2018-12-05 Nr. AB-22317-3-62-3-02630-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1686-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02630-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. 68-1310 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 2S-6201 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimu jam paskirta nuobauda – papeikimas. Pareiškėjo nuomone, nuobauda skirta neatlikus išsamaus tyrimo, nebuvo tinkamai įvertintos visos aplinkybės, nors pareiga įrodyti režimo pažeidimą ir asmens kaltę tenka institucijai. Pažymėjo, kad ne dėl visų jo skunde išdėstytų motyvų ir aplinkybių Kalėjimų departamentas Sprendime pasisakė. Iš esmės nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo paskyrimu gyventi 1 lokaliniame sektoriuje. Taigi, nebuvo nustatyta, ar teisėti buvo administracijos veiksmai perkeliant gyventi į 1 lokalinį sektorių, praėjus tik vienai dienai po to, kai po kalinimo karantino kameroje pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 2 lokalinio sektoriaus 8 būrį. Ginčijamuose administraciniuose teisės aktuose taip pat nėra nurodyta, kokių konkrečių teisės aktų nuostatas pažeidė pareiškėjas ir kokių konkrečių įstaigos administracijos reikalavimų nevykdė.

3. Pareiškėjo teigimu, atsakovas veikė neteisėtai, parinkdamas jam gyvenamąją vietą Pravieniškių PN-AK. Būtent neteisėti atsakovo veiksmai ir nulėmė pareiškėjo emocinę būseną. Drausmės komisijos (toliau – ir Komisija) posėdžio metu išgirdęs netikėtą administracijos sprendimą, pareiškėjas pajuto pavojų savo gyvybei ir sveikatai, buvo susijaudinęs, emocinė būsena buvo įtempta. Pareiškėjo tvirtinimu, dėl susijaudinimo gal ir galėjo kalbėti aukštesniu tonu nei paprastai, taip pat perklausdavo Komisijos narius, norėdamas išsiaiškinti, apie ką kalbama, dėl šios priežasties kai kuriems Komisijos nariams galėjo susidaryti nuomonė, jog jis replikuoja. Be to, įtakos kalbėjimo garsui galėjo turėti aplinkybė, kad pareiškėjas Vietnamo kalėjime buvo kalinamas kameroje su vietnamiečiais, kurie tarpusavyje kalbėjo tik vietnamiečių kalba, kurioje dominuoja aukštas kalbėjimo tonas. Bendraudamas su jais pareiškėjas buvo įpratęs tarti žodžius garsiai, todėl iš įpročio taip pat galėjo kalbėti pernelyg garsiai. Pareiškėjas serga chronišku ausų uždegimu, ausyse nuolat jaučia triukšmą, todėl kalba garsiai. Kitame Komisijos posėdyje pareiškėjas paaiškino savo elgesio priežastis ir atsiprašė Komisijos narių, jei jo elgesys posėdžio metu jiems galėjo pasirodyti netinkamas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo nuomone, ginčijami administraciniai teisės aktai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti.

4. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad ginčijami administraciniai teisės aktai yra teisėti ir pagrįsti, naikinti juos nėra jokio pagrindo. 2016 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, kadangi Komisijos posėdžio metu elgėsi nepagarbiai Komisijos narių atžvilgių, replikavo, kalbėjo pakeltu tonu ir savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus. Atsižvelgus į pareiškėjo padarytą laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo pažeidimą, ginčijamu Nutarimu jam pagrįstai ir teisėtai skirta nuobauda – papeikimas.

6. Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad, taikydamas bausmių vykdymą reguliuojančius teisės aktus, vadovavosi principu, kad visi nuteistieji lygūs, nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių. Skiriant nuobaudą pareiškėjui buvo ištirtos visos įvykio aplinkybės, įvertinti surinkti įrodymai, todėl atsakovui nekilo jokių abejonių dėl padaryto bausmės atlikimo režimo pažeidimo.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo Pravieniškių PN-AK Nutarimo ir Kalėjimų departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas nustatė, kad ginčijamu Nutarimu nuobauda – papeikimas – pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 8 d., 9.30 val., Komisijos posėdžio metu elgėsi nepagarbiai Komisijos narių atžvilgiu, replikavo, kalbėjo pakeltu tonu ir tokiais savo veiksmais pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus. Kalėjimų departamentas Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir Pravieniškių Nutarimu paskirtą nuobaudą paliko galioti. Šias aplinkybes teismo posėdyje taip pat patvirtino liudytojai. Liudytojai patvirtino, kad 2016 m. rugsėjo 8 d. Komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas pareiškėjo atsisakymas gyventi jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje, pareiškėjas elgėsi nepagarbiai komisijos narių atžvilgiu, replikavo, kalbėjo pakeltu tonu, pertraukinėjo komisijos pirmininką, trukdė pastarajam kalbėti, reikalavo jį perkelti gyventi į 2 lokalinį sektorių pas dirbančius nuteistuosius, į nurodymus nusiraminti nereagavo, arogantiškai reiškė nepasitenkinimą priimtu sprendimu. Liudytojų parodymus patvirtina jų tarnybiniuose pranešimuose (paaiškinimuose), 2016 m. rugsėjo 23 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 35(2)-17 „Dėl įstaigos 2-o sektoriaus nuteistojo S. R. bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo“ (toliau – ir Išvada), 2016 m. rugsėjo 8 d. akte Nr. 42-11168 „Dėl nuteistojo elgesio Drausmės komisijos posėdžio metu“ (toliau – ir Aktas) nurodytos aplinkybės.

10. Teismo vertinimu, liudytojų parodymai nuoseklūs, išsamūs, neprieštarauja jų tarnybiniuose pranešimuose (paaiškinimuose), Išvadoje ir Akte nurodytoms aplinkybėms ir vieni kitiems, todėl jais netikėti teismas neturėjo pagrindo. Nenustatyta, kad liudytojai galėtų būti suinteresuoti pareiškėją apkalbėti.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo supažindintas su Aktu, tačiau rašyti pasiaiškinimą atsisakė. 2016 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas pateikė atsakovui paaiškinimą raštu, kuriame nurodė, jog jis serga chronišku ausų uždegimu, nuolat ausyje jaučia triukšmą, todėl kalba garsiai, įtakos kalbėjimo garsui galėjo turėti aplinkybė, kad Vietnamo kalėjime buvo kalinamas kameroje su vietnamiečiais, kurie tarpusavyje kalbėjo tik vietnamiečių kalba, kurioje dominuoja aukšti garsai. Tačiau teismas pabrėžė, kad medicininių dokumentų išrašas patvirtina, jog pareiškėjas dėl ausų landose susidariusių kamščių į Pravieniškių PN-AK gydytoją kreipėsi tik 2016 m. rugsėjo 23 d., o 2016 m. rugsėjo 28 d. ausys buvo išplautos. Duomenų, kad dėl klausos sutrikimų pareiškėjas kreipėsi ankščiau, byloje nėra. Įvertinus minėtus įrodymus, teismo nuomone, pareiškėjo minėti argumentai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismas juos vertino kaip nepagrįstus.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta nuobauda yra adekvati jo padarytam pažeidimui.

13. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Nutarimas ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, jų panaikinti nėra teisinio pagrindo.

III. 14. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Sprendime nėra nurodyta, kokias konkrečias teisės aktų, reglamentuojančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, normas pareiškėjas pažeidė, to nekonkretizavo ir pirmosios instancijos teismas sprendime;

2. teismas visiškai nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo argumentus dėl jo perkėlimo kalėti į Pravieniškių PN-AK 1 lokalinį sektorių;

3. Komisijos posėdyje elgėsi emocingai dėl to, kad jis buvo nepagrįstai kaltinamas padaręs pažeidimą, dėl to, kad atsisakė vykdyti neteisėtą Pravieniškių PN-AK pareigūno reikalavimą eiti į administracijos paskirtą būrį. Pareiškėjo emocinei būklei turėjo įtakos ir aplinkybė, kad jam Komisijos posėdžio metu nebuvo leista pasinaudoti advokato paslaugomis;

4. teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojų parodymus. D. S. yra šališkas pareiškėjo atžvilgiu, nes jam buvo paskirta nuobauda už tai, kad pareiškėjui buvo padarytas pažeidimas (buvo nepagrįstai paskirtas kalėti į vieną Pravieniškių PN-AK gyvenamųjų vietų), o kiti Komisijos nariai yra tiesiogiai pavaldūs minėtam asmeniui, dėl to jų objektyvumas tai pat turėjo kelti abejones. Liudytojai G. L. ir G. G. apklausos metu teisme pareiškė, kad negali prisiminti su nagrinėjama byla susijusių detalių ir prašė remtis jų surašytuose tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija;

5. visų surašytų Tarnybinių pranešimų tekstas yra panašus, dėl to galima daryti išvadą, kad juos surašė vienas asmuo. Aktas buvo surašytas 5 asmenų vardu, tačiau jį pasirašė tik 4 asmenys; be to, Komisijos posėdyje turėjo dalyvauti ne mažiau kaip 10 jos narių, o, kaip minėta, aktą pasirašė tik 4 Komisijos nariai;

6. ausų plovimo procedūra buvo atlikta jau po 2016 m. rugsėjo 8 d. Komisijos posėdžio, o tai patvirtina, kad pareiškėjas turėjo sveikatos problemų dėl ausų būklės;

7. nors Išvadoje rašoma, kad pareiškėjas atsisakė duoti paaiškinimą, tačiau Nutarime yra nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgiant į pareiškėjo duota paaiškinimą. Tai patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas dėl jo padaryto pažeidimo atliktas formaliai, tendencingai, neįsigilinus į visas aplinkybes;

8. prašo prijungti papildomus duomenis: 2016 m. gruodžio 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-22 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-o sektoriaus pareigūnų veiksmų“ ir 2017 m. sausio 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-1 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-o sektoriaus pareigūnų veiksmų“.

16. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai vertinęs bylos aplinkybes, kad teismas būtų pažeidęs materialiąsias ir proceso teisės normas. Pravieniškių PN-AK nuomone, teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19. Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti, šie argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 68-1310 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (I., b. l. 9), kuriuo pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – papeikimas, – ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 2S-6201 (I t., b. l. 10–12), kuriuo minėtas Nutarimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl ginčijamų administracinių teisės aktų (Nutarimo ir Sprendimo) panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, kadangi pripažino, kad pareiškėjui ginčijama nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pabrėždamas, kad jam nuobauda paskirta nepagrįstai.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų pirmiausia pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

24. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nagrinėdamas pareiškėjo nurodytus argumentus, teisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skundo nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išdėstytų detalių ir išsamių argumentų nebekartoja ir detaliau pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamų aspektų.

25. Pažymėtina, kad Nutarimo sudėtine dalimi yra ir 2016 m. rugsėjo 23 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. 35(2)-17 „Dėl įstaigos 2-o sektoriaus nuteistojo S. R. bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimo“ (I., b. l. 42–45), kurioje išsamiai išdėstytos nustatytos pažeidimo aplinkybės, jų vertinimas ir teisinis kvalifikavimas.

26. Pripažintina, kad tiek Išvadoje, tiek Nutarime nėra nurodyta, kokias konkrečias teisės aktų, reglamentuojančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, normas pareiškėjas pažeidė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nelaikytina esminiu ginčijamo Nutarimo trūkumu, kurio pagrindu būtų galima pripažinti, kad Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi minėtas trūkumas nesukliudė pareiškėjui suprasti, už ką jis yra nubaustas ir tinkamai įgyvendinti teisę į savo teisių ir teisėtų interesų gynybą nagrinėjamu atveju.

27. Nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas Drausmės komisijos posėdžio metu (2016 m. rugsėjo 8 d.) elgėsi nepagarbiai Komisijos narių atžvilgiu, kalbėjo pakeltu tonu, Komisijos pirmininką pertraukinėjo, trukdė jam pasisakyti, nevykdė reikalavimo nusiraminti, buvo tinkamai kvalifikuotos kaip pataisos įstaigos tvarkos nesilaikymas (akivaizdu, kad pareiškėjas Komisijos posėdžio metu turėjo laikytis bendrųjų tinkamo elgesio normų, elgtis pagarbiai kitų Komisijos narių atžvilgiu) (pažeistas BVK 110 str. 1 d. 1 p.) ir pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas (pareiškėjas turėjo vykdyti Komisijos pirmininko prašymą nusiraminti, t. y. elgtis tinkamai Komisijos posėdyje) (pažeistas BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėjo nurodomos priežastys (pvz., kad posėdyje elgėsi emocingai dėl to, kad jis buvo nepagrįstai kaltinamas padaręs pažeidimą, Komisijos posėdžio metu jam nebuvo leista pasinaudoti advokato paslaugomis), teisėjų kolegijos nuomone, negali pateisinti pareiškėjo netinkamo elgesio ir dėl to jo padarytų pažeidimų.

28. Tai, kad Išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas atsisakė duoti paaiškinimą, tačiau Nutarime yra pažymima, kad jis priimtas atsižvelgiant į pareiškėjo duotą paaiškinimą, nereiškia, kad tarnybinis patikrinimas dėl jo padaryto pažeidimo atliktas formaliai, tendencingai, neįsigilinus į visas aplinkybes. Išvadoje nurodomos aplinkybės apie pareiškėjo atsisakymą 2016 m. rugsėjo 21 d. duoti paaiškinimą, o pareiškėjui vis tik pateikus 2016 m. rugsėjo 22 d. paaiškinimą (I t., b. l. 130–132), į jį buvo atsižvelgta priimant ginčijamą Nutarimą.

29. Teisėjų kolegijos nuomone, net jei ir pareiškėjo klausa Komisijos posėdžio metu nebuvo tokia gera, kaip turėtų būti, tai nepaneigia pareiškėjo netinkamo elgesio Komisijos posėdžio metu, kadangi Komisijos posėdžiu metu pareiškėjas ne tik kalbėjo pakeltu tonu, bet ir elgėsi nepagarbiai Komisijos narių atžvilgiu, Komisijos pirmininką pertraukinėjo, trukdė jam pasisakyti, nevykdė reikalavimo nusiraminti.

30. Taigi konstatuotina, kad ginčijamas Nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. pakankamai pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės yra pakankamai motyvuotos.

31. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad liudytojų parodymai nuoseklūs, išsamūs, neprieštarauja jų tarnybiniuose pranešimuose (paaiškinimuose) (I., b. l. 60, 142–145) bei Išvadoje ir 2018 m. rugsėjo 8 d. akte Nr. 42-11168 (I t., b. l. 141) nurodytoms aplinkybėms ir vieni kitiems, todėl jais netikėti nėra pagrindo.

32. Pareiškėjo argumentai, kad liudytojų parodymai yra nepatikimi (D. S. yra šališkas pareiškėjo atžvilgiu, ji galėjo daryti įtaką kitiems liudytojams (jo pavaldiniams); liudytojai G. L. ir G. G. apklausos teisme metu neatsiminė su nagrinėjamu ginču susijusių detalių; Aktą pasirašė 4 pareigūnai t. y. ne visi Komisijos nariai) vertintini kaip nepaneigiantys nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas Komisijos posėdžio metu elgėsi netinkamai, kadangi šią aplinkybę paneigiančių byloje duomenų nepateikta, taip pat pareiškėjas nenurodė konkrečių asmenų (pvz., kitų Komisijos narių), kurie galėtų patvirtinti, kad pareiškėjas Komisijos posėdžio metu elgėsi tinkamai, o nei vienas iš apklaustų liudytojų nepaneigė, kad pareiškėjas Komisijos posėdžio metu elgėsi netinkamai.

33. Taip pat vertintini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad tarnybinius pranešimus (paaiškinimus) surašė vienas asmuo, kadangi juose pateiktas tekstas nėra vienodas, o tai, kad juose nurodomos tos pačios aplinkybės dėl pareiškėjo elgesio Komisijos posėdžio metu, tai tik pagrindžia aplinkybę, jog pareiškėjas Komisijos posėdžio metu elgėsi netinkamai.

34. Teisėju kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl jo perkėlimo kalėti į Pravieniškių PN-AK 1 lokalinį sektorių teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi šio akto (veiksmo) teisėtumo vertinimas nėra šios administracinės bylos dalykas.

35. Dėl papildomų įrodymų prijungimo ir vertinimo pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl įrodymų išreikalavimo (prijungimo prie bylos), yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomos prijungti 2016 m. gruodžio 8 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-22 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-o sektoriaus pareigūnų veiksmų“ (II t., b. l. 9–17) ir 2017 m. sausio 5 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-1 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-o sektoriaus pareigūnų veiksmų“ (II t., b. l. 18–29) negali nei paneigti, nei patvirtinti, kad pareiškėjui nuobauda buvo skirta teisėtai ir pagrįstai, t. y. minėtos tarnybinio patikrinimo išvados neturi loginio ryšio su šios bylos įrodinėjimo dalyku. Todėl teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo prašomų prijungti papildomų duomenų (aptariamų tarnybinio patikrinimo išvadų).

36. Nustačius, kad ginčijamas Nutarimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir nėra kitų pagrindų, dėl kurių minėtas administracinis teisės aktas turėtų būti panaikintas, konstatuotina, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pripažinus ginčijamą Nutarimą teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo panaikinti ginčijamą Kalėjimų departamento Sprendimą, kuriuo Nutarimas buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, minėtas Sprendimas taip pat atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl to yra teisėtas ir pagrįstas.

37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo S. R. (S. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė