pateiktu 2021 m. birželio 2 d. darbo užmokesčio atestatu (pažymėjimu) Nr. PD-893. Tačiau minėtas 2021 m. birželio 2 d. darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas) Nr. PD-893 nepatvirtina, kad pareiškėjas jame nurodytas draudžiamąsias pajamas gavo 2019 m. birželio 28 d. iki 2021 m. vasario 25 d. laikotarpiu. Šiame dokumente nurodomos tik paskaičiuotos sumos, tačiau jos pradėtos mokėti tik 2021 m. kovo 10 d. Atsakovai įrodymų, kad tokios pajamos buvo gautos 2019 m. birželio 28 d. iki 2021 m. vasario 25 d. laikotarpiu, nepateikė. Be to, 2021 m. birželio 2 d. darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas) Nr. PD-893 neapima laikotarpio nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. balandžio 24 d

25. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų susijusių su netinkamo teisinio pagrindo ginčijamame administraciniame akte nurodymu. VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendime Nr. (10.17) VPE_SP8-174 „Dėl A. D. pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permokos nustatymo“ kaip teisinis sprendimo pagrindas yra nurodyta Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nėra reglamentuojama pareigūnų ir karių valstybinę pensiją mokančios institucijos teisė priimti sprendimą dėl valstybinės pensijos priedo už tarnybą permokos nustatymo.

26. Nesant pareiškėjo kaltės, išieškojimas yra negalimas ir VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. (10.17) VPE_SP9-109 „Dėl A. D. pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permokos išieškojimo“ turėjo būti panaikintas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimams.

27. VSDFV Panevėžio skyrius prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimą administracinėje byloje palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

28. VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais, kurie buvo nurodyti atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

29. Fondo valdyba prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

30. Fondo valdybos nuomone, teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, pasisakė dėl pareiškėjo 2022 m. sausio 19 d. patikslintame skunde nurodytų argumentų, teisingai nurodė, kokie teisės aktai reglamentuoja ginčo teisinius santykius, sistemiškai išanalizavo šių teisės aktų nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo ginčijami 2021 m. birželio 18 d. sprendimas, 2021 m. birželio 22 d. sprendimas ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, atitinka teisinį reguliavimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2021 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. (10.17) VPE_SP9-109 „Dėl A. D. pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permokos išieškojimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, bei galiojantį teisinį reglamentavimą, konstatavo, jog Fondo valdybos Utenos skyrius 2021 m. birželio 18 d, sprendimu Nr. (10.17) VPE_SP8- 174, vadovaudamasis Pareigūnų pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai nustatė 1615,82 Eur priedo permoką ir vadovaudamasis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straispnio 4 dalimi, 2021 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. (10.17) VPE_SP9-109 „Dėl A. D. pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permokos išieškojimo“ nusprendė nuo 2021 m. liepos 1 d. išskaityti 20 procentų per mėnesį iš A. D. gaunamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nustatytą 1615,82 Eur permoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d.

33. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų dėl netinkamo teisinio reguliavimo, jog pensiją mokanti institucija neturi teisės priimti sprendimą dėl valstybinės pensijos priedo už tarnybą permokos nustatymo. Taip pat nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad ginčo laikotarpiu buvo gautos pajamos ir apskritai nesant jo kaltės toks išieškojimas negalimas.

34. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinis teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1d. ).

35. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo pateikė naujus įrodymus, banko sąskaitų išrašus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą, todėl bylos šalies pateikti nauji įrodymai nebus tiriami.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams iš naujo jų nebekartoja ir pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų susijusių su netinkamu teisiniu reguliavimu.

38. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja specialūs teisės aktai - Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas ir šį įstatymą įgyvendinantis bei detalizuojantis poįstatyminis teisės aktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtinti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kartu su pareigūnų pensija buvusiam pareigūnui, iki jis įgis teisę gauti socialinio draudimo pensiją, mokamas vienos socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio (bazinės pensijos dydis nuo 2019 m. sausio 1 d. – 164,59 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. – 180,95 Eur, nuo 2021 m. sausio 1 d. – 198,29 Eur) pareigūnų pensijos priedas už tarnybą (toliau – priedas). Pareigūnų pensijos priedo mokėjimas siejamas su pensijos gavėjui priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų dydžiu: 1) jeigu pensijos gavėjo draudžiamosios pajamos, kaip jos apibrėžtos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, yra mažesnės negu viena minimalioji mėnesinė alga (toliau – ir MMA) (MMA dydis nuo 2019 m. sausio 1 d. – 555,00 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d.– 607 Eur, nuo 2021 m. sausio 1 d.– 642 Eur) ir jis nėra savarankiškai dirbantis asmuo, mokama priedo dalis, kuri apskaičiuojama priedą dauginant iš koeficiento, apskaičiuoto pagal formulę K = (MMA - P) / MMA, kurioje K – koeficientas, P – asmens draudžiamosios pajamos, priskaičiuotos už mėnesį, ėjusį prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas; 2) jeigu draudžiamosios pajamos didesnės negu viena MMA, priedas nemokamas. Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad susidarius valstybinės pensijos, kurios skyrimas ir (ar) mokėjimas siejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, kaip jos apibrėžtos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, permokai dėl to, kad valstybinės pensijos gavėjas turėjo šių pajamų už tą laikotarpį, per kurį jam buvo paskirta ir mokėta pensija, permoka valstybinę pensiją mokančios institucijos vadovo (ar jo pavaduotojo) sprendimu išieškoma iš valstybinės pensijos gavėjo ne ginčo tvarka.

39. Remiantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. VP-84, pareiškėjui nuo 2019 m. liepos 2 d. buvo paskirta ir mokama pareigūnų pensija ir priedas už tarnybą. Remiantis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenimis bei Lietuvos kariuomenės pateiktu 2021 m. birželio 2 d. darbo užmokesčio atestatu (pažymėjimu) Nr. PD-893, pareiškėjas iki 2021 m. balandžio 23 d. tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir turėjo draudžiamųjų pajamų, turinčių įtakos priedo mokėjimui. Pareiškėjo draudžiamosios pajamos buvo didesnės negu vienas MMA, todėl priedas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. buvo mokamas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Fondo valdybos Panevėžio skyrius pagrįstai vertino, kad Fondo valdybos Utenos skyrius, vadovaudamasis Pareigūnų pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 2021 m. birželio 18 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai nustatė pareiškėjui 1615,82 Eur priedo permoką, kuri, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Fondo valdybos Utenos skyriaus 2021 m. birželio 22 d. sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka iš pareiškėjui mokamos pareigūnų pensijos.

40. Teisėjų kolegijos nuomone, teisinis reguliavimas yra aiškus ir apibrėžtas, aiškiai numatyti atvejai, kada ir kokiomis sąlygomis yra skiriamas pensijos priedas ir kaip jis susijęs su gaunamomis draudžiamosiomis pajamomis, todėl pirmos instancijos teismas teisingai pritaikė materialines teisės normas nagrinėdamas šį ginčą, o argumentas, kad teismas nepasisakė dėl teisinio reguliavimo nėra pagrindas naikinti sprendimą. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui šios Nutarties 36 ir 37 punktuose nurodytas teisinis reguliavimas nekėlė abejonių ir teismas teisingai taikė įstatymą.

41. Pareiškėjas apeliacinio skundo reikalavimą panaikinti 2021 m. birželio 22 d. sprendimą dėl pareigūnų pensijos priedo permokos išieškojimo grindžia tuo, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, sprendimas dėl permokos išieškojimo galimas tik tuo atveju, kai išmokos gavėjas yra kaltas dėl neteisėto išmokos išmokėjimo. Pareiškėjas taip pat teigia, kad laikotarpiu, už kurį nustatyta permoka, negavo draudžiamųjų pajamų, kurios per mėnesį būtų didesnės negu viena MMA, todėl priedas jam mokėtas teisėtai ir pareiškėjas negali būti traktuojamas kaip esąs kaltas dėl to, kad gavo priedą. Pareiškėjas nurodo, kad nesant jo kaltės, išieškojimas yra negalimas.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pareiškėjo argumentai atmestini, kadangi pareigūnų pensijos (ir pensijos priedo) permokos, susidariusios dėl pensijos gavėjo kaltės, išieškojimą reglamentuoja Pareigūnų pensijų įstatymo 151 straipsnio 2 dalies nuostatos, o pareigūnų pensijos (ir pensijos priedo) permokos, susidariusios dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo už tą laikotarpį, per kurį buvo paskirta ir mokėta pensija, išieškojimą reglamentuoja pirmiau minėtos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pareiškėjui nustatyta pareigūnų pensijos priedo permoka susidarė ne dėl pareiškėjo kaltės, o dėl to, kad tuo laikotarpiu, kai pareiškėjui buvo paskirta ir mokama pareigūnų pensija ir jos priedas, pareiškėjas per mėnesį turėjo didesnių negu viena MMA draudžiamųjų pajamų (Lietuvos Kariuomenė, kaip buvusi pareiškėjo draudėja, vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo atleidimas iš tarnybos pripažintas neteisėtu, patikslino Registro duomenis apie pareiškėjo draudimo laikotarpį ir turėtas draudžiamąsias pajamas). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei galiojantį teisinį reglamentavimą, teisingai nustatė, kad 2021 m. birželio 22 d. sprendimas išieškoti ne ginčo tvarka iš pareiškėjui mokamos pareigūnų pensijos 2021 m. birželio 18 d. sprendimu nustatytą 1615,82 Eur priedo permoką yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad šio ginčo teisinius santykius reguliuoja specialūs šios nutarties 38 punkte nurodyti įstatymai.

43. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad priimtas ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, t. y. nėra tinkamai motyvuotas. Kolegijos vertinimu, sprendimas atitinka administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. turi visus būtinus rekvizitus, konstatuojamąją ir rezoliucines dalis, taip pat yra nurodytas sprendimo priėmimo pagrindas, o būtent VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. (10.17) VPE_SP8-174“, kuriame ir yra nurodyti išsamūs permokos nustatymo ir paskaičiavimo bei sprendimo priėmimo motyvai.

44. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

45. Teisėjų kolegija bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamasi šioje nutartyje aptartomis bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Jolanta Malijauskienė