Legislator Case Law & Legislation
e67cd2ca-57ea-4d1e-8624-1e12b50080b0 AI generated

e67cd2ca-57ea-4d1e-8624-1e12b50080b0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number e67cd2ca-57ea-4d1e-8624-1e12b50080b0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

gynėjams advokatams Annai Grinevič, Kristinai Sandaraitei – Butvilienei ir Anatolijui Svilai, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. Å . , nukentėjusiojo L. S. ir nukentėjusiojo K. Å . atstovės pagal įstatymÄ D. Å . apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

Legislator headnote

AI generated

e67cd2ca-57ea-4d1e-8624-1e12b50080b0 · Lietuvos apeliacinis teismas: Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BK) 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 6 mėnesiams.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr.

1A-24/2011

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.4.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Reginos Gaudutienės, Elenos Vainienės,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei - Lisauskienei,

nuteistajam G. Å . ,

gynėjams advokatams Annai Grinevič, Kristinai Sandaraitei – Butvilienei ir Anatolijui Svilai, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. Å . , nukentėjusiojo L. S. ir nukentėjusiojo K. Å . atstovės pagal įstatymÄ D. Å . apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BK) 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 6 mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. balandžio 6 d.

O. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1 dalimi, O. Š. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnio 1 dalies 3 bei 5 punktais,

87 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 bei 5 punktais, O. Å . paskirta auklėjamojo poveikio priemonė ir elgesio apribojimai 12 mėnesių, įpareigojant jį bÅ«ti namuose nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto bei atlikti 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobÅ«džio darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos arba kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Â

M. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1 dalimi, M. U. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, M. U. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - įspėjimas, iÅ¡aiÅ¡kinant jam, kad jei jis nevykdys paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių, darys teisės pažeidimus ir dėl to bus įspėtas 2 kartus, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonė gali bÅ«ti pakeistos kitomis auklėjamojo poveikio priemones; taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, M. U. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 9 mėnesiams pagal Lietuvos Respublikos BK 87 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktÄ ir 3 dalies 5 punktÄ , įpareigojant jį bÅ«ti namuose nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto bei be Å¡ių priemonių vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2008 m. balandžio 2 d. iki 2008 m. balandžio 3 d.

Iš nuteistųjų G. Š. , O. Š. ir M. U. nukentėjusiajam K. Š. solidariai priteistas 7 000 litų neturtinės žalos

atlyginimas (Å¡ių lėšų tvarkytoja paskirta nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ

D. Š. ); nukentėjusiajai J. S. iš nuteistųjų solidariai priteistas 150 litų turtinės žalos atlyginimas; nukentėjusiajam L. S. iš nuteistųjų solidariai priteistas

5 000 litų neturtinės žalos atlyginimas. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys dėl 245 litų ir 20 centų žalos atlyginimo atmestas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

G. Š. , O. Š. ir M. U. nuteisti už tai, kad 2008 m. kovo 22 d., apie 22 val. (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), Mažeikių rajone, Pakalupio kaime, veikdami kartu bendrais

tyčiniais veiksmais, važiuodami automobiliu, sustojo prie keliu einančių K. Š. ir L. S. ir sudavė K. Š. smūgius kojomis į įvairias kūno vietas. Pastarajam dėl

suduotų smÅ«gių praradus sÄ monę, įmetė jį į automobilio bagažinę. Po to, grasindami sumuÅ¡ti L. S. , nurodė Å¡iam sėstis į automobilį. Pastarasis, bijodamas bÅ«ti sumuÅ¡tas, įsėdo į automobilį. Å iais veiksmais L. S. buvo atimta laisvė. Po to, važiuojant automobiliu, O. Å . sudavė L. S. 3-4 smÅ«gius kumščiu į veidÄ ir, pavažiavus automobiliu kelis kilometrus, sustojo. IÅ¡ automobilio bagažinės ant kelio iÅ¡metę K. Å . bei liepę iÅ¡ automobilio iÅ¡lipti L. S. , O. Å . ir

M. U. sudavė L. S. smūgius kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, o O. Š. sudavė

K. Å . smÅ«gį koja į galvÄ . Å iais veiksmais, panaudodami fizinį smurtÄ ir padarydami nukentėjusiesiems nežymius sveikatos sutrikdymus,

neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai vertė nepilnametį K. Š. perduoti 6000 litų, o L. S. vertė

perduoti 4000 litų už tai, kad nukentėjusieji tariamai jiems grasino. Å iais veiksmais G. Å . , O. Å . ir M. U. , pavartodami fizinį smurtÄ ir atimdami laisvę, prievartavo iÅ¡ nukentėjusiųjų turtÄ

Nuteistasis G. Š. apeliaciniame skunde prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.

Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti 4 liudytojai. Be to, nuteistasis teigia, kad nuo įvykio praėjus 2-3 dienom, iki Mažeikių rajono policijos komisariatui buvo paduotas pareiškimas, nukentėjusiojo L. S. motina J. S. , padedama giminaičio Survilos, nuvyko į nuteistojo O. Š. namus, esančius (duomenys neskelbtini), G. Š. teigimu,

nukentėjusiųjų atstovai nuteistojo O. Š. motinai S. Š. pareiškė, kad jei ši nenori, jog būtų parašytas

pareiškimas policijai, ji turi sumokėti 2000 litų. S. Š. minėtus asmenis išprašė iš namų, nes pamanė, kad alkoholinius gėrimus vartojanti moteris šantažuodama reikalauja pinigų. Po šio įvykio, kai nepavyko gauti pinigų, nukentėjusiųjų motinos parašė policijai pareiškimus. Be to, nuteistasis pažymi, kad J. S. , girdint liudytojai S.

B. , gyvenančiai Mažeikių rajone, Fermos kaime, Kaštonų. G. 11, jo (G. Š. ) motinai N. Š. pasakė, kad buvo

reikalauta pinigų bei pridūrė, kad jei reikalavimas būtų buvęs įvykdytas, ji nebūtų rašiusi pareiškimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusysis L. S. parodė, kad įvykio vakarÄ Ä—jo keturiese: jis, jo

motina J. S. , K. Š. ir neapklaustas kaip liudytojas J. K. (b. l. 43, t. 3). G. Š. teigimu, apklaustas J. K. galėtų parodyti apie tai,

kad įvykio vakarÄ nukentėjusieji girtavo, todėl ant žemės pargriautas K. Å . galėjo atrodyti be sÄ monės. Nuteistasis taip pat

atkreipia dėmesį, kad D. Š. parodė, kad po įvykio J. K. norėjo išsivilioti jos sūnų K. Š. iš

namų (b. l. 41, t. 3). Apeliantui nesuprantama, kokiu tikslu minėtas asmuo taip elgėsi.

G. Å . nurodo, kad nukentėjusieji ir nuteistieji apklausų metu neįvardijo konkrečių asmenų, kurie sudavė smÅ«gius ir reikalavo pinigų. K. Å . parodė, kad jį mušė visi trys nuteistieji (b. l. 41, t. 3). PirmÄ smÅ«gį į galvÄ gavo iÅ¡ nugaros pusės, todėl nematė, kas smÅ«giavo. Nuo smÅ«gio pargriuvo ir apsikabino ratÄ , tada su automobilio durelėmis jam buvo suduotas antras smÅ«gis, nuo kurio prarado sÄ monę. Apelianto nuomone, Å¡is nukentėjusysis nematė, kas sudavė jam smÅ«gius, todėl negalėjo tvirtinti, kad jį sumušė visi nuteistieji. Be to, abu nukentėjusieji parodė, jog pinigų iÅ¡ jų reikalavo O. Å . . Tačiau G. Å . apeliaciniame skunde teigiama, kad pastarojo pirmosios apklausos protokole nurodyta, kad pinigų reikalavo visi trys nuteistieji. Apeliantas paaiÅ¡kina, kad Å¡ios apklausos metu buvo sutrikęs dėl to, kas įvyko, neturėjo advokato ir nežinojo, kad turi teisę į gynybÄ , todėl tyrėjo

D. Petrausko suraÅ¡ytÄ protokolÄ pasirašė neįsigilinęs į jo turinį. G. Å . mano, kad jeigu jis tuo metu bÅ«tų turėjęs gynėjÄ , Å¡is

bÅ«tų pastebėjęs protokole esančius netikslumus. Nuteistasis pažymi, kad minėtame protokole užraÅ¡yta, jog pamiÅ¡kėje iÅ¡ automobilio iÅ¡lipus visiems trims nuteistiesiems, G. Å . užrakino automobilio dureles, kad iÅ¡ jo nepabėgtų L. S. . Po to, nuteistieji, atsidarę bagažinę, iÅ¡ jos iÅ¡metė K. Å . . Apeliantas pažymi, kad protokolÄ surašęs tyrėjas nepagalvojo, kad centrinis automobilio užraktas užrakina ne tik automobilio dureles, bet ir bagažinę. Todėl nuteistasis mano, kad jei jo interesus bÅ«tų gynęs advokatas, jis Å¡iÄ klaidÄ tikrai bÅ«tų pastebėjęs. Be to, advokatas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad protokole paraÅ¡yta, jog jis (G. Å . ) matė, kaip kiti nuteistieji sudavė kojomis 5-6 smÅ«gius. Apelianto teigimu, nelogiÅ¡ka, kad jis bÅ«tų stovėjęs Å¡alia ir skaičiavęs suduotus smÅ«gius. Pastarasis dar kartÄ pažymi, kad pirmoje jo apklausoje advokatas A. Jonaukas nedalyvavo, o byloje esantis jo orderis galėjo atsirasti vėliau. Tuo labiau, kad jis (G. Å . ), pasirašęs protokolÄ , niekur nepažymėjo, kad Å¡ioje apklausoje dalyvavo gynėjas.

Nukentėjusysis L. S. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir iš nuteistųjų O. Š. , M. U. ir G. Š. solidariai priteisti 15

000 litų neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nukentėjusysis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino padarytos neturtinės žalos dydį. Jis teigia, kad civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytas 15 000 litų neturtinės žalos atlyginimas nėra aiÅ¡kiai per didelis, atitinka baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normų reikalavimus bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.250 straipsnis). Be to, tokio dydžio neturtinę žalÄ sutiko atlyginti ir nuteistieji. Apeliantas sutinka su Å iaulių apygardos teismo iÅ¡vada, kad nuteistieji nusikaltimÄ padarė jam dar esant nepilnamečiui, jautriu paauglystės laikotarpiu. Nukentėjusysis pažymi, kad jis patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , diskomfortÄ - po byloje nagrinėjamo įvykio jis mėnesį gydėsi namuose, nes svaigo galva, kurį laikÄ jam teko vaikščioti sutinusiu veidu, jis patyrė kitokius nepatogumus. Be to, po padaryto nusikaltimo jis bijo, jaučiasi nesaugus, jam atsirado neigiamas požiÅ«ris į jį supančiÄ aplinkÄ , patirti iÅ¡gyvenimai turi įtakos jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, harmoningos asmenybės formavimuisi. Apeliantas teigia, kad dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo nesimoko, nelanko mokyklos. Apeliaciniame skunde pažymima, kad įvykio metu jam buvo padaryta ir

150 litų turtinė žala, nes buvo sudaužytas jo mobiliojo ryšio telefonas.

Nukentėjusiojo K. Å . atstovė pagal įstatymÄ D. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir iÅ¡ nuteistųjų O. Å . , M. U. ir G. Å . nukentėjusiajam K. Å . solidariai priteisti 25 000 litų neturtinės žalos atlyginimÄ .

Apeliantė nurodo, kad nuteistieji savo neteisėtais veiksmais K. Å . padarė didelę moralinę žalÄ . Ji teigia, kad jos sÅ«nus ne tik savo draugo ir jo motinos akivaizdoje buvo sumuÅ¡tas iki sÄ monės netekimo, bet ir, siekiant jį pažeminti, įbauginti bei palaužti jo valiÄ , jis buvo įmestas į automobilio bagažinę. D. Å . pažymi, kad nusikaltimo padarymo metu nukentėjusysis buvo nepilnametis, paauglys, dėl nuteistųjų veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus bei diskomfortÄ . Be to, po minėto įvykio jis gulėjo ligoninėje, gydėsi reabilitacijos sanatorijoje. Apeliantė taip pat pažymi, kad po patirto smurto jos sÅ«nus labai pasikeitė – užsisklendė savyje, pradėjo labai blogai mokytis, nelankyti pamokų, jam atsirado nepasitikėjimas savimi bei kitais žmonėmis, tapo agresyvesnis, jis nesidomi, kas vyksta aplinkui, dažnai bÅ«na liÅ«dnas, skundžiasi galvos skausmais, energijos stoka, pastaruoju metu ėmė kaltinti save

dėl to, kas įvyko. Apeliante atkreipia dėmesį, kad po patirtų sužalojimų K. Š. sutriko regėjimas, jis ėmė blogiau matyti viena akimi.

Be to, jis bijo, jaučiasi nesaugus. Patirti iÅ¡gyvenimai, D. Å . nuomone, gali turėti įtakos ir tolimesniam fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam K. Å . vystymuisi, harmoningos asmenybės formavimuisi. Apeliantė taip pat nurodo, kad po patirto smurto, jos sÅ«nus kurį laikÄ turėjo vaikščioti sutinusiu veidu. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad įvykio metu buvo sudaužytas D. Å . mobiliojo ryÅ¡io telefonas, todėl ji patyrė 150 litų turtinės žalos.

Apeliantė mano, kad jos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 25 000 litų neturtinės žalos atlyginimo nėra aiÅ¡kiai per didelis ir atitinka baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normų reikalavimus bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis). Be to, tokio dydžio neturtinę žalÄ sutiko atlyginti ir nuteistieji.

Nuteistasis G. Š. atsikirtime į

nukentėjusiojo K. Å . atstovės pagal įstatymÄ D. Å . apeliacinį skundÄ praÅ¡o šį apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistasis mano, kad nukentėjusysis ir jo atstovė pagal įstatymÄ , savaip interpretuodami byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį, siekia pasipelnyti. G. Å . taip pat nurodo, kad pasipelnyti buvo

siekiama ir ankščiau, kai praėjus vos kelioms dienoms po įvykio, J. S. su teisininku S. S. reikalavo iš

nuteistojo O. Š. motinos S. Š. 2000 litų. Kadangi reikalauti pinigai nebuvo sumokėti, buvo sukurta ši reketo byla.

Atsikirtime į apeliacinį skundÄ nesutinkama, kad po patirtų sužalojimų nukentėjusiajam K. Å . pablogėjo regėjimas. Nuteistasis G. Å . teigia, kad akinius Å¡is asmuo pradėjo neÅ¡ioti gerokai ankščiau. Nuteistasis taip pat nurodo, kad nepilnamečiai yra gydomi nemokamai, tačiau K. Å . motina jo nenuvedė nei pas psichiatrÄ , nei pas psichologÄ . Be to, G.

Š. pažymi, kad Mažeikių rajono Viekšnių seniūnijos pateiktoje K. Š. charakteristikoje teigiama, kad pastarasis pamokas

lankė nereguliariai ne tik po jo sumušimo, bet ir prieš šį įvykį. Nuteistasis mano, kad neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam K. Š. buvo padaryta psichologinio pobūdžio žala, kuri skundžiamu nuosprendžiu teisingai įvertinta 7000 litų suma. Ši suma, G. Š. nuomone yra pakankama, nes nukentėjusysis yra jauno amžiaus ir po kažkurio laiko jis pamirš tai, kas nutiko.

Atsikirtime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad G. Å . kaltė skundžiamu nuosprendžiu yra įvertinta per daug

griežtai, ir tai bus labai skaudi pamoka likusiam gyvenimui. Nuteistasis pažymi, kad yra jauno amžiaus, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos

padarymui, tačiau mano, kad toks jo elgesys ateityje nepasikartos. G. Š. teigia, kad 2008 m. birželio 23 d. patyrė galvos

traumÄ , yra kontÅ«zytas, todėl yra gydomas iki Å¡iol, jį vargina galvos skausmai, jam sulėtėjęs bendras suvokimas, jis privalo derinti darbÄ su savo fizinėmis galimybėmis, todėl negali jo susirasti. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jo tėvai yra iÅ¡siskyrę, jis gyvena su motina, jie abu yra užsiregistravę Plungės

teritorinėje darbo biržoje, ieško darbo, jų turtinė padėtis yra sunki. G. Š. mano, kad jau ir skundžiamu nuosprendžiu priteistas

žalos atlyginimas turės neigiamos įtakos turtinei šeimos padėčiai.

