2025-11-26 Nr. AB-20814-4-16-3-00591-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2897-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00591-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant Renatai Latvaitienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu R. A. prisistatančiam asmeniui ir jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjui Umut Kesici,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu R. A. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiu R. A. prisistatančiam asmeniui.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu R. A. prisistatantį asmenį (toliau – ir Užsienietis) iki 2026 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Centras teikime nurodė, kad Užsienietis 2025 m. rugsėjo 1 d. laikinai apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūroje Pabradėje (toliau – ir Agentūra) iki 2025 m. lapkričio 1 d., kol sprendžiamas klausimas dėl jo perdavimo Latvijos Respublikai. Latvijos Respublikos pasienio tarnyba atmetė Lietuvos Respublikos prašymą priimti Užsienietį dėl įrodymų trūkumo. Užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta, nes jis nepateikė pareigūnams jokių kelionės ar teisėtą buvimą pagrindžiančių dokumentų, todėl bus kreiptasi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl jo tapatybės patvirtinimo ir grįžimo į kilmės valstybę dokumento išdavimo, bus priimtas sprendimas dėl jo grąžinimo / išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Kol bus nustatyta Užsieniečio asmens tapatybė bei pasiruošta jo grąžinimo / išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrai, tikslinga Užsienietį sulaikyti.

3. Užsienietis su teikimu nesutiko ir prašė skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

II. 4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. spalio 28 d. sprendimu tenkino Centro teikimą iš dalies, sulaikė Užsienietį VSAT 1 mėnesiui, iki 2025 m. lapkričio 28 d. (teismo 2025 m. spalio 28 d. sprendimo rezoliucinėje byloje nurodyta iki 2026 m. lapkričio 28 d.), bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. VSAT 2025 m. rugpjūčio 29 d. 7.15 val. Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai Kalvarijos sav., Kalnių kaimo ribose, pasienio ruože patikrino iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką išvykstantį automobilį, kuriame Užsienietis (kartu su dar trimis užsieniečiais) vyko kaip keleivis. Užsienietis neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsieniečius vežęs vairuotojas paaiškino, kad paėmė pakeleivius prie Lietuvos-Latvijos sienos ir už 1 000 Eur atlygį turėjo nuvežti juos prie Lietuvos-Lenkijos sienos ir išleisti.

5.2. VSAT 2025 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 25S192442 Užsienietis 11 val. 35 min. buvo sulaikytas iki 48 val. ir perduotas Centrui.

5.3. VSAT 2025 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. 25S192919 Užsienietis apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nustatant terminą iki 2025 m. lapkričio 1 d., iki kol sprendžiamas klausimas dėl jo perdavimo Latvijos Respublikai, vadovaujantis 1995 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos vyriausybių sutartimi dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo.

5.4. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) nerasta duomenų apie Užsieniečio asmenybę ir tapatybę, nenustatyta, kad Užsienietis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra duomenų apie šio asmens paiešką. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie Užsieniečiui pradėtą ikiteisminį tyrimą. Valstybinėje darbo inspekcijos sistemoje nėra įrašų, kad minėtas Užsienietis buvo įsidarbinęs Lietuvos Respublikoje, jis neturi deklaruotos gyvenamosios vietos ir lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Užsienietis nėra pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 112 straipsniu, 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 113 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4, 12 punktais, 115 straipsnio 1, 5 dalimis, nustatė, kad nagrinėjamu atveju Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, jo asmenybė ir tapatybė nėra nustatyti (Užsienietis neturi ir pareigūnams nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento; nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę), jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, nėra duomenų apie teistumą ar baustumą administracine tvarka. Nors byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau teismas pažymėjo, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu (kas sudaro pagrindą manyti, jog Lietuvos Respublika nebuvo Užsieniečio kelionės tikslas), neturėdamas jokių dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungoje (vyko neteisėtai), šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl Užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

7. Teismas priėjo prie išvados, kad Užsieniečiui siūloma taikyti judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemonė (sulaikymas) yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nes, priešingu atveju, Užsienietis gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ar pasislėpti vengdamas grąžinimo / išsiuntimo į kilmės šalį, o tai yra pagrindas sulaikymui (Įstatymo 113 str. 1 d. 2 p., 2 d., 5 d. 1–4, 12 p).

8. Kadangi teikimo nagrinėjimo laikotarpiui nėra pateikta duomenų, jog klausimas dėl Užsieniečio perdavimo Latvijos Respublikai yra išspręstas iš esmės (byloje nėra duomenų apie tai, jog VSAT kreipėsi į Latvijos Respublikos pasienio tarnybą dėl Užsieniečio perdavimo Latvijos Respublikai ir gavo atsakymą, jog priimti Užsienietį atsisakoma dėl įrodymų trūkumo), teismas nusprendė sulaikyti Užsienietį vienam mėnesiui – iki 2025 m. lapkričio 28 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 28 d. sprendimą ir paskirti Užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, jog:

10.1. Teismo posėdžio metu Užsienietis pareiškė prašymą suteikti jam prieglobstį. Tokio išreikšto noro pakanka, kad Užsieniečiui būtų suteiktas tarptautinės apsaugos prašytojo statusas, todėl Užsienietis teismo turėjo būti laikomas prieglobsčio prašytoju. Nepaisant to, teismas sprendimą Užsienietį sulaikyti grindė sulaikymo pagrindais, kurie taikomi nelegaliai esantiems asmenims. Tai jau savaime patvirtina teismo sprendimo neteisėtumą. Net jei būtų pripažinta, kad Užsienietis teismo posėdžio metu pagrįstai nepripažintas prieglobsčio prašytoju, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą priimti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį (toliau – ir 2025 m. spalio 31 d. sprendimas). Pagal Įstatymo 118 straipsnio 1 dalį VSAT neatliko savo pareigos kreiptis į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.

10.2. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas. Užsieniečio sulaikymo pagrindais nurodomi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5 dalies 2–4, 12 punktai, tačiau šios aplinkybės nėra laikomos aplinkybėmis, kuriomis galima motyvuoti prieglobsčio prašytojo sulaikymą.

10.3. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio judėjimo laisvė apribota nuo 2025 m. rugpjūčio 29 d., t. y., jau daugiau nei 2 mėnesius, byloje VSAT nepateikė jokių duomenų, kad institucijos ėmėsi kokių konkrečių veiksmų jo tapatybei nustatyti ar patikrinti, todėl toliau grįsti Užsieniečio sulaikymą siekiu išsiaiškinti asmens tapatybę, nėra pagrindo. Byloje nėra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytų aplinkybių.

10.4. Byloje taip pat nėra duomenų, kad būtų sprendžiama dėl Užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą (Įstatymo 113 str. 2 d.).

10.5. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko kartu su savo dukra. Užsieniečiui taikytas sulaikymas iki 2025 m. lapkričio 28 d., jo dukrai – alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai. Taigi tokiu būdu išskirta šeima, tai nepagrįsta ir neproporcinga.

10.6. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Asmuo, pritaikius Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, turi teisę judėti tik Centro teritorijoje, gali išvykti iš Centro teritorijos tik gavęs vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą (kaip ir buvo anksčiau). Šiuo atveju nėra tikslo taikyti tokį griežtą Užsieniečio laisvės ribojimą kaip de facto sulaikymas siekiant užtikrinti, kad būtų priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje. Užsieniečiui turi būti taikoma mažiau jo laisvę ribojanti alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.).

11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti Utenos apylinkės Ignalinos rūmų 2025 m spalio 28 d. sprendimą nepakeistą.

12. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes ir papildomai nurodo, jog:

12.1. Migracijos departamentas 2025 m. spalio 31 d. sprendimu priėmė Užsieniečio prieglobsčio prašymą nagrinėti, VSAT kreipėsi į teismą su teikimu dėl sulaikymo pagrindų persvarstymo, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos bei laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. vasario 3 d, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

12.2. Byloje nėra duomenų, kad Užsienietis teisme kreipėsi dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas taikė netinkamus Užsieniečio sulaikymo pagrindus. Skundžiamo teismo sprendimo metu Užsienietis neturėjo prieglobsčio prašytojo statuso.

12.3. Užsienietis neturi jokio asmens tapatybę, pilietybę patvirtinančio dokumento, tinkamų kelionės dokumentų, gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu. Užsienietis nėra linkęs laikytis migracinių įstatymų.

12.4. Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas Centro teikimas bei Užsienietis sulaikytas 1 mėnesiui, iki 2025 m. lapkričio 28 d. (skundžiamo teismo 2025 m. spalio 28 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta data – 2026 m. lapkričio 28 d. laikytina rašymo apsirikimu, kuris ištaisomas šia nutartimi), bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes (be kita ko, Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, jo asmenybė ir tapatybė nėra nustatyti, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu, šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl Užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos), priėjo prie išvados, kad vieno mėnesio sulaikymas, t. y. iki 2025 m. lapkričio 28 d., yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

15. Užsienietis apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog jis teismo posėdžio metu pareiškė prašymą suteikti jam prieglobstį (Migracijos departamentas priėmė 2025 m. spalio 31 d. sprendimą priimti prašymą suteikti prieglobstį), o teismas skundžiamą sprendimą grindė sulaikymo pagrindais, kurie taikomi nelegaliai esantiems asmenims. Užsieniečiui turėtų būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo teisės apribojimų.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, daro išvadą, kad ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo pakankamai įrodymų daryti išvadą, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas. Teismo posėdžio metu teisėja ne kartą klausė pareiškėjo pozicijos, tačiau iš Užsieniečio atsakymų negalima spręsti, kad jis pateikė prieglobsčio prašymą teismo posėdžio metu. Byloje taip pat yra įrodymai, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas užregistruotas 2025 m. spalio 31 d., t. y. po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Taigi Užsieniečiui taikyto judėjimo laisvės ribojimų proporcingumo ir pagrįstumo teisminė patikra remiasi faktine situacija, buvusia pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną.

17. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Atsižvelgus į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmetami.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022; ir kt.).

19. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 p.). Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

20. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

21. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; kt.).

22. Užsienietis apeliaciniame skunde tvirtina, kad Įstatymo nustatytus tikslus būtų (buvo) galima pasiekti pritaikius jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Teisėjų kolegija, vertinama šiuos argumentus, t. y. spręsdama dėl Užsieniečiui pritaikyto sulaikymo proporcingumo, pažymi, kad Užsieniečio tapatybė nenustatyta, jis Lietuvoje yra neteisėtai (neturi teisėtą jo buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų), neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Nors byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau Užsienietis per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu (tikėtina, jog Lietuvos Respublika nebuvo Užsieniečio kelionės tikslas), neturėdamas jokių dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungoje (vyko neteisėtai), šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl Užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir ginčo šalių argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog Įstatymo tikslų (priimti ir įvykdyti sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos) nebuvo galima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, sulaikymas buvo objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų, Įstatyme įtvirtintų, tikslų. Todėl nagrinėjamu atveju egzistavo Užsieniečio sulaikymo pagrindai (Įstatymo 113 str. 1 d. 2 p., 113 str. 2 d. ir 5 d. 1–4, 12 p.). Kartu teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo Užsieniečiui taikyti švelnesnės (alternatyvios) sulaikymui priemonės, kadangi Užsieniečio elgesys nepaneigė rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti vengdamas grąžinimo / išsiuntimo į kilmės šalį.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, nors po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, kuris priimtas Migracijos departamento 2025 m. spalio 31 d. sprendimu, todėl jo teisinis statusas pasikeitė, t. y. jis laikytinas prieglobsčio prašytoju, Centras kreipėsi į teismą ir Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2025 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo: pareiškėjas apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminas nustatytas iki 2026 m. vasario 3 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Nagrinėjamos bylos ribos lemia, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimas nevertinamas ir dėl jo nepasisakoma. Kadangi pareiškėjo atstovė teismo posėdyje palaikė pareiškėjo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija išnagrinėjo administracinę bylą ir įvertino pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 28 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą šioje nutartyje.

24. Dėl Užsieniečio apeliacinio skundo argumentų, susijusių su jo dukrai pritaikyta alternatyvia sulaikymui priemone, pažymėtina, kad alternatyviai sulaikymo priemonei taikyti reikia atitikti Įstatymo 115 straipsnio reikalavimus. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus, todėl nagrinėjamu atveju šie argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo.

25. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu ir šiam teismui priimant skundžiamą sprendimą, pagrįstai nebuvo nustatyta aplinkybių, suponuojančių alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo galimybių.

26. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu R. A. prisistatančio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis