e67ff144-da87-4584-8eca-991e1e8a1bea · Kauno apygardos teismas

Byla Nr. 1S-706-290/2017Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00721-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio KiÅ¡kio (kolegijos pirmininkas) ir Valdo Vitunsko, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo nuteistojo L. P. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 26 d. nutarimÄ Nr. 91-159 „Dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L.

P.“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : L. P. nuteistas 2015 m. gruodžio 23 d. Å akių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu - laivės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams ir 20 MGL dydžio bauda.

Å akių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Å akių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrino su Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 4 metams 1 mėnesiui ir 20 MGL dydžio baudÄ . Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta 4 MGL dydžio bauda pakeista 2 paromis areÅ¡to.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, Å akių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 1 mėnesio ir 2 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2016 m. sausio 26 d., o pabaiga - 2020 m. vasario 27 d. Neatliktos bausmės dalis Komisijos posėdžio dienÄ â€“ 2 metai 8 mėnesiai ir 5 dienos.Komisija 2017 m. birželio 26 d. priėmė nutarimÄ Nr. 91-159 taikyti nuteistajam L.

P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalį.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ motyvuodamas tuo, kad nors nuteistojo L. P. elgesys ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis L. P. skundžia Å¡iÄ KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ .Skunde jis nurodė, kad psichologo iÅ¡vada dėl jo probleminės srities – alkoholio neteisinga, kadangi su psichologu turėjo tik vienÄ kontaktÄ ir mano, kad vien iÅ¡ to negalima daryti iÅ¡vadų apie jį.

Be to Å¡iuo metu bausmę atlieka pusiaukelės namuose, savaitgaliais yra iÅ¡leidžiamas į namus trumpalaikiams pasimatymams, o Å¡ios aplinkybės rodo, kad jis jau yra pasiruošęs integruotis į visuomenę. Nors praeityje yra teistas ir buvo pažeidęs lygtinio paleidimo sÄ lygas, tačiau Å¡iuo metu jau suprato neigiamas nusikalstamo elgesio pasekmes, nori dirbti, integruotis į visuomenę ir padėti savo Å¡eimos nariams. Atsiliepimų į nuteistojo skundÄ negauta.Nuteistojo L. P. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo iÅ¡eina, kad pagal naujÄ jį teisinį reguliavimÄ bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinusi visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimÄ L. P. nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra.

Tačiau, net ir esant Å¡ioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinio paleidimo taikymui bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Å iuo atveju, atlikus nuteistojo L. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ pagal OASys metodikÄ nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 62 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl Å¡iuo atveju, įvertinus dar ir tai, kad jis siekia lygtinio paleidimo taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ , jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams bei nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Nuteistasis skunde argumentuoja, kad psichologo iÅ¡vada dėl jo probleminės srities – alkoholio yra neteisinga, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaip kriminogeninis veiksnys skatinantis pakartotinį nusikalstamumÄ , alkoholio vartojimas nėra iÅ¡skirtas, tokiu bÅ«du nei socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, nei pirmos instancijos teismo nutartyje, alkoholio vartojimas nėra iÅ¡skirtas kaip esminė aplinkybė, neleidžianti taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, prieÅ¡ingai nei tai supranta apeliantas.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, vertinama nuteistojo elgesio korekcija visu laisvės atėmimo laikotarpiu, neiÅ¡skiriant atskirų aplinkybių. Sutinkamai su 2017 m. birželio 21 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis dar iÅ¡skiriami L. P. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksniai, gyvenimo stilius ir draugai, mÄ stymas ir elgesys, kas aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, gali paskatinti nuteistÄ jį nusikalsti ir ateityje.

Todėl tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.Å iuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , matyti, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, sugeba tinkamai bendrauti su kitais asmenimis, turi kelis artimus draugus, yra patenkintas savimi, t. y. tuo, kokia asmenybė jis yra, savivertė aukÅ¡tesnė už vidutinę.

L. P. yra linkęs ieÅ¡koti save pateisinančių aplinkybių, pripažįsta, kad konfliktines situacijas ne visada pavyksta spręsti konstruktyviai, gali reaguoti impulsyviai. Pats nuteistasis teigia, jog niekada nėra naudojęs fizinės agresijos ar grasinęs smurto panaudojimu ar jį naudojęs siekdamas naudos sau ar kitų asmenų paklusimo, tačiau tam tikrose situacijose gali prarasti savitvardÄ ir naudoti fizinę agresijÄ , ypač tada kai reikia apginti save. Å iuo metu geba atpažinti problemines sritis, tačiau tarp to kÄ jis vertina kaip problemÄ ir to kaip pats prie jos atsiradimo prisidėjo yra prieÅ¡taravimų, pastarÄ jį nusikaltimÄ , dėl kurio padarymo atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė panaudojęs fizinę agresijÄ , praradęs savikontrolę iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, dabartinis nuteistojo fizinės agresijos atvejo panaudojimas atskleidžia, kad jis nepilnai supranta savo veiksmų sukeliamas pasekmes ir tam tikrais atvejais negeba savęs kontroliuoti.

Spręsdamas problemas koncentruojasi tik ties pozityviomis pasekmėmis, galimas neigiamas pasekmes yra linkęs sumenkinti. SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad L. P. ankščiau teistas net 10 kartų ir nors nuteistojo padarytų nusikaltimų pobÅ«dis, sunkumas bei įvykdymo aplinkybės negali bÅ«ti laikomos pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ nagrinėjamu atveju, tačiau, tiek kiek Å¡ios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos, kÄ pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Juo labiau įvertinus ir tai, kad, sutinkamai su komentuojamos Socialinio tyrimo išvados duomenimis, L. P. įvykdyti nusikaltimai tik sunkėja, konkretaus nusikaltimų modelio nėra. Šių duomenų visumoje vertinant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad L. P. ne visuomet atpažįsta savo problemas bei stengiasi jas spręsti tinkamai, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Pats nuteistasis teigia, kad nusikalsdavo ,,pagautas momento“ ir nors šiuo metu jis kelia sau realius bei įgyvendinamus ateities planus, vis dėlto tam tikrose situacijose yra linkęs pernelyg pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, kas skatina kartoti tas pačias klaidas.

Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jam keliamų rėžimo sÄ lygų nesilaikė ir jas pažeidė, o tai parodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į teismo jam parodytÄ pasitikėjimÄ . Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo požiÅ«ris yra pasikeitęs, aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, vis tik akivaizdžios pažangos mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamÄ elgesį bei leidžiančius teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nėra.Pritariant pirmosios instancijos teismui, apygardos teismo teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis dirba valstybinėje įmonėje ,,MÅ«sų amatai“, jo socialiniai ryÅ¡iai yra geri, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse.

Ir nors nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu yra skatintas tris kartus, tai tik parodo, kad L. P. elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo atliekantis laisvės atlikimo bausmę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis nuo 2017 m. gegužės 4 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis ir tokiu bÅ«du jam jau yra iÅ¡reikÅ¡tas didesnis pasitikėjimas. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija ir yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiÅ¡kÄ sias vertybes ir visuomenės saugumÄ gerbiančiais žmonėmis, iÅ¡mokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, sudaryti sÄ lygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę.

Kaip buvo minėta, Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė 62 balai, o teismo vertinimu nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , bylos duomenų kontekste, nėra pakankama, todėl sutinkamai su aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, aptartos aplinkybės nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Å iuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistÄ jį aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad L. P. toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimÄ . SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų.Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r ė: atmesti nuteistojo L. P. skundÄ ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį.Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai:             Evaldas Gražys              Jurgis KiÅ¡kis              Valdas Vitunskas