2021-06-02 Nr. AB-12179-3-61-3-01376-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-376-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01376-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Acetum“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Acetum“ skundą atsakovui biudžetinei įstaigai „Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti biudžetinės įstaigos „Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros“ 2021 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. NOR-01-S-7 „Dėl paraiškos Nr. LT07-1-EIM-K01-002 atmetimo“; 2) panaikinti biudžetinės įstaigos „Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros“ 2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ kvietimo teikti paraiškas Žalios pramonės inovacijų srityje projektų atrankos komiteto 2021 m. kovo 22 d. nutarimo dalį dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Acetum“ projekto paraiškos „Antimikrobiniu ir antivirusiniu poveikiu pasižymintis propolio ekstrakto prototipas“ pripažinimo nepraėjusia tinkamumo finansuoti vertinimo; 3) įpareigoti biudžetinę įstaigą „Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą“ pripažinti pareiškėjo paraišką praėjusią naudos ir kokybės bei tinkamumo finansuoti atitikties vertinimą ir įpareigoti tęsti reikiamas administracines procedūras, susijusias su 2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ Žaliosios pramonės inovacijų, įskaitant bioekonomiką, srityje paramos lėšų skyrimu UAB „Acetum“ projektui „Antimikrobiniu ir antivirusiniu poveikiu pasižymintis propolio ekstrakto prototipas“; 4) įpareigoti biudžetinę įstaigą „Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą“ sudaryti atskirą 2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ Žaliosios programos inovacijų, įskaitant bioekonomiką, srityje mažųjų projektų (kurių prašoma finansavimo suma yra nuo 10 000 Eur iki 200 000 Eur) praėjusių naudos ir kokybės bei tinkamumo finansuoti atitikties vertinimą, sąrašą.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, stabdyti 2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ Žaliosios pramonės inovacijų, įskaitant bioekonomiką, srityje paramos lėšų skirstymo administracinės procedūros dalį dėl 186 207,12 Eur iš numatyto paramos biudžeto (tokiu būdu užtikrinant galimybę, esant palankiam teismo sprendimui, šią sumą paskirti UAB „Acetum“ projektui „Antimikrobiniu ir antivirusiniu poveikiu pasižymintis propolio ekstrakto prototipas“).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi priėmė pareiškėjo UAB „Acetum“ skundą, tačiau netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikinai stabdyti 2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ Žaliosios pramonės inovacijų, įskaitant bioekonomiką, srityje paramos lėšų skirstymo administracinės procedūros dalį dėl 186 207,12 Eur iš numatyto paramos biudžeto.

Pareiškėjas, prašydamas pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teismui nurodė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, ir teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, ir jeigu 2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ kvietimo teikti paraiškas Žalios pramonės inovacijų srityje paramos lėšos teismo sprendimo priėmimo įsiteisėjimo dieną jau būtų paskirstytos kitiems ūkio subjektams, tai net ir pareiškėjo skundo patenkinimo atveju, administracinių procedūrų, susijusių su paramos skirstymu, tęsimas pagal šiame skunde nurodytą programą būtų beprasmiškas, kadangi nebebūtų likę priemonei numatytų lėšų. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie galimą žalą yra paremti tik bendro pobūdžio svarstymais, o ne konkrečiais įrodymais. Teismas nustatė, kad iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, jog jis iš esmės siekia ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, tačiau, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises.

Atsižvelgęs į pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą ir įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, teismas nusprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Esant šioms aplinkybėms, teismas pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas taip pat prašo klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, stabdyti 2014-2021 m. Norvegijos finansavimo mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ Žaliosios pramonės inovacijų, įskaitant bioekonomiką, srityje paramos lėšų skirstymo administracinės procedūros dalį dėl 186 207,12 Eur iš numatyto paramos biudžeto (tokiu būdu užtikrinant galimybę esant palankiam teismo sprendimui šią sumą paskirti UAB „Acetum“ projektui „Antimikrobiniu ir antivirusiniu poveikiu pasižymintis propolio ekstrakto prototipas“.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas taikė pernelyg aukštą įrodymų pakankamumo standartą potencialios žalos įrodinėjimui. Pareiškėjo nuomone, administracinėse bylose reikalavimo užtikrinimo priemonių prašantiems pareiškėjams įstatymas nekelia reikalavimo neginčijamai įrodyti žalos fakto ir dydžio. Sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismui pakanka nustatyti, jog tikėtinai egzistuoja grėsmė žalai atsirasti. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad žalos įrodinėjimo procesas, o ypač negautų pajamų įrodinėjimo procesas, yra sudėtingas ir ilgas, neretai reikalaujantis specialių žinių turinčių ekspertų vertinimo. Reiškiant prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, įstatymas nekelia ir negali kelti reikalavimo tikėtiną žalą įrodyti neginčijamai, neabejotinai, todėl tikėtinai žalai neturėtų būti keliamas per aukštas įrodymų pakankamumo standartas.

Pareiškėjas nurodo, kad prie skundo pridėjo priedą Nr. 5, kuriame yra pateiktos lentelės, pavadintos „Verslo plano finansinės dalies išrašas (finansinė prognozė su projektiniu finansavimu)“ ir „Verslo plano finansinės dalies išrašas (finansinė prognozė be projektinio finansavimo)“, iš kurių matyti, jog negavęs projektinio finansavimo, pareiškėjas patirtų veiklos nuostolį.

Pareiškėjo įsitikinimu, tuo atveju, jeigu šioje byloje nebūtų pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir administracinės procedūros, susijusios su Norvegijos finansinio mechanizmo programos paramos lėšų skirstymu būtų visa apimtimi tęsiamos ir užbaigtos, tai pareiškėjas prarastų bet kokias galimybes gauti paramą pagal pateiktą paraišką.

Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad iš jo skundo reikalavimo matyti, jog tuo atveju, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės nebus pritaikytos, teismo sprendimo įvykdymas taip pat nebus įmanomas (bent jau dalinai), nes atsakovas negalėtų tęsti administracinių procedūrų, susijusių su paramos skirstymu, jeigu visas paramos biudžetas būtų išnaudotas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarties dalimi, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Be to, kaip ne kartą savo praktikoje yra akcentavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Pažymėtina ir tai, kad teismas kiekvieną kartą spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi įvertinti, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012 ir kt.).

Pareiškėjas nurodo, kad prie skundo pridėjo priedą Nr. 5, kuriame yra pateiktos lentelės, pavadintos „Verslo plano finansinės dalies išrašas (finansinė prognozė su projektiniu finansavimu)“ ir „Verslo plano finansinės dalies išrašas (finansinė prognozė be projektinio finansavimo)“, iš kurių matyti, jog negavęs projektinio finansavimo, pareiškėjas patirtų veiklos nuostolį.

Šiuo atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindžia finansinių sunkumų grėsme ir dėl to galinčiomis kilti neigiamomis pasekmėmis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010, LVAT 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktas pareiškėjo lenteles, kurios pavadintos „Verslo plano finansinės dalies išrašas (finansinė prognozė su projektiniu finansavimu)“ ir „Verslo plano finansinės dalies išrašas (finansinė prognozė be projektinio finansavimo)“, daro išvadą, kad pareiškėjo pateiktos į bylą lentelės negali laikomos pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas. Pareiškėjo pateiktos į bylą lentelės nepatvirtina, kad pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, arba tai, kad bendrovė bankrutuotų.

Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, per se (savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012). Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių reikalavimui šioje byloje užtikrinti.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Acetum“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė