2016-09-07 Nr. AB-17131-3-63-3-00430-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1104-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00430-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei R. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) prašymu prašo priteisti iš atsakovės R. P. 283,49 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas prašyme nurodo, jog jai pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Nurodo, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. ir ji nesumokėjo 283,49 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjos teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nuosavybės teise valdytą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės R. P. 215,72 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., kitą prašymo dalį atmetė.

Nagrinėdamas bylą, teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisinį reglamentavimą.

Remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, teismas nustatė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, nuosavybes teise priklauso atsakovei.

Teismas pažymėjo, kad Rinkliavų įstatyme nėra įtvirtintas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą išieškojimo terminas, todėl, sprendžiant tokio pobūdžio klausimą, vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Teismas pažymėjo, kad tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1335-575/2015 ir kt.). Be to, mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio.

Vadovaudamasis aptartomis nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 metus) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t.y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turėjo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2008 ir 2009 metus, kurią pagal pateiktą pažymą apie skolą sudaro 67,77 Eur, todėl prašymas šioje dalyje dėl priteisimo buvo atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniu skundu prašė pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas priteisti vietinės rinkliavos skolą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, prašymą tenkindamas iš dalies, neteisingai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią mokestį apskaičiuoti ir perskaičiuoti galima ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti ir perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pareiškėjas pažymėjo, kad kreipimosi į teismą dieną jis ne apskaičiuoja ir ne perskaičiuoja vietinę rinkliavą, o kreipiasi į teismą dėl atitinkamais metais jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo, nes rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjo nuomone, aptartas Mokesčių administravimo įstatymo straipsnis šiuo atveju negali būti taikomas. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu analogiškoje byloje Nr. A-309-442/2015 ieškinio senaties netaikė ir priteisė vietinės rinkliavos skolą nuo jos atsiradimo dienos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 283,49 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės R. P.

Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovės pareiškėjui priteisė 215,72 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė, šį sprendimą grįsdamas tuo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatytą penkerių metų mokesčio apskaičiavimo bei perskaičiavimo senaties terminą.

Byloje ginčo dėl atsakovės pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą iš esmės nėra, tačiau pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl senaties termino pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnį taikymu.

Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausiai pažymėtina, kad Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju nėra įtvirtintos teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų senaties terminų taikymo klausimus teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda vietinės rinkliavos srityje, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 15 punktu ir 68 straipsniu, valstybės rinkliavai yra taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl senaties termino taikymo, už kurį valstybės rinkliavos (mokesčio) administratoriui leidžiama apskaičiuoti ar perskaičiuoti valstybės rinkliavą (mokestį) jos mokėtojui.

Pažymėtina, kad senaties terminų klausimas šioje srityje tokiu pat būdu yra sprendžiamas ir administracinių teismų praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015, 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015).

Kaip matyti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios pagrindo nukrypti nėra (Teismų įstatymo 33 str.).

Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Įvertinusi aptartas nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. gegužės 6 d. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde minimos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos Nr. A-309-422/2015 ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Be to, administracinėje byloje Nr. A-309-422/2015 nebuvo vertinamos ar aiškinamos teisės aktų, reglamentuojančių senaties terminus, nuostatos. Todėl šiuo atveju nurodyta administracinė byla Nr. A-309-422/2015 nėra reikšminga ir ja nėra keičiama anksčiau aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams pagrįstai ir teisingai taikė Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias mokesčio apskaičiavimo bei perskaičiavimo senaties terminą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys