e67ce8ee-2be5-45f6-bbbf-086f847480f9 · Kauno apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. 2-1063-429/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05310-2017-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.10 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 5 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ramunei Bakutienei, Skaistei BudinavičiÅ«tei, Andriui PÅ«kiui, Jurgitai Jasėnienei, Justinai NorvaiÅ¡aitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. J., atsakovams Ž. V. ir G. V., jų atstovui advokatui Raimondui Lygnugariui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinį atsakovams G. V., Ž. V. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o:

1) solidariai priteisti iš atsakovų 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiškos teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas;

2) pripažinti atsakovų 2012 m. vasario 8 d. pareiÅ¡kime Finansinių nusikaltimų tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos apie ieÅ¡kovÄ nurodytus duomenis neatitinkančius tikrovės ir žeminančiais ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ 1. „Ž. V. senai vartoja narkotikus, kas V. J. buvo tikrai žinoma prieÅ¡ pasiraÅ¡ant paskolos sutartį. V. J. žinojo, kad Ž. V. yra narkomanė, negali blaiviai mÄ styti, jai skubiai reikėjo narkotikų ir sutarties sÄ lygų ji tikrai negalėjo blaiviai vertinti“. 2.

„ V. J. buvo žinoma , kad Ž. V., mirus jos mamai ir paveldėjus jos turtÄ jį iÅ¡pardavė, tam, kad galėtų gauti narkotikų“ 3. „IeÅ¡kodamas žmonių, turinčių priklausomybės ligų , kurie negali blaiviai mÄ styti ir vertinti sutarties sÄ lygų pasekmes, V. J. pelnosi Å¡iuo bÅ«du, užvaldydamas svetimÄ turtÄ , bei nemokėdamas mokesčių nuo gautų pajamų“. Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžiuose nurodė, kad atsakovai 2012-02-08 pateikė pasiraÅ¡ytÄ pareiÅ¡kimÄ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie jo ir Ž.

V. civilinius santykius, kuriame sÄ moningai paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ , jo garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ , jÄ paskleidė FNTT Kauno apygardos valdyboje, o FNTT Å¡iÄ informacijÄ paskleidė ir visuomenei, Lietuvos banke ir Kauno apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Dėl atsakovų tyčia paskleistos informacijos , žeminančios jo garbę ir orumÄ , jis buvo sulaikytas vieÅ¡oje vietoje A. Mickevičiaus g. 158, Kaune Kauno apygardos teismo prieigose, o informacija apie sulaikymÄ iÅ¡platinta Kauno apygardos teismo darbuotojų tarpe.

Jis patyręs dvasinius sukrėtimus, ilgalaikius iÅ¡gyvenimus nuo kurių negali atsigauti, buvo pažeminta jo reputacija, jautęs ilgalaikius nepatogumus ir baimę bÅ«ti apkaltintu, sulaikytu, suimtu, pergyveno dėl sutuoktinės A. J. sekimo, vieÅ¡o sutuoktinės ir jį žeminančių reputacijai kenkiančių atsakovų paskleistų duomenų, jautė nepatogumus, nes buvo priverstas gaiÅ¡ti laikÄ savo reputacijos gynybai ir iÅ¡saugojimui, sumažėjo bendravimo galimybės su draugais, suprastėjo darbo rezultatai, tapęs lėtesnis, uždaresnis, jam buvo trukdoma prižiÅ«rėti ir slaugyti savo mamÄ J.

G., trukdoma rÅ«pintis Å¡eima ir dirbti, suprastėjo jo sveikatos stovis, darbingumas, ko pasekoje pirkdavęs ir naudodavęs eilę vaistų. Kadangi informacija apie faktus ir jų duomenis gali bÅ«ti tikra arba netiksli, klaidinga, iÅ¡galvota, tai yra neatitinkanti tikrovės, todėl praÅ¡o iÅ¡ atsakovų priteisti 1000Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei paneigti aukščiau paminėtus teiginius, kurie jo manymu, neatitinka tikrovės ir žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ .

Atsakovai praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovai atsiliepime ir teismo posėdžiuose nurodė, kad kreipimosi į teisėsaugos institucijas faktas pats savaime negali bÅ«ti laikomas vieÅ¡u duomenų paskleidimu, kadangi pareiÅ¡kimas adresuojamas konkrečiai institucijai. Jei pareiÅ¡kime nurodomos kažkokios aplinkybės, jos negali bÅ«ti vertinamos kaip duomenys, žeminantys asmens garbę ir orumÄ , nes tai yra tik prielaida, tas aplinkybes patikrinti ir įvertinti ar nėra nusikaltimo požymių.

Pagal atsakovų pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pareikÅ¡tas kaltinimas ieÅ¡kovui, o Å¡iuo metu byla nagrinėjama teisme. T E I S M A S k o n s t a t u o j a: Atsakovai Ž. V. ir G. V. 2012-02-08 kreipėsi raÅ¡tu į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybÄ prie Vidaus reikalų ministerijos „Dėl galimai nusikalstamos veikos“, kuriame nurodė, kad nori informuoti apie V. J. galimai nusikalstamÄ veikÄ , galimai norint užgrobti svetimÄ turtÄ bei nemokėti mokesčių nuo gautų pajamų.

Nurodė, kad 2009-06-04 V. J. ir Ž. V. sudarė paskolos sutartį, kuria Ž. V. iki 2010-01-04 paskolino 31858Eur (109999,30Lt). Paskolos sutarties 1 punktas numatė, kad jei Ž. V. negrÄ Å¾ins paskolos iki 2010-01-04, už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ skolininkė Ž. V. privalo mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo priteistos sumos. Ž. V. laiku negrÄ Å¾inus paskolos, V. J. kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo... V. J. sutartyje nenurodo jokių mokėtinų palÅ«kanų, tik delspinigius laiku negrÄ Å¾inus paskolos, kas aiÅ¡kiai rodo, kad jo lÅ«kesčiai buvo ne gauti naudos paskolinat pinigus, o laiku nesumokėjus 31858Eur, užvaldyti Ž.

V. priklausantį turtÄ , kurio vertė 417000Lt. Savo pareiÅ¡kime atsakovai nurodė ir sekančius teiginius : 4. „Ž. V. senai vartoja narkotikus, kas V. J. buvo tikrai žinoma prieÅ¡ pasiraÅ¡ant paskolos sutartį. V. J. žinojo, kad Ž. V. yra narkomanė, negali blaiviai mÄ styti, jai skubiai reikėjo narkotikų ir sutarties sÄ lygų ji tikrai negalėjo blaiviai vertinti“. 5. „ V. J. buvo žinoma , kad Ž. V., mirus jos mamai ir paveldėjus jos turtÄ jį iÅ¡pardavė, tam, kad galėtų gauti narkotikų“ 6.

„IeÅ¡kodamas žmonių, turinčių priklausomybės ligų , kurie negali blaiviai mÄ styti ir vertinti sutarties sÄ lygų pasekmes, V. J. pelnosi Å¡iuo bÅ«du, užvaldydamas svetimÄ turtÄ , bei nemokėdamas mokesčių nuo gautų pajamų“. Å iuos teiginius ieÅ¡kovas praÅ¡o paneigti kaip neatitinkančius tikrovės ir žeminančius jo garbę ir orumÄ . Ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-01017-12 buvo pradėtas pagal atsakovų pareiÅ¡kimÄ , kurį tyrė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno valdyba, o 2016-12-06 Kauno apygardos prokuratÅ«ra ir jį su kaltinamuoju aktu perdavė Kauno apylinkės teismui, kuris nagrinėja baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-141-993/2018.

Dėl tikrovės neatitinkančios, garbę ir orumÄ Å¾eminančios informacijos paskleidimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teisė į garbės ir orumo, asmens neturtinių vertybių, gynimÄ . Teisė į garbę ir orumÄ â€“ tai asmens teisė reikalauti, kad vieÅ¡oji nuomonė apie jį bÅ«tų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiÅ¡kos moralės normų reikalavimus.

Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus tikrovės neatitinkančius ir jo garbę bei orumÄ Å¾eminančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011). Dėl įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymo, kito asmens teisės į garbę ir orumÄ pažeidimo taikytina civilinė atsakomybė, reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.24 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumÄ : 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimÄ , 2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡i informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieÅ¡kovÄ , nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstÄ , kuriame jie paskelbti, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011).

Byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovų raÅ¡ytas pareiÅ¡kimas finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai yra apie ieÅ¡kovÄ V. J.– įvardijami asmens duomenys (jo vardas ir pavardė), gyvenamoji vieta, ko neginčija Å¡alys. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006).

Paskleistų duomenų neatitiktis tikrovei yra fakto, o tokių duomenų pripažinimas žeminančiais asmens garbę ir orumÄ â€“ fakto vertinimo klausimas. Tiriant ir vertinant informacijÄ , bÅ«tina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetÄ , paskleistų teiginių kontekstÄ , jų formuluotes. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumÄ pobÅ«džio, turi bÅ«ti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009).

Paskleisti duomenys vertintini ne tik kaip žodis (žodžių junginys) bendrine prasme; taip pat privalu nustatyti, kokia žinia paskleista pavartotų kalbinės raiÅ¡kos priemonių visuma, todėl tekstinė konstrukcija, duomenų sisteminimo ir dėstymo bÅ«dai, loginiai duomenų sÄ sajumo aspektai yra reikÅ¡mingi teisiniam duomenų (tiek jų atitikties tikrovei, tiek jų kaip žeminančių garbę ir orumÄ pobÅ«džio aspektu) kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis). Å is principas reiÅ¡kia, kad įrodinėjimo dalykÄ byloje nustato ginčo Å¡alys, o teismas, spręsdamas bylÄ , vertina tik Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija. Dėl to pareiga įrodyti paskleistų duomenų tikrumÄ (aplinkybę, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę), taip paneigiant nurodytÄ prezumpcijÄ , tenka duomenis paskleidusiam asmeniui (atsakovui), bet ne asmeniui, apie kurį tie duomenys paskleisti (ieÅ¡kovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009).

IeÅ¡kovas taip pat turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). Tuo tarpu faktÄ , kad, paskleidus apie jį (su juo susijusios) ir tikrovės neatitinkančios informacijos, buvo pažeista asmens garbė ir orumas, remdamasis protingumo principu, turi įrodyti ieÅ¡kovas. Sprendžiant, ar atsakovams, paskleidusiems Å¡iÄ informacijÄ , kyla CK 2.24 straipsnyje nustatyta atsakomybė, svarbu nustatyti Å¡ių paskleistų žinių atitiktį tikrovei.

Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiÅ¡kai pateikiama informacija, kuria iÅ¡kraipomos arba nutylimos įvykių, reiÅ¡kinių sÄ sajos, priežastiniai ryÅ¡iai su kitais įvykiais ir reiÅ¡kiniais. Minėta, kad faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, atsitikimas, reiÅ¡kinys. Dėl to paskelbtas faktas pagal savo pobÅ«dį (bÅ«tent kaip tikras, nepramanytas įvykis, atsitikimas, reiÅ¡kinys) gali žeminti asmens garbę ir orumÄ bei neatitikti tikrovės tik tuo atveju, kai toks faktas yra tarsi „iÅ¡imtas“ iÅ¡ konteksto.

Pateikiamiems teiginiams, juolab apie privatų asmenį, negali trÅ«kti aiÅ¡kaus ir objektyvaus faktinio pagrindo, juose esantys duomenys privalo bÅ«ti neiÅ¡kraipyti, galbÅ«t ne visiÅ¡kai tikslÅ«s, tačiau paskelbti prieÅ¡ tai ėmęsis visų įmanomų priemonių skelbiamų žinių (faktų ir duomenų) tikrumui (jų atitikčiai tikrovei) patikrinti. Duomenis paskleidusiam asmeniui padarius viskÄ , kÄ tokioje situacijoje bÅ«tų padaręs sÄ Å¾iningas duomenų skleidėjas, siekdamas nustatyti skelbiamos informacijos tikrumÄ , neesminiai teiginių netikslumai neturėtų bÅ«ti pagrindas CK 2.24 straipsniui taikyti.

KreipimÄ si į teisėsaugos institucijas faktas pats savaime negali bÅ«ti laikomas vieÅ¡u duomenų paskleidimu, kadangi pareiÅ¡kimas adresuotas konkrečiai institucijai. SÄ Å¾iningas asmens kreipimÄ sis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei praneÅ¡imas apie padarytus ir daromus pažeidimus nėra asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančių žinių paskleidimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28str. numatyta, kad „Įgyvendindamas savo teises ir vadovaudamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių.

Valstybė jos institucijos, pareigÅ«nai garantuoja ir gina asmens teises. Baudžiamasis procesas, įstatymai dėl administracinės teisės pažeidimų, turi tikslÄ užkirsti keliÄ nusikaltimams, teisės pažeidimams, saugoti asmenų teises ir teisėtus interesus. PareiÅ¡kėjų raÅ¡ytiniai pareiÅ¡kimai baudžiamosios ar administracinės teisės taikymo subjektams nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka, vykdant Å¡ių institucijų tiesiogines funkcijas, dėl jų priimami sprendimai, apie kuriuos praneÅ¡ama suinteresuotiems asmenims.

Jei praneÅ¡imas buvo nepagrįstas, sprendime apie tai nurodoma ir tuo pačiu paneigiamos neteisingos žinios apie asmenį. Nesutikdamas su pareiÅ¡kimu atsakovas gali skųsti jį įstatymo nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad atsakovai turėjo pagrindÄ kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybÄ , siekdami apginti savo teises ir teisėtus interesus, todėl ieÅ¡kinys atmestinas, nesant žinių paskleidimo fakto. Net jeigu pareiÅ¡kime ikiteisminio tyrimo institucijai nurodomos kažkokios aplinkybės, jos negali bÅ«ti vertinamos kaip duomenys žeminantys asmens garbę ir orumÄ , nes yra tik prielaida tas aplinkybes patikrinti ir įvertinti ar nėra nusikaltimo požymių.

Taigi, FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM 2017-04-21 raÅ¡tas Nr. 25/8/-56343 patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-01017-12 pradėtas pagal Ž. V. ir G. V. pareiÅ¡kimÄ , Liteko sistemoje matyti, kad minėto atsakovų pareiÅ¡kimo pagrindu Kauno apylinės teismas nagrinėja baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-141-993/2018. Kaip minėta, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas V. J. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Ž. V.. Taigi atsakovų pareiÅ¡kime „Dėl galimai nusikalstamos veikos“ iÅ¡sakyti teiginiai apie ieÅ¡kovo galimai nusikalstamÄ veikÄ turėjo tam objektyvų pagrindÄ ir Å¡i informacija iÅ¡ esmės atitinka tikrovę.

Paminėtina, kad, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, pagal kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2003; 2009 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009; kt.) Å¡iuo atveju nereikalaujama absoliutaus tikslumo, svarbu, kad elgiamasi sÄ Å¾iningai, t. y. informacija nebuvo sÄ moningai iÅ¡kreipiama, siekiant įžeisti ar pažeminti ieÅ¡kovÄ . Teismo vertinimu, atsakovai, kreipdamiesi į FNTT siekė tik informuoti dėl galimai V.

J. nusikalstamos veikos , todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vėliau byla perduota į teismÄ , kuriame nagrinėjama iki Å¡iol. Todėl atsakovų pateikta informacija iÅ¡ esmės atitinka tikrovę. Minėtas aplinkybes apie ieÅ¡kovÄ ir vykdytÄ ikiteisminį tyrimÄ patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas operatyvinę veiklÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ vykdęs T. C. bei ieÅ¡kovo sutuoktinė A. J.. Taigi, atsakovai, kreipdamiesi į FNTT iÅ¡ esmės informacijos neiÅ¡kraipė ir nesiekė įžeisti ar pažeminti ieÅ¡kovo.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovų pareiÅ¡kime į FNTT buvo iÅ¡sakyta ne nuomonė, o paskleista žinia, duomenys CK 2.24 straipsnio prasme, kurie iÅ¡ esmės atitiko tikrovę, dėl ko jie negali bÅ«ti pripažinti kaip žeminantys ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ bei paneigti. Pažymėtina, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tik tokių faktų visumÄ : žinių (faktų ir duomenų) paskleidimÄ ; faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ ; paskleistų žinių neatitiktį tikrovei; faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ , o nenustačius bent vieno kriterijaus, atsakomybė pagal CK 2.24 straipsnį neatsiranda.

Teismui nenustačius, kad paskleisti duomenys neatitiko tikrovės, nėra pagrindo konstatuoti, kad paskleisti duomenys žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Dėl neturtinės žalos priteisimo IeÅ¡kovas jo patirtÄ neturtinę žalÄ dėl tikrovės neatitinkančių, asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančių duomenų paskleidimo vertina 1000Eur. Nurodo, kad ieÅ¡kovas pasijautė pažemintas, negali atsigauti, buvo pažeminta jo reputacija, jautęs ilgalaikius nepatogumus ir baimę bÅ«ti apkaltintu, sulaikytu, suimtu, pergyveno dėl sutuoktinės A.

J. sekimo, vieÅ¡o sutuoktinės ir jį žeminančių reputacijai kenkiančių atsakovų paskleistų duomenų, jautė nepatogumus, nes buvo priverstas gaiÅ¡ti laikÄ savo reputacijos gynybai ir iÅ¡saugojimui, sumažėjo bendravimo galimybės su draugais, suprastėjo darbo rezultatai, tapęs lėtesnis, uždaresnis, jam buvo trukdoma prižiÅ«rėti ir slaugyti savo mamÄ J. G., trukdoma rÅ«pintis Å¡eima ir dirbti, suprastėjo jo sveikatos stovis, ko pasekmė - pirkdavęs ir naudodavęs eilę vaistų, jam padidėjo kraujospÅ«dis.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui neįrodžius jo asmeninių neturtinių teisių pažeidimo, nėra pirmosios iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų atsakovų veiksmų, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Be to, neturtinei žalai įrodyti reikia keturių elementų visumos – neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryÅ¡io, žalos (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis, 6.249 straipsnis). Teismui nusprendus, kad nėra ieÅ¡kovo teisių pažeidimo dėl atsakovų pareiÅ¡kime pateiktos informacijos apie ieÅ¡kovÄ , nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti neturtinę žalÄ nėra pagrįstas teisės aktais bei neįrodytas, o Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 1 000,00 Eur neturtinę žalÄ atmestinas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ byloje esančių mokėjimo dokumentų matyti, kad atsakovė Ž. V. sumokėjo 500,00 Eur už advokato teisinę pagalbÄ (b.l.75, III tomas) . Liudytojas T. C., vykdamas į teismo posėdį iÅ¡ VilkaviÅ¡kio į į KaunÄ ir atgal patyrė 15,45Eur, todėl jos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo liudytojui T. C. a.k. (duomenys neskelbtini), kurios pervestinos į sÄ skaitÄ Swedbank AB, banko kodas Nr. 73000 sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 88str.1d.1p.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovui bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos; o iš ieškovo atsakovų naudai priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos – 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 28,71 Eur, todėl ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Ž. V. a,k, (duomenys neskelbtini) - 500 Eur ( penkis Å¡imtus eurų ) iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 15,45Eur liudytojui T. C. a.k(duomenys neskelbtini) kuriuos pervesti į sÄ skaitÄ Swedbank AB, banko kodas Nr. 73000 sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybei 28,71 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 71 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Nurodyta suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sprendimas 30 dienų laikotarpyje gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Vida Jegorovienė