Atsikirtime į apeliacinį skundÄ teigiama, kad atsižvelgiant į sunkiÄ G. Å . sveikatÄ ir blogÄ jo Å¡eimos materialinę padėtį, o taip pat į kitas iÅ¡dėstytas aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiojo K. Å . atstovės pagal įstatymÄ D. Å . apeliacinis skundas neturėtų bÅ«ti patenkintas.

Nuteistasis G. Å . atsikirtime į nukentėjusiojo L. S. apeliacinį skundÄ praÅ¡o šį apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistasis, nurodydamas tuos pačius argumentus kaip

ir ankstesniame atsikirtime į apeliacinį skundÄ , mano, kad nukentėjusysis L. S. siekia pasipelnyti iÅ¡ to, kas įvyko.

G. Å . teigia, kad L. S. blogai lankė mokyklÄ tiek po byloje nagrinėjamo įvykio, tiek ir prieÅ¡ šį įvykį.

Atsikirtime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad 2010 m. balandžio 7 d. G. Å . atlygino 245 litų ir 20 centų turtinę žalÄ abiems nukentėjusiesiems. O skundžiamu nuosprendžiu priteistas 5000 litų

neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas, atsižvelgiant į tai, kad L. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau dėl

kitų jo skunde nurodytų negalių jis nesikreipė į jokį specialistÄ . Be to, G. Å . taip pat mano, kad Å¡is nukentėjusysis yra jauno

amžiaus, todėl po kažkurio laiko jis pamirš tai, kad įvyko.

Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas per

griežtai įvertino jo veiksmus, paskirdamas realiÄ laisvės atėmimo bausmę. G. Å . , atkartodamas tuos pačius argumentus kaip ir kitame

atsikirtime į apeliacinį skundÄ , susijusius su jo amžiumi, sveikata bei Å¡eimos materialine padėtimi bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principais, mano, kad nukentėjusiojo L. S. apeliacinis skundas neturėtų bÅ«ti patenkintas.Â

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. Š. prašė nukentėjusiojo L. S. ir

nukentėjusiojo K. Å . atstovės pagal įstatymÄ D. Å . apeliacinius skundus atmesti, o nuomonės dėl savo

apeliacinio skundo jis neišreiškė; nuteistojo G. Š. gynėja

advokatė A. Grinevič prašė jos ginamojo skundÄ patenkinti, o nukentėjusiojo L. S. ir nukentėjusiojo K. Å . atstovės

pagal įstatymÄ D. Å . skundus atmesti; gynėjai advokatai K. Sandaraitė – Butvilienė ir A. Svila prašė nukentėjusiojo L.

S. ir nukentėjusiojo K. Å . atstovės pagal įstatymÄ D. Å . apeliacinius skundus atmesti; prokurorė prašė

nukentėjusiojo L. S. ir nukentėjusiojo K. Å . atstovės pagal įstatymÄ D. Å . apeliacinius skundus patenkinti, o nuteistojo G. Å . skundÄ atmesti.Â

Nukentėjusiojo L. S. ir

nukentėjusiojo K. Å . atstovės pagal įstatymÄ D. Å . apeliaciniai skundai tenkinami, o nuteistojo G. Å . apeliacinis skundas atmetamas.

G. Š. kaltė

dėl turto prievartavimo iš nukentėjusiųjų K. Š. ir L. S. atimant jiems laisvę ir pavartojant prieš juos fizinį

smurtÄ yra įrodyta, todėl jis pagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK

181 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl šio nusikaltimo yra padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Nuteistasis G. Å . apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės neneigia padaręs minėtÄ nusikaltimÄ ir nepraÅ¡o pakeisti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos ar iÅ¡teisinti jį dėl inkriminuoto nusikaltimo, tačiau praÅ¡ydamas paskirti jam Å¡velnesnę bausmę, tuo pačiu kelia ir klausimus, susijusius su jo kalte bei faktinių bylos aplinkybių nustatymu.

Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad

nukentėjusiojo L. S. motina reikalavo iš nuteistojo O. Š. motinos pinigų už tai, kad nebūtų rašomas pareiškimas

policijai. Iš pirmosios instancijos teismo protokolo matyti, kad nuteistasis O. Š. taip pat parodė, kad iš jo motinos buvo reikalauta

pinigų tam, kad nebūtų rašomas pareiškimas policijai.

 Įstatymas nedraudžia asmeniui, manančiam kad jo teisės pažeistos, naudoti įvairius savo interesų gynimo bÅ«dus – kreiptis į kaltininkÄ , į atsakingÄ už jo veiksmus asmenį, policijÄ , teismÄ ir kitas institucijas. Todėl jei nukentėjusiojo motina reikalavo atlyginti dalį ar visÄ padarytÄ Å¾alÄ ne teismine tvarka, G. Å . kaltumo dėl nusikalstamų veiksmų, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nei patvirtina nei paneigia.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl nukentėjusiųjų K. Š. ir L. S. parodymų apie jiems suduotus smūgius. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai ir

išsamiai įvertino nukentėjusiųjų parodymus apie tai, kad prieš juos smurtavo G. Š. , O. Š. ir M.

U. . Be to, pirmosios instancijos teisme K. Š. pripažino savo suduotus ir jam inkriminuotus smūgius nukentėjusiesiems (b. l. 37-38, t. 3), ir į tai skundžiamame nuosprendyje buvo atsižvelgta skiriant jam už sankcijos vidurkį mažesnę bausmę.

Apeliantas G. Å . nepagrįstai ginčija ir savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigdamas, kad pirmoje jo apklausoje nedalyvavo advokatas, o jo orderis byloje atsirado vėliau. Tačiau gynėjo dalyvavimÄ atliekant konkretų procesinį veiksmÄ Ä¯rodo ne byloje esantis jo orderis, o minėto veiksmo protokolo turinys. IÅ¡ 2008 m. balandžio 2 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad Å¡ioje apklausoje gynėjas advokatas A. Jonauskas dalyvavo. Tai patvirtina protokolo pabaigoje esantis jo paraÅ¡as. Be to, nuteistasis G. Å . , pasiraÅ¡ydamas minėtÄ protokolÄ patvirtino jo turinio teisingumÄ . Pastabų dėl Å¡io protokolo jis nepareiÅ¡kė. Pirmosios instancijos teisme įtariamojo apklausÄ atlikęs tyrėjas D. Petrauskas taip pat parodė, kad Å¡ioje apklausoje gynėjas dalyvavo, o protokole užfiksuoti tokios įvykio aplinkybės, kokias parodė G. Å . (b. l. 59-60, t. 3). Pažymėtina, kad kitoje ikiteisminio tyrimo metu

vykusioje apklausoje bei pirmosios instancijos teisme nuteistasis G. Š. taip pat pripažino savo suduotus smūgius

nukentėjusiesiems (b. l. 15-160, t. 1; b. l. 37-38, t. 3).

 Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalies sankcija nusikaltimo padarymo metu numatė ir Å¡iuo metu numato tik su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę – laisvės atėmimÄ iki 8 metų. Už turto prievartavimÄ skundžiamu nuosprendžiu G. Å . paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendimÄ paskirti G. Å . terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, klaidingai nurodė ne Å ., o kito nuteistojo – Å . pavardę. Tačiau iÅ¡ apraÅ¡omų aplinkybių matyti, kad Å¡ioje nuosprendžio dalyje yra kalbama apie nuteistÄ jį G. Å . (nuosprendžio 10 lapas, dvi paskutinės pastraipos).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. Š. už sankcijos vidurkį žymiai mažesnę bausmę, atsižvelgė

į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytas nusikaltimas yra tyčinis, sunkus, padarytas veikiant bendrininkų grupe. Yra viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgta ir į tai, kad G. Å . yra jauno amžiaus, neteistas, jis atlygino gydymo iÅ¡laidas, pripažino suduotus smÅ«gius nukentėjusiesiems, jo veiksmai nebuvo aktyviausi darant šį nusikaltimÄ .

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad bausmė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skiriama sankcijos ribose. Å velnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę, skirti galima tik taikant Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnį arba 54 straipsnio 3 dalį, tačiau Å¡ių normų taikymui G. Å . nėra įstatyme reikalaujamų sÄ lygų.

Asmeniui, kaltam padarius nusikalstamÄ veikÄ , skiriant Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio pagrindu, turi bÅ«ti nustatytos Å¡iame straipsnyje numatytos sÄ lygos. Skundžiamajame nuosprendyje nėra nustatyta, kad G. Å . prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs ar padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ . Å iuo atveju vien gydymo iÅ¡laidų atlyginimas (b. l. 94, t. 1) nėra pakankamas pagrindas taikyti minėto straipsnio 1 dalį, nes turi bÅ«ti nustatytos visos minėtos sÄ lygos, apibÅ«dinančios kaltininko elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalis). Nesant bent dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, G. Å . netaikytina ir minėto straipsnio 2 dalis, nes mažiausiai dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas yra bÅ«tina Å¡ios teisės normos taikymo sÄ lyga. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja Å¡velnesnės, negu įstatymo numatytos bausmės, paskyrimÄ asmeniui, dalyvavusiam tyčia nužudant. Taigi, nei viena Lietuvos Respublikos BK

62 straipsnio dalis, suteikianti galimybę kaltininkui skirti Å¡velnesnę už įstatymo numatytÄ minimaliÄ bausmę, G. Å . netaikytina.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Tokių iÅ¡imtinių aplinkybių Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, jų savo apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistasis G. Å . .

Nuteistajam G. Å . negali bÅ«ti taikomas ir Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis ir jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius

tyčinius nusikaltimus ar už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Tuo tarpu G. Å . kaip minėta nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymÄ .

Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistajam G. Å . nėra galimybės paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ

bausmę.

Vertinant nuteistajam paskirtÄ bausmę Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgiant į visus tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, nėra pagrindo laikyti, kad paskirta gerokai už sankcijos vidurkį mažesnė 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir neteisinga.

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkinęs civilinius ieškinius, solidariai iš nuteistųjų G. Š. , O. Š. ir M.

U. nukentėjusiajam K. Å . priteisė 7000 litų neturtinės žalos atlyginimÄ (Å¡ių lėšų tvarkytoja paskirta nukentėjusiojo

atstovė pagal įstatymÄ D. Å . ), o nukentėjusiajam L. S. - 5000 litų neturtinės žalos atlyginimÄ Tačiau

nukentėjusiojo L. S. ir nukentėjusiojo K. Å . atstovės pagal įstatymÄ D. Å . apeliaciniuose skunduose su tokiais neturtinės žalos atlyginimais nesutinkama.

Dėl G. Å . , O. Å . ir M. U. padaryto nusikaltimo nukentėjusiesiems K. Å . ir L. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (b. l. 52, 82, t. 1). Ä®vykio metu abu nukentėjusieji buvo muÅ¡ami, K. Å . buvo praradęs sÄ monę, įmestas į automobilio bagažinę. Abu nukentėjusieji buvo nuvežti į miÅ¡kÄ , kur prieÅ¡ juos toliau buvo vartojamas fizinis smurtas ir reikalauta pinigų. Dėl Å¡ių nuteistųjų veiksmų nukentėjusieji patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet kaip matyti iÅ¡ civilinių ieÅ¡kinių – dvasinius iÅ¡gyvenimus bei sukrėtimus, emocinį stresÄ , nepasitikėjimÄ savimi (b. l. 27-32, t. 3). Nukentėjusieji po nusikaltimo padarymo patyrė

bendravimo galimybių sumažėjimÄ , nes negalėjo lankyti mokyklos. Nukentėjusysis K. Å . buvo gydomas ligoninėje. Be to, nukentėjusieji buvo

užpulti eidami kartu su nukentėjusiojo L. S. motina,

pastarosios akivaizdoje jie buvo ir muÅ¡ami. Todėl sutinkant su nukentėjusiojo K. Å . atstovės pagal įstatymÄ ir nukentėjusiojo L. S. apeliacinių skundų teiginiais, darytina iÅ¡vada, kad

tokia įvykio seka neabejotinai sukėlė ir Å¡iuo metu sukelia nukentėjusiesiems baimės, nesaugumo jausmÄ , nes ir bÅ«dami su suaugusiu žmogumi, jie pagrįstai bijo, kad prieÅ¡ juos bus pavartotas smurtas.

G. Å . , nesutikdamas su nukentėjusiojo K. Å . atstovės pagal įstatymÄ D. Å . ir nukentėjusiojo L. S. apeliacinių skundų argumentais dėl neturtinės žalos, taip pat nurodo, kad byloje

nagrinėjamas įvykis neturėjo įtakos nukentėjusiųjų mokymuisi ir nukentėjusiojo K. Š. regos pablogėjimui, nurodo, kad pastarasis akinius

neÅ¡iojo ir prieÅ¡ šį įvykį. Tačiau ir su Å¡iais nuteistojo argumentais sutikti nėra pagrindo. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktos K. Å . charakteristikos matyti, K. Å . buvo paliktas kartoti 7 klasės kurso 2008 – 2009 mokslo metais, nes beveik nelankė mokyklos ir buvo neatestuotas iÅ¡ penkių dalykų (b. l. 54, t. 1). Duomenų, kad jis bÅ«tų nelankęs mokyklos, blogai mokęsis ar paliktas kartoti kurso anksčiau, nėra, todėl atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika prieÅ¡ jį padaryta 2008 m. kovo 22 d. yra pagrindas tikėti nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ apeliacinio skundo argumentais, kad bÅ«tent Å¡is įvykis turėjo įtakos jo lankomumui ir pažangumui moksle.

 Nukentėjusysis L. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad po įvykio 1 mėnesį jis nelankė mokyklos. Å iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teisme patvirtino ir jo motina (b. l. 44, t. 3), ir tai taip pat negalėjo neturėti įtakos mokymosi rezultatams.

Vertinant nuteistojo argumentus, susijusius su nukentėjusiojo K. Š. rega, atkreiptinas dėmesys, kad pastarasis pirmosios instancijos teisme neneigė, kad akinius pradėjo nešioti dar prieš įvykį, tačiau tuo pačiu parodė, kad po įvykio jo regėjimas pablogėjo ir nuolatos blogėja, dėl to lankėsi ir pas gydytojus (b. l. 42, t. 3).

IÅ¡vardintos aplinkybės rodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino praÅ¡omus neturtinės žalos atlyginimus nukentėjusiesiems. Todėl tenkinant nukentėjusiojo L. S. ir

nukentėjusiojo K. Å . atstovės pagal įstatymÄ D. Å . apeliacinius skundus, Å¡i skundžiamo nuosprendžio dalis

pakeičiama ir nukentėjusiesiems K. Š. ir L.

S. priteisiami civiliniuose ieškiniuose prašomi neturtinės žalos atlyginimai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 328 straipsnio 4 punktas).

Nukentėjusiojo K. Å . atstovės pagal įstatymÄ D. Å . apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad įvykio metu buvo sudaužytas jos mobiliojo ryÅ¡io telefonas, todėl

ji patyrė 150 litų neturinės žalos. Tačiau iš civilinių ieškinių, pasirašytų J. S. ir D. Š. bei iš pirmosios

instancijos teisme jų duotų parodymų matyti, kad sudaužytas telefonas, kurį įvykio metu turėjo nukentėjusysis L. S. , priklausė jo

motinai J. S. . Kad šio įvykio metu buvo sudaužytas D. Š. priklausęs telefonas, pastaroji nei civiliniame

ieÅ¡kinyje, nei pirmosios instancijos teisme neparodė. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas 150 litų turtinės žalos atlyginimÄ už sudaužytÄ telefonÄ solidariai iÅ¡ nuteistųjų pagrįstai priteisė J. S. .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos

atlyginimo priteisimo pakeisti: iš nuteistųjų G. Š. , O. Š. ir M. U. nukentėjusiajam K. Š. solidariai priteisti dvidešimt penkis tūkstančius litų

neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusiajam L. S. - penkiolika tūkstančių litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nuteistojo

G. Å . apeliacinį skundÄ atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas

Teisėjai

Aloyzas Kruopys

Regina Gaudutienė

Elena Vainienė